Siuntų pervežimas į Angliją: greitas ir saugus pristatymas

Tarptautinė prekyba su Jungtine Karalyste yra viena aktyviausių ir perspektyviausių dirigų lietuviams verslininkams bei privatiems asmenims. Nors po „Brexit“ procesas šiek tiek pasikeitė ir tapo techniškai sudėtingesnis, Anglija (ir JK generally) vis dar išlieka viena pagrindinių partnerių. Per dvidešimt metų, praleistų šioje srityje, mačiau daugybę sistemų pokyčių, tačiau vienas dalykas išlieka nepakitęs: klientas visada nori žinoti, kad jo siunta atkeliauja greitai ir, svarbiausia, saugiai.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip šiuo metu veikia krovinių gabenimas į Angliją. Nesvarbu, ar tai viena paletė su prekėmis „Amazon“ sandėliui, ar asmeninis daiktų pervežimas persikraustant – pagrindiniai logistikos principai ir gudrybės lieka panašios. Suprasdami procesą nuo A iki Z, galėsite išvengti nereikalingų nusivylimų, vėlavimų ir papildomų mokesčių.

Šiuolaikinėje logistikoje „greitas“ reiškia ne tik tai, kad vairuotojas spaudo dujas. Tai reiškia glaudų dokumentų parengimą, tikslų muitinės deklaravimą ir maršruto planavimą, atsižvelgiant į kelio eismo sąlygas bei keltų grafikus. „Saugus“ reiškia ne tik tai, that krovinys neiškrenta iš sunkvežimio, bet ir kad jis yra apdraustas, tinkamai supakuotas ir jog muitinėje jis nebus užstrigęs dėl klaidingų duomenų.

Toliau rasite išsamų atsakymų rinkinį į dažniausiai užduodamus klausimus, kurį susukau pagal savo ilgametę praktiką. Šie DUK (Dažnai Užduodami Klausimai) padės jums susibrėžti, ką tiksliai reikia žinoti, ruošiantis siuntai į Angliją.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie siuntų pervežimą į Angliją

1. Kokius dokumentus reikia parengti siuntai į Angliją po „Brexit“?

Tai, kas anksčiau buvo paprasta – tik prekių sąrašas ant vairuotojo sėdynės – dabar yra griežtai reglamentuota. Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, kiekviena siunta, netgi maža dovanų pakelis, turi kirsti muitinės sieną. Pagrindiniai dokumentai yra Prekių siuntimo kvitas (CMR), kurį užpildo pervežėjas, ir Komercinė faktūra (Commercial Invoice).

Komercinė faktūra yra kritiškai svarbi. Ji turi būti pateikta anglų kalba, joje turi būti nurodytas tikslus prekių aprašymas (ne „buitiniai daiktai“, o pvz., „medinis stalas su metalinėmis kojomis“), prekių ženklai (SKU kodai), serijiniai numeriai (jei yra), kiekis, vieneto kaina ir bendra vertė. Be to, būtina nurodyyti prekių kilmės šalį (pvz., „Made in LT“) ir prekių statistinio kodo (HS kodą) numerį. Jei šie duomenys bus netiksli arba trūks, siunta gali būti sulaikyta britų muitinėje (HMRC), kas sukels nereikalingus vėlavimus ir papildomus sandėliavimo mokesčius.

2. Kiek laiko užtrunka siuntos pristatymas į Angliją?

Standartinis pristatymo laikas priklauso nuo Jūsų siuntos vietos Lietuvoje ir galutinio taško Anglijoje (arba Škotijoje, Velse). Įsivaizduokite, kad sunkvežimis turi nuvažiuoti apie 1800–2000 kilometrų viena kryptimi.

Esant normalioms sąlygoms, siunta iš Vilniaus ar Kauno iki Londono arba Londono aplinkkelio (M25) pasiekiama per 2–3 darbo dienas. Jei krovinys keliauja į toliau esančius regionus, pvz., į Mančesterį, Birmingamą ar Glazgą, pridėkite dar 1 dieną. Tačiau verta atsižvelgti ir į keltų (Dover-Calais arba Dover-Dunkerque) arba Eurotunelio laukimo eiles. Ypač vasaros atostogų metu arba artėjant šventėms, laukimas keltuose gali prailginti kelionę keletą valandų, o retais atvejais ir dieną. Patyręs logistikos paslaugų tiekėjas visada įsiskaičiuos šias rezerves pateikdamas pristatymo terminą.

3. Kaip formuojama siuntos kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kainos formavimas logistikoje nėra tik atstumo klausimas. Daugelis klientų mano, kad mokame tik už degalus, tačiau realybėje tai sudėtingesnė lygtis. Pagrindiniai komponentai yra: kuro priedas (kuris svyruoja priklausomai nuo rinkos), keltų bilietų kainos (kurios pastaraisiais metais smarkiai išaugo), ir vairuotojo darbo užmokestis.

Taip pat kainą lemia krovinio tūris ir svoris. Jei turite 1 paletę, už ją sumokėsite mažiau nei už 3, nes dalį automobilio erdvės užims kitas klientas (tai vadinama „sutartinėmis“ arba dalinėmis krovininėmis misijomis). Jei reikia pervežti didelį kiekį prekių, užsiprenumeruojate visą sunkvežimį (FTL – Full Truck Load). Be to, į kainą įeina muitinės brokerio paslaugos, kurios po „Brexit“ yra privalomos. Taip pat reikia atsižvelgti į priedines paslaugas, pvz., krovinių įkėlimą / iškėlimą su „hidraulika“ (aukštumos platforma), jei gavėjas neturi rampų.

4. Ar reikia mokėti muito ar PVM importuojant prekes į Angliją?

Tai vienas sudėtingiausių klausimų, kuriame dažnai painiojami terminai. Jei siunčiate prekes į Angliją pardavimui (B2B), Jūsų britų pirkėjas turi būti registruotas JK PVM mokėtoju ir turėti savo GVN numerį (EORI numeris JK). Tokiu atveju, importo PVM ir mokesčiai dažniausiai apmokestinami atgal Jungtinės Karalystės sistemoje („postponed VAT accounting“), todėl siunta tiesiogiai keliauja į sandėlį be sustojimų mokėjimui tiesioginėje muitinėje.

Jei siunčiate prekę ne PVM mokėtojui (pvz., asmeninis pristatymas arba mažaverčė siunta vertės iki 135 svarų), PVM ir galimas muitas turi būti sumokėtas gavėjo arba siuntėjo prieš pristatymą arba tiesiogiai pačiam pristatymo metu (jei kurjerių tarnyba siūlo tokią paslaugą). Jei prekės vertė viršija 135 svarų, importuotojas (JK pusėje) turi sumokėti importo PVM ir, jei taikoma, muitą, remdamasis prekių kilmės taisyklėmis. Svarbu suprasti: Lietuvoje išvykstant PVM nebereikia mokėti (eksportas yra PVM išimtis), tačiau JK jis atsiranda.

5. Kokios prekės yra draudžiamos arba apribotos pervežti į Angliją?

JK turi griežtas taisykles, ypač susijusias su maisto produktais ir gyvūnų kilmės gaminiais. Į Angliją negalima vežti mėsos, pieno produktų ir kt. iš ES šalių asmeniniais tikslais (išskyrus labai nedidelius kiekius, pvz., kūdikių maistą). Taip pat griežtai kontroliuojami ginklai, aukščiausios rizikos pavojingi chemikalai ir narkotikai.

Nepaisant oficialaus draudimo, dažnai klientai bando siųsti alkoholį ar tabaką virš nustatytų be muitinio limitų, siekdami išvengti mokesčių. Tai neapsimoka – JK muitinės tarnybos turi labai gerai išvystytus skenerius ir šunų patrulius. Pažeidus taisykles, siunta ne tik bus konfiskuota ir sunaikinta, bet taip pat gali būti paskirta didelė bauda ir įrašas į „nepatikimų importuotojų“ sąrašą. Prieš siunčiant bet kokius abejotinus daiktus, visada patariu pasikonsultuoti su brokeriu.

6. Kaip turi būti supakuota siunta, kad ji pasiektų Angliją saugiai?

Kelionė per Lietuvą, Lenkiją, Vokietiją, Belgiją ir Prancūziją vairuojant keltu nėra lengvas kelias. Sunkvežimiai susiduria su staigiais stabdymais, duobėmis ir vėju jūroje. Dėl to pakavimas yra pusė sėkmės.

Jeigu siunčiate prekes pakuotėse (krovininėse), taisyklė paprasta: tūris turi būti užpildytas, kad dėžės nešoktų. Jei siunčiate ant paletės, ji būtinai turi būti apvyniota storu (mažiausia 23 mikronų) pleistru, o viršuje – apsaugota „gaubtu“ (lentelėmis), kad viršutnės prekės nebūtų spaudžiamos. Paletės negali viršyti standartinio aukščio (paprasčiausiai vairuotojams patogu, kai aukštis neviršija 160–170 cm, nors standartinis konteinerinis aukštis yra didesnis). Jei prekės brangios, rekomenduoju naudoti saugos juostas su logotipu, kad būtų matyta, ar siunta nebuvo atidaryta kelyje.

7. Kas atsitinka, jei siunta pasiekė Angliją, bet gavėjo nėra vietovėje?

Nepageidautina situacija, tačiau gan dažna. Anglijoje logistikos centrai ir pristatymo taisyklės yra griežtos. Jei vairuotojas atvyksta į nurodytą adresą ir randa užrakintas duris arba nieko nėra, jis gali palikti pranešimą („calling card“) su nuoroda, kur galima susisiekti dėl pristatymo perplanavimo.

Tačiau čia prasideda nemalonumai. Už kiekvieną nesėkmingą bandymą pristatyti taikomas papildomas mokestis (redelivery fee). Be to, jei siunta yra gabenantis į sandėlį (pvz., „FBA“ Amazon centrą), vėlavimas gali lemti tai, kad sandėlis atsisims priimti krovinį dėl vėluojančio „appointment“ (rezervacijos) lango. Tokiu atveju krovinys turi būti grąžintas atgal į Lietuvą arba laikinai sandėliuojamas JK, kas kainuoja nemažai pinigų. Visada įsitikinkite, kad gavėjas yra informuotas ir pasiruošęs priimti siuntą.

8. Ar galima sekti savo siuntą realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje „GPS stebėjimas“ yra standartas, net jei pervežate dalinį krovinią. Tačiau svarbu suprasti skirtumą tarp „kur yra automobilis“ ir „kur yra mano paletė“.

Jeigu pervežate pilną sunkvežimį, matote tikslą automobilio vietą žemėlapyje. Jei tai sutartinė siunta (LTL), matote tik tas stoteles, kuriose krovinys buvo užfiksuotas (pvz., išvežtas i sandėlio Kaune, pasiekė perėjimo punktą, atvyko į paskirstymo centrą Anglijoje). Dažnai klientai susiduria su situacija, kai stebėjimo sistemoje rodoma „In Transit“, tačiau realiai siunta gali gulėti paskirstymo terminale laukiant, kol bus surinktas pilnas automobilis toliau gabenti į konkretų miestą. Esant ekspertu, visada patariu kantriai laukti arba tiesiogiai klausti vadybininko apie tikslesnę būseną.

9. Ką reikia žinoti apie draudimą gabenant į Angliją?

Draudimas – tai vienas dažniausiai ignoruojamų dalykų, kol neatsitinka nelaimė. Pagal nutarimus (pvz., CMR konvencija), pervežėjo civilinė atsakomybė dažnai yra ribota (pvz., 8,33 SDR vienam kilogramui – tai apie 10–11 eurų). Jei gabenate paletę su elektronika, verta 5000 eurų, ir ji dingsta arba sudegsta, gausite tik nedidelę sumą pagal šią ribą.

Todėl būtina pasirūpinti krovinio draudimu „visos rizikos“ (All Risks) sąlygomis. Jis užtikrina, kad esant nelaimei (avarija, gaisras, vagystė) gausite pilną prekių vertę. Prieš vykdant krovinį, tiksliai nurodykite brokeriui prekių vertę faktūroje – pagal ją ir bus apskaičiuojamas draudimo premijos mokestis, kuris paprastai svyruoja nuo 0,2 % iki 0,5 % nuo vertės. Tai nedidelė kaina už ramybės.

10. Kokios yra pagrindinės klaidos, kurias daro klientai ruošdamiesi siuntai?

Per 20 metų mačiau viską: nuo dokumentų, parašytų rašaline pieštuku, iki bandymų paslėpti alkoholį tarp skalbyklių. Dažniausia klaida – netiksli arba klaidinga komercinė faktūra. Pvz., klientas įrašo „gamybos priemonės“, o muitininkui tai atrodo įtartai. Reikėjo parašyti „plastikiniai dangteliai, 500 vnt., 10x10 cm“.

Antroji dažna klaida – netinkamas GVN (EORI) numeris. Lietuvos numeris nebegalioja JK importui. Reikalingas Jungtinės Karalystės EORI numeris (prasidedantis „GB“), jei importuotojas yra JK įmonė. Trečia klaida – vėlavimas su dokumentais. Jei vairuotojas jau stovi prie keltų, o dokumentai dar nėra tvarkingai pateikti elektroninei sistemai, jis neįvažiuos į keltą. Visada ruoškitės dokumentų bent 24 valandas iki krovinio išvykimo.

Išvada

Siuntų pervežimas į Angliją yra procesas, kuris reikalauja ne tik fizinio krovinio perkėlimo, bet ir gilaus žinių įsisavinimo apie teisinius ir administracinius reikalavimus. Nors „Brexit“ sudarė papildomų barjerų, logistika sugebo prisitaikyti, ir šiandien galime pasiūlyti itin efektyvus sprendimus. Greitas ir saugus pristatymas įmanomas tik tada, kai dokumentai yra tvarkingi, krovinys tinkamai supakuotas, o partneriai abiejose pusėse bendrauja sklandžiai.

Kaip ekspertas šioje srityje, visada rekomenduoju neieškoti pigiausio, bet patikimiausio sprendimo. Neteisingai suplanuota siunta gali atsieiti keliais kartus brangiau dėl baudų, sandėliavimo ir prarastų pardavimų. Pasiruoškite iš anksto, klauskite profesionalų ir Jūsų prekės Anglijoje pasieks paskirtį laiku ir saugiai.