Svarbios taisyklės apie keleivių vežimą iš Jungtinės Karalystės: Vadovas profesionalams

Dirbti tarptautinių keleivių pervežimų srityje – tai ne tik tiesioginis vairavimas ir nuvežti žmones iš taško A į tašką B. Per daugiau kaip dvidešimt metų šioje srityje praleidau laiko esu matęs, kaip keičiasi mapai, kaip kyla ir leidžiasi geografiniai bei politiniai barjerai, ir, svarbiausia, kaip kinta teisinis reglamentavimas. Vienas iš sudėtingiausių, tačiau pelningiausių rinkų visada buvo Jungtinė Karalystė. Tačiau po „Brexit“, t. y. po to, kai šalis pasitraukė iš Europos Sąjungos, važiavimą ten galima palyginti su važiavimu į visiškai kitą planetą, jeigu nesiruošiate adekvačiai.

Šiandien norėčiau pasidalinti savo patirtimi ir padėti išvengti tų klaidų, kurios kainuoja tūkstančius eurų baudų, o kartais ir vežėjo licencijos. Straipsnyje aptarsime pagrindinius niuansus, kuriuos turi žinoti kiekvienas profesionalus vežėjas, planuojantis keleivių pervežimus iš JK.

Įvadas: Pasaulis, kuris pasikeitė

Atsimenu laikus, kai važiuoti į Londoną ar Mančesterį buvo taip pat paprasta, kaip į Berlyną ar Paryžių. Reikėjo tik galiojančio tarptautinio keleivių vežimo licencijos ir standartinių transporto priemonių dokumentų. Viskas buvo reglamentuojama bendrųjų ES taisyklių. Tačiau 2020-aisiais metais situacija pasikeitė radikaliai. Jungtinė Karalystė tapo „trečiąja šalimi“, o tai reiškia, kad senosios taisyklės nebegalioja, arba galioja su esminiais pakeitimais.

Daugelis vežėjų, ypač mažesnių autobusų parkų savininkai, vis dar klaidingai many, kad „jeigu neveža krovinių, tai galioja tas pats“. Tai didelė klaida. Keleivių pervežimas yra griežčiau reguliuojamas dėl saugumo ir migracijos kontrolės aspektų. Dabar, kai planuojate maršrutą iš JK (ar į JK), turite atsižvelgti ne tik į savo šalies, bet ir į Jungtinės Karalystės DVSA (Driver and Vehicle Standards Agency) reikalavimus.

Kas labiausiai pasikeitė? Pirmiausia, tai dokumentų tikrinimas. Anksčiau pasienio kontrolė dažnai buvo formalumu, dabar – tai griežta procedūra. Antroji svarbiausia sritis – tai galimybės vykdyti kabotažą ( vietinius reisus) JK teritorijoje. Ir trečia, kaip niekada anksčiau, aktualu techninės būklės ir aplinkosauginių standartų laikymasis, ypatingai Londono zonose.

Šiame straipsnyje mes sukelsime dangstą nuo pagrindinių licencijavimo niuansų iki tokių smulkmenų, kaip poilsio laiko skaičiavimas kelyje per Lamanšą. Mano tikslas – padaryti taip, kad jūsų kelionė būtų ne tik pelninga, bet ir visiškai legali, be nemalonių staigmenų anglų policijos posto užuovėjoje.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje sekcijoje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man dažnai užduoda kolegos vežėjai. Šie atsakymai sukaupti daugiau nei dvidešimties metų praktikos ir nuolatinio teisės aktų stebėjimo.

1. Ar reikia specialios leidimo formos (pvz., ECMT) vykdyti keleivių pervežimus iš JK po „Brexit“?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių nesupratimų. Atsakymas priklauso nuo to, kokį tipo pervežimus atliekate. Jeigu atliekate tarptautinius reisus (t. y., keleiviai įlipa vienoje šalyje ir išlipa kitoje, pvz., iš Londono į Vilnių), Jums nereikia ECMT leidimo. Tokiu atveju pakanka turėti galiojančią Bendrijos licenciją (Community Licence), kurią išduoda jūsų valstybės institucija (Lietuvoje – Transporto licencijavimo komisija), tačiau ši licencija turi būti papildyta Jungtinės Karalystės kodu.

Tačiau čia yra vienas esminis niuansas: jeigu planuojate atlikti kabotažą, t. y. vežti keleivius tik JK viduje (pavyzdžiui, iš Londono į Birmingemą ir atgal), situacija kardinaliai pasikeitė. ES vežėjai dabar turi labai ribotas galimybes atlikti kabotažą JK. Pagal dabartines taisykles, galite atlikti iki dviejų kabotažo reisų per septynias dienas po to, kai atvykstate į JK tuščiu autobusu arba iškrovę keleivius po tarptautinio reiso. Ignoruoti šią taisyklę griežtai neleidžiama, nes DVSA stebi šią sritį itin atidžiai.

2. Kaip „Brexit“ paveikė vairuotojų darbo laiko ir poilsio taisyklių taikymą?

Nors Jungtinė Karalystė pasitraukė iš ES, ji išlaikė daugumą ES taisyklių, susijusių su vairuotojų darbo laiku, kadangi jos yra pagrįstos tarptautinės sutarties (AETR) nuostatomis. Taigi, techniniu požiūriu, tachografo įrašų ir poilsio laiko apskaitos taisyklės liko panašios. Vairuotojas vis tiek turi vadovautis 56 valandų poilsio per savaitę ir 45 valandų kasdienės poilsio taisykle.

Tačiau yra vienas smulkus, bet svarbus skirtumas. Dabar, kai keleivių autobusas kerta Lamanšą (plaukia keltu arba važiuoja tuneliu), poilsio laiko skaičiavimas gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo to, ar vairuotojas lieka transporto priemonėje. Esant dėmesingoje anglų inspektoriaus akiai, svarbu, kad tachografo įrašai būtų tikslūs. Jeigu keltu kelionė trunka ilgiau nei valandą, vairuotojas gali ja naudotis kaip reguliariu poilsiu, tačiau turi turėti prieigą prie lovos arba sėdimos vietos, kurioje galima atsipalaiduoti. Jeigu jūsų autobuse tokių vietų nėra, šis laikas gali būti laikomas tik „pauze“, o ne pilnu poilsiu, kas vėliau gali sukelti problemų su savaitinių poilsių balansu.

3. Kokius dokumentus turi turėti vairuotojas ir keleiviai pasienio kontrolės punktuose?

Dokumentų tikrinimas dabar yra griežtesnis nei bet kada. Vairuotojas privalo turėti sau: galiojančius vairuotojo pažymėjimą (su tinkama kategorija – D), kvalifikacijos kortelę (CPC), tapatybės kortelę ar pasą, taip pat visus susijusius su transporto priemone dokumentus (registracijos liudijimą, techninį apžiūrą, draudimą). Būtina turėti ir spausdintą kelionių lapą (Waybill), kuriame turi būti nurodyti visi keleiviai.

Dėl keleivių – situacija yra iti subtili. Nuo 2021 m. spalio 1 d. pakeistos taisyklės, įpareigojančios vežėjus patikrinti keleivių dokumentus. Nors Lietuvos piliečiams gali nepritarti vizų reikalavimai, tačiau jeigu jūsų autobuse vyksta trečiųjų šalių piliečiai (pvz., užsienyje gyvenantys lietuviai ar kitų šalių piliečiai), jūs kaip vairuotojas ar ekspeditorius privalote užtikrinti, kad jie turi teisę įžengti į JK. Jeigu pasienio pareigūnai nustatys, kad vežėte žmogų be leidimo, baudos gali būti taikomos ne tik keleiviui, bet ir transporto kompanijai bei pačiam vairuotojui neteisėtai pervežant asmenį.

4. Ar reikia „Green Card“ (Žalios kortelės) transporto priemonių draudimui?

Šis klausimas vis kyla iš naujo, ir dažnai pasitaiko klaidingų interpretacijų. Trumpas atsakymas – ne, jeigu jūsų draudimo polisas išduotas ES valstybėje (įskaitant Lietuvą) ir jame yra nurodytas „tarptautinis“ pobūdis. Po „Brexit“ JK priėmė taisykles, pagal kurias pripažįsta ES draudimo polisus be papildomo Žaliosios kortelės (Green Card) reikalavimo.

Tačiau, kaip patyręs ekspertas, visada patariu būti atsargiam. Įsitikinkite, kad jūsų draudimo poliso apraše arba techniniame pase (Certificate of Motor Insurance) aiškiai nurodyta, kad draudimas galioja Jungtinėje Karalystėje. Kai kurios senos draudimo sutartys gali būti nepritaikytos po „Brexit“, todėl prieš išvykdami būtinai pasiskambinkite savo draudimo brokeriui ir patvirtinkite šį momentą. Vienas telefono skambutys gali sutaupyti tūkstančių eurų įvykus įvykiui.

5. Kokios yra specifinės taisyklės važiuojant į Londoną ir ULEZ zona?

Londonas – ypatingas atvejis. Jeigu jūsų maršrutą įeina Didžiojo Londono teritorija, turite žinoti apie ULEZ (Ultra Low Emission Zone) ir LEZ (Low Emission Zone) zonas. Šios zonos skirtos mažinti oro taršą mieste.

Nors dauguma naujų autobusų atitinka Euro 6 standartą, senesnių autobusų savininkai gali susidurti su didžiulėmis dienomis (kurių kaina kasdien didėja). ULEZ zona veikia visą parą, 7 dienas per savaitę. Jeigu jūsų autobusas neatitinka reikalavimų, turite sumokėti mokestį kiekvieną dieną, kai važiuojate šioje zonoje. Nepamirškite, kad ši zona nėra tas pats, kas Londono užmokestis už važiavimą centro dalimi (Congestion Charge), nors jos dalinai sutampa.

Pats svarbiausia – šiuos mokesčius reikia apmokėti iš anksto arba tą pačią dieną. Transporto priemonių numerių atpažinimo kameros dirba be klaidų, o baudos už nemokėjimą siunčiamos netgi į kitas šalis. Jeigu ignoruosite baudas, gali būti uždrausta įvažiuoti į JK ateityje.

6. Kaip teisingai užpildyti kelionių lapą (Waybill) vykstant iš JK?

Kelionių lapas – tai jūsų pagrindinis įrodymas, kad vykstate legalų verslą. Po „Brexit“ anglų pareigūnai ypatingą dėmesį skiria būtent šiam dokumentui. Jis turi būti užpildytas prieš pradedant reisą.

Lietuvoje esame įpratę užpildyti vieną lapą visam maršrutui, tačiau važiuojant iš JK, rekomenduojama turėti atskirus įrašus arba aiškiai pažymėtas atkarpas. Kelionių lapas turi turėti informaciją apie vežėją, vairuotoją, transporto priemonę, maršruto pradžią ir pabaigą, bei, svarbiausia, visų keleivių duomenis (vardas, pavardė, pas numeris arba ID kortelės numeris, įlipimo ir išlipimo vieta).

Daugelis kolegų klysta neįrašydami tikslios keleivio išlipimo vietos. Jeigu maršrutas yra „Vilnius – Londonas“, o kelionių lape parašyta tik „Londonas“, inspektoriui gali kilti įtarimų, jog keleivis išlipo ne iš karto, o buvo vežamas vietiniais maršrutais. Būkite kruopštūs – detali informacija išvengia neaiškumų ir ilgesnių patikrinimų.

7. Ar vairuotojas gali dirbti Jungtinės Karalystės įmonės vairuotoju arba „nuomojamas“ (hire or reward)?

Tai aktualu tiems vežėjams, kurie dirba pagal subrangos sutartis. Po „Brexit“ taisyklės šiek tiek pasikeitė. ES vairuotojai gali dirbti JK įmonėms, tačiau yra tam tikrų apribojimų ir procedūrų.

Jei JK įmonė nori pasamdyti jūsų autobusą su vairuotoju (pvz., vestuvių ar turistinio reiso metu), tai laikoma tarptautiniu pervežimu, jeigu autobusas atvyksta iš ES. Tačiau, jeigu vairuotojas gyvena JK ir dirba vietinei įmonei, jam reikalingas leidimas dirbti (visas arba atitinkamas darbo leidimas). Mums, atvykstantiems iš Lietuvos atlikti vieno reiso, to nereikia, tačiau negalima būti „nuolatiniu“ JK įmonės vairuotoju be atitinkamo migracinio statuso. Jeigu pastebėsite, kad jūsų įmonės veikla tampa per daug reguliari JK viduje, gali kilti įtarimų dėl nelegalios darbo jėgos naudojimo.

8. Ką daryti, jei autobusu techniškai sugenda Jungtinės Karalystės teritorijoje?

Techninės gedimai – tai mūsų kasdienybė. Tačiau sugesti svetimoje šalyje, kur nebegalioja „Euroviza“ (t. y., ES pagalba), yra stresinė situacija. Pirma, jeigu autobusas negali tęsti kelionės dėl techninio gedimo, jis turi būti nuvežtas į serviso stotį. Svarbu: neatsitiktinai palikite transporto priemonės viešoje vietoje ilgam laikui – tai pažeidžia vietos taisykles.

Jei reikia keleivius pervežti toliau, turite organizuoti pakaitinį transportą. Čia kyla klausimas dėl draudimo – ar jis apima pakaitinį transportą? Paprastai tarptautinėse sutartyse yra numatyta keleivių apgyvendinimo ir pervežimo išlaidų kompensacija, tačiau verta tai patikrinti iš anksto.

Taip pat būtina nedelsiant pranešti DVSA apie gedimą, jeigu jis trukdo transporto priemonei judėti ir keliauja pavojus. Ignoravimas gali baigtis bauda už netinkamai prižiūrimą transporto priemonę.

9. Kokios yra alkoholio koncentracijos ribos vairuotojams JK?

Kiekvienoje šalyje ribos skiriasi, o JK yra viena iš griežčiausių. Lietuvoje riba yra 0,4 promilės, tačiau Jungtinėje Karalystėje profesionaliems vairuotojams (taip pat ir motociklams bei automobiliams virš 3,5 tonos) riba yra žymiai mažesnė – tik 0,02 promilės.

Tai reiškia, kad net vienas alaus bokalas vakare prieš išvykstant ryte gali sukelti teigiamą testą. Angliška policija naudoja labai tikslius prietaisus ir jokių išimčių nėra. Baudos už neblaivų vairavimą JK yra astronominės, be to, vairuotojas iš karto suimamas, o autobusus konfiskuojamas. Mano patarimas paprastas: jeigu rytoj vairuosite – šiandien alkoholio net nemirkykite. Nėra nieko, kas vertų jūsų licencijos ir laisvės.

10. Ar galima naudotis „dviguba įranga“ (dual equipment) tachografuose?

Daugelis autobusų turi tachografus, kurie gali įrašinėti duomenis dviem zonoms – ES ir JK (ir kt. šalims). Ši funkcija yra labai naudinga, tačiau reikalauja disciplinos.

Principas paprastas: kai esate ES teritorijoje, tachografas turi būti nustatytas į ES režimą, o kai įvažiuojate į JK – į JK režimą (paprastai pasirenkamas 1 simbolis). Jeigu pamiršite perjungti, duomenys bus įrašyti neteisingai, kas inspektoriaus akims atrodo kaip bandymas suklastoti duomenis arba nesąžiningumas. Nors dauguma naujų „intelektualių“ tachografų automatiškai nustato šalį pagal GPS signalą, senesnius modelius reikia perjungti rankiniu būdu. Užtikrinkite, kad jūsų vairuotojai žino, kaip tai padaryti, prieš išvykdami į maršrutą.

Išvada

Keleivių vežimas iš Jungtinės Karalystės išlieka viena pelningiausių veiklos sričių, tačiau ji nebėra skirta tiems, kurie vadovaujasi principu „mes važiuojam ir matysim“. Dvidešimt metų patirtis mokė mane vieno: dėmesys detalėms ir žinių nuolatinis atnaujinimas yra vienintelis būdas išlikti rinkoje.

Nuo teisingai užpildytų dokumentų ir draudimo galiojimo patikrinimo iki ULEZ mokesčių ir alkoholio ribų – kiekvienas detalės svarbi. „Brexit“ sudarė naujas realijas, kurios reikalauja daugiau organizacijos ir pasiruošimo, tačiau šios kliūtys nėra nepervengiamos. Tiesiog reikia žinoti taisykles žaidime, kurį su jumis žaidžia griežti anglų reguliatoriai.

Nepamirškite, kad šis straipsnis yra tik orientyras.