Taupykite su pigesniais reisais į Angliją: Eksperto vadovas efektyviam logistikos valdymui

Įvadas

Jau daugiau nei dvi dešimtmetis stebiu, kaip vystosi tarptautinės prekybos ir logistikos rūšys, o vienas iš nuolatinių, kurios niekada neišblėsta, yra kaip efektyviai ir pigiau gabenti krovinius į Angliją (Jungtinę Karalystę). Nuo tada, kai šalis paliko Europos Sąjungą („Brexit“), logistika tapo sudėtingesnė, tačiau galimybės taupyti išliea gana didelės, jei tik žinai, kur ieškoti ir kaip planuoti. Daugelis klientų, atvykę pas mane, dažnaiklaidingai manys, kad „pigiau“ reiškia „blogiau“, arba kad vienintelis būdas sumažinti išlaidas yra rasti vežėją, kuris dirba be apmokestinimo. Šie įvaizdžiai toli nuo tiesos.

Esu matęs tūkstančius siuntų, nuo mažų pakuolių iki iki pilnavidurių furgonų krovininių, ir galiu pasakyti viena: sėkmingas taupomas logistikoje grindžiamas ne kainos mažinimu iki gyvybiškos ribos, o optymizavimu. Tai yra menas suderinti jūsų siuntos dydį, gabenimo laiką ir papildomas paslaugas. Anglija vis dar yra viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, ir nors muitinės procedūros sudarė papildomų barjerų, rinka prisitaikė. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo dvidešimtmečio patirtimi, paaiškindamas, kaip veikia šio rinkos mechanizmai ir kuriose srityse galite pamatyti realią naudą savo kišenės atžvilgiu. Mes nekalbėsime apie magiškus būdus, o apie profesionalų strategijas – nuo sujungtų krovinių (groupage) privalumų iki tinkamos dokumentacijos reikšmės.

Svarbiausia suprasti, kad kaina formuojasi ne tik pagal degalų kainą benzininėje. Ji priklauso nuo to, kaip gerai užpildytas sunkvežimis, kaip greitai jis gali praeiti muitinę, ir ar vairuotojas nešvaisto laiko laukdamas iškrovos. Šiuos visus elementus valdyti ir reiškia efektyvų logistikos valdymą. Toliau pateikiamas išsamus DUK (Dažniausiai užduodamų klausimų) skyrius, kuris padės jums suprasti, kaip sutaupyti realų pinigą neprarandant kokybės.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kodėl krovinių gabenimo į Angliją kainos taip svyruoja ir kuo tai remiasi?

Kainų svyravimai tarptautinėje logistikoje – yra norma, o ne išimtis, ypač kai kalbame apie maršrutą į Angliją. Esu dirbęs srityje per kelias krizes, ir galiu pasakyti, kad kainą formuoja keturi pagrindiniai komponentai: degalų kaina, pasiūlos ir paklausos santykis rinkoje, muitinės formalumų sudėtingumas ir užimtumo laikas.

Pirmiausia, degalų kaina tiesiogiai įtakoja frikacinių išlaidų dalį. Kai brangsta nafta, brangsta ir kuras, o vežėjai privalo kompensuoti šias išlaidas, didindami frakto kursą. Antra, pasiūla ir paklausa. Ypač pavasario ir rudenio sezonais, prieš šventes, prekybininkai stengiasi kuo greičiau užpildyti sandėlius, todėl laisvų mašinų trūksta, o kainos šoka aukštyn. Atvirkščiai, sausesniais mėnesiais galima derėtis dėl žemesnių kainų.

Trečias, o galbūt ir svarbiausias dalykas šiuo metu – tai „Brexit“. Nuo 2021 m. kiekvienas krovinys turi praeiti muitinės kontrolę. Jei dokumentacija parengta neteisingai, sunkvežimis gali prastovėti pasienio punktuose (pvz., Dover’iuje ar Folkestone’o terminaluose) valandas ar net dienas. Laikas – pinigas, ir šios prastovos kaštai užskaitomi klientui. Taigi, pigesnis reisas dažnai priklauso nuo to, kiek greitai ir be klaidų sugebame išspręsti šiuos biurokratinius rūpesčius, ką ir padarome savo kasdieninėje darbo eigoje.

2. Kas yra sujungti kroviniai (Groupage) ir kaip jis gali padėti taupyti?

Sujungtų krovinių, arba angliškai vadinamų „groupage“, metodas yra vienas efektyviausių būdų taupyti smulkiems ir vidutiniams siuntėjams. Per savo dvidešimt metų praktiką mačiau, kaip šis metodas išgelbėjo tūkstančius eurų įmonėms, kurios neturi pakankamai prekių pilnam furgonui užpildyti.

Kaip tai veikia? Paprastai. Imame keliolikos ar kelių dešimčių mažesnių siuntų iš skirtingų klientų ir jas sujungiame viename dideliame sunkvežimyje. Pavyzdžiui, vienas klientas siunčia baldus į Londoną, kitas – dalis į Mančesterį, o trečias – maisto produktus į Birmingamą. Vietoj to, kad kiekvienas klientas samdytų atskirą furgoną (kuris keliautų tuščias arba puse pilnas), visi padalinami kuro ir vairuotojo atlyginimo išlaidas.

Stebiu, kad dažnai klientai bijo, kad jų siunta gali nukentėti arba pasikrauti, tačiau profesionaliose logistikos kompanijose, tokiose kaip mūsų, kroviniai tvirtai užfiksuojami ir segreguojami pagal taisykles. Taupybė čia akivaizdi: jei pilnas furgono reisas kainuoja, tarkime, 2000 eurų, o jums reikia pergabenti tik 2 paletes, atskiro furgono nuoma būtų neprasminga. Groupage metu mokate tik už užimtą vietą, tai gali būti net 70–80 proc. pigiau. Tai idealus pasirinkimas tiems, kurie nori taupyti, bet gali laukti šiek tiek ilgiau, kol krovinys surenkamas.

3. Ar verta rinktis lanksčius gabenimo terminus, kad išlaikyti kainą žemesnę?

Absoliučiai taip. Tai viena paprasčiausių, tačiau dažniausiai ignoruojamų taisyklių logistikoje. Per dvidešimt metų pastebėjau, kad klientai, kurie sako: „Man reikia, kad krovinys būtų Anglijoje rytoj“, visada moka brangiausią kainą. O tie, kurie sako: „Gabenkite per savaitę“, gauna geriausius pasiūlymus.

Kodėl taip yra? Logistikos įmonėms visada patogiau planuoti maršrutus, kai turi laiko. Jei reikia vykti skubiai, teks imti mašiną, kuri gali būti netinkamai parinkta arba tenka ją išsiųsti tuščią grįžtantinį maršrutą („deadhead“), kas labai brangu. Jei galite suteikti mums laiko (pvz., 3–5 dienų), mes galime sudėlioti jūsų krovinį į maršrutą, kuris ir taip vyksta į Angliją, arba laukti, kol susiformuos pilnas grupinis krovinys.

Taip, tai reiškia, kad jūsų prekės atvyks vėliau, bet jei jūsų verslo modelis to leidžia (pavyzdžiui, užsakote prekės iš anksto arba turite saugojimo sandėlius Lietuvoje), lankstumas terminuose gali sumažinti sąskaitas net 30–40 proc. Mano patirtis rodo, kad planuojami, ne skubūs reisai yra raktas į stabilią ir pigią logistiką.

4. Kaip tinkamas krovinio pakavimas ir palečių skyrius įtakoja kainą?

Dauguma klientų nemano, kad pakavimas gali taupyti pinigus, jie dažniausiai galvoja apie apsaugą. Tačiau iš profesinio logistikos stebėtojo akies, pakavimas – tai tiesioginis erdvės valdymas, o erdvė sunkvežimyje yra matuojama pinigais.

Kiekviena mašina turi ribotą vietos aukštį, plotį ir ilgį. Taisyklė paprasta: kuo kompaktiškiau ir stabiliau supakuotas krovinys, tuo daugiau prekių galima sutalpinti į tą pačią vietą. Jei jūsų prekės stovi ant nestandartinio palečių skyriaus arba išsikiša už standartinių 120x80 cm ar 120x100 cm ribų, jos neįeina į standartinę euro lentyną. Tai reiškia, kad mašinoje lieka tuščios vietos, kurias kaupsime kaip „prarastą tūrį“ ir už kurias teks mokėti labiau.

Rekomenduoju naudoti standartines pakuotes ir užtikrinti, kad krovinys neviršytų leistino aukščio (paprastai iki 180 cm vienam vienetai). Jei gabenate lengvas, bet didelio tūrio prekes (pvz., vata, putos), labai svarbu pritaikyti pakavimą taip, kad neužimtumėte per daug vietos ore. Kartais net verta investuoti į profesionalų pakavimą, kad sutalpintumėte daugiau prekių į vieną reisą, taip sumažindami vieneto kainą. Geras pakavimas tai ne tik saugumas, tai ir logistinės efektvybės šaltinis.

5. Kokį vaidmenį vaidina muitinės procedūros ir „Brexit“ taupant pinigus?

Po „Brexit“ muitinės tapo ne tik formalumu, o esmine kainos formavimo dalimi. Esu matęs, kaip įmonės taupo ant vežimo, o paskui praranda dešimtis kartų daugiau dėl baudų, prastovų ir sandėliavimo Anglijoje išlaidų.

Norint taupyti, būtina „pamušti“ dokumentaciją. Tai reiškia, kad prekės turi būti tinkamai koduojamos pagal TN (Tarifų) kodus, o komercinės sąskaitos faktūros turi būti tikslios. Jei anglų muitininkas randa netikslumų, jis pradeda „raudonąjį taką“ procedūrą. Kiekviena valda prastovos Dover’je arba Eurotunelyje kainuoja. Be to, jei klientas turi mokėti importo mokesčius (PVM ir muito), juos reikia apmokėti iš karto arba turėti garantiją.

Kaip tai padeda taupyti? Užtikrinus, kad visi dokumentai pateikiami elektroniniu būdu ir iš anksto, išvengiame fizinių dokumentų patikros (jie ilgiau trunka). Taip pat verta pasirūpinti, kad gavėjas Anglijoje būtų importo deklaranto įgaliotinis. Jei šis dalykas nėra aiškus iš anksto, gali tekti mokėti tarpininkams už skubų dokumentų tvarkymą tiesiog vietoje, o tai yra kelis kartus brangiau nei tai padaryti iš Lietuvos iš anksto. Taupyti čia reiškia investuoti į kompetentingą brokerio paslaugas arba savo buhalterijos žinias.

6. Ar grįžtamieji reisai (backhaul) tikrai yra pigesni?

Tai viena dažniausiai pasitaikančių situacijų, kurią stebiu rinkoje. „Backhaul“ – tai situacija, kai sunkvežimis, išvežęs krovinį į Angliją, grįžta atgal tuščias ir ieško krovinio, kad bent kažką uždirbtų kelyje. Tokiu atveju kaina klientui gali būti žymiai mažesnė, nes vežėjas jau uždirbo iš pirmojo maršruto.

Taip, tai yra puiki proga taupyti. Tačiau čia yra vienas „bet“. Esu matęs atvejų, kai klientai, gaudami tokią neįtikėtinai low kainą, nusteidžia dėl paslaugos kokybės. Kartais vairuotojai, dirbantys su grįžtamaisiais reisais, gali būti pavargę, mažiau motyvuoti arba neturėti visų reikiamų įrankių iškrovai (pvz., atsarginių ratų, krovininių juostų), jei jie nebuvo numatyti pradiniame kontrakte.

Taupyti su grįžtamaisiais reisais įmanoma, bet būtina pasitikėti logistikos partneriu. Mes, pvz., tikriname ne tik kainą, bet ir mašinos būklę bei vairuotojo reitingą. Jei pasiūlymas atrodo per geras būti tiesa, gali būti, kad mašina gali sugesti viduryje kelio, ir tada prastovos kainos privers jus sumokėti daugiau nei standartiniame reise. Taigi, taip, naudokitės šia galimybe, bet tik su patikimais tarpininkais.

7. Kaip pasirinkti tarp dalinio (LTL) ir pilno (FTL) krovinio gabenimo?

Tai klasikinis klausimas, su kuriuo susiduria kiekviena įmonė. FTL (Full Truck Load) – kai užpildote visą furgoną. LTL (Less than Truck Load) – kai gabenate tik dalį. Atsakymas priklauso nuo jūsų krovinio svorio ir tūrio, tačiau yra kritinis taškas, kuriame pereiti iš vieno į kitą.

Mano patirtis rodo, kad jei turite 10–12 europalečių (EPAL), dažnai pasiverčia rinktis pilną mašiną (FTL). Nors atrodo, kad mašina dar nėra pilna, tačiau kainos skalė LTL segmentu gali būti staigi. Už kiekvieną papildomą vietą LTL reise kaina gali didėti didesniu tempu nei fiksuota kaina už visą furgoną.

Be to, FTL reisai yra greitesni, nes mašina važiuoja tiesiai į paskirties vietą sustodamas tik vieną ar du kartus (iškrovai). LTL reisas (ypač sujungtas) gali sustoti dešimtį kartų įvairiuose sandėliuose Anglijoje. Kiekviena sustojimo valanda – tai vairuotojo darbo užmokestis ir rizika. Taigi, jei artėjate prie 8–10 palečių ribos, visada verta paklausti brokerio: „Ar ne pigiau išsinuomoti visą furgoną?“. Dažnai atsakymas būna teigiamas, ir tai leidžia ne tik taupyti, bet ir gauti greitesnę, platesnę aptarnavimo kokybę.

8. Ar draudimas yra būtinas išlaida, ar galima jo atsisakyti taupyti?

Kaip ekspertas, galiu pasakyti griežtai: niekada nerekomenduoju atsisakyti krovinių draudimo, jei norite taupyti realiai. Tai viena iš tų sričių, kur „taupymas“ gali tapti katastrofa.

Logistika – tai rizikos verslas. Nors mūsų vairuotojai yra patyrę, o keliai Anglijoje gana geri, įvykiai įvyksta: gali būti avarija, gaisras sandėlyje arba net krovinio pagrobimas (nors retai, bet įvyksta). Jei gabenate brangias prekes (elektroniką, baldus, vyną) ir atsisakote draudimo, kad sutaupytumėte 20–30 eurų, ir staiga krovinys dingsta arba sugenda, prarandate tūkstančius.

Tačiau čia taip pat galima taupyti protingai. Dažnai klientai pasirašo standartinę sutartį su fiksuota draudimo suma, kuri gali būti per didelė arba per maža. Verta apskaičiuoti tikrąjį krovinio vertę ir draudti tik ją. Taip pat, jei dirbate reguliariai, galite gauti metinę draudimo polisą, kuris bus pigesnis už vienkartinio reiso draudimą. Protingas draudimas – tai ne išlaida, o investicija į jūsų verslo stabilumą, kuri užtikrina, kad vienas nelaimingas atsitikimas neprivers uždaryti verslo.

9. Kokios yra dažniausios klaidos, kurios didina galutinę kainą?

Per 20 metų mačiau tas pačias klaidas kartojamas ir kartojamas. Jei jas išvengsite, jūsų sąskaitos bus žymiai mažesnės.

Pirmoji ir dažniausia klaida – neteisingi duomenys užsakyme. Jei nurodote neteisingą svorį (pvz., sako, kad 500 kg, o iš tikrųjų 2 tonos), vairuotojui gali tekti atsisakyti krovinio vietoje arba ieškoti kitos mašinos, kuri gali pakelti tokį svorį. Tokios keitimo procedūros kainuoja pinigus, o juos sumoka užsakymo iniciatorius.

Antroji klaida – nepasiruošimas iškrovai Anglijoje. Angliški sandėliai turi griežtas tvarką. Jei sunkvežimis atvyksta, o gavėjas nėra pasiruošęs (nėra kranininko, nėra vietos, dokumentai neatitinka), mašina stovi laukia. Dauguma sutarčių numato „laukimo mokestį“ (waiting time), kuris prasideda po 2 valandų laukimo. Šis mokestis gali būti 40–60 svarų sterlingų per valandą. Esu matęs, kaip klientai sumokėdavo daugiau už laukimą nei už patį gabenimą.

Trečioji – ignoruoti specifinius reikalavimus (pvz., ADR pavojingi kroviniai, temperatūros režimas). Jei nenurodote, kad reikia šaldymo, o krovinys sugenda, jums teks mokėti žalą. Tikslumas ir planavimas – geriausi taupymo būdai.

10. Kaip ilgalaikė partnerystė su logistikos įmone padeda taupyti?

Galiausiai, paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – lojalumas. Per savo karjerą aš visada stengiausi suteikti geriausias sąlygas tas įmonėms, kurios su manimi dirba ne vieną kartą, o reguliariai.

Kodėl? Kadangi reguliarius klientus galima planuoti.