Siuntų gabenimas iš Anglijos be papildomų mokesčių: Išsamus eksperto vadovas

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasaulis ir logistika keitėsi neapibrėžtai. Vienas ryškiausių ir, galiu drąsiai teigti, sudėtingiausių pokyčių mūsų šalies gyventojams ir verslams atėjo kartu su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Europos Sąjungos, arba trumpiau – „Brexit“. Anksčiau siunta iš Londono ar Mančesterio į Vilnių buvo mažiau kasdienės rutinos dalis, o daugiau paprasta operacija, beveir nesiskirianti nuo siuntos siuntimo iš Kauno į Klaipėdą. Tačiau šiandien situacija yra visiškai kitokia.

Dažnai susiduriu su klientais, kurie, užsakę prekę iš Anglijos internetinės parduotuvės arba nutarę pergabenti asmeninius daiktus, yra staigiai sukrėti gavę pranešimą apie „Customs Charges“ arba „Muitinės mokesčius“. Kyla klausimas: „Ar įmanomas siuntų gabenimas iš Anglijos be papildomų mokesčių?“ Kaip ekspertas, kuris peržiūrėjęs tūkstančius transporto dokumentų ir padėjęs įveikti nemažai biurokratinių barjerų, galiu teigti: taip, įmanoma, tačiau tai reikalauja tikslumo, žinių ir strategiško požiūrio.

Šiame straipsnyje aš neapsiriboju trumpais atsakymais. Mano tikslas – nušviesti tai, kas vyksta „už scenos“, paaiškinti, kodėl atsiranda mokesčiai ir, kas svarbiausia, kaip jums kaip klientui galutinėje kainoje išvengti nepageidaujamų staigmenų. Nesvarbu, ar planuojate pervežti vieną mažą siuntinę, ar didelę partiją prekių, ši žinios padės sutaupyti ne tik nervų, bet ir pinigų. Suprasdami procesą, galėsite kontroliuoti situaciją, o ne tik laukti, kol atvyks pranešimas apie mokėjimą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Ką reiškia „gabenimas be papildomų mokesčių“? Ar tai realu?

Terminas „be papildomų mokesčių“ logistikoje dažnai klaidina klientus. Svarbu suprasti skirtumą tarp transporto paslaugos kainos ir importo mokesčių. Jei kalbame apie tai, kad į Lietuvą atvykusi siunta nieko nekainuoja papildomai (t.y. nereikia mokėti PVM ar muitinės rinkliavų), tai įmanoma tik tam tikrais atvejais. Tai realu, jei siuntos vertė yra žema (mažesnė nei nustatyta beveizei apmokestinimo riba), arba jei prekės yra specifiškai išimtos iš apmokestinimo.

Tačiau dažniau ši frazė vartojama prekybos sąlygų (Incoterms) kontekste. Jei sutartyje nurodyta sąlyga „DDP“ (Delivered Duty Paid – pristatyta su sumokėtais mokesčiais), tai reiškia, kad siuntėjas arba logistikos partneris Lietuvoje už jus apmoka visus muitus ir PVM. Tokiu atveju jums, kaip gavėjui, nereikia nieko mokėti gavimo metu – viskas jau įskaičiuota kainoje. Taigi, „be papildomų mokesčių“ realu, jei iš anksto sužinote apmokestinimo ribas ir pasirūpinsite, kad mokesčiai būtų sumokėti iš anksto (DDP sąlyga), o ne papildomai pridėti vėliau.

2. Kokios yra pagrindinės „Brexit“ sukeltos pasikeitimai, veikiančias siuntų kainą?

Iki 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė buvo ES dalis, todėl prekių judėjimas buvo laisvas. Dabar JK yra trečioji šalis, ir tai įvedė dvi esmines sąlygas: muitinės deklaravimą ir mokesčių taikymą.

Pirmasis ir svarbiausias pasikeitimas – tai privalomas importo deklaravimas. Kiekviena siunta, netgi mažas pašto siuntinys, turi būti deklaruojama muitinėje. Anksčiau tai buvo tik formalumas, šiandien tai reikalauja specificiteto. Antrasis pasikeitimas – PVM ir importo muitų taikymas. Nors ES nustatė lengvatas mažoms siuntoms (iki 150 eurų vertės siuntos nėra apmokestinamos importo muitu, tačiau PVM taikomas), tai vis tiek sukuria administracinių kliūčių. Be to, jei prekės yra iš JK kilusios (pvz., „Made in UK“), gali būti taikomi nuliniai muitai tik pagal kilmės taisykles, kas reikalauja tinkamų dokumentų (pvz., RML dokumento). Jei tokio dokumento nėra – siunčiamas standartinis muitas pagal prekės kodą.

3. Kas yra DDP ir DDU sąlygos, ir kurios geriausios klientui?

Tai vienas svarbiausių dalykų, kurį klientai dažnai praleidžia. DDU (Delivered Duty Unpaid) reiškia, kad siunta pristatoma iki jūsų durų, tačiau visus muitinės ir PVM mokesčius turi sumokėti gavėjas. Tai dažnai būna pigesnis variantas pradžioje, tačiau gali tapti brangus vėliau, kai atvyksta sąskaita iš muitinės brokerio, pridedant savo paslaugų mokestį.

DDP (Delivered Duty Paid) yra atvirkštinis variantas. Siuntėjas arba pervežėjas už visus mokesčius pasirūpina iš anksto. Jums siunta atvyksta „raktų perdavimo“ principu – nieko daugiau nemokate. Mano patirtis rodo, kad norint išvengti „papildomų mokesčių“ ir streso, DDP yra saugesnis pasirinkimas, ypač asmeninėms siuntoms. Tačiau verslo klientams kartais ekonomiškiau naudotis DDU ir turėti savo muitinės brokerį, kuris gali atidėlioti PVM mokėjimą (PVM atidėjimo procedūra), to pagerindamas pinigų srautus.

4. Kokia yra 150 eurų riba, ir kaip ji veikia?

Europos Sąjungos nustatyta 150 eurų riba yra kritinis momentas asmeninėms ir mažoms siuntoms. Jei siuntos vertė (prekių kaina + transporto išlaidos iki ES sienos) neviršija 150 eurų, nuo importo muito ji atleidžiama. Tai yra puiki naujiena, leidžianti įvežti drabužius, knygas, mažas technikos dalis be muito.

Tačiau svarbu suprasti: Pridėtinės vertės mokestis (PVM) Lietuvoje (21 proc.) vis tiek turi būti sumokėtas, net jei siunta vertingesnė nei 22 eurų (nepriklausomai nuo 150 eurų ribos). Taigi, jei užsakote prekę už 100 eurų, muitas bus 0, bet PVM teks sumokėti nuo visos sumos. Jei vertė viršija 150 eurų, tuomet pradedami skaičiuoti ir importo manyai (priklausomai nuo prekės tipo, tai gali būti nuo 0 % iki 12 % ir daugiau), o ant viršaus dar ir PVM. Todėl, norint išvengti mokesčių, verta planuoti užsakymus taip, kad jų vertij nebūtų viršyta.

5. Ar dovanos iš Anglijos apmokestinamos kitaip?

Taip, dovanų siuntimas turi savo specifiką, tačiau čia dažnai pasitaiko klaidų. ES taisyklės nurodo, kad dovanos, kurių vertė neviršija 45 eurų, gali būti atvežamos be mokesčių (tiek be PVM, tiek be muito), jei jos siunčiamos nuo vieno fizinio asmens kitam asmeniui ir nėra komercinės paskirties.

Bet čia yra pavojus. Jei siunčiate dovaną, kuri verta daugiau nei 45 eurus, jai taikomos standartinės taisyklės (iki 150 eurų be muito, bet su PVM). Dažnai klientai bando pateikti prekę kaip dovana, kad išvengtų mokesčių, tačiau muitinės tarnybos labai griežtai tikrina šią nuostatą. Jei vienas asmuo siunčia kelis tokius pačius daiktus arba prekė atrodo kaip prekybinis pavyzdys, ją gali uždrausti arba apmokestinti kaip prekę. Mano patarimas: nenaudokite dovanos statuso prekybai, o asmeninėms dovanoms stenkitės, kad vertij neviršytų tų 45 eurų.

6. Kokius dokumentus būtina turėti sklandžiam gabenimui be uždelstų mokesčių?

Dokumentų tikslumas – tai pusė sėkmės. Norint, kad siunta neužstrigtų muitinėje ir nekaštų pinigų dėl sandėliavimo (kuris taip pat yra „papildomas mokestis“), būtina turėti tinkamai užpildytą prekių sandėlio sąrašą (Packing List) ir komercinę sąskaitą faktūrą (Commercial Invoice).

Sąskaitoje turi būti aiškiai nurodytas: siuntėjo ir gavėjo duomenys, tiksli prekės pavadinimas (ne „drabužiai“, o „vyriški medvilniniai džinsai“, prekės ženklas, modelis), HS kodas (prekės tarifinis kodas), prekės kaina, svoris ir kilmės šalis. Jei trūksta bent vieno iš šių elementų, muitinės tarnyba gali sustabdyti siuntą ir prašyti papildomų patvirtinimų. Tokiu atveju pradedami bėgti laikrodžio rodyklės, ir brokerio paslaugos, kurios anksčiau galėjo būti nemokamos arba pigios, tampa brangios. Aš visada patariu klientams patikrinti dokumentus dar prieš išsiuntimą iš Anglijos pusės.

7. Kas yra HS kodas ir kodėl jis svarbus mokesčių apskaičiavimui?

HS kodas (Harmonized System Code) arba lietuviškai – Tarifinis kodas, tai skaitmenų kombinacija, identifikuojanti prekę. Atrodo, kad tai tik techninis detalė, tačiau logistikos pasaulyje tai lemia viską. Kiekviena prekė turi savo kodą, pagal kurį nustatoma, koks importo mokestis taikomas.

Pavyzdžiui, jei gabenate sportinę aprangą, kodas gali būti vienas, o jei tai profesionali apranga – kitas, ir muitas gali skirtis. Neteisingai nurodytas HS kodas gali leisti įsigyti prekę pigiau (kas yra muitinės pažeidimas), arba brangiau (kas nėra naudinga). Jei prekės kodas nenurodytas arba nurodyta neteisingai, muitinės pareigūnas turi teisę nustatyti kodą savo nuožiūra, kas dažnai veda prie didesnių mokesčių. Norint išvengti papildomų rūpesčių, tikslaus HS kodo nustatymas turėtų būti atliekamas dar prieš siuntimą.

8. Ar galiu išvengti PVM mokėjimo, jei esu įmonė?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų verslo klientų. Taip, jei esate registruota PVM mokėtoja Lietuvoje, galite taikyti PVM atidėjimo procedūrą. Tai reiškia, kad importuodamas prekes iš Anglijos, jums nereikia mokėti PVM muitinėje (ar brokeriui) gavimo metu. PVM sumokate tiesiogiai Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) PVM deklaracijoje to mėnesio pabaigoje.

Tai didelis privalumas, nes nereikia išleisti realių pinigų iš anksto, o galite juos „sulaikyti“ apskaitoje. Tačiau, kad tai įvyktų, reikia aktyvuoti šią procedūrą VMI sistemoje ir užtikrinti, kad importo deklaracija yra tvarkinga. Jei šios procedūros nėra, PVM bus privalomas mokėti iš karto, kaip ir fiziniams asmenims. Todėl verslui „gabenimas be papildomų išlaidų“ šiuo atveju reiškia ne mokesčių nebuvimą, o optimalų jų mokėjimo laiką.

9. Kokios prekės yra draudžiamos arba ypatingai apmokestinamos?

Norint išvengti didelių rūpesčių ir papildomų mokesčių (ne tik finansinių, bet ir administracinių), reikia žinoti, ką gabenamas negalima. Anglijoje labai populiūri maisto produktai, tačiau į ES įvežti gyvūninės kilmės maisto produktus (mėsą, pieno produktus) iš trečiųjų šalių yra labai apribota, o dažnai ir draudžiama dėl veterinarijinių reikalavimų. Jei bandysite, siunta bus sunaikinta, o jums gali būti iškelta bauda.

Taip pat ypatingą dėmesį reikia skirti alkoholiui ir tabakui. Čia taikomos ypatingos akcizų taisyklės, ir net nedidelis kiekis gali sukelti didžiulius biurokratinius uždavinius bei akcizo mokestį, kuris dažnai viršija pačios prekės vertę. Taip pat saugokitės ginklų imitacijų, vaistų be recepto ir augalų (sėklų, sodinukų), kuriems reikalingas fitosanitarinis pasas. Geriausias būdas išvengti šių mokesčių – tiesiog negabenti tokių prekių asmeninėmis siuntomis.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją, kad išvengti „slaptų“ mokesčių?

Rinka pilna pasiūlymų, ir dažnai klientus vilioja itin žemos kainos. Tačiau mano ilgametė patirtis sako: jei kaina atrodo per gera būti tiesa, ji tikriausiai tokia ir yra. Dažnai pigūs pervežėjai siūlo kainą, kurioje įskaičiuotas tik „krovinio pervežimas iki terminalo“. Jie neįtraukia muitinės brokerio paslaugų, terminalinių mokesčių Anglijoje (export handling fee) ar Lietuvoje (import handling fee).

Kai siunta atvyksta, pradedami rastis šie „papildomi mokesčiai“: už dokumentų apdorojimą, už deklaravimą, už sandėliavimą terminalo teritorijoje. Norėdami išvengti to, klausykite pervežėjo: „Ar ši kaina yra DDP?“, „Ar įskaičiuota brokerio paslauga?“, „Ar yra kokios nors terminalines išlaidos?“. Patikimas pervežėjas visada pateiks išsamią sąmatą ir aiškiai paaiškins, kas įeina į kainą, o kas gali kilti papildomai tik tam tikrais atvejais (pavyzdžiui, jei muitinė atliks papildomą patikrą).

Išvada

Apibendrinant, siuntų gabenimas iš Anglijos be papildomų mokesčių nėra mitas, tačiau tai nėra ir automatiškai suteikiama privilegija. Tai rezultatas, kuris priklauso nuo jūsų pasiruošimo, dokumentų kokybės ir pasirinktų logistikos partnerių sąžiningumo. Esu dirbęs šioje srityje pakankamai ilgai, kad žinočiau: geriausias būdas išvengti papildomų išlaidų yra suprasti taisykles ir žaisti pagal jas.

Svarbiausia yra prisiminti tris dalykus: tiksliai apibrėžti prekių vertę ir rūšis (HS kodai), pasirinkti tinkamas prekybos sąlygas (pirmenybę teikiant DDP) ir būti nuolankiam dokumentams. Jei šiuos tris pagrindus užtikrinsite, jūsų siunta iš Anglijos į Lietuvą atvyks be staigmenų, o galutinė kainos neatitiks jūsų biudžeto. Logistika tampa paprasta, kai ja valdo žinios, o ne atsitiktinės aplinkybės. Tikiuosi, šis straipsnis padės jums jausti daugiau pasitikėjimo užsakant prekes iš JK ir leis mėgautis pirkiniais be nerimo dėl biurokratinių spąstų.