Siuntų pervežimo į Angliją kainos ir pristatymo terminai: Visiškas vadovas

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų dirbant tarptautinės logistikos srityje, tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės (kurią lietuviai šnekamajame kalbe dažnai vadiname Anglija) susiformavo viena intensyviausių prekybos ir migracijos magistralių. Matyti, kaip keitėsi šis maršrutas – nuo paprastų krovininių automobilių srautų iki sudėtingų grandinelių, kurioms įtakos turi ne tik geografija, bet ir politiniai sprendimai – leidžia suvokti, kad šiandien siuntos nėra tik „gabalas, reikalaujantis transporto“. Tai kompleksinis procesas, kurio sėkmę lemia tikslus suplanavimas, dokumentų tvarkymas ir profesonalus logistikos partnerio pasirinkimas.

Šiuo metu, po „Brexit“ ir pasikeitus muitinės procedūroms, kiekvienas, norintis išsiųsti siuntą į Angliją, susiduria su kylančiais klausimais: kiek tai kainuos? Kaip ilgai tai užtruks? Kodėl kainos svyruoja? Šiame straipsnyje, remiantis ilgamečia praktika, mes išsamiai analizuosime visus aspektus, susijusius su siuntų pervežimu į Angliją. Mūsų tikslas – suteikti jums aiškų ir išsamų vaizdą, kad galėtumėte priimti informuotus sprendimus ir išvengti nereikalingų nustatymų arba, blogiausiu atveju, siuntos praradimo.

Nors rinka pasižymi dideliu konkurencija, kokybė ir patikimumas visada lieka prioritetas. Suprasdami veiksnius, lemiančias kainas ir terminus, galėsite ne tik tiksliau suplanuoti savo biudžetą, bet ir užtikrinti, kad jūsų krovinys pasieks paskirties vietą laiku ir nepažeistas. Žemiau pateikiamame DUK skyriuje atsakome į dažniausiai užduodamus klausimus, atskleisdami logistikos paslaptis.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Nu ko priklauso siuntos pervežimo į Angliją kaina?

Kaina nėra fiksuotas dydis, kuris susiformuoja atsitiktinai. Per daugelį metų praktikoje pastebėjau, kad klientams dažnai kyla nustebimo, kai sužino, jog tos pačios svorio siuntos kaina gali skirtis net kelis kartus. Tai lemia keli pagrindiniai faktoriai. Pirmasis ir akivaizdžiausias – krovinio svoris ir tūris (matmenys). Logistikoje egzistuoja tokie sąvokos kaip „svoris“ ir „tūrinis svoris“. Jei siunta lengva, bet didelė (pavyzdžiui, putų polistirolo plokštės), mokėsite už užimamą vietą sunkvežimyje ar kontaineryje, o ne už fizinį kilogramus.

Antrasis, labai svarbus veiksnys – atstumas ir paskirties vieta Anglijoje. Pristatyti siuntą į Londoną ar Mančesterį paprastai pigiau ir greičiau nei į atokias vietoves Škotijos aukštumose ar Velse (Kornvalyje, Pietų Velse). Taip pat įtakos turi rūšis: ar tai standartinė paleta, ar neįprastos formos krovinys, reikalaujantis specialios įrangos.

Galiausiai, šiuolaikinėje rinkoje didelę įtaką turi degalų kainos. Juolab esant nestabiliai ekonominei situacijai, degalų priedai (fuel surcharge) gali svyruoti, kas tiesiogiai atsispindi galutinėje sąskaitoje. Taip pat reikia prisiminti apie „Brexit“ pasekmes – dabar visiems kroviniams turi būti atliekamos muitinės procedūros, todėl prie kainos dažnai pridedamas muitinės brokerio mokestis už deklaracijų pateikimą.

2. Kiek laiko užtrunka siuntos pristatymas į Angliją?

Klasikinis atsakymas būtų „nuo 3 iki 10 dienų“, tačiau eksperto vertimu, reikia žiūrėti giliau. Standartinis, ekonomiškas pervežimas (kai sunkvežimis surenka krovinius iš įvairių siuntėjų Lietuvoje ir važiuoja grupiniu reisu) paprastai trunka nuo 5 iki 7 darbo dienų. Tai yra patikimas ir dažniausiai pasirenkamas variantas, kai skubos nėra.

Jei kalbame apie ekspresinę siuntą, ką nors pavyzdžiui, svarbių dokumentų ar mažų prekių pristatymą aviaciniu transportu (oro keliu), terminas gali sumažėti iki 1–2 dienų. Tačiau tai žymiai brangesnis paslaugos tipas.

Taip pat reikia atsižvelgti į savaitės dienas. Jei siuntą išsiunčiate ketvirtadienį ar penktadienį, savaitgalis gali prailginti terminą, nes muitinės ir sandėliai Anglijoje nedirba. Be to, po „Brexit“ pasikeitė formalumai – jei dokumentuose yra klaidų ar trūksta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) numerio, siunta gali užstrigti pasienio punkte (pvz., Kalais ar Doverio uoste) dienoms ar net savaitėms. Todėl tikslus terminas priklauso ne tik nuo vairuotojo greičio, bet ir nuo dokumentų tvarkymo greičio.

3. Ar „Brexit“ pasikeitė siuntimo į Angliją taisyklės ir kas tai reiškia man?

Tai, matyt, radžiausias pokytis per pastaruosius dešimtmečius. Išėjus Jungtinei Karalystei iš Europos Sąjungos, ji tapo „trečiąja šalimi“. Tai reiškia, kad kiekviena siunta, netgi mažas dovanų pakelis draugui, turi kirsti muitinės sieną. Anksčiau buvo galima įsivaizduoti „be muitinės“ srautus, tačiau šiandien tai nebeįmanoma.

Praktiškai tai reiškia dviejų rūšių dokumentų būtinybę: prekybinės (Commercial Invoice) arba proformos (Proforma Invoice) sąskaitos. Be šių dokumentų, kuriose tiksliai nurodoma siuntos vertė, turinys ir svoris, siunta nebus išleista iš Lietuvos ar nebus įleista į Angliją.

Taip pat svarbu PVM (angliškai VAT) klausimas. Jei esate verslo atstovas ir prekiaujate su JK, turite sužinoti, ar taikomas „atvirkštinis PVM“ apmokestinimas, ar pirkėjas turi mokėti PVM importuojant. Fiziniai asmenys, siunčiantys dovanas, taip pat gali susidurti su muito ir importo mokesčiais, jei siuntos vertė viršija nustatytą neapmokestinamąją ribą (paprastai maždaug 45 svarų sterlingų dovanoms). Todėl „Brexit“ reiškia daugiau biurokratijos, bet ir griežtesnę kontrolę.

4. Kas yra dalinis krovinys (LTL) ir kada jis apsimoka?

LTL (Less than Truckload) arba lietuviškai – dalinis krovinys, tai logistikos pasaulio „autobusas“. Jums nereikia nuomoti viso sunkvežimio, jeigu turite tik kelias paletes ar kelis šimtus kilogramų prekių. Sunkvežimis surenka krovinius iš dešimčių skirtingų klientų Lietuvoje, vėliau juos veža į Angliją, o ten iškrauna ir paskirsto.

Šis pasirinkimas apsimoka mažoms ir vidutinėms įmonėms, taip pat fiziniams asmenims, keliaujantiems (perkeliantiems buitinius daiktus). Pagrindinis privalumas – kaina. Jums mokate tik už užimamą vietą. Trūkumas – laikas. Reikia laukti, kol vairuotojas surinks kitus krovinius, kol įvyks perkrovimai tarpiniuose sandėliuose (terminaluose). Tačiau esant dideliam srautui tarp Vilniaus ir Londono, šie terminai yra ganėtinai greiti, o kainos konkurencingos.

Jei turite didelį kiekį prekių (pvz., 15–20 ar daugiau palečių), gali apsimokti viso sunkvežimio (FTL) nuoma. Bet 90 proc. mūsų klientų, siunčiančių prekes į Angliją, pasirenka būtent dalinį krovinį dėl optimalaus santykio tarp kainos ir greičio.

5. Kokius dokumentus reikia parengti siuntai į Angliją?

Dokumentų tvarkymas yra pusė sėkmės. Esu matęs situacijų, kai brangios prekės gulėjo sandėliuose mėnesį tik dėl to, kad viena eilutė sąskaitoje buvo neteisinga. Pagrindinis dokumentas yra prekybinė sąskaita-faktūra (Commercial Invoice). Ji turi būti parašyta anglų kalba (arba su vertimu), joje turi būti nurodytas: 1. Siuntėjo ir gavėjo adresai ir kontaktai. 2. Detalus prekių aprašymas (ne „drabužiai“, o „vyrų medvilninės marškinės, dydis M, 100 vnt.“). 3. Prekių kodas (HS kodas) – tai pagrindinis muitinės identifikatorius. 4. Vieneto kaina ir bendra vertė. 5. Svoris ir matmenys. 6. Mokesčių mokėtojo kodas (jei taikoma).

Be to, jei siunčiate asmeninius daiktus (perkeliantis gyventi), reikia parengti „Packing List“ – pakavimo sąrašą, kuriame išvardijami visi daiktai ir jų būklė (nauji/naudoti). Jei prekės yra specialios (pavyzdžiui, gyvūnai, chemikalėai, maisto produktai), gali prireikti papildomų sertifikatų (fitosanitarinių, veterinarijos). Geriausia visus dokumentus išsiųsti logistikos partneriui elektroniniu būdu dar prieš siuntą išvežant, kad jie galėtų juos preliminariai patikrinti.

6. Kaip apskaičiuoti siuntos tūrį ir kodėl tai svarbu?

Daugelis klientų mano, kad turi 500 kg siuntą, todėl mokės už 500 kg. Tačiau logistikoje egzistuoja taisyklė: „jei oras užima vietą, jis turi būti apmokėtas“. Tūrinis svoris apskaičiuojamas pagal formulę: ilgis (m) x plotis (m) x aukštis (m) x tūrinio koeficientas.

Standartinis koeficientas kelių transportu (siuntų pervežimui) yra 333 kg (arba 1 m³ = 333 kg). Pavyzdžiui, jei siunta tūrio 1 m³, bet sveria tik 100 kg, apmokėti reikės taip, lyg ji svertų 333 kg. Kodėl taip? Nes į sunkvežimį telpa ribotas kiekis kubinių metrų. Jei užpildysite visą erdvę lengvais plaušu, vairuotojas nebegalėsi vežti sunkesnių prekių, todėl kompensuoti nuostolius imamas mokestis už tūrį.

Jei siunčiate daiktus į Angliją, prieš užsakydami transportą, būtinai išmatuokite gabalitus. Jei tai dėžės – išmatuokite kiekvieną. Jei tai neįprastos formos daiktai (pvz., dviračiai, baldai) – imkite didžiausius matmenis (ilgį, plotį, aukštį). Tikslaus matmens nurodymas išvengs nesutarimų vėliau, kai siunta bus sveriama terminale Anglijoje.

7. Ar siunta yra apdrausta ir kas nutinka, jei ji sugenda?

Dauguma klientų automatiškai mano, kad siunta yra apdrausta. Tačiau pagal tarptautines konvencijas (pvz., CMR), transportavimo įmonė atsako už žalą tik ribotais dydžiais, dažniausiai tai apie 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienam kilogramui (tai yra apie 10 eurų). Jei siuntei 1000 kg vertės elektroniką ir ji dingsta arba užsidega, gausite tik apie 10 000 eurų atlyginimo, kas dažnai nebekainuoja prarasto turto.

Todėl visada rekomenduoju papildomą draudimą. Profesionalios logistikos įmonės siūlo galimybę apdrausti siuntą nuo visų rizikų („All Risk“). Tokio draudimo kaina paprastai svyruoja nuo 0,3 % iki 1 % nuo siuntos vertės, priklausomai nuo krovinio tipo. Verta investuoti šią sumą, ypač kai vežate brangius daiktus.

Jei įvyko incidentas, veiksmai tokie: nedelsiant praneškite pervežėjui, užfotografuokite pakuočių būklę (ypač jei matote pažeidimus ant dėžės) ir pažeistą turinį. Sandėlyje Anglijoje gavėjas turi užpildyti „Protokolą apie siuntos pažeidimą“ (Reservation note). Be šio dokumento draudimo išmoka gali būti atidėliota arba atmesta. Esu matęs, kaip dėl greito ir teisingo dokumentų užpildymo klientai gaudavo visą vertę atgal net ir po sudėtingų avarijų.

8. Ar į Angliją galima vežti maisto produktus ar gyvūnus?

Tai yra viena sudėtingiausių sričių. Po „Brexit“ Jungtinė Karalystė taiko griežtas sanitartines ir fitosanitarines normas. Jei norite išsiųsti maisto produktus (ypač gyvūninės kilmės – mėsą, sūrį, pienui), jums būtina gauti veterinarijos pažymą, kurį išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Be šio dokumento, siunta bus sugrižta į Lietuvą arba sunaikinta JK pusėje, o jums gali būti paskirta bauda už bandymą įvežti neleistinus produktus.

Augalinės kilmės produktai (vaisiai, daržovės, grūdai) taip pat reikalauja fitosanitarinių sertifikatų. Asmeniniam naudojimui (pvz., atvykstant automobiliu) leidžiama vežti labai nedidelius kiekius, bet komercinės siuntos be dokumentų nepraeis.

Kas dėl gyvūnų (čiulpkėlių, šunų, kačių)? Jie gali būti vežami tik specialiai tam pritaikytais transporto priemonėmis, o ne paprastomis siuntomis. Reikia mikroschemos, vakcinacijos pažymos ir, kai kuriems gyvūnams, dar ir kraujos tyrimo (rabies antikūnų titras) likus mažiausiai 30 dienų prieš kelionę. Šiuo atveju geriau kreiptis į kompanijas, kurios specializuojasi būtent gyvūnų pervežime, ir nebandyti jų siųsti kaip paprasto kroviniio.

9. Kas nutinka, jei gavėjas Anglijoje neatlieka muitinės formalumų?

Tai labai dažna problema, ypač kai prekiaujama su naujais klientais arba siunčiant dovanas. Muitinės formalumus Anglijoje dažniausiai turi atlikti importuotojas (gavėjas), nebent siuntėjas yra užregistruotas JK PVM mokėtoju ir naudoja „atvirkštinį apmokestinimą“.

Jei gavėjas nesiruošia atlikti formalumų (nepateikia savo EORI numerio, Nemoka importo mokesčių), siunta užstringa muitinės terminaluose (pvz., Heathrow, Felixstowe). Už laikiną saugojimą terminaluose taikomos didelės dienos rinkliavos – jos gali išaugti iki šimtų svarų per kelias dienas. Jei per 20–30 dienų situacija neišsprendžiama, siunta gali būti paskelbta „palikta“ ir sunaikinta.

Kaip ekspertas, visada patariu: prieš išsiunčiant siuntą, susisiekti su gavėju ir patikrinti, ar jis turi EORI numerį (kuris prasideda GB), ir ar jis žino, kad gali tekti sumokėti PVM ir muito mokestį. Geriausias būdas išvengti nesusipratimų – pasirinkti logistikos partnerį, kuris gali atlikti muitinės iškrovą Anglijoje gavėjo vardu (paprastai tai papildoma paslauga, bet užtikrina sklandų pristatymą).

10. Kaip sekti siuntos kelionę į Angliją?

Anksčiau tekdavo girdėti: „Išsiunčiau ir dabar laukiu“. Šiandien tokia požiūris yra pasenęs ir pavojingas. Profesionali logistika suteikia galimybę stebėti siuntą realiu laiku (tracking). Kai pasirašote sutartį arba užsakovate pervežimą, turite gauti unikalų siuntos numerį (pavyzdžiui, numerį iš CMR kvitą arba sąskaitos numerį).

Naudojant šį numerį, galite matyti, kur yra jūsų siunta: * Ar ji jau surinkta Lietuvoje? * Ar išvyko iš Lietuvos (perėjo sieną)? * Ar atvyko į tarpinį sandėlį Anglijoje? * Ar perduota kurjeriui (pvz., DPD, UPS, FedEx) galutiniam pristatymui į adresą?

Svarbu suprasti, kad atnaujinimai gali šiek tiek delsti, ypač tada, kai siunta keliauja jūra (jei naudojamas jūrų transportas dideliems kroviniams). Tačiau jei matote, kad siunta „užstrigo“ vienoje vietoje ilgiau nei 24 valandas – tai signalas kreiptis į logistikos įmonę.