Svarbu žinoti apie pervežimą mikroautobusu į Angliją: Išsamus eksperto vadovas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt metų, sužinojai vią svarbią tiesą: sėkmė slepiasi ne pačiame vairavime, o smulkmenose. Klientas dažnai mato tik galutinį rezultatą – prekę ar daiktus, kurie saugiai atkeliauja į adresą Anglijoje. Tačiau kas vyksta „ užscenomje“? Kodėl vienas pervežimas praeina lyg ir riešutais, o kitas užstringa ant Doverio uosto arba tampa muitinės nightmare’u? Šiandien, kaip praktikas, kuris praeido tūkstančius kilometrų ir išsprendė šimtus neplanuotų situacijų, noriu pakalbėti apie tai, ką būtina žinoti, renkantis pervežimą mikroautobusu į Jungtinę Karalystę.

Pastaraisiais metais situacija pasikeitė. „Breksitas“ ne tik pakeitė žemėlapį, bet ir visą logistikos logiką. Anksčiau Anglija buvo beveik kaip kita ES šalis, šiandien tai – trečioji šalis. Tai reiškia griežtesnius dokumentų reikalavimus, ilgesnes užklausas muitinėje ir specifinius techninius reikalavimus transporto priemonėms. Mikroautobusų pervežimas (tiek krovininių, tiek keleivinių-modifikuotų) turi savų niuansų, kuriuos nevertinatys, gali brangiai kainuoti.

Šiame straipsnyje aš nebegražinsiu dėmesio reklaminiams šūkiams. Mano tikslas – papasakoti, kaip visa tai veikia iš vidaus. Mes aptarsime dokumentus, kurie yra būtini, kad jūsų siunta nebūtų sustabdyta, techninius reikalavimus, be kurių neįsileis į Londoną, ir, svarbiausia, kaip išvengti tų klaidų, kuriuos aš dažnai matau savo praktikoje.

Įvadas: Kodėl pasitikėjimas ekspertu yra svarbiau nei kaina

Kai klientas skambina ir klauso, kiek kainuoja pervežti mikroautobusu į Angliją, jis dažnai girdi tik vieną skaičių. Tačiau to skaičiaus užkulisiuose slepiasi kur kas daugiau: degalų kaina, kuri svyruoja, kelių mokesčiai Prancūzijoje, keltų bilietų kainos, kurios priklauso nuo sezono, ir, žinoma, vairuotojo darbo laikas. Bet ne tai yra svarbiausia. Svarbiausia yra žinojimas.

Pervežimas mikroautobusu – tai ne tiesiog nuvažiuoti iš taško A į tašką B. Tai yra sudėtingas procesas, reikalaujantis logistinio mąstymo. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad netinkamai parengtas prekių vekselis (CMR) gali lemti tai, kad jūsų krovinys bus sugrąžintas atgal į Lietuvą arba pristatytas tik po savaitės? Ar žinojote, kad Anglijos aplinkosaugos reikalavimai (ULEZ ir LEZ zonos) gali padaryti didžiulę skylę biudžete, jei mikroautobuso atitinka tik senąsias emisijos standartus?

Kaip ilgametis profesionalas, pasakysiu taip: geriausias pervežimas yra tas, apie kurį klientas neturi pagalvoti po to, kai pasirašo sutartį. Jis tiesiog gauna pranešimą, kad siunta pristatyta. Kad taip atsitiktų, reikia suprasti procesą. Štai kodėl sukūriau šį vadovą – kad jums nebūtų tenka mokytis iš savo klaidų, kurios šioje srityje gali būti itin brangios.

Žemiau pateikiamas išsamus Klausimų ir Atsakymų (DUK) skyrius, kuriame susidėlioju dažniausiai kylančius abejones ir aptariu esminius dalykus, kuriuos turi žinoti kiekvienas, norintis siųsti krovinius ar keliauti į Angliją mikroautobusu.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Kokius dokumentus būtina paruošti sėkmingam pervežimui į Angliją po „Breksito“?

Tai, galima sakyti, šiuolaikinio logistikos „šventasis gralis“. Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, dokumentų sąrašas išaugo. Nebėra paprasto pasirašymo CMR vekselio. Dabar būtinas: 1. Prekių vekselis (CMR) – standartinis dokumentas, nurodantis siuntėją, gavėją, krovinių sąrašą ir svorį. Jis turi būti užpildytas labai tiksliai. 2. Prekių deklaracija (Export Declaration) – ji turi būti pateikta Lietuvoje (arba kitoje išsiuntimo šalyje) prieš išvykstant. Be šios deklaracijos, kurios suteikiama MRN numeris, krovinys nebus paleistas per Anglijos muitinę. 3. Transporto priemonės dokumentai – techninius pasą ir vairuotojo pažymėjimą tikrinti nereikia (dėl ES reglamentų), bet reikia galiojančios draudimo „Žaliosios kortelės“. 4. PVM deklaracija (jei taikoma) – jei pervežate prekes verslo tikslais, reikės PVM mokėtojo numerio ir atitikties sertifikatų. 5. Jei pervežate asmeninius daiktus – reikalingas duomenų apie asmenį, kuriam priklauso daiktai, ir deklaracija, kad tai nėra prekybinis siuntinys (naujos prekės su etiketėmis gali būti traktuojamos kaip prekės).

Ignoruoti bent vieną iš šių dokumentų reiškia rizikuoti likti uoste arba priešais tunelį net kelias dienas.

2. Kaip veikia muitinės procedūros ir ką reiškia „ETS“ sistema?

Anksčiau buvo paprasta: važiuoji per „mėlynąją juostą“. Dabar visi kroviniai turi eiti per raudonąją juostą arba deklaruoti elektroniniu būdu. Anglijoje naudojama ETS (New Computerised Transit System) sistema. Tai reiškia, kad kai krovinys atvyksta į Dovernį arba Folkestone’ą, vairuotojas turi pateikti specifinį kodą, susietą su eksporto deklaracija.

Jeigu kodas nesutampa arba jo nėra, krovinys yra „blokuojamas“. Vairuotojas turi važiuoti į vietinę muitinės postą, pateikti dokumentus ir laukti patikros. Esu matęs atvejų, kai dėl neteisingai įvesto prekės kodo (HS kodas) siunta buvo sulaikyta 48 valandoms. Todėl mūsų komandoje visada dirba brokeriai, kurie iš anksto suformuoja šias deklaracijas, taip užtikrindami, kad vairuotojas tik praeitų pro skanerį ir tęstų kelią. Tai vadinama „Pre-lodged“ procesu, ir jis yra būtinas sklandžiam pervežimui.

3. Ar galiu pervežti asmeninius daiktus mikroautobusu, ir kokie mokesčiai taikomi?

Taip, galite, bet čia yra gilių. Anglijos muitinė labai skiria „Transfer of Residence“ (gyvenamosios vietos keitimą) nuo paprasto krovinio. Jei persikeliate gyventi į Angliją ir pervežate savo turimą baldus, buitinę techniką, dažniausiai mokesčių nėra (taikoma „Transfer of Relief“ priemonė). Tačiau reikia įrodyti, kad gyvenote ES ne mažiau 12 mėnesių ir kad daiktus naudojote mažiausiai 6 mėnesius.

Jeigu tiesiog pervežate dovanas arba nusipirktas naujas prekes (pvz., internetinės parduotuvės siuntas), jos gali būti apmokestinamos. Anglijoje yra nustatyti PVM ir muito slenksčiai (pvz., 135 svarų sterlingų vertės dovanos gali būti be mokesčio, jei nealkoholinės ir ne rūkaliniai). Aš visada patariu klientams daryti išsamų daiktų sąrašą su apytikslė verte ir nurodyti, kad tai naudoti daiktai. Tai sumažina klausimų kiekį.

4. Kokius techninius reikalavimus turi atitikti mikroautobusas, kad galėtų važiuoti į Angliją?

Vienas svarbiausių dalykų, kurį dažnai pamiršta, yra Euro standartas. Nors Lietuvoje ir kitose ES šalyse galime važiuoti senesniais mikroautobusais, Anglijoje, ypač didžiuosiuose miestuose, galioja griežti ekologiniai reikalavimai. * ULEZ (Ultra Low Emission Zone) Londone: Jei jūsų mikroautobusas neatitinka Euro 6 standarto (dažniausiai tai naujesni nei 2015-2016 m. automobiliai), teks mokėti didelį mokestį kasdien (šiuo metu tai apie 100-200 svarų per dieną). * CAZ (Clean Air Zones) miestuose kaip Birmingemas, Bristalis: Panašios zonos, kuriose senesniems automobiliams taikomi mokesčiai arba įvažiavimo draudimai.

Be to, mikroautobusas turi būti techniškai tvarkingas. Anglijos policija ir „DVSA“ tarnyba dažnai tikrina transporto priemones. Jeigu stabdžiai, padangos ar apšvietimas blogi – mikroautobusą gali sustabdyti iki neteisėtumų šalinimo. Mūsų parke naudojame tik naujausius, Euro 6 standartą atitinkančius mikroautobusus, išvengdami šių papildomų rūpesčių ir išlaidų.

5. Kaip pasirinkti maršrutą: keltas per Dovernį arba tunelis po Lamanšu?

Tai klausimas, į kurį atsakymas priklauso nuo jūsų poreikių. * Eurotunelis (Le Shuttle): Greičiausias variantas. Pervežimas trunka 35 minutes. Jums reikės važiuoti į vagoną, užsimesti rankinį stabdį ir laukti. Idealu tinka tiems, kurie skubia ir kuriems svarbu laikas. Tačiau čia griežčiausi reikalavimai dėl degalų (kai kuriose kategorijose degalų bakas turi būti ne pilnas, kad nebūtų kuro kontrabandos) ir keleivių (jei tai keleivinis pervežimas). * Keltas (DFDS, P&O): Trunka apie 1,5 – 2 valandas. Leidžia vairuotojui pailsėti, pavalgyti, išlipti iš automobilio. Pervežant krovinius, keltas dažnai būna lankstesnis dėl aukščio ar svorio apribojimų (palyginti su tuneliu, kuris turi griežtų aukščių limitų).

Esu matęs, kai klientai sako: „važiuok tuneliu, kad greičiau“, bet jei vairuotojas jau pavargęs, 2 valandos kelto reise leis jam atsigauti ir toliau vairuoti saugiau. Be to, keltų bilietų kainos gali svyruoti, todėl reikia planuoti iš anksto.

6. Ar reikalingas „Green Card“ draudimas, ar užtenka lietuviškos draudimo poliso?

Tai yra kritinai svarbu. Standartinė „Kasko“ ar „Civilinės atsakomybės“ draudimo polisas, išduodamas Lietuvoje, nedengia atsakomybės trečiosiose šalyse (išskyrus tas, su kuriomis yra susitarta ES sistemoje). Anglija dabar yra trečioji šalis.

Todėl būtina gauti „Žaliąją kortelę“ (Green Card). Tai dokumentas, patvirtinantis, kad jūsų civilinės atsakomybės draudimas galioja Jungtinėje Karalystėje. Be šios kortelės, vairuotojas gali būti pasaulio pašauktas, o mikroautobusas – konfiskuotas. Mūsų komanda visada užtikrina, kad prieš išvykstant kiekvienam mikroautobusui būtų išduota ši kortelė, ir patikriname jos galiojimo laiką. Niekada nevažiuokite su tik spausdintu draudimo polisu be šios kortelės – tai gali baigtis dideliais baudomis.

7. Kaip apskaičiuojamas pervežimo laikas ir kas gali jį uždelsti?

Atstumas nuo Vilniaus (kaip pvz.) iki Londono yra apie 1800–2000 km. Teoriškai, vairuojant be sustojimų, tai užtruktų apie 18-20 valandų. Tačiau tarptautiniame pervežime tai neįmanoma ir nelegalu. * Vairuotojo poilsis: Pagal ES taisykles, po 4,5 valandų vairavimo reikia 45 min. pertraukos, o po 9 valandų – 45 min. poilsio. Kas 24 valandos reikalingas 11 valandų poilsis. Tai reiškia, kad kelionė užtrunka mažiausiai 1,5 – 2 dienas. * Užtrukimai: Dažniausiai užtrunka ne dėl važiavimo greičio, o dėl užsakymų apdorojimo terminaluose. Anglijoje sandėlių darbo laikai gali būti griežti (pvz., „back office“ uždaroma 16:00 val., ir jei atvykote 16:15, gali tekti laukti iki ryto). * Klientai: Dažnai klientas sako „aš tik iškrausiu per 20 minučių“. Praktikoje tai trunka valandą arba dvi, jei reikia padėti prekes į antrą aukštą liftu ir t.t.

Visada vertinu laiką su rezervu. Jei sakome, kad atvyksime trečiadienį, reiškia, kad planuojame atvykti antradienio vakare, kad išvengtume streso.

8. Kokios prekės yra draudžiamos arba specialiai reglamentuojamos pervežimuose į Angliją?

Anglija turi vieną griežčiausių maisto produktų importo kontrolės pasaulyje. Negalima įvežti: * Mėsos ir mėsinių gaminių iš ES (išskyrus labai mažus kiekius asmeniniam vartojui, pvz., vieną sumuštinį, tačiau tai rizikuota). * Pieno produktų. * Kai kurių vaisių ir daržovių (jei turi žemės likučių).

Taip pat griežtai reglamentuojamos alkoholinės ir tabako gaminiai. Asmeninis importas apribotas (pvz., 42 litrai alaus, 18 litrų vyno, 4 litrai stipriųjų gėrimų). Jei pervežate daugiau – tai jau laikoma prekyba, reikalingi licencijos ir mokesčiai. Draudžiama pervežti ginklus, narkotikus (aišku), taip pat prekes su pažeistais intelektiniais nuosavybės rights (pvz., firminės bagažinės ar drabužiai be leidimo). Kiekvieną kartą, priimdami užsakymą, klausame apie krovinio pobūdį, kad išvengtume baudų.

9. Kaip susiformuoja kaina ir kodėl pigiausias pasiūlymas gali būti brangiausias?

Kaina susideda ne tik iš degalų. Čia yra „ledkalnio viršūnė“. * Degalai: Sudaro apie 30-40% kainos. * Keltai/Tunelis: Tai gana brangi dalis, kiekvienam kryptimi gali kainuoti nuo 150 iki 300 eurų (priklausomai nuo sezono ir įmonės). * Kelių mokesčiai: Prancūzijoje (péage), Belgijoje. * Muitinės brokerio paslaugos: Profesionalus deklaravimas. * Vairuotojo atlyginimas ir dienpinigiai.

Kodėl pasiūlymas gali būti pernelyg pigus? Paprastai tai reiškia, kad: 1. Vairuotojas važiuos viršvalandžiais, pažeisdamas poilsio režimus (tai pavojinga). 2. Nėra įtrauktas Green Card arba muitinės deklaravimas (tada jums teks mokėti papildomai vietoje, ir brangiai). 3. Nenaudojamas legalus sandėlis, o krovinys paliekamas kur nors kieme.

Mano patarimas: nežiūrėkite tik į skaičių eilutę. Klauskite, kas įeina į kainą. Ar įskaičiuota iškrovimo pagalba? Ar apdrausta siunta? Ar mokama už laukimą sandėlyje? Tai duos tikrąją nuotrauką.

10. Kas daryti, jei įvyko avarija ar krovinys buvo pažeistas pervežimo metu?

Tai baisiausia scenarijaus versija, bet apie ją reikia galvoti. Jei dirbate su patikima įmone, procesas yra standartizuotas: 1. Vizualinė apžiūra: Vairuotojas turi užfiksuoti krovinio būklą įkrovimo metu (nuotraukos). 2. Pranešimas: Nedelsiant pranešama draudimo kompanijai. 3. Protokolas: Sudaromas pažeidimo aktas (CMR pastaba).

Jei krovinys pažeistas mūsų kaltės, mūsų draudimas (CMR draudimas) padengia žalą iki 8,33 SDR už kilogramą (standartinė tarptautinė norma). Tačiau aš visada patariu klientams turėti savo prekių draudimą arba pasirinkti „All Risks“ apsidraudimo variantą, kad būtų padengta visa rinkos vertė.