Saugus keleivių ir siuntų pervežimas į UK be vėlavimų: Eksperto vadovas

Per pastaruosius dvidešimt metų tarptautinių pervežimų industrija pasikeitė neatpažįstamai. Viena sudėtingiausių ir, pasakykime tiesiai, daugiausia emocijų keliančių kryptimi vis dar išlieka maršrutas į Jungtinę Karalystę. Nuo pat „Brexit“ įvykdymo ir oficialaus „Exit“ dienos, logistika šia kryptimi tapo ne fiziškai ilgesne, o biurokratiškai daug sudėtingesne. Kaip žmogus, kuris šioje srityje dirbu beveik du dešimtmečius ir mačiau laikus, kai sienos buvo tik ženklai ant kelio, galiu pasakyti viena: saugus keleivių ir siuntų pervežimas į UK be vėlavimų yra visiškai įmanomas, tačiau jis nebegali remtis tik vairuotojo patirtimi ar greitu automobiliu. Dabar tai – mokslas, reikalaujantis tikslumo, dokumentacijos ir strategiško planavimo.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo žiniomis, padėsiančiomis išvengti dažniausių klaidų, kurios lemia dienų, o kartais ir savaičių vėlavimus terminaluose. Nesvarbu, ar planuojate siųsti verslo siuntą, ar keliaujate patys – taisyklės panašios: pasiruošimas yra pusė sėkmės.

Įvadas

Kiekvienas, kuris bent kartą bandė nuvažiuoti į Angliją ar Škotiją po 2021-ųjų sausio 1-osios, žino, kad atmosferą prieš Lamanšo sąsiaurį nulemia ne tik oras, bet ir dokumentų tvarka. Anksčiau mūsų vairuotojai sakydavo „važiuojam į Kenterberį“, o dabar kalbame apie „Kento“ procedūras, GVMS sistemas ir muitinės deklaracijas, kurios turi būti patvirtintos dar prieš ratą pasukus link terminalo.

Saugus pervežimas – tai ne tik tai, kad jūsų daiktai ar patys jūsą nepažeistų kelyje. Tai visų pirma proceso saugumas. Tai garantas, kad siunta netyčia nebus užštaigyta muitinėje kaip „įtariama importuoti be leidimo“ ar kad keleivius nevers grįžti atgal iš kelio dėl netinkamai užpildyto paso formos. Esu matęs verslininkus, praradusius svarbius kontraktus todėl, kad jų prekių pavyzdžiai užstrigo Dover‘e dėl vienos trūkstamos eilutės dokumentuose. Esu matęs šeimas, praleidžiančias šventes laukdamas kelionės autobuso, kurio vairuotojas nepateisė teisingai kelių mokesčių.

Šio straipsnio tikslas – papasakoti, kaip šiuo metu veikia sistema. Mes neapžvelgsime tik saugumo diržų ar stabdžių (tai yra pagrindas ir savaime suprantama), mes kalbėsime apie biurokratinį saugumą. Jei dokumentai tvarkingi, jei reikalavimai įgyvendinti teisingai, vėlavimų tikimybė sumažėja beveik iki nulio. Šiandien rinka pasiūlo daugybę paslaugų – nuo ekspresinių siuntų iki pilnaverčių keleivių autobusų, tačiau pasirinkimas turi būti pagrįstas ne kaina, o paslaugų teikėjo kompetencija šioje specifikoje.

Tolesnėje teksto dalyje pateiksiu išsamią DUK (Dažniausiai užduodamų klausimų) sekciją, kurią sukūriau remdamasis realiomis situacijomis iš mano praktikos. Čia rasite atsakymus į tai, kas actually rūpi klientams, norintiems, kad jų kelionė ar siunta į UK būtų sklandi.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie pervežimus į UK

1. Kokie pagrindiniai dokumentai reikalingi siuntai į JK, kad ji nebuvo užstrigusi pasienyje?

Tai vienas kritiškiausių klausimų. Po „Brexit“ Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi, todėl visos siuntos, net ir tarpininkų (tranzitu) einančios per JK, turi turėti eksporto ir importo deklaracijas. Jei siunčiate prekes, būtinos komercinės sąskaitos (Commercial Invoice) ir pakavimo sąrašai (Packing List). Juose turi būti tiksliai nurodytos: prekės, jų svoris, prekių kodai (HS kodai – tai labai svarbu), siuntėjo ir gavėjo duomenys. Be to, reikalingas EORI numeris (Economic Operators Registration and Identification), prasidedantis raidėmis GB (jei esate JK gavėjas) arba jūsų šalies kodu (siuntėjui). Jei naudojate tarpininką (customs broker), reikia užtikrinti, kad jis turi leidimą teikti deklaracijas JK pusėje. Dažniausiai vėlavimai įvyksta todėl, kad vairuotojas atvyksta į terminalą be „MRN“ (Movement Reference Number) kodo, kuris sukuriamas tik suformavus deklaraciją. Be šio kodo, į laivą ar Eurotunelį nepateisite.

2. Ar keleiviai taip pat susiduria su papildomų dokumentų reikalavimais, ar tai galioja tik prekėms?

Keleiviai taip pat patiria pokyčių, nors jie ne tokie drastiški kaip prekių atveju. Svarbiausias dalykas – pasas. Asmens tapatybės kortelė (ID kortelė) daugeliui atvejų nebėra tinkamas dokumentas įvežti JK sieną (išskyrus tam tikras išimtis, pvz., ieškotojo darbo ar gyvenimo leidimą turintiems asmenims, bet tai specifiniai atvejai). Taip pat, jei keliaujate savo automobiliu, būtinai patikrinkite „Green Card“ draudimo polisą – jis yra įrodymas, kad jūsų transporto priemonė turi civilinės atsakomybės draudimą, galiojantį JK. Jei keliaujate nuomobilis, užtikrinkite, kad nuomos agentūra išduoda tinkamą dokumentą. Taip pat nepamirškite, kad jei vairuojate svetimos šalies automobilį, kuris neregistruotas jūsų vardu, gali būti reikalaujamas raštiškas savininko sutikimas (pvz., darbdavio leidimas). Nors šie reikalavimai nėra tiek sudėtingi kaip prekių muitinė, jų nebuvimas gali lemti atsisakymą įleisti į šalį.

3. Kas yra „Kent Access Permit“ (KAP) ir kodėl jis svarbus be vėlavimų kelionei?

„Kent Access Permit“ arba KAP – tai leidimas, leidžiantis patekti į Kento grafystę (kur yra pagrindiniai keltų terminalai Dover‘e ir Folkstonas). Ši sistema buvo sukurta siekiant išvengti eilių, kai daugybė sunkvežimių atvyksta be tinkamai parengtų dokumentų. Jei sunkvežimio vairuotojas bando važiuoti į Kenterberį neturėdamas patvirtinto KAP, jį gali sustabdyti policija ir nukreipti atgal arba į specialią laukimo zoną, kas sukuria didžiulius vėlavimus. Norint gauti KAP, transporto įmonė turi pateikti informaciją apie kelionę per „Goods Vehicle Movement Service“ (GVMS) sistemą. Tai reiškia, kad prieš pradedant važiuoti, visi muitinės dokumentai turi būti užbaigti. Klientui, užsakant pervežimą, svarbu pasitikrinti, ar jo pervežėjas naudoja šią sistemą, kitaip rizikuojate, kad jūsų siunta tiesiog nebus įleista į terminalo teritoriją.

4. Kaip „Brexit“ paveikė maisto produktų ir gyvūnų pervežimą į JK?

Tai viena sudėtingiausių sričių. Jei anksčiau galėjome vežti dešrelę ar sūrį asmeniniam vartojimui be problemų, dabar taisyklės griežtesnės. Asmeniniam vartojimui galima vežti ribotus kiekius maisto produkto iš ES (pvz., iki 2 kg mėsos ar pieno produktų), jei jie yra originalioje, uždarytoje pakuotėje ir nekelia jokių ligų rizikos. Tačiau komercinės siuntos (maistas prekybai) reikalauja veterinarinių sertifikatų (SVE / SVHC), kurie turi būti išrašyti veterinarijos gydytojo šalyje išvykimo. Tai brangus ir lėtas procesas. Kas pasiečia gyvūnus – jei anksčiau buvo paprasta nuveži šunį su peto pasu, dabar reikia atlikti gyvūno bruožų nustatymą (tikrinimas pas veterinarą turi būti atliktas ne anksčiau kaip 72 valandos prieš kelionę) ir gauti sveikatos pažymą. Be šio dokumento, gyvūnas nebus įleistas į JK, o šeimininkui gresianti didelė bauda.

5. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją, kad išvengti vėlavimų ir nusiskundimų?

Esu srityje pakankamai ilgai, kad žinčiau: pigiausias kainodara dažnai pasirodo brangiausia. Renkantis pervežėją, ieškokite ne tik žodžio „ekspresas“. Atkreipkite dėmesį į tai, ar įmonė turi „Customs Broker“ licenciją arba partnerius, kurie užsiima muitinės išvalymu JK pusėje. Dažnai atsitinka, kad siunta atvyksta į JK, bet stovi ten, nes nėra kas ją deklaruoja importui. Patikrinkite įmonės reputaciją (pvz., „Google Maps“ atsiliepimus), ypatingą dėmesį skirdami tai, kaip jie sprendžia problemas. Ar jie atsiliepia į skambučius? Ar turi stebėjimo sistemą realiu laiku? Patikimas pervežėjas visada pasakys, kada bus vėlavimas ir kodėl, o ne tiesiog tylės. Taip pat svarbu, ar transporto priemonės yra techniškai tvarkingos – senas sunkvežimis gali sugesti viduryje kelio, o tai garantuotas vėlavimas.

6. Kas nutinka siuntai, jei ji pateikią neteisingai ar trūksta dokumentų?

Scenarijus toks: siunta atvyksta į JK uostą ar terminalą. Muitinės pareigūnai skenuoja dokumentus arba traukia transporto priemonę patikrai. Jei pastebimi trūkumai (pvz., neteisingas HS kodas, trūkstama sąskaita), siunta „užštaigiama“. Tai reiškia, kad ji turi būti perkrauta į sandėlį (toliau nuo terminalo), laukiama, kol bus ištaisyti dokumentai. Šios paslaugos (perkrovimas, sandėliavimas terminalo teritorijoje) yra labai brangios. Be to, kiekviena diena vėlavimo sukelia nuostolius dėl pristatymo termino nevykdymo. Blogiausiu atveju, jei prekės yra draudžiamos ar dokumentai visiškai netinkami, siunta gali būti išsiųsta atgal (re-eksportas) arba net sunaikinta (jei tai yra, pvz., maisto produktai, kurių negalima grąžinti). Visi šie išlaidos krenta ant siuntėjo ar gavėjo pečių, todėl „užtikrinti viską iš anksto“ pigiau nei „taisyti vėliau“.

7. Ar galima užtikrinti 100% be vėlavimų kelionę, ar yra neprognozuojamų veiksnių?

Sąžiningai kalbant, 100% garantijos pasaulyje nėra. Mes dirbame su technika, žmonėmis ir gamtos sąlygomis. Netgi geriausiai paruošta siunta gali užstrigti dėl operatyviųjų veiksmų (pvz., Eurotunelio techninės gedimas, uosto darbuotojų streikai Prancūzijoje ar JK, blogas oras Lamanšo sąsiauryje, dėl ko atšaukiamos keltų kelionės). Tačiau, kas gali padaryti ekspertas, tai sumažinti riziką iki minimumo. Jei vėlavimas įvyksta dėl oro, tai jis yra neprognozuojamas, bet jei dėl dokumentų – tai yra profesinė nesėkmė. Mano patirtis rodo, kad 90-95% vėlavimų galima išvengti tiesiog tinkamai administruojant procesą. Likusi 5-10% yra tas, su kuo turime susitaikyti ir turėti „Plan B“ (pvz., maršruto keitimas).

8. Kaip veikia siuntų stebėjimas ir kodėl tai svarbu keleiviui ir siuntėjui?

Anksčiau stebėjimas buvo „vairuotojas paskambino, kai atvyko“. Dabar turime GPS ir skaitmenines sistemas. Profesionali pervežimo įmonė suteiks klientui prieigą prie portalo, kur jis realiu laiku matys, kur yra siunta. Nors tai atrodo kaip paprastas patogumas, tai yra saugumo elementas. Jei matote, kad siunta stovi vietoje per ilgai, galite laiku reaguoti – paskambinti brokeriui, sužinoti, ar nėra problemų. Keleiviams, keliaujantiems autobusais, tai taip pat svarbu – žinoti, kada autobusas atvyks į pervažą, kad nereikėtų laukti vėjuje šaltuoju metų laiku. Stebėjimo sistemos taip pat leidžia logistikos centrams planuoti iškrovą, taip išvengiant spūsčių sandėliuose.

9. Kuo skiriasi siuntų pervežimas keltu ir Eurotuneliu, kas saugiau?

Abu metodai yra saugūs, tačiau turi savo niuansų. Keltas (pvz., DFDS, P&O) leidžia vairuotojui ar keleiviui išlipti, pailsėti, pavalgyti. Jis dažniausai naudojamas, jei reikia pervežti neįprastų gabaritų krovinius, kurie netilptų į traukinį. Eurotunelis (Le Shuttle) yra greitesnis – pervežimas trunka 35 minutes. Jis yra mažiau priklausomas nuo oro sąlygų (nepučia vėjas, neretai bangos), tačiau jei įvykia gaisras ar techninė problema tunelyje, vėlavimai gali būti labai dideli ir ilgi (valandomis ar net dienomis). Siuntoms, kurios skubia, Eurotunelis dažniausai prioritetas, tačiau keltas gali būti lankstesnis, jei reikia keisti kelionės laiką paskutine minute. Saugumo požiūriu abu variantai turi griežtas saugos procedūras. Pasirinkimas dažnai priklauso nuo to, kuris maršrutas geriau sutampa su galutiniu JK tašku (pvz., jei reikia važiuoti į Londoną, tunelis gali būti patogesnis, į šiaurę – keltas iš Hull arba Niukaslo).

10. Kokios yra pagrindinės klaidos, kurias klientai daro užsakydami pervežimą į JK?

Pagrindinė klaida – vėlavimas su užsakymu. Dažnai klientai skambina penktadienį ir nori, kad siunta būtų paimta ir prieš pietų pirmadienį jau būtų Londone. Muitinės procesai (ypač dėl GB EORI numerio gavimo ar deklaracijų pateikimo) trunka laiko. Antra klaida – neteisingai nurodytos prekės. Vienas klientas parašė „dovana“, o kitaip – „senoviniai daiktai“. Muitinės pareigūnai to nemėgsta – reikia tikslumo. Trečia klaida – nepaisymas draudimo. Manyti, kad „nieko nenutiks“ – yra blogiausia strategija tarptautiniame pervežime. Ir galiausiai, pasitikėjimas ne patikimais tarpininkais, kurie siūlo „viską įtraukta“ kainą, bet tada pasirodo, kad ji neįtraukia „terminal handling charges“ (iškrovimo mokesčių JK uoste), kurie yra gana dideli. Visada prašykite išsamios sąskaitos-informacijos.

Išvada

Apibendrinant ilgą mano patirtį šioje srityje, galiu pasakyti: saugus keleivių ir siuntų pervežimas į UK be vėlavimų nėra stebuklas, o sistemingas darbas. Nors „Brexit“ sudarė papildomų biurokratinių barjerų, šiuolaikinės technologijos ir patirti logistikos profesionalai sugeba su jais susitvarkyti. Sėkmės formulė paprasta: tiksli dokumentacija, pasitikėjimas savo partneriais (pervežėjais ir brokeriais) ir realus laiko planavimas.

Jei rengiatės kelionei ar siuntote prekes, neskubėkite pasirinkti pigiausio varianto. Pasidomėkite, kaip įmonė tvarko muitinės procedūras, ar turi patirties dirbti su JK rinka, ir kaip jie komunikuoja su klientais. Gerai suplanuota kelionė ar siunta yra tokia, kai apie ją daugiausia galvojate tik tada, kai ji sėkmingai baigiama. Nuo šių dalykų priklauso ne tik jūsų laikas, bet ir nervai, bei piniginė. Pasitikėkite ekspertais, ir jūsų keliai į Jungtinę Karalystę vėl taps sklandžia rutina, o ne košmaras.