Siuntų pristatymas į Angliją ir atgal – patikimas logistikos sprendimas verslui ir asmenims

Jau daugiau nei dvi dešimtis metų stebiu, kaip vystosi tarptautinės logistikos rinka, ir galiu teigti viena: maršrutas tarp Lietuvos (ir viso Baltijos regiono) bei Jungtinės Karalystės visada buvo ir išliks vienas judriausių. Tačiau pastaraisiais metais, ypač po „Brexit“, šis kelias tapo nebe paprasta tiesia linija, o sudėtinga labirinto schema, kurioje reikia tiksliai žinoti kiekvieną posūkį. Siuntų pristatymas į Angliją ir atback dabad yra ne tik fizinis prekių pervežimas, tai iššūkis reikalaujantis žinių, patirties ir – svarbiausia – patikimo partnerio.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo ilgamete patirtimi, padėsiu suprasti, kas pasikeitė po Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos, ir atsakysiu į dažniausiai kylančius klausimus, kad jūsų siuntos pasiektų adresą laiku ir be nereikalingų rūpesčių. Nesvarbu, ar esate didelė gamybos įmonė, siunčianti konteinerius prekybos centrams Londono pakraštyje, ar asmuo, norintis atsiųsti asmeninį daiktą giminaičiams Mančesteriuje – principiai pagrindai išlieka tie patys. Patikimumas šioje srityje neformuojasi atsitiktinai; jis pastatomas ant griežtų procesų, dokumentacijos tvarkos ir supratimo, kas vyksta tarp sienų.

Įvadas: Kodėl patikimumas yra svarbiausia vertė?

Kai kalbame apie pervežimus į Angliją, pirmas dalykas, kurį išgirsti iš klientų, yra baimė dėl muitinės ir galimų vėlavimų. Ir tai yra visai natūralu. Anksčiau, kai Jungtinė Karalystė buvo ES narė, krovinys iš Vilniaus į Birminghamą keliaudavo beveik kaip viduje – sustojimai tik techniniai. Šiandien situacija kitokia. Kiekviena siunta turi kirsti muitinės kontrolę tiek išvykstant, tiek atvykstant. Tai reiškia, kad net mažiausia klaida dokumentuose gali sustabdyti sunkvežimį sienoje ar uoste keletą dienų.

Patikimas pervežimas šiuo atveju reiškia ne tai, kad vairuotojas važiuoja greitai (nors ir tai svarbu), o tai, kad visa logistika yra suderinta anksčiau, nei sunkvežimis užsileidžia variklį. Tai reiškia, kad prieš išvykstant yra suformuota teisinga prekių deklaracija, gautas reikiamas EORI numeris, apskaičiuoti mokesčiai ir suderintas pristatymo laikas su gavėju. Mano patirtis rodo, kad didžioji dalis problemų kyla ne dėl blogų kelių ar techninių gedimų, o dėl bukrožiško dokumentų rengimo. Todėl šioje srityje ekspertizė vertinama brangiau nei pigiausia kaina.

Straipsnio tikslas – suteikti jums pilną informacinį skydų, padėsiantį išvengti tipiškų klaidų. Mes aptarsime ne tik tai, kaip vežti, bet ir kaip pasiruošti. Šiuolaikinė logistika yra 80 % pasiruošimo ir tik 20 % paties vairavimo. Jei šiuos proporcijus išlaikysite, jūsų siuntos į Angliją ir atgal keliaus sklandžiai, nepaisant to, kad geografiškai ir politiniu atžvilgiu šios šalys jau yra atskirtos.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau 10 klausimų, kurie man teko girdėti daugiausia kartų per mano dvidešimt metų trunkančią karjerą. Atsakymai į juos padės jums susidaryti išsamią vaizdą apie tai, kaip veikia ši rinka.

1. Kiek laiko užtrunka siuntos pristatymas iš Lietuvos į Angliją?

Tai vienas populiariausių klausimų, tačiau atsakymas nėra vienas skaičius. Viskas priklauso nuo krovinio tipo ir pasirinkto transporto būdo. Jei kalbame apie dalinį krovinį (angliškai vadinamą „groupage“ arba LTL – Less than Truckload), kai viename sunkvežimyje sukeliami kelių klientų siuntos, standartinis pristatymo laikas svyruoja nuo 3 iki 5 darbo dienų. Tai paaiškinama tuo, kad reikia surinkti visus krovinius sandėlyje, supakuoti juos ir tik tada vykti.

Jei užsakote pilną sunkvežimį (FTL – Full Truckload), kuris važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio iki gavėjo durų, laikas gali sutrumpėti iki 2–3 dienų (priklausomai nuo vietos Anglijoje). Taip pat reikia atsižvelgti į keltų grafikus. Dažniausiai naudojami maršrutai eina per Oostende arba Calais/Dover uostus. Jei keltų vietų trūksta (kas nutinka vasaros sezoną arba švenčių metu), laikas gali prailgėti. Taigi, planuokite savo veiksmus bent savaitę iš anksto, jei norite būti tikri, kad prekės atvyks laiku.

2. Kokius dokumentus reikia parengti siuntant krovinius į JK po „Brexit“?

Dokumentacija yra širdis, be kurios negali vykti joks legalus pervežimas. Pagrindinis dokumentas yra komercinė sąskaita-faktūra (Commercial Invoice). Ji turi būti pateikta anglų kalba, joje turi būti nurodytos tikslios prekių charakteristikos, svoris, vertė ir prekių kodai (HS kodai). Be šios sąskaitos muitinė neleidys krovinio į šalį.

Be to, būtina turėti galiojantį transporto sutartį (CMR sąvarašis), kuris patvirtina prekių perdavimą vežėjui. Taip pat reikalingas eksporto deklaravimas iš Lietuvos pusės ir importo deklaravimas JK pusėje. Jei jūsų įmonė dar neturi JK EORI numerio (Economic Operators Registration and Identification), jį būtina gauti prieš pirmąjį siuntimą. Be šio numerio neįmanoma atlikti muitinės procedūrų. Kartais reikia ir specialių leidimų, pavyzdžiui, jei vežama maisto arba gyvūnų kilmės produkcija.

3. Kas yra EORI numeris ir kodėl jis būtinas?

EORI numeris – tai unikalus identifikavimo kodas, kuris naudojamas muitinės deklaravimui visoje Europos Sąjungoje, o dabar ir Jungtinėje Karalystėje. Po „Brexit“ sistemos tapo atskiros. Tai reiškia, kad jei anksčiau vienas Lietuvos EORI numeris užteisdavo visiems vežimams į Angliją, dabad reikalingi du skirtingi numeriai: vienas ES EORI (kurį dažniausiai turi kiekviena registruota įmonė) ir atskiras JK EORI numeris.

JK EORI numerį gana paprasta gauti internetu per Jungtinės Karalystės vyriausybės puslapį, tačiau tai trunka šiek tiek laiko (paprastai keletą dienų). Be šio numerio jūsų siunta gali būti sulaikyta britų muitinėje, o gavėjui teks mokėti didelius sandėliavimo mokesčius už laikinąjį saugojimą, kol dokumentai bus sutvarkyti. Mano patarimas: neukidžiate šios procedūros paskutinę minute. Užtikrinkite, kad ir jūsų, ir jūsų britų partnerio EORI numeriai yra tvarkingi.

4. Kaip apskaičiuojami siuntimo išlaidos ir nuo ko priklauso kaina?

Kainos formavimasis tarptautiniuose pervežimuose yra sudėtinga lygtis. Pagrindiniai komponentai yra kuras ir keltų bilietai. Kuro kaina svyruoja pasaulyje, todėl dažnai galite matyti prie kainos pridėtą „kuro priedą“. Keltų kainos taip pat kinta priklausomai nuo sezono ir paklausos.

Svarbus veiksnys yra krovinio užimamas tūris. Logistikoje egzistuoja sąvoka „patalpynas“ (groupage). Jei jūsų siunta užima mažai vietos (pvz., 1 europaletę), kaina bus skaičiuojama už užimamą vietą sunkvežimyje. Jei siunta didelė, bet lengva (pvz., vata), gali būti taikomas tūrinis svorio skaičiavimas. Taip pat į kainą įeina muitinės brokerio paslaugos (jei tokios reikalingos) ir galimi PVM (Pridėtinės vertės mokestis) mokėjimai. Anglijoje PVM tarifas gali skirtis nuo Lietuvos, todėl reikia tai numatyti biudžete.

5. Ar reikia mokėti muito ir PVM importuojant prekes į Angliją?

Tai vienas painiausių klausimų, todėl reikia aiškumo. Jei prekės keliauja iš vienos ES šalies (Lietuva) į ne ES šalį (Anglija), tai laikoma importu. Importuojant prekes į JK, dažniausiai reikia sumokėti importo muito (jei prekės kilmė nėra iš ES) ir JK PVM.

Tačiau yra išimčių. Jei prekės yra visiškai pagamintos Lietuvoje (ir turi „Prekių judėjimo“ statusą), muchas gali būti nulinis (0 %), tačiau PVM vis tiek turi būti sumokėtas. PVM mokėjimo tvarka priklauso nuo to, kas importuoja. Jei gavėjas Anglijoje yra PVM mokėtojas, jis gali sumokėti PVM per savo mokesčių deklaraciją (atidėtinasis apmokestinimas), kas pagerina pinigų srautus. Jei gavėjas yra fizinis asmuo ar maža įmonė, PVM ir dažnai manytas mokestis turi būti sumokėtas iš karto, kitaip siunta nebus išleista. Būtina tiksliai nustatyti prekių kilmę (Origin), nes nuo to priklauso mokesčių dydis.

6. Kaip vyksta siuntų grąžinimas iš Anglijos atgal į Lietuvą?

Grąžinimo procesas (eksportas iš JK ir importas į ES) yra simetriškas, tačiau turi savo niuansų. Jei išsiuntėte prekes Anglijon ir jos grįžta (pvz., garantinis remontas, grąžinimas dėl netinkamumo), reikia užtikrinti, kad Anglijoje būtų atliktas eksporto deklaravimas. Be to, reikia įrodymų, kad prekės buvo išsiųstos iš ES (pavyzdžiui, ankstesnės eksporto deklaracijos kopija), kad būtų galima taikyti 0 % PVM ir muito tarifą grąžinant.

Daugelis klientų daro klaidą manydami, kad „grąžinimas“ yra nemokamas ar be muitinės. Ne, muitinė tikrina kiekvieną krovinį, kuris kerta sieną. Jei dokumentai nebus tvarkingai paruošti Anglijoje, krovinys gali užstrigti Lietuvos (arba Lenkijos/Latvijos) muitinėje. Svarbu susitarti dėl to, kas moka grąžinimo išlaidas – darbuotojas, siuntėjas ar gavėjas, ir tai užrašyti sutartyje.

7. Kokios prekės yra draudžiamos arba specialiai reguliuojamos?

Nors dauguma įprastų prekių (drabužiai, elektronika, baldai) keliauja be problemų, yra kategorijų, kurios reikalauja ypatingo dėmesio. Draudžiama vežti ginklus, narkotikus, pavojingas chemines medžiagas be specialių leidimų (ADR), taip pat kai kuriuos maisto produktus, kuriuose yra mėsos ar pieno produktų (iš ES į JK galima su apribojimais, bet reikia veterinarinių sertifikatų).

Taip pat reikia būti atsargiems su prekėmis, kurios gali būti priskirtos prie intelektinės nuosavybės pažeidimų (padirbtos prekės). Britų muitinė yra labai griežta šiuo klausimu ir ne tik konfiskuoja tokias siuntas, bet ir gali baudžioti siuntėjus. Prieš vežant neįprastas prekes, visada patariu pasikonsultuoti su brokeriu. Geriau klausti „ar galima“ iš anksto, nei vėliau aiškintis, kodėl krovinis buvo sunaikintas.

8. Kas atsitinka, jei siunta sugenda ar dingsta kelyje?

Tai nemaloniu scenarijus, su kuriuo retai, bet tenka susidurti. Visiems tarptautiniams pervežimams taikoma CMR konvencija, kuri reglamentuoja atsakomybę. Pagal ją, vežėjo atsakomybė yra apribota (paprastai apie 8,33 SDR už kilogramą), jei nėra sudaryta speciali draudimo sutartis.

Mano kaip eksperto patarimas: neverkite rizikuoti. Brangioms siuntoms visada rekomenduoja sudaryti krovinių draudimą (Cargo Insurance). Jis kainuoja nedaug (paprastai 0,2–0,5 % nuo prekių vertės), bet užtikrina pilną vertės kompensaciją, jei įvyks avarija, gaisras arba krovinys bus pavogtas. Be draudimo, jei sunkvežimis užsidegs arba nukris į upę (tokių atvejų buvo), gausite tik simbolinę kompensaciją pagal CMR, kuri nebus pakankama padengti nuostoliams.

9. Kaip sekti siuntos vietą realiu laiku?

Moderni logistika be sekimo neįsivaizduojama. Patikimi vežėjai suteikia galimybę sekti siuntą naudojant „Track & Trace“ sistemas. Dažniausiai galite sekti ne tik vietą, bet ir numatomą atvykimo laiką. Tačiau verta paminėti, kad perėjus jūrą (per Lamanšą) sekimo signalas gali šiek tiek „užstringti“ arba rodyti vėlavimą dėl laukimo eilėje į keltą.

Jei matote, kad siunta nejuda ilgiau nei parą, pirmiausia susisiekite su savo logistikos vadovu. Dažnai vėlavimai būna dėl techninių patikrų uoste arba blogų oro sąlygų (pvz., audros Lamanšo sąsiauryje), kurios stabdo keltus. Profesionalus ekspertas visada žinos tikrą priežastį ir galės ją paaiškinti, o ne tiesiog pasakys „nežinau, kodėl stovi“.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją?

Rinka pilna įvairių siuntų brokerių ir transporto kompanijų. Kaip pasirinkti geriausią? Pirmiausia, patikrinkite, ar įmonė turi ilgametę patirtį būtent su JK maršrutais. Po „Brexit“ daug naujokų bandė įsibrauti į šią rinką, bet patyrė fiasko dėl nežinojimo dokumentacijos taisyklių.

Antra, skaitykite atsiliepimus. Trečia, klauskite apie jų muitinės brokerio partnerius Anglijoje. Patikimas pervežėjas turi turėti patikimus partnerius abiejose pusėse, kad galėtų operatyviai išspręsti iškylančias problemas. Kaina svarbi, bet ji neturėtų būti vienintelis kriterijus. Pigus pervežėjas, kuris neįgyvendina teisingų muitinės procedūrų, gali jums kainuoti daugiau dėl baudų ir vėlavimų nei brangesnis, bet kokybiškas paslaugų teikėjas.

Išvada

Siuntų pristatymas į Angliją ir atback šiandinei aplinkai yra sudėtingas, tačiau visiškai valdomas procesas. Mano dvidešimties metų patirtis šioje srityje moko, kad sėkmės paslaptis slepiasi ne pačiame kelyje, o detaliame paruošime. Pasaulis po „Brexit“ pasikeitė – tapo daugiau biurokratijos, daugiau dokumentų ir daugiau reikalavimų, tačiau su tuo galima susidoroti.

Jei jus domina ilgalaikė ir sklandži bendravimo su Jungtine Karalyste veikla, investuokite laiką į dokumentacijos tvarkymą, raskite patikimą partnerį su žiniomis ir patirtimi bei nustatykite aiškius taisykles su savo gavėjais arba siuntėjais. Nepaisant geografinio atstumo ir administracinių barjerų, Lietuva ir Anglija išlieka stiprūs prekybos partneriai. Su teisingu požiūriu ir ekspertinės pagalbos, jūsų siuntos visada pasieks tikslą saugiai ir laiku. Logistika nėra stebuklas, tai sistemingas darbas, ir aš tikrai tikiu, kad šis straipsnis padės jums užtikrinti, kad jūsų verslo srautai šiame kelyje būtų nenutrūkstami.