Siuntų pervežimo kainos į Angliją: Visapusiškas vadovas ir veiksniai, įtakojantys kainą

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei du dešimtmečius, suvokiu, kad vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų, išgirstų nuo kliento, yra gana paprastas: „Kiek kainuos nuvežti siuntą į Angliją?“ Atrodytų, kad atsakymas turėtų būti trumpas ir aiškus, tačiau logistikos pasaulyje, o ypač kalbant apie maršrutus į Jungtinę Karalystę, viskas yra kur kas sudėtingiau. Nėra vienos fiksuotos kainos, kurių galėčiau laikytis visus metus, nes kaina yra dinamiškas dydis, priklausantis nuo begalės veiksnių – nuo degalų kainos pasaulio rinkose iki politinių sprendimų Brükselyje.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir žiniomis, padėdamas jums suprasti, iš ko iš tikrųjų susidaro siuntos kaina, kodėl ji svyruoja ir kaip galite sau padėti gauti geriausią pasiūlymą. Nors šiandien rinkoje gausu automatizuotų kainų skaičiuoklių, tikras ekspertas žino, kad detalių supratimas leidžia išvengti nereikalingų išlaidų ir nemalonių staigmenų.

Po „Brexit“ procesų įgyvendinimą, logistika tarp Lietuvos ir Anglijos pasikeitė nepripažįstamai. Anksčiau tai buvo beveik vidinės, lengvai įveikiamos rinkos, o šiandien tai – trečiosios šalies pervežimai, reikalaujantys griežtesnio dokumentacijos tvarkymo ir papildomų išlaidų planavimo. Todėl, norint efektyviai planuoti savo biudžetą, būtina ne tik žinoti, kiek svorio ar tūrio sudaro siunta, bet ir suprasti rinkos mechanizmus.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje straipsnio dalyje suformulavau dešimt klausimų, kurie, mano daugelio metų patirties duomenimis, labiausiai rūpina klientus planuojantiems siuntas į Angliją. Atsakymai į juos padės jums susidaryti išsamią vaizdą apie kainodarą ir procesą.

1. Iš ko pagrindinių veiksnių susidaro galutinė siuntos pervežimo kaina?

Galutinė kaina niekada nėra atsitiktinis skaičius. Ji susiformuoja iš kelių pagrindinių komponentų, kuriuos vertiname kiekvieną kartą. Pirmasis ir akivaizdžiausias – tai atstumas. Nors maršrutai iš Lietuvos į Angliją jau yra išgręžti ir nustatyti, kaina priklauso nuo to, į kurį konkretų Anglijos regioną reikia pristatyti krovinią. Vairuotojo darbo valandos, kelių mokesčiai Vokietijoje, Belgijoje, Olandijoje ir Prancūzijoje bei keltų bilietų kainos sudaro didžiąją bazinės kainos dalį.

Antrasis, o gal net svarbiausias veiksnys – krovinio svoris ir tūris. Logistikoje egzistuoja sąvoka „tūrinis svoris“. Jeigu siunta yra lengva, bet užima daug vietos (pvz., putŗs, plunksnos, baldai be pakrovimo), mums teks mokėti už vietą sunkvežimyje, o ne už fizinį kilogramų kiekį. Standartiškai tūrinis svoris skaičiuojamas dauginant siuntos ilgį, plotį ir aukštį (m³) ir dalijant iš standartinio koeficiento (paprastai 5000 arba 6000, priklausomai nuo pervežėjo).

Trečiasis komponentas – papildomos paslaugos. Tai gali būti krovimo darbai paimant siuntą iš jūsų sandėlio ar pristatant tiesiai į gavėjo duris („prie durų“ paslauga), kėlimo technikos naudojimas (kranas, „pianinas“) arba specialių tvirtinimo medžiagų naudojimas, jei krovinys yra nestabilus. Galiausiai, šiuolaikinėje rinkoje didelę įtaką turi degalų kainos – dažniausiai prie kainos pridedamas degalų priedas (fuel surcharge), kuris kinta kartu su pasauliniais naftos kainos svyravimais.

2. Kaip „Brexit“ paveikė siuntų kainas į Angliją ir ar yra taikomi papildomi mokesčiai?

„Brexit“ buvo revoliucija logistikoje, ir aš tai giliajau jaučiu nei dauguma. Išėjus Jungtinei Karalystei iš Europos Sąjungos, šalis tapo „trečiąja šalimi“. Tai reiškia, kad kiekviena siunta, netgi mažas pašto siuntinys, turi praeiti muitinės kontrolę. Tai sąlygojo dvi pagrindines kainų augimo priežastis.

Pirma, atsirado privalomas muitinės tarpininkavimo mokestis. Anksčiau jis neegzistavo, o šiandien kiekvienas siuntėjas ar gavėjas turi sumokėti už tai, kad muitinės brokeris parengtų importo deklaraciją (EXS deklaracija išvykstant iš ES ir importo deklaracija atvykstant į JK). Šios paslaugos kainos svyruoja, bet tai būtina išlaida, be kurios siunta nebus paleista į šalį.

Antra, padidėjo administracinės naštos ir laiko sąnaudos. Ilgiau užtrunka patikros uostuose (Dover, Folkestone), o vairuotojams gali tekti laukti eilėse, kas reiškia praleistas valandas. Laikas – pinigai transporto versle, todėl šios uždelstimo sąnaudos taip pat gali būti įtrauktos į galutinę kainą, ypač jei kalbame apie ekspresinius pervežimus. Taip pat verta paminėti, kad atsirado galimybė taikyti muito ir PVM mokesčius, kurie nors ir mokami valstybei (ne pervežėjui), tačiau didina bendrą siuntos išlaidų sumą, todėl apie tai būtina žinoti iš anksto.

3. Kuo skiriasi dalinio (LTL) ir pilno krovinio (FTL) pervežimo kainodara?

Tai vienas esminių dalykų, kurį klientai dažnai supainioja. FTL (Full Truck Load) reiškia, kad išsinuomate visą sunkvežimį (paprastai 33 Euro paletės arba 22-24 tonos svorio). Šiuo atveju kaina yra fiksuota už maršrutą – jums nebeįtakos tai, kiek svorio ar tūrio užpildote sunkvežimį. Jeigu turite didelį partijos krovinią, FTL dažniausiai būna ekonomiškiausias pasirinkimas vienam prekės vienetui.

Kita vertus, LTL (Less Than Truck Load) arba dalinis krovinys, tinka, kai turite nuo 1 iki 10-15 paletėms. Tokiu atveju mums reikia surasti kitus klientus, kurių kroviniai vyktų tuo pačiu keliu, kad užpildytume sunkvežimį. Kaina čia skaičiuojama už užimamą vietą (m² arba m³) arba pagal svorį. LTL kaina vienam paletei gali būti aukštesnė nei FTL atveju, tačiau bendrosios išlaidos gali būti mažesnės, nes jums nereikia mokėti už tuščią važiuojantį sunkvežimį.

Kaip ekspertas, visada rekomenduoju apsvarstyti abu variantus. Kartą klientas, norėdamas sutaupyti ant dalinio krovinio, laukė savaitę, kol mes surinkome grupę. Kitą kartą jam buvo pigiau išsinuomoti pilną sunkvežimį, nors jis buvo užpildytas tik pusiau, nes prekės skubumas to reikalavo. Svarbiausia čia – balansas tarp laiko ir pinigų.

4. Ar siuntos kaina priklauso nuo to, į kurį Anglijos miestą ar regioną ji vežama?

Absoliučiai taip. Anglija – didelė sala, ir kaina į Londoną ar pietryčius (South East) gerokai skiriasi nuo kainos į Škotiją, Velsą ar Kornvalį. Londonas ir jo apylinkės yra logistikos centras, ten yra daugiausia sandėlių, todėl maršrutai ten yra dažniausi, o konkurencija tarp pervežėjų didesnė, kas gali lemti šiek tiek geresnes kainas.

Tačiau Londonas turi ir savo „pavojų“ – ULEZ (Ultra Low Emission Zone) ir mokesčiai už važiavimą į miesto centrą (Congestion Charge). Jeigu reikia pristatyti siuntą tiesiai į Londono centrą, šie mokesčiai bus įtraukti į sąskaitą. Be to, ten yra ribojamas sunkvežimių važiavimo laikas.

Kita vertus, pristatymas į tolimus regionus, pavyzdžiui, į Šiaurės Angliją, Škotijos aukštumas (Highlands) ar salas (pvz., Šetlando salas), visada brangesnis. Kelyje tenka praleisti daugiau laiko, o grįžtant tuščiu sunkvežimių (backload) tenka ilgiau laukti, kol atsiras krovinys atgal. Todėl, nurodydami gavėjo adresą, būkite kuo tikslūs – pašto kodas JK yra labai svarbus kainos nustatymui.

5. Kaip siuntos skubumas įtakoja kainą (ekspresinis vs standartinis pervežimas)?

Logistikoje veikia paprastas taisyklė: skubumas kainuoja. Standartinis pervežimas, kai siunta iškeliauja iš Lietuvos (paprastai antradieniais-ketvirtadieniais) ir pasiekia Angliją per 3-5 darbo dienas, yra pigiausias. Mes turime laiko suplanuoti maršrutą, surinkti grupinius krovinius, optimaliai išnaudoti vietą.

Jei klientas skambina ir sako: „Reikia, kad prekės būtų Londone rytoj“, situacija keičiama drastiškai. Tokiu atveju tenka skirti specialų sunkvežimį (dedicated van), kuris važiuoja tiesiai į tašką be sustojimų, arba siųsti siuntą oro keliu (jei tai leidžia krovinio pobūdis). Tokios paslaugos kaina gali būti 3-5 kartus didesnė už standartinę.

Mano patirtis rodo, kad dažniausiai skubumas kyla ne dėl to, kad klientas prasto planavo, o dėl netikėtų gamyklų sustojimų ar avarinių atvejų. Tokiu atveju mūsų užduotis – ne tik nuvežti, bet ir rasti kompromisą. Kartą pavyko išgelbėti gamyklą Anglijoje, siunčiant kritines dalis per 24 valandas, tačiau kaina atitiko pirmos klasės bilietą lėktuvu. Jei galite, planuokite siuntą iš anksto – tai taupo tūkstančius.

6. Kokia yra PVM ir muito įtaka galutinei kainai, ir kas jį moka?

Daugelis klientų mano, kad PVM ir mokėti mums – pervežėjams. Tai yra klaidingas supratimas. Pervežėjas išrašo sąskaitą-faktūrą už savo paslaugas (transportą), kurioje įtraukiamas Lietuvos PVM (jei esate PVM mokėtojas Lietuvoje, jums tai nieko nekainuoja, galite atskaityti). Tačiau kalbant apie prekių vertę, čia viskas vyksta kitaip.

Kai siunta atvyksta į Angliją, JK Muitinė (HMRC) apskaičiuoja importo PVM (dažniausiai 20 proc.) ir galbūt muito mokestį (priklausomai nuo prekės tipo – maisto, tekstilės, elektronikos ir t.t.). Šie mokesčiai nėra mūsų (pervežėjo) uždarbis. Jie tiesiog renkami iš gavėjo ir perduodami valstybei.

Kas juos moka? Paprastai gavėjas Anglijoje. Tačiau dažnai klientai pageidauja „DDP“ (Delivered Duty Paid) sąlygų – tai reiškia, kad siuntėjas (Lietuvoje) apmoka visus mokesčius Anglijoje iš anksto, o gavėjas gauna prekes be jokių papildomų reikalavimų. Tokiu atveju pervežėjas turi padengti šias išlaidas ir jas įtraukti į sąskaitą, pridėdamas nedidelę administracines paslaugų mokestį už pinigų paskolinimą ir mokėjimą užsienio šalyje. Todėl DDP paslauga visada brangesnė už DAP (Delivered at Place), kur mokesčius moka gavėjas.

7. Ar krovinio tipas (pvz., pavojingos medžiagos, šaldytuvai) keičia kainą?

Tikrai, tai vienas iš brangiausių veiksnių. Standartinis krovinių pervežimas (sausos prekės ant paletės) yra „bazinis“ lygmuo. Bet koks nukrypimas nuo jo kainuoja. Jei vežate pavojingas medžiagas (ADR – degios, chemikalės), reikalingas specialiai paruoštas vairuotojas, kuris turi ADR pažymėjimą, ir sunkvežimis, atitinkantis saugumo reikalavimus. Be to, tokių krovinių negalima krauti kartu su maistu ar kitomis prekėmis be specialių leidimų, todėl dažnai tenka skirti pilną mašiną.

Šaltai laikomi krovinija („šaldytuvai“) reikalauja izoterminių arba šaldomų sunkvežimių su šaldymo įranga. Tokių mašinų nuoma brangesnė, degalų sąnaudos didesnės (variklis dirba nuolat, kad išlaikytų temperatūrą), o vairuotojai turi reguliariai tikrinti temperatūros režimus ir užpildyti ataskaitas.

Taip pat ypatingą dėmesį reikalauja nestandartiniai kroviniai – ilgi (virš 6 metrų), per sunki vienetai (virš 1000 kg vienam vienetui) arba trapios prekės (stiklas, keramika). Čia reikalingi specialūs įtvirtinimai, o kartais ir lydinčiosios mašinos. Visos šios techninės priemonės ir rizika atsispindi kainoje.

8. Kaip apskaičiuojamas tūrinis svoris ir kodėl jis svarbesnis už realų svorį?

Tai klasikinis logistikos paradoksas. Sunkvežimis gali vežti 24 tonas svorio, tačiau jame telpa tik 33 Europos tipo paletės (arba apie 90 kubinių metrų). Jeigu jūsų siunta yra lengva, bet didelė, pvz., 5 tonų putų, ji užims visą sunkvežimį. Jeigu mes užimtume kainą tik pagal realų svorį (5 t), mes prarastume pinigus, nes negalėtume įsikrauti daugiau prekių.

Todėl taikome tūrinio svorio formulę: Ilgis (m) x Plotis (m) x Aukštis (m) = Tūris (m³). Tada tūris dauginamas iš koeficiento (pavyzdžiui, 333 kg arba 200 kg, priklausomai nuo transporto rūšies, bet dažniausiai tarptautiniais maršrutais taikome apie 250-300 kg už 1 m³).

Pavyzdys: Siunta 1 paletė, svoris 200 kg, matmenys 120x80x200 cm (1,2x0,8x2,0 = 1,92 m³). Tūrinis svoris gali būti apie 500-600 kg (1,92 x ~300). Už šią siuntą mokėsite ne kaip už 200 kg, o kaip už 600 kg. Kodėl? Nuo to priklauso, kiek tokių paletų telpa į mašiną. Supratus šią principą, klientai dažnai gali optimizuoti pakuotę – suspausti dėžes, pakeisti padėtį – ir taip sutaupyti didžiulę sumą.

9. Ar verta pirkti draudimą ir kaip jis įtakoja kainą?

Draudimas nėra privalomas, tačiau kaip 20 metų veteranas šioje srityje, aš visada primygtinai rekomenduoju jį įsigyti. Standartinės CMR konvencijos atsakomybės ribos yra labai žemos – apie 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienam kilogramui. Realiais pinigais tai yra apie 10-11 eurų už kilogramą. Jeigu jūsų siunta verta 10 000 eurų, o ji dingsta arba sugenda, be draudimo gausite tik kelis šimtus eurų atlyginimo.

Draudimo kaina paprastai svyruoja nuo 0,3 % iki 1,0 % nuo krovinio vertės, priklausomai nuo rizikos (prekių tipo, maršruto). Už 10 000 eurų vertės siuntą draudimas gali kainuoti tik 30-50 eurų. Lyginant su galima žala, tai minimali investicija. Be to, draudimas apsaugo ir nuo „nepastovumo“ rizikos – pvz., jei sunkvežimis užsidega arba patiria avariją. Kai kurie klientai, norėdami sutaupyti šiuos 30 eurų, vėliau praranda tūkstančius. Mano patarimas: neskaičiuokite čia centų.

10. Kaip klientas gali sumažinti savo siuntos pervežimo išlaidas?

Galiausiai, praktiniai patarimai. Pirmiausia – planavimas. Kuo anksčiau užsakovate pervežimą, tuo didesnė tikimybė gauti geresnę kainą. Mes tada galime geriau suplanuoti maršrutus ir surinkti krovinius.

Antra, pakavimas. Naudokite standartines paletes (EUR 120x80 cm arba FIN 120x100 cm). Jei dėžės išlenda už paletės ribų, jos gali būti pažeistos arba užimti daugiau vietos sunkvežimyje (kas padidina tūrinį svorį). Gerai užfiksuokite krovinius – sumontuotos („wrapuotos“) paletės yra saugesnės ir lengviau kraunamos.

Trečia, būkite išsami. Jei pateiksite tikslius svorius, matmenis ir pašto kodus (nurodydami „Londonas“ pernelyg apibendrintai), mes galime duoti tikslią, o ne įvertinamą kainą. Įvertinama kaina dažnai yra didesnė, nes mes įtraukiame „saugumo maržą“ neaiškumui padengti.

Ir ketvirta – pasidomėkite galimybe susigrąžinti krovinius (backload).