Krovinių pervežimas į Angliją: saugus asmens daiktų perkraustymas

Dvidešimt ketveri metai perkraustymų versle. Krovinių pervežimas į Angliją – turbūt dažniausias maršrutas po visą Europą. Žmonės važiuoja į Londoną, Birmingemą, Bristolį, Edinburgą, kartais net į Aberistvitą. Aš seniai pastebėjau, kad baimės kyla ne iš atstumo, o iš nežinojimo. Ar daiktai sulauks? Ar draudimas padengs? Paprastai viskas baigiasi gerai, jei renkatės normalią įmonę ir paklausiate pirmiau nei sudėliojate daiktus ant slenksčio. Užpildykite tai, ką čia dėstau – daugiau mažiau iš praktikos, klientų pokalbių ir nesklandumų, kurių pasitaiko.

Planavimas ir kainos – kas iš tiesų lemia?

Kiek maždaug kainuoja perkraustymas į Angliją kelių kambarių butui?

Atsakymas žmogiškas – nuo aštuonių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų, kai žiūri realų variantą. Jei turite dvidešimt dėžių ir suvažiuojate mums po vieną adresą Vilniuje – gal ir pigiau. Jei Vilniuje esate šeštą aukštą be lifto, o Londone irgi – brangiau. Vienas vyrukas bandė taupyti – samdėsi pigią mašiną su lietuviškais numeriais, rastą feisbuke. Galų gale sumokėjo dvigubai, nes vairuotojas paprašė primokėti už „muito mokestį“, kurio nebuvo. Taip ne visada būna, bet būna. Tikrinkite sutartį.

Ar verta vežtis visus baldus, ar pigiau nusipirkti ten naujus?

Čia jau filosofinis klausimas. Sofa, kurią pirko teta prieš penkiolika metų, turbūt verta palikti. Bet geras čiužinys? Anglijoje jie kainuoja kosmosą. Aš siūlau: jei baldai geros kokybės ir emocinė vertė pridėta – vežkitės. Jei iš parduotuvės surinkti prieš metus ir kampai jau braškėjo – parduokite čia. Turėjau klientą iš Kauno, kuris vežėsi seną spintą, kurią vertino du šimtus eurų, o pervežimas kainavo tris šimtus. Bandė ją parduoti vietiniams skelbimų portale – nepirko. Galiausiai paliko mūsų sandėlyje, o mes pasiėmėme dar dvidešimt eurų už laikymą. Dviguba žala.

Kada geriausia planuoti krovinių pervežimą į Angliją?

Na, vasarą visi kraustosi. Birželis, liepa, rugpjūtis – kosmaras. Kainos aukštesnės, keliai užsiėmę, o aš tuo metu miegu po keturias valandas. Geriausiai rudenį arba pavasarį. Bet jei jūsų darbo pradžia rugsėjo pirmą – ką padarysi. Neužtempkite paskutinei dienai. Turėjau situaciją, kai klientė skambino penktadienį, kad pirmadienį reikia Londone. Mes dar sutvarkėme, bet permokėjo trylika procentų. Ir nervai. Be to, vasaros savaitgaliais Eurotunelio eilės tokios, kad vairuotojai miega kabinuose. Nemirtingai nemalonu.

Ar reikia drausti daiktus atskirai, ar tai įskaičiuota?

Kai kurios įmonės sako, kad draudimas yra. Paklauskite konkrečiai: ar tai vežėjo civilinė atsakomybė, ar krovinio draudimas? Tai skirtingi dalykai. Civilinė dažnai dengia tik CMR limitą – pagal svorį. Jūsų kompiuteris sveria du kilogramus, bet vertas tūkstančio. Aš patariu užsiimti atskiru draudimu brangiems daiktams. Yra tokių... kaip pasakyt... firmų, kurios žada „viską padengiame“, o paskui slepiasi po smulkia rašytine. Aš mačiau. Klientas gavo atsakymą, kad dėl įbrėžimo atsakingas buvo pats dangus. Būkite atsargūs.

Daiktai, dokumentai ir ribos

Ar galima vežtis maisto produktus?

Techniškai? Ne. Realiai? Muitas į asmeninius daiktus nekreipia dėmesio, jei randamas vienas pakelis kavos ar mamos sūrelis. Bet mėsos gaminiai, pienas – tikrai ne. Mačiau Kirtono muitinėje (ar kaip tas kaimelis prie kanalo vadinasi) tikrino dėl šernienos dešros. Klientas pyko, bet ką padarysi. Dabar Anglija – jau ne ES. Taisyklės kitos. Aš pats nešiame kartais savo kavos, bet koldūnus palikite mamai. Arba suvalgykite išvakarėse. Nepriskriskite. Kartais ten paklausia, ar tikrai ne parduoti vežat. Sakote, kad ne. Jie patikrina. Kartais tik įmeta lazdelę per langą. Būna įvairiai.

Kokia muitinė tvarka perkraustant asmeninius daiktus į UK dabar?

Po BREXIT reikia užpildyti ToR formą, kad nereikėtų mokėti importo mokesčių. Ji pildoma internete. Reikia įrodyti, kad kraustotės gyventi – darbo sutartis, nuomos sutarys (taip, taip, sutartis, ne sutarys, atsiprašau, rašau per greitai). Svarbiausia, kad daiktai būtų naudoti daugiau nei dvylika mėnesių. Būna, kad muitinėje praeina kaip per sviestą, būna – stringa dėl vieno popieriaus. Aš pats paskutiniu metu stengiuosi visada turėti kopijas telefone, nes originalai pas klientus kartais pametami.

Ar galiu įdėti į dėžes alkoholio?

Ne. Na, vėlgi – asmeniniam vartojimui butelį vyno dar gali prakišti, bet jei dėžėse randame šešias dėžes degtinės – tai jau verslas arba vestuvės. Radau kartą dvylika butelių „Šmukerio“ kliento dėžėje. Sakė, draugams dovanos Niukasle. Muitininkai nepatikėjo. Confiscated. Ir bauda kabėjo. Geriau nepirkite. Aš nepropaguoju. Žinot, tiesa ta, kad kai kuriems klientams man atrodo, kad jie važiuoja ne kraustytis, o prekiauti. Tai ne tas reikalas.

O kaip su augalais? Katinas ir šuo yra aišku, o kambariniai augalai?

Augalai – griežtai dabar. Anglijoje bijo kenksmingų organizmų. Tiesiog palikite draugei. Gyvūnai – kita kalba, ten reikia veterinarinių pasų, skiepų, mikroschemų. O augalai – ne, net bandyti nereikia. Turėjau klientę, kuri įkišo orchidėją į vazoną tarp drabužių. Muitinėje rado. Išmetė. Orchidėja kainavo penkiasdešimt eurų, vazonas – dar dvidešimt. Ir dar vizualiai buvo nemalonu. Jie bijo vabzdžių, kurie apdulkintų jų rožes. Serija „Shetlando“ rožėms – ne mūsiškės.

Pakavimas – kaip išvengti griuvėsio

Kokių maišų ir dėžių reikia, kad viskas saugiai atvyktų?

Maišai iš parduotuvės – ne variantas. Mačiau, kaip veža juodais Rimi maišais. Atvažiuojame į Kentą, maišai per vidurį plyšę, kojinės byra po sandėlį. Reikia dvigubų gofruotų dėžių. Drabužiams – drabužių dėžės su skersiniu. Indams – banguoto kartono ir popieriaus, daug popieriaus. Venkite laikraščio – dažai nusispaudžia ant porceliano. Aš mėgstu sakyti: jei jūs, mesdamas dėžę iš dviejų metrų, bijotumėte, kad sudužs – pakuotė netinkama. Supakuokite taip, kad galėtumėte mėtyti. O šiaip aš pats namie viską metausi į maišus, bet čia ne apie mane.

Ar turiu pakuoti patys, ar jus tai padarote?

Mes galime. Jei pakuojate patys – sutaupote. Dažnai žmonės pakuoja geriau nei mes, nes žino, kas kur. Mes pakuojame profesionaliai, bet greitai. Jūs galite lėčiau, bet su meile. Bet tada atsakote už pakavimą patys. Tai reiškia, kad jei dėžė buvo supakuota blogai ir viduje kasdiena – draudimas gali nepadengti. Vienas vyrukas Kaune supakavo kompiuterį į antklodę. Atvežėme. Antklodė sveika, kompiuteris – ne. Draudimas atmetė, nes neatitiko pakavimo standartų. Būna. Ne visada, bet būna blogų siurprizų.

Kaip pažymėti dėžes, kad jas pakeltume teisingai?

Užtenka rašiklio. „Stiklas – atsargiai“. „Ši pusė į viršų“. Nereikia romanų. Rašykite ant šonų, ne ant viršaus, nes dėžes statome viena ant kitos. Ir numeruokite. Aš visada siūlau sąrašą. Dėžė 1 – indai, dėžė 2 – batai. Nes atvažiavę į Angliją, kai reikia rasti vieną krovinių pervežimo dėžių krūvoje, o naujas butas Stebliuve (Streatham, na koks skirtumas, Londone vietovių yra) mažas kaip batų dėžė – norėsite žinoti, kur kas. Sienos siauros. Vietos mažai. Planuokite. Raskite vietą atsistoti.

Ar palikti baldai turi būti suvynioti?

Žinoma. Sofos – į audinį arba plėvelę, stiklai – į kartoną su kampų apsauga. Turime specialias antklodes stiklams. Atsimenu istoriją – vežėme senovinę vitriną iš Panevėžio į Notingemą. Klientas pats suvyniojo į šiaudinę plėvelę. Nenaudykite tokios – ji slidžia. Vitražas išslydo vos fiksuojant. Du šimtai eurų žala. Nuostabu, kad nepadarėme dar didesnės. Spėkit, kiek laiko vėliau aiškinomės? Per ilgai. Naudokite standartinę putplastinę ir kartono kampus. Stabilumas – svarbiausia. Nepiginkite apsaugos.

Kelionėje – kas vyksta jūsų daiktams

Kiek laiko daiktai važiuoja iki Anglijos?

Paprastai trys – penkios dienos nuo surinkimo. Jei pilnas krovinys – tiesiai. Jei dalinis – paimame kitus pakelyje, gali užtrukti savaitę ar dvi, jei muitinėje stringa. Aš visada sakau: nepirkite kavos aparato paskutinę minutę Londone, nes daiktai dar pakely. Kroviniai važiuoja per Olandiją, Belgiją, Prancūziją. Kartais sustojame degalų, kartais – maisto. Jūsų daiktai tuo metu saugūs, bet juda lėčiau nei jūsų lėktuvas. Turėjome atvejį, kai vilkikas sugedo Lilio apylinkėse. Stovėjome parą. Pasirūpinome nuoma klientams, bet jiedu pirko oranžinį kombinezoną vietoj puodelių. Taip nutinka retai. Bet nutinka. Realybė ne visada glotni.

Ar galiu važiuoti drauge su daiktais?

Ne, vilkike ne. Logistikos įmonės to nesiūlo, draudimas neleidžia. Ir patogu nebus – sėdėsite trisdešimt valandų šalia vairuotojo, kuris klausosi radijo rusiškai ir kramto dešrą. Geriau skrydis. Ryanair, Wizz – pigu. O daiktai atvažiuos savaite vėliau arba tuo pačiu metu, jei planuojate. O šiaip, aš kartais pasiilgstu senų laikų, kai galėjai tiesiog įsėsti ir važiuoti, bet tie laikai praėjo prieš dvidešimt metų. Dabar viskas kitaip. Jūs nenušvisite nuo sėdėjimo. O ir kabina ne viešbutis.

Ar mano daiktai bus perkraunami iš mašinos į mašiną?

Kelionės metu dažniausiai taip. Pilnas krovinys važiuoja tiesiai. Bet jei dalinis – gali būti perkrauta į stambesnį vilkiką Kelės uoste (taip, pataisau save, ne Kelėje, o Kalėje arba Doverio terminale, ten kasos prie Eurotunelio). Kartais daiktai paguli mūsų sandėlyje Vilniuje, kol surenkama pilna mašina. Jei nenorite keitimų – mokėkite už individualų reisą. Tada niekur nenulipsta nuo furgono. Bet kaina kitokia. Dviguba. Kartais triguba. Verta, jei turite pianiną ir nervus kaip stygos.

Ką daryti, jei daiktai atvažiavo sužaloti?

Fiksuokite iš karto. Nuotraukos, vaizdo įrašai, pakuočių pažeidimai matomi. Praneškite per kelias dienas, ne po mėnesio. Mačiau, kai atidarė dėžę po trijų savaičių, o paskui nori žalos. Negalima įrodyti, kad taip atsitiko per vežimą. Ir dar vienas patarimas – nepradėkite išpakuoti be liudininko. Jei pats gyvenate vienas, nufotografuokite net tai, kaip atrodo dėžės viduje pirmą minutę. Dokumentuokite viską. Būna, kad blogos įmonės ignoruoja skambučius – mes stengiamės reaguoti per keturiasdešimt aštuonias valandas. Jei žala didelė – draudimas. Jei eglutė subraižyta – galima ir susitarti. Tik ne tada, kai prieš tai patys ją subraižėte.

Anglijoje – pristatymas ir netikėtumai

Ar vairuotojai padeda iškrauti ir nešti į butą?

Pagal sutartį – iki durų. Arba iki namo laiptinės. Dažnai padedame, jei matome, kad vienam dėžė gali nusitempti nugarą. Bet jei Londono daugiabutis be lifto ir šeštas aukštas – klauskite papildomai. Tai ne iš gobšumo, o iš laiko. Keliam dvidešimt minučių. Turime kitus klientus tą pačią dieną. Kartais pyksta: „kodėl neįnešėte?“ Nes taip rašė sutartyje. O kartais kaimynai Londone tokie, kad pats bėgi. Kai pakliūni į tuos laiptus su spinta, supranti, kad kilimas slidus ir kampas nevaldomas. Svarbu – planuoti iš anksto ir klausti.

Kas jei naujame bute Anglijoje baldai netelpa pro duris?

Klasika. Angliški butai maži, durys siauros, laiptai vingiuoti kaip senojo pašto virvės. Mes kartais matuojame prieš veždami, bet jei jūs nepasakėte matmenų – problema jūsų. Buvo atvejis: spinta iš Joniškio lietuviškame lifte tilpo puikiai, o Londone – ne pro duris. Teko imti atsuktuvus ir išrinkti prie angokraščio (ar kaip ten, durų stakta, apvadas, nelabai žinau kaip jūs vadinate, man rodos stakta). Kainavo papildomai trisdešimt svarų. Matuokit prieš perkraustymą. Arba pirkite IKEA Londone. Paprasčiau. Kartais buities techniką irgi palieku pirkėjui, nes nežinau, ar tilps.

Ar reikia man pačiam būti pristatymo metu?

Idealu – taip. Jei negalite – pasitikėkite žmogumi. Duokite raktus, instrukcijas kur statyti. Bet rekomenduoju būti. Dažnai reikia priimti sprendimus vietoje. „Ar čia?“ „O gal ten?“ Be to, galite pakontroliuoti. Ne kartą mačiau, kai užsakovas neatvyko, o kaimynas priėmė daiktus ir paslėpė rūsyje tris mėnesius. Anglijoje rūsiai tvarkingi, bet raktai nuo jų pas kapitoną, kuris sekmadieniais neateina. Tada jūs ketvirtadienį be puodų. Nesmagu. O ir daiktai gali pamėtėti rūsyje.

Kiek laiko turiu išpakuoti ir patikrinti daiktus?

Techniškai per septynias dienas praneškite apie matomus pažeidimus. Praktiškai – išpakuokite kuo greičiau. Jei dėžė išoriškai sveika, o viduje kasdiena po trijų savaičių – nebeaišku, ar pakeliui, ar jūs patys nukritote. Aš siūlau tikrinti per pirmą savaitę. Ir nereikia visko mesti ant grindų. Palikite kambariuose pagal sąrašą, tada mažiau chaos. Angliški butai nedideli, su daiktų krūva atrodys kaip sandėlis. O jei rūsyje dar drėgma – palikite dėžes ant ko nors aukšto. Svarbu – oras. Drėgmė blogiau nei kelias.

O jei aš persigalvojau ir noriu daiktus vežtis ne į Londoną, o į Kenterberį?

Adreso keitimas kelyje – problematiškas. Jei dar Lenkijoje – galima. Jei jau Essex – sudėtinga. Krovinių pervežimas į Angliją planuojamas pagal pašto kodus ir maršrutus. Pakeitus galinį tašką, gali prireikti papildomo mokesčio. Būna, kad klientai nesupranta, kiek ta sala didelė. Mančesteris nuo Londono – kaip Vilnius nuo Kauno, tik brangiau. Praneškite bent prieš dvi savaites. Šiaip aš kartais pagalvoju, kad Anglijos žemėlapis turėtų būti dalijamas ne į apskritis, o į laiko zonas pagal eismą. Ten viskas ilgiau nei atrodo. Ypač aplink Londoną.

Blogi scenarijai – ką daryti, kai kas nesisveikina

Kaip atskirti normalią pervežimo įmonę nuo sukčių?

Skamba atgrasiai, bet jei kaina žemesnė už žemę – klauskite, kodėl. Normali įmonė turi adresą, vardą ant mašinos, rašytinę sutartį. Jei tik žinutė feisbuke ir pusė kainos „kad rezervuotume“ – pabėkite. Mačiau, kai sumoka avansą, o numeris dingsta. Arba atvažiuoja kemperis be jokių diržų, daiktai važiuoja kaip ledai maiše. Patikrinkite atsiliepimus, bet ir ten klastočių yra. Paklauskite draugų. Geriau brangiau, bet sužinosite, kur jūsų sofa. Štai taip. Neikite į "per pigu būna apgaulė".

Ar verta pirkti vietoj to, kad vežtis virtuvės techniką?

Maišytuvai, kavos aparatai – Anglijoje kištukai kiti. 220V veikia, bet reikia adapterių. Aš siūlyčiau palikti seseriai seną dulkių siurblį, o ten nusipirkti naudotą iš vietinių skelbimų. Šaldytuvas, jei geras – adaptuokite kištuką. Bet orkaitės, viryklės – skirtingi standartai, dujų jungtys. Aš neesu elektrikas (nesu 100% tikras dėl dujinių, gal ir galima perjungti, bet man atrodo labai sudėtinga, tad geriau pirkit ten). Drabužiai ir indai – universalūs. Elektroniką žiūrėkite atsargiai. Ne viskas keliauja gerai per kanalą, ypač jei drėgna. Nesugadinkite brangaus agregato.

Kas jei mano daiktai tiesiog dingo?

Dingimas retas, bet būna. Pas mus yra GPS, skambiname vairuotojui. Profesionalai randa per dieną. Bet kolegos pasakojo, kad Prancūzijoje pavogė visą vilkiką su kroviniais. Sutartis buvo, draudimas buvo – kompensacijos atgavo. Jei jūsų daiktai dingo savaitę ir įmonė tyli – kreipkitės į policiją. Tai jau vagystė. Nors tikiuosi, jums taip nenutiks. Norėčiau, kad nenutiktų, bet gyvenimas yra įvairus. Turėkite dokumentus. Pagrindinius. Kopijas. O jei įmonė neranda per dvi dienas – jau įtartina.

Kaip elgtis, jei vairuotojas pavėluoja kelias valandas?

Įvyksta. Eurotunelio eilės, oras, angliškas greitkelis paremia. Aš pats sėdėjau prie Doverio septynias valandas dėl tunelio gedimo. Jei vairuotojas vėluoja – skambinkite. Normali įmonė informuoja pati. Bet žmonės kartais laukia nuo aštuonių ryto prie tuščio buto. Planuokite langelius lanksčiai. Jei sutarta dešimt valandų – galvokite tryliką. Jei vėluoja be žodžio pusdienį – jau signalas. Jei dvi valandos – gyvenimas. Turiu kolegą, kuris kartą pavėlavo vien dėl to, kad pametė raktus nuo savo kabinos. Atrodė kaip anekdotas, bet tai buvo tiesa. Rado juos šaldytuve po vandeniu. Taip buva.

Taigi, krovinių pervežimas į Angliją – ne raketų mokslas, bet ir ne pasivažinėjimas aplink kvartalą. Dvidešimt ketveri metai pamokė, kad svarbiausia – ne pigiausia kaina, o ranka, kurią galite paspausti. Pasiruoškite, paklauskite, pakvėpuokite. Svarbu nepulkite į paniką ir rinkitės tuos, kurie atsako į skambutį net penktadienio vakarą. Kai atidarysite paskutinę dėžę Londone, Bristolyje ar Mančesteryje – jūsų puodelis bus sveikas. O jei ne – skambinsite. Arba neatidarinėsite paskutinės dėžės, nes mes daiktus sudėjome teisingai. Sėkmės kraustantis. Krovinių pervežimas į Angliją gali būti ramus, jei prieš tai sustojate ir pagalvojate.