Reisai iš Jungtinės Karalystės: Kaip vežama visą parą ir kas lemia jų dažnumą?

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvidešimt metų, sužinai, kad logistika – tai ne tiesiog vairavimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas, gyvas organizmas, kuris pulsuoja 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Ypač kalbant apie maršrutus, jungiančius Lietuvą ir Jungtinę Karalystę. Po „Brexit“ ši kryptis tapo dar labiau iššūkių pilna, tačiau prekybos srautai nemažėjo – tiesiog pasikeitė jų pobūdis ir tvarkymo metodai.

Dažnai klientai, užsakydami krovinio pervežimą iš Anglijos ar Škotijos, klausia: „Kiek dažnai vyksta reisai? Ar aš galiu tikėtis, kad mano krovinys išvyks šiąnakt?“ Atsakymas nėra vienareikšmis „taip“ ar „ne“. Jis priklauso nuo begalės veiksnių, pradedant keltų tvarkaraščiu Lamanše ir baigiant vairuotojo poilsio režimais. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir detaliai paaiškinsiu, kaip veikia ši nuolatinė judėjimo sistema, kodėl ji atrodo nenutrūkstama, ir ką tai reiškia jūsų verslui.

Jungtinė Karalystė yra viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Nesvarbu, tai yra prekės iš „Amazon“ sandėlių, pramoninės žaliavos ar asmeniniai siuntiniai – viskas turi pasiekti adresą laiku. Suprantama, kad klientui svarbiausia yra greitis ir užtikrintumas. Tačiau, kad reisas vyktų visą parą, turi susisiekti tūkstančiai detalių. Štai kur prasideda mūsų, kaip logistikos ekspertų, darbas – sudaryti taip vadinamą „puzzle“, kurio vienas elementas yra jūsų krovinys, o kiti – keltai, muitinė, kuras ir vairuotojo sveikata.

Šiame straipsnyje mes žingsnis po žingsnio aptarsime visus aspektus, kurie lemia reisų dažnumą iš JK. Mes ne tik atsakysime į klausimą „ar veža naktį“, bet ir paaiškinsime, kodėl tam tikruose atvejuose reikia palaukti, o kituose – krovinys gali atvykti nepaprastai greitai. Gilinsimės į technines detalės, kurios dažnai lieka nematomos klientui, bet yra kritiškai svarbios sėkmingam pervežimui.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje surinkau dešimt dažniausiai kylančių klausimų, kuriuos man užduoda verslo atstovai ir privačios asmenys, planuodami pervežimus iš Jungtinės Karalystės. Atsakymai paremti ilgamečia praktika ir žiniomis apie dabartines rinkos realijas.

1. Ar iš Jungtinės Karalystės vyksta reisai tik darbo dienomis, ar ir savaitgaliais?

Tai vienas dažniausių mitų. Logistika nemiega net savaitgaliais. Taigi, taip – reisai iš JK vyksta ir šeštadieniais, ir sekmadieniais, ir švenčių dienomis. Tačiau čia yra vienas svarbus „bet“. Nors sunkvežimiai gali važiuoti ir bevežti krovinius bet kurią parą, pačių siuntų įkėlimo (loading) procesas dažnai priklauso nuo siuntėjo (gavėjo JK pusėje) darbo laiko.

Jei jūsų prekės yra iš didelio sandėlio, pvz., distribucijos centro Midlands regione, jie dažnai dirba 7 dienas per savaitę. Tuose atvejuose krovinys gali būti užkrautas sekmadienį ir išvykti tuoj pat. Tačiau jei tai mažesnis tiekėjas, kuris dirba tik nuo pirmadienio iki penktadienio 9:00 iki 17:00, reiso pradžia bus apribota. Vairuotojas gali atvykti prie sandėlio durų penktadienio vakare arba šeštadienį ryte, bet jei sandėlis uždarytas, jis turės laukti. Taigi, fiziniai reisai vyksta nuolat, bet organizaciniai momentai gali sukelti delsas.

Be to, savaitgaliais Lamanše sąsiauryje (tarp Anglijos ir Prancūzijos/Belgijos) keleivių srautai didžiausi, kas gali šiek tiek prailginti kelionę laivu arba tuneliu, tačiau tai ne stabdo pervežimų srautą – tiesiog reikia atsižvelgti į papildomą 1–2 valandas laiko planuojant atvykimą.

2. Kaip „Brexit“ paveikė reisų dažnumą ir išvykimo laikus?

„Brexit“ sukėlė didžiulį chaosą pradžioje, tačiau dabar, praėjus keletui metų, rinka susiderino. Tačiau vienas dalykas pasikeitė neišvengiamai: daugiau dokumentų ir ilgesnės muitinės procedūros. Anksčiau reisas iš JK į Lietuvą buvo beveip kaip važiavimas į kitą ES šalį – sustojei, patikrini dokumentus ir važiuoji toliau. Dabar tai tarptautinė kelionė už ES ribų.

Kiek tai įtakoja dažnumą? Techniškai – ne taip daug, nes keltų ir tunelių tvarkaraščiai išliko tie patys. Tačiau praktiškai – taip. Prieš išvykdami iš JK, vairuotojai dažnai turi praleisti papildomą laiką muitinės punktuose (pvz., Dover arba Eurotunelio terminaluose), kad pateiktų eksporto deklaracijas. Jei dokumentai yra neteisingi arba trūksta kokių nors priedų, reisas gali užstrigti kelias valandas ar net dieną.

Dėl to, nors reisai vyksta visą parą, jų „sklandumas“ tapo jautresnis. Dabar mums, ekspertams, reikia daugiau laiko skirti dokumentų paruošimui, kad pati kelionį nevyktų be problemų. Jei anksčiau vairuotojas galėjo atvykti į uostą paskutine minute, dabar rekomenduojama atvykti anksčiau, kad spėtume įveikti burokratines užduotis. Tai reiškia, kad, nors srautai dideli, kiekvieno atskiro reiso „apdorojimo“ laikas padidėjo.

3. Kokį vaidmenį vaidina keltų ir Eurotunelio tvarkaraščiai? Ar jie kursuoja naktį?

Tai yra logistikos arterijos. Be keltų ir Eurotunelio („Le Shuttle“), judėjimas tarp žemyninės Europos ir JK būtų neįmanomas. Ir šie transporto priemonės veikia be perstojo. Pavyzdžiui, keltai maršrutu Dover – Calais ar Dover – Dunkirk plaukia kas 30–45 minutes dieną ir naktį. Eurotunelio traukiniai kursuoja dar dažniau – kas 15–20 minutes, 24 valandas per parą.

Tai leidžia mums siūlyti klientams labai lankstų pristatymo laiką. Jei krovinys yra paruoštas Londono sandėlyje vidurnaktį, vairuotojas gali važiuoti tiesiai į Dover, patekti į pirmąjį ryto arba naktinį keltą ir būti Prancūzijoje jau prieš saulėtekį. Taigi, techninis pajėgumas vežti visą parą yra 100 proc.

Tačiau čia reikia atsižvelgti į užsakymų kiekį. Vasarą arba švenčių laikotarpiais (pvz., Kalėdos), keltuose gali būti vietų trūkumas („fully booked“). Nors jie plaukioja dažnai, vietų sunkvežimiams skaičius yra ribotas. Mano patirtis rodo, kad būtent šiuos laikotarpius reikia planuoti ypatingai kruopščiai – rezervuoti bilietus savaitėmis iš anksto, kad užtikrintume, kad reisas nebus atidėliotas dėl laisvos vietos trūkumo keltame.

4. Kiek laiko trunka tipinis reisas iš JK iki Lietuvos, jei jis vyksta nuolat?

Standartinis reisas, tarkime, iš Londono ar Birminghamo regiono iki Vilniaus, trunka apie 3–4 dienas. Tai vidutinis rodiklis, kai kalbame apie grupinius krovinius (part loads). Jei kalbame apie pilną sunkvežimį (FTL – Full Truck Load), laikas gali būti trumpesnis – 2–3 dienas, nes nereikia sustoti kitiems sandėliuose.

Kodėl užtrunka tiek ilgai, jei vairuotojas važiuoja visą parą? Vis dėlto, čia įsijungia vairuotojų darbo ir poilsio reglamentai. Vairuotojas negali vairuoti 24 valandas iš eilės. Jis turi privalomas pertraukas (po 4,5 valandų vairavimo – 45 min.) ir dienos poilsio. Kelionėje į Lietuvą yra maždaug 2000–2500 km viena kryptimi. Tai reiškia, kad reisas beveik visada įtraukia nakvynę kelyje.

Be to, pats reisas neprasideda tiesiog nuo ratais sukimosi. Jis prasideda nuo dokumentų paruošimo, krovinio įkėlimo JK, važiavimo iki uosto, perkelimo per Lamanšą, važiavimo per Belgiją, Vokietiją, Lenkiją ir galiausiai Lietuvą. Kiekviena šalis turi savo greičio apribojimus, kelių būklę ir muitinės kontrolę (nors vidurio Europoje ji dažniausiai formalu). Taigi, „visą parą“ reiškia, kad procesas nenutrūksta, bet fizinis atvykimas trunka kelias dienas.

5. Ar įmanoma užsakyti ekspresinį reisą, kuris išvyktų nedelsiant?

Taip, tai visai įmanoma ir yra viena mūsų paslaugų. Ekspresinis reisas (dedicated transport) reiškia, kad sunkvežimis nuvažiuoja tiesiai prie jūsų siuntėjo, užkrauna tik jūsų krovinį ir važiuoja į Lietuvą be sustojjimų (išskyrus vairuotojo poilsį).

Tačiau čia yra vienas svarbus niuansas. Jei užsakote ekspresą ryte, vairuotojas gali būti kitame mieste ar net šalyje. Jam reikia laiko, kad pasiektų įkėlimo vietą. Taip pat, jei įkėlimas vyksta popietę ar vakare, o keltų bilietų nebėra „akimirksniu“, reisas gali prasidėti tik kitoje dienoje. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad vežame iš JK, mes turime sukauptus kontaktus ir galime greitai išspręsti bilietų klausimus.

Ekspresas yra brangesnis, bet jis garantuoja, kad jūsų krovinys nebus laukiamas, kol užpils kitas sunkvežimis (kaip tai būna su grupiniais krovinais). Esant kritinei situacijai (pvz., stabdo gamybos linija dėl trūkstamų detalių), ekspresas yra vienintelis sprendimas, ir jis veikia labai efektyviai dėl to, kad keltų infrastruktūra veikia be perstojo.

6. Kaip vairuotojų darbo laiko apribojimai įtakoja reisų dažnumą naktį?

Europos Sąjungoje galioja griežti vairuotojų darbo laiko taisyklės (tachografas). Vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas per dieną (gali ištiesinti iki 10 valandų du kartus per savaitę) ir turi turėti 45 min. pertrauką kas 4,5 valandos. Po 6 dienų vairavimo jis privalo turėti 45 valandų poilsį (t.y., savaitgalį).

Ką tai reiškia klientui? Tai reiškia, kad net jei krovinys yra paruoštas vidurnaktį ir vairuotojas atvyksta jį pasiimti, jis gali jį įkrauti, bet jei jo vairavimo laikas pasibaigė, jis negali tęsti kelionės. Jis privalo sustoti ir ilsėtis. Dažnai vairuotojai planuoja savo kelionę taip, kad naktį (pvz., nuo 22:00 iki 06:00) ilsėtųsi. Todėl, nors reisai „vyksta“ visą parą, konkretus vairuotojas gali būti neaktyvius naktį.

Tačiau didelėse transporto kompanijose, tokių kaip mūsų, yra vairuotojų pamainos. Vienas vairuotojas gali vairuoti dieną, kitas – naktį (jei kalbame apie dviviečius sunkvežimus arba keičiant ekipažus). Tačiau maršrutuose iš JK dažniausiai važiuoja vieni vairuotojai, todėl jų judėjimas naktį dažnai būna sustabdomas poilsio poreikio. Tai natūralu ir saugu.

7. Ar grupiniai kroviniai (LTL) išvyksta kasdien, ar reikia laukti, kol užsipils sunkvežimis?

Grupiniai kroviniai (Less than Truck Load) yra populūriausia pasirinkimo forma smulkesniems siuntiniams. Čia dažnumas priklauso nuo to, kiek užsakymų turime konkrečiam regionui. Jei kalbame apie tankius maršrutus, pvz., Londonas – Lietuva, mes dažnai surenkame sunkvežimį per 1–2 dienas. Tai reiškia, kad reisai iš to regiono gali vykti kas 2–3 dienas.

Tačiau jei siuntėjas yra mažame miestelyje Škotijos kalnuose ar Velse (pvz., Šiaurės Velse), ten reisai gali būti retesni – kartą per savaitę ar net rečiau. Tenka laukti, kol susirinks pakankamai krovinių, kad reisas būtų ekonomiškai naudingas.

Klientai dažnai klausia: „Kodėl aš turiu laukti trečdieną, jei mano prekės jau paruoštos?“ Atsakymas paprastas: logistika – tai ir taip pat ekonomika. Mes negalime siųsti 40 tonų sunkvežimio vien dėl 500 kg krovinio, nes tai kainuotų astronominius sumas. Mes laukome, susirenkame krovinius iš skirtingų klientų tame pačiame regione (pvz., visoje Anglijos šiaurėje) ir tik tada vykstame. Tačiau, kai tik sunkvežimis užsipildo, jis pradeda judėjimą ir vėl veikia tas pats 24/7 principas.

8. Kokios yra pagrindinės kliūtys, kurios gali sulėtinti arba sustabdyti reisą, nors jis planuojamas visą parą?

Per 20 metų patirties mačiau viską. Nors sistema veikia nuolat, yra faktorių, kurių negalima kontroliuoti. Pirmasis ir svarbiausias – orai. Lamanšo sąsiauryje gali būti stiprios audros, dėl kurių keltai nustoja plaukioti. Tai sustabdo visus srautus iš JK į žemyną. Tuomet tūkstančiai sunkvežimių stovi eilėse, laukdami, kol oras pagerės. Tai gali uždelsti reisą dieną ar dvi.

Antra kliūtis – techninės problemos. Sunkvežimis gali sugesti arba gali būti padaryta avarija. Tada reikia organizuoti krovinio perkrovimą į kitą sunkvežimį, kas užtrunka.

Trečia – muitinės problemos. Po „Brexit“ dažnai atsitinka, kad klaidingai užpildyta eksporto deklaracija arba trūkstamas sertifikatas (pvz., sanitrinis maisto produktams) sukelia krovinio sulaikymą border control poste. Tada vairuotojas negali tęsti kelionės, kol problema neišsprendžiama.

Ketvirta – eismo įvykiai. Didelėje Britanijoje, ypač ant M25 žiedinio kelio aplink Londoną, dažnai įvyksta avarijos, sukeliančios milžiniškas spūstis. Vairuotojas gali prasuktas eilėje valandas, praleisti planuojamą keltą ir dėl to visą reisą pastumti diena pirmyn.

9. Ar galima sekti savo krovinį realiu laiku, kai jis vyksta iš JK naktį?

Šiuolaikinėje logistikoje be GPS stebėjimo neįsivaizduojame. Taip, galite sekti savo krovinį beveik realiu laiku. Mūsų sunkvežimiai yra aprūpinti moderniais GPS sekimo įrenginiais, kurie rodo ne tik vietovę, bet ir vairuotojo greitį, degalų lygį net ir tai, ar variklis veikia.

Tai ypač svarbu naktiniais reisuose. Jei krovinys važiuoja per Vokietiją ar Lenkiją naktį, jūs savo kompiuteryje matote, kad jis juda. Tai duoda ramybės. Tačiau yra vienas išimtis momentas – kai sunkvežimis yra kelyje jūroje (ferry) arba Eurotunelyje. Ten GPS signalas prarandamas. Sistema gali rodyti paskutinę žinomą vietą (pvz., „Dover“) arba rodyti, kad signalas negalimas. Tai nereiškia, kad krovinys dingęs – jis tiesiog keliauja po vandeniu arba jūra. Paprastai po 1–2 valandų signalas atsinaujina jau Prancūzijos pusėje.

Be to, dažnai klientai gauna SMS arba el.