Maži kroviniai į Angliją su ekonomiškais mikroautobusais

Aš čia jau dvidešimt ketvirti metai su kroviais važinėju tai link Baltijos jūros, tai atgal. Ir žinok, nėra viskam reikalinga dviem vairuotojams sukti galvos dėl fūros. Kartais tereikia numesti kelias dėžes į Londoną, pervežti nedidelę spintą į Birminghemą ar – kaip buvo praėjusį mėnesį – vieną motociklą ir du lagaminus į Mančesterį. Tada prisimenami ekonomiški mikroautobusai. Maži kroviniai į Angliją su ekonomiškais mikroautobusais yra vienas praktiškiausių būdų, jei tik žinai keletą dalykų. Nepasakosiu, kad visada viskas idealu, bet paprastai – pigiau, greičiau ir lankstiau nei laukti pilno krovinio. Jei turi tris–aštuonis kubinius metrus daiktų, skaityk toliau.

Kainos, terminai ir kaip nepasiklysti skaičiuose

Kiek kainuoja maži kroviniai į Angliją su mikroautobusais?

Na, tiesiog pasakysiu – nuo šimto dviejų eurų iki keturių šimtų, dažniausiai. Viskas priklauso nuo to, ar vežame tik prie durų Vilniuje ir numetam prie durų Londone, ar reikės dar keltis liftu, nešti į penktą aukštą be lifto. Kartais žmonės nesuskaičiuoja, kad kuro kainos kilo, o mikroautobusas, nors ir ekonomiškas, vistiek „ryja“ daugiau nei tavo asmeninis automobilis. Buvo toks atvejis – klientas siuntė dvidešimt dėžių į Rediną, galvojo, kad du šimtai eurų, o išėjo trys penkiasdešimt, nes reikėjo dar ir pagalbinio, kuris padėtų nešti.

Ar galiu kažkaip sutaupyt, jei mano krovinys tikrai mažas?

O taip. Čia vienas iš būdų – jungtiniai pervežimai, arba kaip mes sakom, daliniai kroviniai. Tavo labai mažos spintelės nereikia užsakinėti atskiro reiso per visą Europą. Mes sutalpinam tavo daiktus su kitų klientų siuntomis, kurios važiuoja ta pačia kryptimi. Tuomet mokai tik už tą vietą, kurią užimi. Aišku, tuomet reikia šiek tiek palaukti, kol surinamas visas krovinys. Kartais tai dvi dienos, kartais savaitė. Jei nespėsi – tikrai pasakyk, nes aš esu matęs, kaip žmonės planuoja išvykimą pagal grafiką, o mašina dar neprisirinkusi.

Kiek laiko važiuoja mikroautobusas iš Lietuvos į Angliją?

Paprastai trys–penkios dienos, jei orai geri ir sienos neužstrigus. Dabar po Brexit viskas kiek lėčiau vyksta. Būna, kad Doverio uoste eilės, nors su mikroautobusu pervežant asmeninius daiktus problemų mažiau nei su fūromis. Kai važiuojam tik su nedideliu kroviniu, galim apeiti dalį biurokratijos, bet vis tiek reikia palaukti keltą. Kartais vairuotojas per naktį privalo pamiegoti, nes vairavimo ir poilsio taisyklės kietos. Taip kad jei žadi tai padaryti per vieną savaitgalį – realistiškai žiūrėk į kalendorių.

Ar kaina priklauso nuo savaitės dienos?

Kartais taip. Pavyzdžiui, penktadieniais ir prieš didžiąsias šventes – labai brangu. Visi skuba, vairuotojai nori namo, o jei tu nori, kad tavo sofutė būtų Londone šeštadienio vakarą – teks primokėti. Aš šitą jau tiek metų matau: prieš Kalėdas gruodžio dvidešimtą dieną kaina šokteli trečdaliu. O štai antradienį ar trečiadienį – ramiausia, galima derėtis. Kuo lankstesnis esi su data, tuo geriau mums visiems. Nes jei aš turiu tuščią vietą grįžtant iš Anglijos atgal į Lietuvą, tai net padarau mažesnę kainą.

Kodėl vieni vežėjai siūlo žemą kainą, o kiti – dvigubai didesnę?

Šitas klausimas mane visada.. erzina, bet atsakysiu. Būna, kad firma pasiūlo du šimtus eurų, pasiima daiktus, o po to skambina: „o, pasirodo, jūsų spinta didesnė, reikia šimto daugiau“. Klasika. Kita vertus, brangesnė kaina gali reikšti pilną draudimą, geresnį mikroautobusą su klimato kontrole, tiesioginį pristatymą be perstojimų. Pigiausia – ne visada blogiausia, bet jei kaina kelia įtarimą, paklausk, kas įskaičiuota. Kartais tas „pigus“ važiuoja dviaukščiu keltu, o tu moki tik už vieną.

Mikroautobusai – kas važiuoja ir ko reikia tikėtis

Kokio dydžio mikroautobusai dažniausiai vežioja krovinius į Angiją?

Va, čia dirba įvairūs. Dažniausiai tai Ford Transit, Mercedes Sprinter arba Volkswagen Crafter. Krovinių vietos nuo aštuonių iki penkiolikos kubinių metrų. Jei tavo krovinys mažas – sakysim, keturios dėžės ir dviratis – užtenka trumpesnio Transito. Jei jau vežame ir sofą, ir stalą, ir tris lagaminus, geriau Sprinteris. Aš asmeniškai mėgstu senesnius Fordus, jie patikimi, bet žinok, naujesni Crafteriai ekonomiškesni kuro sąnaudom. (Nors čia gal aš jau per daug techninis, bet tiesiog taip yra.) Šiaip visi jie pritaikyti kroviniams – sutvirtintos grindys, tvirti atitvarai.

Ar mikroautobusai yra tikrai ekonomiškesni už fūras?

Aiškiai taip, jei kalbam apie mažus krovinius. Fūrai į Angliją važiuoja retai pustuščiai – jos laukia pilno krovinio, o tau reikia kažką numesti skubiai. Mikroautobusas sunaikoja maždaug dvigubai mažiau degalų vienam kubui, be to, greičiau praslysta pro muitines. O ir parkavimasis Londone.. palikim tai. Kai bandai su fūra sustoti tiesiai prie namų Kroydono rajone, tai misija neįmanoma. Su mikroautobusu vairuotojas prisistato ten, kur didelis džipas prisistatytų. Sutaupai pinigų, laiko ir nervų.

Kiek sveriantį krovinį galiu siųsti mikroautobusu?

Šitas svarbus. Didžioji dalis mikroautobusų, kuriuos naudojam tarptautiniams pervežimams, turi tris su puse tonos leistinąją masę. Bet žinok, mašina pati jau sveria apie dvi su puse tonos. Taigi tavo krovinys negali viršyti maždaug vienos tonos, realistiškai – dar mažiau, gal aštuonis šimtus kilogramų. Buvo atvejis, kai klientas prisidėjo akvariumą akmenų. Galvojo, kad mažas, bet tas akvariumas svėrė tris šimtus kilogramų. Vairuotojas vos pravaro muitinę, nes tiltas pradėjo pypsėti. Dalį perkrovėm į kitą mašiną. Rimtas dalykas.

Ar mikroautobuse mano daiktai važiuoja sausiai ir saugiai?

Gerai prižiūrimame mikroautobuse – taip. Bet aš jau matęs tokių vežėjų, kur bagažinė pravėjuoja, grindys šlapios nuo praeitos savaitės krovinio. Todėl prieš pakraunant verta pasiteirauti, ar mašina sušildyta, ar nebuvo vandens pritekėjimo. Žiemą ypač, kai iš Lietuvos minusas, o įvažiavus į Angliją plusas, kondensatas daro savo darbą. Aš savo klientams visada sakau: jei galima, apvyniok daiktus bent plėvele. Nes kai pamatai, kad vairuotojo mikroautobuse įsimetęs katinas namelis.. kartais ten būna netvarkos, kurios gali baigtis nemaloniais kvapais tavo dėžėse.

Ar galiu kartu važiuoti su savo kroviniu mikroautobusu?

Teoriškai – gali, bet praktiškai retai kas tai leidžia. Mikroautobusuose nebėra laisvų sėdimų vietų, kaip buvo prieš dvidešimt metų. Dabar viskas pritaikyta kroviniams – išimtos sėdynės, sumontuoti atitvarai. O ir draudimas.. ne visada apima keleivius. Kartais vairuotojas paima vieną žmogų, jei veža asmeninius daiktus, bet tada reikia derėtis atskirai. Aš asmeniškai nesiūlau to daryti, nes kelionė ilga, nepatogi, o jei kas nutinka – atsakomybė sumaišoma. Tiesiog pasiųsk daiktus, o pats paskraidink lėktuvu, ramiau bus.

Dokumentai, muitai ir tos nelaimos popieriai

Kokio dokumento reikia siunčiant mažą krovinį į Angliją po Brexit?

Šitas klausimas.. na, reikia packing list'o – sąrašo, kas yra viduje, su apytiksle verte. Jei tai naujos prekės, o ne naudoti asmeniniai daiktai, gali prireikti ir papildomo muitinės dokumento. Aš tiksliai nežinau, kaip bus po naujausių taisyklių pasikeitimo (ten nuolat kas nors keičiasi), todėl prieš kiekvieną reisą pasitikrinti su muitinės agentu. Asmeniniams daiktams paprastai pakanka aprašymo anglų kalba. Bet jei veži, tarkim, dešimt dviračių naujų – čia jau prekyba, o ne persikraustymas. Atskiros taisyklės. Geriau pasitikslinti nei vėliau gailėtis.

Ar turiu mokėti muitus ar PVM, kai siunčiu savo daiktus į Angliją mikroautobusu?

Jei tai tikrai tavo naudoti asmeniniai daiktai – muitų neturėtų būti, jei jie neviršija tam tikros vertės. Aš būtent „neturėtų“ ir sakau, nes muitininkai turi teisę įvertinti kitaip. Buvo toks atvejis: klientė siuntė porą tūkstančių eurų vertės paveikslų, kuriuos pati nutapė. Muitinėje jie įtarė, kad ji juos parduoda. Prasidėjo aiškinimasis. PVM Anglijoje skaičiuojasi kitaip nei Lietuvoje. Čia jau buhalterių teritorija, aš pervežiu, o ne mokesčius skaičiuoju. Bet svarbiausia – turi įrodyti, kad tai tavo daiktai, ne prekės pardavimui.

Kas yra T1 dokumentas ir ar man to reikia?

T1 – tai tranzito procedūra. Sakysim, vežame mažą krovinį pro Prancūziją į Angliją ir reikia uždaryti muitinę. Mikroautobusams su asmeniniais daiktais paprastai T1 nereikalingas, bet jei krovinys komercinis ir didesnis.. hm.. gal ir reikia. Aš čia dabar pagalvojau, kad gal per sudėtingai aiškinu (ta prasme, realiai daugumai klientų tai nerūpi), bet jei vežėjas prašo – tikėk, kad jam reikia. Didžiosios fūros tikrai turi tuos lapus, o su ekonomišku mikroautobusu vežant tris dėžes – pamiršk apie T1. Tiesiog pasakyk vairuotojui, kas viduje, ir viskas.

Ar galima gabenti maisto produktus mažu kroviniu į Angliją?

Ne. Na, gerai, gal kokių džiovintų grybų įsimečius.. ne, nereikia. Anglijos maisto standartai (ypač po Brexit) sukosi į griežtesnę pusę. Mėsos, pieno, kiaušinių – griežtas draudimas net ir asmeniniams kroviniams. Buvo, kad klientas įkišo dešrą vairuotojui pietums, o muitininkas rado ir pradėjo šnekėtis. Galų gale išmetė. Konservai techniškai – galima, bet aš nerekomenduoju. Nes jei atsidarys Anglijos pasienyje ir randa maisto, gali prasidėti tikrinimas giliau. O tai valandos, o gal ir dienos delsos. Geriau maitink vairuotoją prie stovėjimo aikštelės.

Ar reikia drausti krovinį, jei jis mažas ir nebrangus?

Man atrodo, kad verta. Draudimas kainuoja kelis procentus nuo vertės, bet aš matęs, kaip nesvarbu, ar veži auksą, ar seną kavos aparatą – nelaimė nesirenka. Praeitą vasarą mikroautobusui gesant prie Kauno ratlankis atšoko nuo priekabos ir sutrynė kelias dėžes. Dėl to, kad buvo draudimas, viskas išsiaiškino. Be draudimo – skyrybos su kavos aparatu. Aišku, jei veži ginčytiną vertę turinčius daiktus, pavyzdžiui, seną fotografijos aparatūrą, kurios vertės neįrodysi – draudimas padės, bet ne visada pilnai. Vis tiek geriau nei visiškai nieko.

Pakavimas ir pasiruošimas, kuriuo daugelis nepasirūpina

Kaip reikia supakuoti mažą krovinį, kad jis nesugestų kelyje į Angliją?

Kartoninės dėžės – gerai, bet turi būti dvigubos sienelės, jei ten kažkas trapi. Dėl to, kad.. (ar buvau paminėjęs?) kelias dienas mašina dreba, pasukioja, stabdo. Jei tik paprastas maišas – na, nelabai. Aš savo klientams siūlau: minkštus daiktus – į šiuos maišus, o visą kitą – į dėžes su burbuline plėvele. Ir svarbu: dėžės turi būti tokio dydžio, kad vienas žmogus galėtų panešti. Nes vairuotojas dažniausiai vienas, ir jei dėžė sveria šešiasdešimt kilogramų.. ne, jis jos nešnėk. Bus palikta prie mašinos, ir tu pats kaltas.

Ar turiu numeruoti dėžes ir kažkaip žymėti?

Taip, taip, ir dar kartą taip. Numeruok dėžes, rašyk ant jų, kas viduje, ir kurios yra trapios. Atvažiuoja mikroautobusas, visko pilna, ir ne mūsų reikalas prisiminti, kad tavo „dėžė nr. 3“ yra pilna porceliano. Anglijoje lyn, dažnai lyja prisikraudami, jei nėra užrašo, vairuotojas gali apversti dėžę ne ta puse. Pasitaikė vakar toks atvejis, kai vaikinas ant dėžės užrašė „atsargiai“, bet raidėmis, kurias galėjo perskaityti tik jis pats. Padėk aiškų lipduką, kad nereikėtų žaisti mįslės.

Ar galiu vežti skystus daiktus, pavyzdžiui, kosmetikos ar valiklių?

Būk atsargus. Mikroautobusai, nors ir komfortabilūs, vis tiek linkę kaitintis saulėje, ypač laukiant eilėje prie Doverio. Jei butelis atsidaro, sugadina visus drabužius. Aš siūlau: skysčiai tik sandariai užsukti, į maišelius, o geriausia – atskirai pervešti, jei vertę turi. Šiaip draudimai dažnai netaiko skysčiams. Buvo situacija, kai klientė vežė rankų kremų dėžutę, o vasarą jie aptirpo ir sutepė odinę rankinę. Graudu. Mikroautobuso visa šiluma susikaupia gale, kur dažniausiai ir guli krovinys. Tad pagalvok du kartus.

Ką daryti, jei neturiu pakankamai dėžių?

Paimk iš statybų parduotuvės, nusipirk, arba paklausk mūsų – kartais turime atsargoje. Bet žinok, naujos dėžės kainuoja centus, o sugadinti daiktai – tūkstančius. Nemėgstu, kai žmonės krauna į maišus, kurie per pusę kelio nutrūksta. Kartais klientai sako: „nu, dėžės juk nemokamai prie konteinerio rasti, kam mokėti“. Bet jei vežama į Angliją, tai turi atlaikyti kelią. Kartoninė dėžė atlaiko, maišelis ne. O jei dar prisimenam, kad mikroautobuse daiktai gali šiek tiek slinktis.. Tiesiog netaupyk čia. Kitur – taip, o čia – tikrai ne.

Ar reikia išardyti baldus prieš pakraunant į mikroautobusą?

Jei tik įmanoma – taip. Nuimk kojas, atskirk stalvirčio paviršių, išimk stalčius. Viena, kad sutaupysi vietos, o mikroautobuso erdvė – kaip auksas. Antra – dėl svorio paskirstymo. Vienas didelis monolitas gali būti sunkus ir nepatogus. Aš esu matęs, kaip žmonės bando sutalpinti nepajudinamą spintą. Reikėjo dviejų vyrų, vistiek netelpo, braižė sienas. O jei tu pats išardai, gali daiktus apvynioti rankšluosčiais – tų pakaks ir taip. Sutaupysi vietos ir nervų.

Realybė – kas nutinka, kai kas nors nepavyksta

Ar galiu pasitikėti bet kuria įmone, kuri siūlo pigius mažus krovinius į Angliją?

Atsakymas truputį piktas, bet sąžiningas: ne. Yra tokių „vaiduoklių“ įmonių, kurios surenka du šimtus eurų, įkelia daiktus ir dingsta. Arba atiduoda kitiems, kurie paskui prašo daugiau pinigų. Patikrink, ar įmonė turi licenciją, ar turi realų adresą, aratsiliepimai parašyti ne tik „super, ačiū“. Kartais per maža kaina – pavojaus signalas. Aš ne kartą teko gelbėti klientus, kurių krovinys liko kažkur Lenkijoje, nes tarpininkas neatsiskaitė su vairuotoju. Tai tiesiog galiu pasakyt: sutaupyk ant kavos, bet ne ant vežėjo.

Ką daryti, jei vėluoja pristatymas?

Pirma – nesijaudink per daug. Kelyje į Angliją milijonas faktorių: keltas vėluoja, eilė prie muitinės, vairuotojas susirgo. Bet žinok, kad esi teisęs skambinti ir klausti. Geri vežėjai duoda vairuotojo telefoną ir bent jau apytikslį sekimo numerį. Jei tau sako „rytoj rytoj“ tris dienas iš eilės – čia jau blogai. Aš savo klientams sakau: jei vėluojam daugiau nei pusdienį – skambinu pats pirmas. Nes nežinojimas žudo labiau nei faktas. Ir dar – jei vėluoja dėl tavęs (nes pats nepasiruošei dokumentų), nepyk ant vežėjo.

Ar mikroautobuso vairuotojas padės išnešti daiktus iš buto?

Šitą reikia derėtis iš anksto. Yra paslauga „iki durų“, bet dažnai tai reiškia „iki tavo namo durų“, o ne „iki tavo penkto aukšto be lifto“. Vairuotojas vairuoja, o ne dirba kroviku. Buvo toks atvejis – klientas Anglijoje gyvena Braitone, trečias aukštas, be lifto. Vairuotojas vienas, sukrovė, o iškrauti.. užtruko. Mes tada susitarėm, kad padės, bet aiškinomės, kad tai ne įpareigojimas. Jei reikia pagalbos – užsakyk du vyrukus iš anksto, arba paprašyk draugų. Kitaip mikroautobusas stovi, eismas pyksta, o tu pats kaltas.

Ką daryti, jei daiktas atkeliavo sudužęs?

Fotografuok iš karto. Daryk nuotraukas priėmimo metu, nelauk rytojaus. Tada rašyk vežėjui. Jeigu buvo draudimas – procesas greitesnis. Jeigu ne – bus sunkiau, bet ne beviltiška. Aš turiu prisipažinti: per dvidešimt metų mano komanda sudaužė tik kelis daiktus, bet kiekvieną kartą tai buvo kaip.. na, nesmagu. Geri vežėjai pripažįsta kaltę ir kompensuoja. Kiti pradeda aiškinti, kad tu pats blogai supakavai. Todėl taip raginu: pakavimas yra tavo draudimas numeris vienas. Ir jei matai, kad dėžė iš pažiūros jau subyrėjusi – atsisakyk priimti, pasirašyk aktą.

Kaip elgtis, jei muitinėje krovinį sulaiko patikrinimui?

Turi būti kantrus. Tai nereiškia, kad kažkas blogai – tiesiog atsitiktinė patikra. Po Brexit tokių patikrų padaugėjo. Geriausias dalykas – turėti visus popierius po ranka, sklandžiai bendrauti angliškai arba leisti vairuotojui kalbėti. Aš paprastai perduodu kliento kontaktus, jei muitininkai nori tikslinti sąrašą. Buvo, kad sulaikė dėl vienos prieštaringos pozicijos: sąraše buvo „elektronika“, o viduje – senas radijas. Muitininkas galvojo, kad parduoda. Užtrukom pusdienį, bet išsiaiškinom. Kantrybė ir tikslūs popieriai – vieninteliai ginklai čia.

Maži kroviniai į Angliją su ekonomiškais mikroautobusais yra realus, o ne kažkoks marketingo triukas. Turi suprasti, kad ne viskas eisis kaip iš pakuotės, bet jei renkiesi patikimą vežėją, gerai supakuoji ir nelauki stebuklų už trisdešimt eurų – viskas bus gerai. Aš per tuos metus praleidau daugiau laiko kelyje nei namie, todėl žinau: svarbiausia sąžiningumas iš abiejų pusių. Pasiruošk popierių, gerbk vairuotojo laiką ir daryk viską, kad daiktai atvyktų sveiki.