Tiesioginis pervežimas iš Anglijos be sustojimų: Eksperto vadovas efektviam logistikos sprendimui

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt metų, turi galimybę stebėti, kaip vystosi prekybiniai ryšiai tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės. Anglija visada buvo viena svarbiausių partnerių mūsų šaliai, tačiau po „Brexit“ logistika tapo dar sudėtingesnė. Kas anksčiau atrodė kaip paprasta kelionė per jūrą, dabad reikalauja išsamiausio planavimo, ypač kai kalbame apie jautrius krovinius ar skubius užsakymus.

Vienas dažniausiai kylančių klausimų, kurį girdžiu iš verslo atstovų ir privačių asmenų, yra susijęs su greičiu ir saugumu. Kaip užtikrinti, kad krovinys iš Anglijos atvyks kuo greičiau ir nenukentės perkelimo procese? Atsakymas paprastas, tačiau įgyvendinimas reikalauja profesionalumo – tai tiesioginis pervežimas be sustojimų tarpiniuose sandėliuose.

Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, kaip veikia ši paslauga, kodėl ji dažnai yra efektyvesnė nei grupiniai pervežimai ir ką reikia žinoti, norint pasirinkti tinkamiausią logistikos sprendimą. Mes išnagrinėsime viską nuo techninių vairuotojų darbo reikalavimų iki muitinės procedūrų, kurios šiomis dienomis yra neatsiejama šio maršruto dalis.

Tiesioginis reisas nėra tiesiog važiavimas greičiau – tai visiškai kita organizacinė filosofija. Kai mes kalbame apie pervežimą be sustojimų, turime omenyje, kad krovinys įsikraunamas į transporto priemonę Anglijoje ir iškraunamas tik paskirties vietoje Lietuvoje (ar atvirkščiai). Nėra jokio iškrovimo Vokietijoje, Lenkijoje ar Olandijoje perkrovimui į kitą sunkvežimį. Tai eliminuoja fizinius krovinio pažeidimų rizikas, mažina dėvėjimosi ir trūkimo tikimybę bei, kas svarbiausia, žymiai trumpina pristatymo terminus.

Štai kas tikrai svarbu: nors vairuotojas ir turi laikytis poilsio reikalavimų (apie tai kalbėsime toliau), pats krovinys lieka užrakintas ir nepaliestas visą kelionę. Šio straipsnio tikslas – suteikti jums pilną informaciją, kad galėtumėte priimti pagrįstus sprendimus ir jaustis ramiai, perduodami savo turtą pervežėjams.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje skiltyje suformulavau dešimt pagrindinių klausimų, kuriuos klientai dažniausiai užduoda mano praktikoje. Atsakymai į juus padės suprasti niuansus, kurie dažnai lieka užmiršti arba nėra įvertinti pirmą kartą planuojant pervežimą.

1. Kas tiksliai reiškia „tiesioginis pervežimas be sustojimų“? Ar vairuotojas niekada nestoja?

Terminas „be sustojimų“ logistikoje dažnai klaidina klientus, todėl verta jį aiškinti išsamiai. „Be sustojimų“ šiame kontekste reiškia, kad krovinys nėra iškraunamas tarpiniuose sandėliuose ar konsolidacijos centruose. Tai vadinama „FTL“ (Full Truck Load) arba „Dedicated“ paslauga.

Tačiau tai nereiškia, kad sunkvežimis važiuoja 24 valandas iš eilės be stabdymo. Vairuotojas yra žmogus, ir jis privalo laikytis griežtų Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės darbo laiko ir poilsio taisyklių (tachografo duomenys). Tai reiškia, kad kas 4,5 valandos vairavimo jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką, o po 9 valandų vairavimo – ilgesnį poilsį. Taip pat jūros perkelimo metu (perkėjimas per La Manšą) vairuotojas dažnai palieka sunkvežimį keltuose ir ilsisi kajutėse.

Taigi, „be sustojimų“ reiškia „be krovinio operacijų tarpiniuose taškuose“. Sunkvežimis gali sustoti degalinėje, pailsėti parkavimo aikštelėje ar laukti kelyje, tačiau uždaros kėbulo durys nebeatidaromos iki pat paskirties taško Lietuvoje. Tai užtikrina maksimalų krovinio saugumą ir užtikrina, kad jis nebus „pamestas“ tarp kitų krovinių kur kas sudėtingesnėje grupinės logistikos grandinėje.

2. Kiek trunka toks tiesioginis reisas iš Anglijos į Lietuvą?

Laikas priklauso nuo konkrečios išsiuntimosi vietos Anglijoje ir paskirties vietos Lietuvoje, tačiau galime vadovautis vidutiniais statistiniais duomenimis, kurie susiformavo per mano dvidešimt metų praktikos.

Jei krovinys siunčiamas iš Londono ar aplinkinių rajonų (pvz., Midlands) į Vilnių ar Kauną, ir viskas eina pagal planą be ypatingų užtrukimų, visas procesas trunka apie 48–72 valandas.

Pavyzdžiui: * 1 diena: Krovinių įkėlimas Anglijoje, važiavimas į uostą (Dover, Folkestone arba Hull), laukimas eilėje į keltą arba Eurotunelį, paties pervažiavimas per La Mančą (apie 1,5–2 valandas keltu arba 35 min. tuneliu) ir važiavimas per Belgiją/Olandiją/Vokietiją. * 2 diena: Važiavimas per Vokietiją ir Lenkiją. Čia dažnai įvyksta vairuotojo privalomas ilgas poilsis (9 arba 11 valandų), todėl ši diena dažniausiai skirta judėjimui ir vienam ilgam poilsiui. * 3 diena: Atvykimas į Lietuvą ir iškrovimas.

Reikia pažymėti, kad šie terminai yra „idealūs“. Esant dideliam eismui Vokietijoje (prieš A2 automagistralę) arblogoms orams sąlygoms Lietuvoje, laikas gali pratęsti iki 4–5 dienų, tačiau palyginus su grupiniais pervežimais (kur gali užtrukti ir iki 10–14 dienų), tiesioginis reisas yra gerokai greitesnis.

3. Ar tiesioginis pervežimas brangesnis už įprastinį grupinį? Kodėl?

Taip, tiesioginis pervežimas be sustojimų yra brangesnis. Tai yra prabangos paslauga, už kurią mokate dėl greičio, saugumo ir išskirtinumo. Paaiškinsiu, iš ko susiformuoja ši kainos skirtumo.

Kai renkatės grupinį pervežimą (LTL – Less than Truck Load), mokate tik už užimtą vietą korpuse. Kaina padalijama tarp kelių klientų. Viskas vyksta ekonomiškiau, tačiau užtrunka, nes reikia surinkti pilną sunkvežimį, nuvykti į sandėlį, išskirstyti krovinius.

Tiesioginiame reise jūs užsakote visą sunkvežimį (su priekaba) sau. Jums tenka sumokėti už: * Visą kuro sąnaudą tenkančią maršrutui Anglija-Lietuva ir atgal (tuščiu). * Vairuotojo darbo užmokestį už visą šį laiką. * Muitinės brokero paslaugas (jei jos įtrauktos). * Keltų bilietus (kurie yra gana brangūs, ypač jei įeina ir įmonės pavadinimas įrašomas į bilietą – „named booking“).

Tačiau dažnai klientai nemato „paslėptos“ vertės. Nors kaina gali būti 30–50 % didesnė, jūs sutaupote laiko (kuris pinigais dažnai vertinamas brangiau) ir išvengiate krovinio pažeidimo rizikos, kuri atsiranda perkraunant krovinius tarpiniuose sandėliuose. Jei pervežate brangų elekttroniką, medicinos įrangą ar paveldimus daiktus, skirtumas apsimoka.

4. Kaip „Brexit“ paveikė tiesioginius pervežimus? Ar reikia muitinės deklaracijų?

„Brexit“ sukėlė revoliuciją mūsų srityje. Anksčiau Anglija buvo ES dalis, ir prekių judėjimas buvo beveik kaip tarp Lietuvos ir Latvijos – vos ne be jokios dokumentacijos. Dabar situacija pasikeitė 180 laipsnių.

Taip, tiesioginiame pervežime būtinos visos muitinės procedūros. Nors krovinys neiškraunamas kelyje, jis privalo „praeiti“ virtualią muitinės kontrolę prieš išvykstant iš Anglijos (eksporto deklaracija) ir prieš įvažiuojant į ES (importo deklaracija).

Tai reiškia, kad prieš išvykdami mums reikia turėti: 1. TNR numerį (Transporto Numerį/MRN), kuris gaunamas suformavus eksporto deklaraciją Anglijoje. 2. Importo deklaraciją Lietuvoje (arba kitoje ES šalyje per kurią keliaujama, tačiau dažniausiai darome atgalinį importą Lietuvoje).

Jei dokumentai neteisingi arba trūksta pridedamųjų dokumentų (pavyzdžiui, sertifikatų), krovinys gali būti sulaikytas muitinėje. Esant tiesioginiam reisui, vairuotojas gali būti priverstas laukti prie pat sienos ar uosto, kol dokumentai bus sutvarkyti. Dėl to šiandien svarbiausia nebe pati vairavimo įgūdžio, o puiki dokumentacijos paruošimo ir brokerių koordinacija. Be profesionalios muitinės brokerio pagalbos tiesioginis pervežimas po „Brexit“ tampa labai rizikingas.

5. Kokio tipo krovinius labiausiai verta vežti tiesioginiu būdu?

Per savo karjerą esu pervežęs viską – nuo vieno kėdės rinkinio iki keliasdešimt tonų metalo laužo. Tačiau yra kategorijų, kur tiesioginis pervežimas be sustojimų yra ne tik pageidaujamas, bet ir būtinas.

• Jautrūs ir trapūs kroviniai: Stiklas, keramika, muzikos instrumentai, brangūs baldai. Kiekvienas iškrovimas ir įkrovimas (perkrovimas) padidina sužalojimo riziką. Tiesioginis reisas sumažina šią riziką iki minimumo.
• Apyvartinis kapitalas ir skubiems atvejams: Jei gamyklai trūksta detalės ir ji sustojo, kiekviena valanda kainuoja tūkstančius eurų. Tuos laukti grupinio reiso, kuris gali atvykti po dviejų savaičių, neapsimoka.
• Aukštos vertės prekės: Elektronika, vaistai, brangūs drabužiai. Tokius krovinius sauguiausia turėti užrakintose patalpose, kurias kontroliuoja vienas vairuotojas, o ne neaiškių žmonių minia konvolių sandėlyje.
• Temperatūros režimą reikalaujantys kroviniai: Nors šaldytuvai vežia ir grupiniu būdu, tačiau jei reikia užtikrinti, kad temperatura nesviruos 0,1 laipsnio, tiesioginis reisas leidžia išvengti durų atidarymo tarpiniuose sandėliuose, kur temperatūra gali šoktelėti.

6. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas tokiame ilgame maršrute?

Saugumas yra prioritetas, ypač kai kalbame apie tiesioginius reisus, kur klientas dažnai perduoda labai vertingą turą. Esu matęs daugybę būdų, kaip apsaugoti krovinį, ir geriausias rezultatas pasiekiamas kombinuojant technologijas ir fizinę apsaugą.

Pirmiausia, kiekvienas mūsų vairuotojas yra patikrintas ir turintis ilgametę patirtį. Antra, naudojame fizinę apsaugą – aukštos kokybės antspaudus (seals). Kai krovinys uždaromas Anglijoje, ant durelių uždedamas numeruotas antspaudas. Vairuotojas neturi teisės jį pašalinti. Jei atvykus į Lietuvą antspaudas pažeistas, tai laikoma įvykiu, ir immediately pradedamas tyrimas.

Taip pat naudojame GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia mums ir klientui matyti sunkvežimio vietą realiu laiku. Modernios sistemos gali netgi sekti, kada atidaromos kėbulo durys (jei vairuotojas visgi turėtų tai daryti avarinėje situacijoje) ir ar nukrito temperatūra (jei tai šaldytuvas).

Be to, didžiąją maršruto dalį (Vokietija, Olandija) sunkvežimiai yra apsaugoti nuo vagysčių fizinėmis priemonėmis – specialiomis spynomis, kurias sunku perlaužti, o nakvynėms pasirenkami saugūs, apsaugoti parkingai (pvz., su aptarnavimo personalu), o ne atsitiktinės aikštelės prie kelio.

7. Ar galima pervežti asmeninius daiktus (kelionę) tokiu būdu? Ar tai legalu?

Tai labai dažnas klausimas, ypač tarp tų, kurie grįžta iš Anglijos gyventi į Lietuvą. Taip, galima pervežti asmeninius daiktus tiesioginiu būdu, tačiau čia yra svarbų teisinių niuansų.

Jei pervežate daiktus, kurie priklauso jums ir buvo naudojami ne mažiau kaip 6 mėnesius Anglijoje (pervedimas gyvenamosios vietos), galite kreiptis dėl muitų atleidimo (Transfer of Residence relief). Tai leidžia atvežti daiktus be PVM ir muito.

Tačiau reikia labai atsargiai tvarkyti dokumentus. Turi būti pateiktas: * Detalus daiktų sąrašas su apytikslė verte (nors vertė nėra apmokestinama, ji reikalinga deklaracijai). * Dokumentai, įrodantys, kad gyvenote Anglijoje (pavyzdžiui, banko sąskaitų išrašai, darbo sutartis, nuomos sutartis) bent 12 mėnesių. * Deklaracija, kad daiktai nebus parduoti per pirmąjus 12 mėnesių po atvežimo.

Daugelis žmonių klysta manydami, kad gali tiesiog užpildyti „migracijos“ anketą ir važiuoti. Jei muitinė įtars, kad daiktai yra nauji (pvz., su etiketėmis) arba jų per daug, gali pradėti tyrimą ir paskaičiuoti mokesčius. Todėl asmeninių daiktų pervežimas taip pat reikalauja profesionalios brokerio pagalbos.

8. Kas nutinka, jei sugenda sunkvežimis ar įvyksta avarija? Kas atsako už delay‘ą?

Tai blogiausias scenarijus, bet apie jį būtina kalbėti atvirai. Dirbdamas 20 metų esu matęs viską: nuo padangų plyšimo iki sunkių avarijų. Esant tiesioginiam pervežimui, atsakomybė yra aiškiai apibrėžta tarptautinėse sutartyse (pvz., CMR konvencija).

Jeigu įvyksta techninis gedimas: * Vairuotojas nedelsiant praneša dispčerui. * Mes siunčiame pagalbinę techniką arba keičiamą sunkvežimį (priklausomai nuo gedimo sunkumo). * Jei krovinys gali būti greitai perkeltas į kitą sunkvežimį, mes tai darome siekdami sumažinti delsą.

Dėl atsakomybės už vėlavimą (delay): * Standartinėje praktikoje pervežėjas atsako tik tuo atveju, jei buvo padaryta tyčia arba dėl didelio neatsargumo. Paprastai techniniai gedimai ar blogas oras laikomi force majeure (nepaisytinomis aplinkybėmis). * Tačiau dauguma profesionalių kompanijų, įskaitant mūsų, visada stengiasi padėti. Jei vėlavimas yra mūsų kaltė (pvz., pamiršome vairuotojo poilsio laiką arba neteisingai suplanavome maršrutą), mes stengiamės kompensuoti nuostolius arba bent jau padengti sandėliavimo išlaidas, jei toks reikalavimas yra pagrįstas.

Svarbu pasirinkti pervežėją, kuris turi savo techninę pagalbą Europoje, o ne tik laukia, kol kas nors padės.

9.