Siuntų gabenimo į Angliją kainoraštis: viskas, ką reikia žinoti

Įvadas

Tarptautinių pervežimų versle, ypač dirbant su Didžiosios Britanijos kryptimi, pastaraisiais metais įvyko didžiuliai pokyčiai. Po „Brexit“ ir susiformavusių naujų prekybos sąlygų, koncepcija „kainoraštis“ tapo daug sudėtingesnė nei anksčiau. Daugelis klientų, ieškančių informacijos apie siuntų gabenimą į Angliją, dažnai tikisi pamatyti paprastą lentelę su fiksuotomis kainomis, pvz., „vienas palecis – X suma“. Tačiau, remiantis mano dvidešimtmete patirtimi šioje srityje, galiu drąsiai teigti: tokie supaprastinami kainoraščiai dažniausiai klaidina klientą ir vėliau sukelia nenumatytų išlaidų.

Šiame straipsnyje aš nesateiksinės sauso skaičių sąrašo, kuris rytoj gali pasikeisti dėl degalų kainos svyravimo orų sąlygų. Vietoj to, mes išsiaiškinsime loginę struktūrą, pagal kurią formuojamos kainos, ir pateiksiu realius rinkos standartus. Suprasdami, iš ko susideda galutinė suma, galėsite ne tik geriau planuoti savo biudžetą, bet ir rasti optimalų sprendimą, būtent jūsų kroviniui tinkantį. Nesvarbu, ar tai yra viena dėžė asmeninių daiktų, pilnas konteineris prekių arba automobilio pervežimas – kainos formavimo principai yra panašūs, tačiau niuansai lemia galutinį rezultatą.

Anglija (ar tiksliau, Didžioji Britanija) yra sala, o tai reiškia, kad bet koks krovinys turi įveikti jūrą arba, retais atvejais, oro erdvę. Be to, šiuo metu jis turi praeiti ir muitinės procedūras, kurios anksčiau buvo nebūdingos vidurio Europos pervežimams. Šie du faktoriai – geografija ir biurokratija – yra pagrindiniai raktai, lemiantys kainoraščio struktūrą. Šiame straipsnyje mes žingsnis po žingsnio nagrinėsime visus aspektus, kad jūsų nustebintų jokia papildoma sąskaita.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Iš ko pagrindinių komponentų susideda siuntos į Angliją kaina?

Kai klientas kreipiasi dėl kainoraščio, pirmasis dalykas, kurį aš paaiškinu, yra tai, kad kaina nėra vienas skaičius, o kompozicija iš kelių svarbių dalių. Pagrindinis komponentas yra transporto paslaugos mokestis, t. y. paties krovinio pervežimas iš Lietuvos (ar kitos šalies) iki Britanijos uosto (paprastai tai yra Tilbiris, Imingamas, Hullas arba Folkestone’as). Ši kaina priklauso nuo atstumo, tačiau Anglijos atveju labiau priklauso nuo perkėlimo kainos.

Antrasis, ir pastaruoju metu vis svarbesnis komponentas, yra muitinės tarpininkavimo paslaugos. Nuo 2021 m. sausio 1 d. kiekvienas siuntinys, netgi mažas pašto siuntinys, turi būti deklaruojamas. Tai reiškia, kad pervežėjas arba specializuotas brokeris turi pateikti eksporto deklaraciją Lietuvoje ir importo deklaraciją Anglijoje. Tai reikalauja laiko ir kvalifikuoto darbo, už kurį taip pat reikia sumokėti.

Trečiasis elementas – papildomėjimo išlaidos (angl. surcharges). Čia priskiriama degalų priedas (BAF), kuris keičiasi kas mėnesį pagal pasaulinę naftos kainą, valiutos kursų priedas (CAF), nes mokame svarais arba eurais, o kursas svyruoja. Taip pat būna „užstrigimo“ mokestis, jei krovinys dėl dokumentų trūkumo užstringa uoste, ir Anglijoje labai populiari „Londono zona“ priedas, jei reikia vežti į sostinę ar jos apylinkes, kur didelės koncentracijos ir eismo spūstys.

2. Kuo skiriasi kaina dėlžei (siuntinui) ir kaina paleciui?

Tai vienas dažniausiai painiojamų dalykų. Kainoraščiuose mes dažnai matome skirtingas kainas „kolektyviniam siuntiniui“ (tai dėžės, lagaminai, mažos siuntos) ir „palecio pervežimui“. Skirtimas yra ne tik dydžio, bet ir apdorojimo būdo.

Kai vežate dėžę (pvz., 30 kg), ji dažniausiai keliauja tiražiniame transporte. Vairuotojas surenka dešimtis ar šimtus tokių siuntų iš skirtingų siuntėjų, pakrauna į didelį sunkvežimį ir veža į sandėlį Anglijoje, ten iškrauna ir paskirsto. Kainoraštyje tokia paslauga skaičiuojama pagal svorį arba tūrį (pvz., už kilogramą arba už kubinį metrą).

Palecio (EPAL) atveju viskas kitokia. Čia kalbame apie krovinių gabenimą dalinėmis apkrovomis (LTL – Less than Truckload). Jūsų palecis yra užkrautas į sunkvežimį su kitomis paletėmis, tačiau jis yra įtvirtintas keltuve. Jis nekeliauja per sandėlių konvejerius, o yra iškraunamas tiesiai iš sunkvežimio gavėjo prieigoje. Todėl palecio kaina kainoraštyje visada bus aukštesnė už vienodo svorio dėžės kainą, nes čia įeina įkrovimo/iškrovimo darbai su keltuvu ir didesnė atsakomybė. Vidutinė rinkos kaina už vieno standartinio palecio (iki 1000 kg, iki 1.8 m aukščio) pervežimą į Angliją svyruoja, tačiau visada vertėsime ją kaip fiksuotą mokestį už vietą sunkvežimyje, o ne už kilogramus.

3. Kaip veikia „volumetrisinis svoris“ ir kodėl jis brangesnis?

Mano praktikoje dažnai tenka paaiškinti klientams, kodėl lengva, bet didelė siunta (pvz., vata, pagalvės, putų polistireno plokštės) kainuoja tiek pat, kiek sunki metalo detalių siunta. Čia į žaidimą įsijungia volumetrisinis svoris.

Logistikoje egzistuoja taisyklė: sunkvežimis ribojamas ne tik svoriu (dažniausiai 24 tonos), bet ir tūriu (krovininės erdvės 90 kub. m.). Jei aš užpildau visą sunkvežimio erdvę lengvais daiktais, bet svoris yra tik 5 tonos, aš vis tiek negaliu daugiau nieko paimti, todėl prarandu pelną.

Kainoraščiuose taikoma formulė: ilgis (m) x plotis (m) x aukštis (m) x daugiklis (paprastai 333 arba 200, priklausomai nuo transporto rūšies). Gaunamas skaičius – tai volumetrisinis svoris. Jei jis didesnis už realų svorį, mokėti reikia pagal jį.

Pavyzdžiui, jei vežate 4 „Euro“ paletes su popieriumi, kurios sveria tik 400 kg, bet užima daug vietos, kainoraštis bus skaičiuojamas pagal tūrį, o ne pagal tas 400 kg. Todėl, ruošiantis siuntai į Angliją, visada rekomenduoju kuo geriau suspausti krovinį, panaudoti mažesnę dėžę, jei įmanoma. Tai gali taupyti dešimtis ar net šimtus eurų, ypač vežant dalinėmis apkrovomis.

4. Kiek kainuoja automobilio pervežimas į Angliją?

Automobilių pervežimas į Angliją yra atskira kainoraščio kategorija, kuri turi savus specifinius niuansus. Čia nebebuvo kalbos apie tūrį ar svorį pagal paletę, čia svarbu matmenys ir įsiregistravimas.

Yra du pagrindiniai būdai: autovežis (su 7-9 automobiliais) ir traukinys (per Eurotunelį). Autovežio kaina paprastai yra mažesnė, tačiau trunka ilgiau, nes reikia laukti, kol pilna mašina, o patį pervežimą atlieka keltas (pvz., Klaipėda-Karlskrona arba Calais-Dover).

Kainoraštyje į automobilio pervežimą įeina: 1. Kelto bilietas (jis brangiausias komponentas). 2. Muitinės deklaracija (EX1) – būtina, nes automobilis yra transporto priemonė. 3. AVI registracija (Anglijoje) – privaloma procedūra, leidžianti įvežti transporto priemonę į šalį.

Pastaruoju metu dėl „Brexit“ taip pat atsirado papildomas niuansas – jei automobilis yra senesnis nei 30 metų (retas automobilis), mokesčiai gali būti kitokie, tačiau standartiniam naudotam automobiliui reikia sumokėti PVM (VAT) ir importo mokestį (jei jo vertė viršija 135 svarų). Todėl, kai sakau „kaina už pervežimą“, visada priduriu, kad tai nėra galutinė kaina, nes į ją neįskaičiuoti mokesčiai, kurie mokami tiesiogiai britų muitinės.

Vidutinė kainoraščio pozicija už vieno automobilio pervežimą autovežiu svyruoja priklausomai nuo sezono (žiemą pigiau, vasarą brangiau) ir vietos Lietuvoje (ar reikia važiuoti į gylį, pvz., į Uteną, ar jis pasiimamas Vilniuje).

5. Ar „tiražinis“ pervežimas tikrai toks pigus, kaip atrodo?

Daugelį vilioja reklamos, siūlančios siuntas į Angliją už simbolines kainas, pvz., 1 eu už kg. Kaip ekspertas, turiu įspėti: perskaitykite smulkų spausdinimą. Tiražinio pervežimo kainoraštis dažnai turi „paslėptas“ sąnaudas.

Pavyzdžiui, kaina gali būti nurodyta tik iki sandėlio Anglijoje (pvz., iki Birminghamo ar Londono terminalo). Jei reikia pristatyti iki durų (door-to-door), pridedamas didelis „paskutinės mylios“ mokestis, nes vietiniai kurjeriai Anglijoje yra brangūs.

Be to, tiražiniame pervežime dažnai taikomi ilgio/apimties apribojimai. Jei jūsų dėžė yra 120 cm ilgio, kainoraštis gali būti vienas, o jei 150 cm – kaina gali padvigubėti. Taip pat gali būti taikomi mokesčiai už sunkias vietas (pvz., šiaurės Anglija, Škotija, Velsas), kur nėra didelių logistikos centrų, ir ten reikia važiuoti specialiai.

Todėl, lygindamas kainoraščius, visada klauskite: „Ar ši kaina galutinė? Ar ji apima pristatymą iki gavėjo namų? Ar yra kokių nors papildomų mokesčių už ilgio viršijimą?“. Tik toks klausimas gali apsaugoti nuo nemalonumo, kai siunta jau yra Anglijoje ir reikia papildomai sumokėti, kad ją gautumėte.

6. Kaip „Brexit“ paveikė kainoraščius ir ar dėl to brangsta?

Tai klausimas, kurį girdžiu kasdien. Taip, „Brexit“ tiesiogiai paveikė kainas, tačiau ne taip, kaip dauguma įsivaizduoja. Ne tiek dėl muitų (kurie daugeliui prekių nėra taip dideli), kiek dėl procedūrų.

Anksčiau kainoraštis buvo: transportas + keltas. Dabar jis yra: transportas + keltas + Eksporto deklaracija Lietuvoje + Importo deklaracija Anglijoje + Sanitarinės fitosanitarinės kontrolės (jei tai maisto produktai) + Galutinis importas.

Kiekvienas šis žingsnis reikalauja brokerio, kuris turi turėti licenciją ir prieigą prie britų sistemos „CHIEF“ arba „CDS“. Šios paslaugos kainuoja. Kainoraščiuose dabar visada atskirai eilute įrašoma „Customs Clearance“ (muitinės išlaisvinimas). Jei pervežėjas siūlo kainą be to, tai arba jis klysta, arba jis bandys už tai papildomai paimti vėliau, sulaikydamas siuntą.

Taip pat atsirado rizikos mokestis. Jei dokumentuose nurodyta neteisinga prekės kodų (HS kodų) informacija, britų muitinė gali paskirti baudą. Pervežėjai, norėdami apsisaugoti, gali kelti aukštesnes kainas klientams, kurie nepateikia tikslios prekių specifikacijos. Tai veda prie paprastos tiesos: kuo tiksliau parengti dokumentai, tuo žemesnė galutinė kaina kainoraštyje.

7. Kiek laiko užtrunka pervežimas ir ar įtakoja tai kainą?

Laikas ir kaina logistikoje yra glaudžiai susiję. Standartinis kainoraštis dažniausiai remiasi standartiniu terminu – tai yra 3–5 darbo dienos nuo krovinio priėmimo iki pristatymo Anglijoje (esant dalinėms apkrovoms). Tai optimalus variantas, kai krovinys surenkamas sandėlyje, kol užsipildo mašina.

Jei klientui reikia, kad siunta būtų Anglijoje per 2 dienas (ekspresas), kainoraštis keičiasi drastiškai. Tokiu atveju reikia skirti dedikuotą transportą (vienas sunkvežimis vienam klientui) arba naudoti greituosius keltus. Tokia paslauga gali kainuoti net 3–4 kartus brangiau nei standartinė.

Atvirkščiai, jei klientas gali laukti 2–3 savaites (ekonominis variantas), kaina gali būti mažesnė. Tokiu atveju krovinys gali būti vežamas per papildomus tarpinius sandėlius (pvz., Vokietijoje ar Olandijoje) ir laukti, kol susiformuos pilna apkrova į konkretų regioną Anglijoje.

Todėl, kai žiūrite į kainoraštį, visada atkreipkite dėmesį į terminą. Jei nėra nurodyta „pristatymo trukmė“, numatykite, kad tai yra standartinis terminas (apie savaitę), ir klauskite, ar įmanoma pigiau, jei neskubate.

8. Kokia yra kaina už krovinių draudimą Anglijoje?

Dauguma klientų, žiūrėdami į kainoraštį, pamato „Draudimas 0,5 %“ ir galvoja, kad tai nereikalingas priedas. Kaip žmogus, matęs ne vieną nukritusį krovinių sunkvežimį arba padegusį sandėlį, galiu pasakyti: tai būtina.

Kaina už draudimą Anglijoje skaičiuojama nuo krovinio vertės. Pavyzdžiui, jei vežate prekių už 10 000 eurų, draudimo kaina bus apie 50 eurų. Tai labai maža suma lyginant su rizika.

Svarbu suprasti, kad standartinis pervežėjo atsakomybės draudimas (pagal CMR konvenciją) yra labai ribotas – paprastai tik kelių eurų už kilogramą. Jei virsta sunkvežimis su jūsų brangia elektronika ar baldais, pervežėjas sumokės tik nedidelę dalį vertės. Todėl kainoraščiuje visada siūlau visavertį krovinio draudimą „viskas rizika“ (All Risks). Jis apima ir vagystę, ir gaisrą, ir avariją, ir drėgmę. Tai investicija į ramybę, kurią labai vertinu savo klientams.

9. Ar galima sutaupyti renkantis siuntą į terminalą (terminal-to-terminal)?

Taip, tai vienas efektyviausių būdų sumažinti sąskaitą. Kainoraščiuje dažnai yra dvi eilutės: „Pristatymas iki adreso“ ir „Atidavimas terminalą“.

Terminalas Lietuvoje (pvz., Vilniuje ar Kaune) yra centrinis sandėlis, kuriame suvažiuojate patys, atiduodate krovinį, o jis patenka į bendrą sistemą. Anglijoje situacija panaši – krovinys atkeliauja į didelį sandėlį (pvz., netoli Londono ar Birmingemo), ir jį turi pasiimti gavėjas patys arba užsisakyti vietinį kurjerį iš to terminalo.

Sutaupyti galima nuo 20 iki 40 proc. palyginti su „door-to-door“ paslauga. Tačiau čia reikia įvertinti savo laiką ir kuro sąnaudas. Jei esate toli nuo terminalo, važiavimas gali atsieiti brangiau nei profesaus pervežėjo paslauga. Be to, terminaluose yra griežti darbo laikai ir reikalavimai dėl pakavimo (jei dėžė bus sugadinta, terminalas neprisiims atsakomybės).