Reikalingas patogus ir saugus transportas iš Jungtinės Karalystės? Viskas, ką turite žinoti

Įvadas

Jungtinė Karalystė ir Lietuva jau dešimtmečius yra glaudžiai susijusios ne tik politiniais ar kultūriniais ryšiais, bet ir intensyvia prekyba bei žmonių migracija. Po „Brexit“ situacija pasikeitė – pasienio kontrolės tapo griežtesnės, o muitinės procedūros sudėtingesnės, tačiau poreikis gabenti krovinius iš Londono, Mančesterio, Birmingamo ar kitų Didžiosios Britanijos miestų niekada nebuvo didesnis. Nesvarbu, ar tai grįžtantys į tėvynę gyventojai, norintys parsivežti asmeninius daiktus, ar verslininkai, kurie planuoja importuoti prekes iš JK, visi susiduria su vienu ir tuo pačiu klausimu: kaip tai padaryti patogiai, greitai ir be nereikalingų nervų?

Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje beveik dvidešimt metų, esu matęs viską – nuo idealiai suplanuotų logistikos grandinių iki visiškai chaotiškų bandymų sutaupyti pinigų kuriant savo vairuotojo „kelionę į niekur“. Transportas iš Jungtinės Karalystės nėra tiesiog važiavimas keliu; tai sudėtingas procesas, reikalaujantis žinių apie dokumentus, muitinės taisykles, keltų tvarkaraščius ir specifinius Didžiosios Britanijos kelius.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip subraižyti šį procesą į suprantamas dalis. Mes kalbėsime ne tik apie tai, kaip užsisakyti transportą, bet ir apie tai, ką daryti, kad krovinys pasiektų paskirties vietą saugiai ir laiku. Nors rinka pilna įvairių pasiūlymų, kokybiškas logistikos partneris skiriasi nuo pigių pervežėjų tuo, kad jis siūlo ne tik „vietą sunkvežimyje“, bet ir ramybę.

Šiuo metu, kai kuro kainos svyruoja, o okeaninių keltų vietų trūksta yra įprastas reiškinys, ypatingai svarbu suprasti, iš ko susidoro galutinė kaina ir kodėl pigiausias variantas kartais tampa brangiausiu klaida. Mes aptarsime ir asmeninių daiktų perkėlimą, ir verslo krovinių importą, ir netgi automobilių pervežimą, nes kiekvienas šių procesų turi savo niuansus.

Sėskite patogiau – mes kelionės pradžioje.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje straipsnio dalyje suformulavau dešimt dažniausiai man užduodamų klausimų, susijusių su krovinių gabenimu iš Jungtinės Karalystės. Atsakymai į juos padės jums susiformuoti aiškų vaizdą apie tai, ko tikėtis ir kaip reikia ruoštis pervežimui.

1. Kaip „Brexit“ paveikė krovinių gabenimą iš JK į Lietuvą?

Tai bene pirmasis klausimas, kylančios kiekvienam klientui. Nors Jungtinė Karalystė jau nebegrižta į Europos Sąjungą, fizinis prekių judėjimas nesustojo, tačiau pasikeitė jo forma. Pagrindinis skirtumas – muitinės formalumai. Anksčiau krovinys iš Londono į Vilnių važiuodavo kaip ES vidinės prekybos siunta, be jokių užkardų. Dabar kiekviena siunta, netgi mažas pakelis su asmeniniais daiktais, turi būti deklaruojama.

Praktiškai tai reiškia, kad prieš išvežant krovinią iš JK, reikia pateikti eksporto deklaraciją, o atvykus į ES (paprastai į Kaliningrado sritį ar Lenkiją, jeigu kelias eina per Baltijos jūrą) – importo deklaraciją. Be to, atsirado papildomi tikrinimai dėl gyvūnų kilmės produktų arba produktų, susijusių su gamtosauga.

Mano patirtis rodo, kad dauguma problemų kyla ne dėl pačių muitų (jeigu prekės ne ypač brangios), o dėl neteisingai užpildytų dokumentų arba dingusių prekių kodų (HS kodų). Dėl to svarbiausia pokyčių pasekmė – reikalingas geras muitinės brokeris, kuris „pavigosius“ dokumentus pateiks laiku. Be to, dabar reikia atsižvelgti į tai, kad vairuotojas gali būti sulaikomas pasienio punkte dėl papildomo tikrinimo, kas gali prailginti kelionę nuo kelių valandų iki poros dienų.

2. Kokio tipo transportą pasirinkti: dalinis krovinys, pilna mašina ar „ekspresinis“ pervežimas?

Pasirinkimas priklauso nuo jūsų poreikių, krovinio dydžio ir skubos. Esant dvidešimt metų patirčiai, visada stengiuosi klientams paaiškinti šių trijų tipų esmę.

• Dalinis krovinys (LTL – Less than Truckload): Tai idealus pasirinkimas, jeigu turiite nuo 1 iki 10 europaletų (arba 1–3 m³ krovinių). Jūsų krovinys yra užkraunamas į didelę sunkvežimį priekabą kartu su kitų klientų siuntomis. Vairuotojas renka krovinius iš visos Anglijos ir paskui veža juos į Lietuvą. Tai pigiausias variantas, tačiau ilgiausias – terminas gali svyruoti nuo 5 iki 14 dienų, nes reikia laukti, kol priekaba užsipildys ir surinks visus siuntėjus.
• Pilna mašina (FTL – Full Truckload): Jeigu pervežate daugiau kaip 15–20 europaletų arba norite, kad jūsų krovinys būtų vienintelis mašinoje, tai geriausias pasirinkimas. Sunkvežimis atvažiuoja pas jūsų siuntėją, užkrauna tik jūsų daiktus ir važiuoja tiesiai į paskirties vietą be sustojimų. Tai greičiausias (3–5 dienos) ir saugiausias būdas, nes krovinys neperkraunomas ir nėra kontaktuojamas su svetimais daiktais.
• Ekspresinis pervežimas („Sprinter“ tipo furgonas): Tai mažesni furgonai, kurie gali vežti iki 3–4 europaletų. Juos naudojame, kai prekės būtina pristatyti „ištąsus“ (pvz., šviežia maista, vaistai, labai skubi detalė gamybai). Šie furgonai dažnai važiuoja keltu per Šiaurės jūrą (pvz., iš Zebriugės į Roterdamą ar iš Harvičo į Huką van Holland), kas leidžia apsieiti be ilgos kelionės per Kaliningradą. Tai brangiausias, tačiau greičiausias metodas.

3. Kiek laiko užtrunka krovinių pervežimas iš JK į Lietuvą?

Tai vienas labiausiai klaidinančių klausimų, nes daugelis klientų mano, kad jei vairuotojas važiuoja 70 km/val greičiu, tai atstumas nuo Londono iki Vilniaus yra įveikiamas per 24–30 valandų. Tačiau tarptautiniai pervežimai neveikia taip paprastai.

Įprastas dalinio krovinio terminas yra nuo 7 iki 12 darbo dienų. Kodėl tiek ilgai? Pirmiausia, reikia laukti, kol bus surinktas visas krovinys. Jeigu jūsų siunta yra vienintelė maršrute, ji gali važiuoti ir greičiau, bet dažniausiai logistikos kompanijos laukia, kad užsipildytų mašina. Antra, keltas. Dažniausias maršrutas eina per Kaliningrado sritį. Tai reiškia, kad vairuotojas turi važiuoti iki Dunojeusčio (Lietuva), pervažiuoti sieną su Rusija (Kaliningradu), važiuoti per visą sritį, vėl keltu arba tiltu į Lenkiją ir tik tada grįžti atgal į Lietuvą. Tas maršrutas – papildomos 2–3 dienos ir papildomi muitinės kontrolės punktai.

Jei pasirinksite pilną mašiną, terminas gali sumažėti iki 4–6 dienų, nes nereikia laukti kitų krovinių, tačiau fizinis kelias ir keltų laukimas vis tiek lieka tas pats. Ekspresiniai pervežimai (per Šiaurės jūrą) gali pristatyti krovinį per 2–3 dienas, tačiau jų kaina yra gerokai aukštesnė.

4. Kaip susiformuoja kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kainos formavimasis yra vienas sudėtingiausių dalykų logistikoje, ir dažnai klientai stebisi, kodėl viena diena kaina gali skirtis nuo kitos. Pagrindiniai komponentai yra šie:

1. Kuro kaina: Tai labai didelė dalis (apie 30–40 %). Jeigu degalų kaina pasaulyje kyla, kaina pervežimui taip pat augs.
2. Kelto bilietas: Bilietas iš JK į kontinentinę Europą (arba atgal) kainuoja šimtus svarų. Ši kaina priklauso nuo sezono (vasarą brangiau), sunkvežimio svorio ir pačios kelto kompanijos.
3. Muitinės brokerio paslaugos: Nuo „Brexit“ tai privaloma išlaida. Kiekvienai siuntai reikalinga eksporto ir importo deklaracija.
4. Atstumas iki siuntėjo: Jeigu gyvenate ne pietryčių Anglijoje, o, tarkime, Škotijos aukštumose ar Velse, vairuotojui teks važiuoti papildomus šimtus kilometrų, taip pat užsukaant į Londono centrus, kur yra įvedami mokesčiai už užterštumą (ULEZ).
5. Užimtumas: Jeigu rinka „šoka“, t. y. yra daug siuntų ir mažai laisvų sunkvežimių, kaina šuoliais aukštyn. Tai vadinama „spot“ rinka.

Visada patariu klientams neigtioti nuo pigiausio pasiūlymo, jeigu jis atrodo per daug geras būti tikras. Pigus pervežimas dažnai reiškia, kad vairuotojas gali važiuoti be visų leidimų, o krovinys gali būti perkraunamas kelis kartą, kas didina pažeidimo riziką.

5. Kokius dokumentus reikia parengti pervežimui?

Dokumentų tvarka yra „aukščiausio lygio“ užduotis. Be jų krovinys neišvažiuos iš JK, arba neįsileis į Lietuvą. Pagrindiniai dokumentai yra:

• Prekių sandėravimo sąrašas (Packing List): Detalus sąrašas, ką vežate. Turi būti nurodytas kiekis, svoris, prekių pavadinimas (lietuvių arba anglių kalba) ir vertė.
• Komercinė sąskaita-faktūra (Commercial Invoice): Jeigu tai verslo siunta (prekės parduodamos), būtina pateikti sąskaitą, kurioje nurodyta pardavėjo ir pirkėjo informacija, prekės kodai (HS kodai), mokesčių tarifai.
• Asmeninių daiktų deklaracija (jeigu grįžtate gyventi): Jeigu pervežate savo daiktus po ilgesnio gyvenimo JK, galima kreiptis dėl mokesčių atleidimo (0 % PVM ir muito). Tam reikia užpildyti specialią formą ir pateikti dokumentus, įrodančius, kad gyvenote JK ne mažiau kaip 12 mėnesių ir kad daiktus naudojote asmeniniai reikalams.
• Transporto dokumentas (CMR): Tai sandėris tarp siuntėjo, vežėjo ir gavėjo. Jis patvirtina, kad krovinys perduotas pervežimui.

Be šių, reikalingi EORI numeriai (registracijos kodai, privalomi muitinės operacijoms atlikti). Jeigu jų neturite, logistikos partneris gali padėti juos gauti, tačiau tai užtrunka papildomai laiko.

6. Ar galiu pervežti automobilį iš JK kaip krovinį (pvz., su vairuotoju)?

Taip, tai labai populiari paslauga. Dauguma lietuvių JK nusiperka automobilius (dėl jų geresnės būklės ar kainos) ir nori juos atvežti į Lietuvą. Yra du pagrindiniai būdai:

1. Automobilio vadyba (vairuotojas): Mūsų kompanija (arba subrangovas) siunčia vairuotoją į JK, jis susitinka su jumis, užsiveda automobilį ir važiuoja atgal. Tai greičiausias būdas gauti automobilį į rankas (paprastai 4–5 dienos). Vairuotojas važiuoja legaliai, turi visus draudimus.
2. Pervežimas autovežime (trailer): Jeigu automobilis nebegali važiuoti sava (sugedęs) arba norite, kad jis nebūtų eksploatuojamas kelyje, galima jį užkrauti į autovežį. Tai brangiau, tačiau saugiau kėbului.

Svarbu paminėti, kad atvežant automobilį iš ne ES šalies, jis turi būti užregistruojamas Lietuvoje per tam tikrą laiką (paprastai 30 dienų nuo atvežimo) ir sumokėti mokesčius (PVM ir suviršinto mokestį, jei mašina jaunesnė nei 10 metų). Mes, kaip logistikos partneriai, padedame suformuoti dokumentus muitinei, kad registracija būtų sklandi.

7. Kaip apsaugoti krovinią nuo pažeidimų ar dingimo?

Niekas nėra apsaugotas nuo avarijos ar nusikaltimo, todėl draudimas yra būtinas. Pagal nutarimus, transporto įmonės atsako už krovinį pagal CMR konvenciją. Tačiau standartinė atsakomybė yra labai maža – apie 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) už vieną kilogramą. Jeigu jūsų krovinys sveria 1000 kg, o vertė 10 000 eurų, ir jis dingsta, gausite tik apie 10 % vertės.

Todėl visada rekomenduoju papildomą krovininio draudimą. Jis kainuoja nedaug (paprastai 0,3–0,5 % nuo krovinio vertės), tačiau apsaugo nuo visų rizikų – nuo avarijos ir gaisro iki vagystės. Prieš pasirašant sutartį, būtinai paklauskite apie draudimo sąlygas. Taip pat verta paminėti, kad tinkamas pakavimas (paletės, apvijos, dėžės) taip pat yra dalis apsaugos. Blogai supakuotas krovinys gali subyręti nuo paprasto stabdymo, ir draudimo kompanija gali atsisakyti mokėti išmoką.

8. Ar galima pervežti maistą ar gyvūnus iš JK?

Tai labai jautri tema. Po „Brexit“ taisyklės dėl maisto produktų ir gyvūnų tapo labai griežtos.

• Maistas: Asmeniniam naudojimui (pvz., grįžtant iš atostogų) galima vežti nedidelius kiekius maisto produktų (pvz., pyragai, sausi gaminiai), tačiau mėsos ir pieno produktų iš ES į JK ir atgal be specialių veterinarinių sertifikatų vežti draudžiama. Jeigu verslas nori importuoti maisto prekių, reikalingas veterinarijos sertifikatas, kurį išduoda JK maisto ir veterinarijos departamentas, o prekės turi būti patikrinamos muitinės punkte su galimybe atidaryti kiekvieną pakelį.
• Gyvūnai: Naminius gyvūnus (šunis, kates) galima vežti, tačiau turi būti laikomasi griežtų taisyklių. Reikalingas mikroschemas (brūkšnelinio kodo), kuris įrašytas EU gyvūno pase. Be to, turi būti atliktas antirabių skiepijimas (ne mažiau kaip 21 diena prieš kelionę). Svarbiausia – gyvūnas negali keliauti vienas, jis turi būti su savininku arba su licencijuotu gyvūnų pervežėju. Paprastas logistikos sunkvežimis negali vežti gyvūnų be specialios licencijos.

9. Kas yra „Pirkinių krepšelis“ (Shopping Basket) ir kaip jis veikia?

Ši paslauga yra labai populiari tarp tų, kurie perka daugiau prekių iš internetinių parduotuvių (pvz., eBay, Amazon UK) arba fiziškai apsipirka JK parduotuvėse. „Pirkinių krepšelis“ – tai konsolidacijos paslauga.

Kaip tai veikia? Jūs perkate prekes įvairiose parduotuvėse, tačiau vietoj to, kad kiekviena parduotuvė siųstų prekes atskirai į Lietuvą (kas kainuoja brangiai dėl didelių siuntimo mokesčių), jūs nurodote mūsų JK sandėlio adresą. Mes surinkame visas jūsų prekes, sudėjome į vieną dėžę ar ant paletės, užpildome dokumentus ir išsiunčiame viena didelę siuntą.

Tai leidžia sutaupyti iki 70 % siuntimo išlaidų. Be to, mes galime padėti su PVM grąžinimu, jeigu prekės perka verslas. Ši paslauga taip pat išspręšia problemą su tuo, kad kai kurios JK parduotuvės nesiunčia prekių į Lietuvą arba siūlo labai brangius tarifus. Mes tapsime jūsų adresu JK.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją? Kokių klaidų vengti?

Rinkoje gausu tiek didelių, tiek mažų pervežėjų. Kaip ekspertas patariu atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:

• Licencija ir draudimas: Patikrinkite, ar įmonė turi galiojančią tarptautinių pervežimų licenciją. Lietuvoje tai yra „Transporto licencija“. Be to, užklauskite apie civilinę atsakomybės draudimą.
• Patirtis su JK: Ne kiekviena įmonė gerai išmano JK specifiką (kairiajame eismo pusėje, specifiniai keliai, Brexit dokumentai). Pasirinkite tuos, kurie turi ilgametę patirtį būtent šiame maršrute.
• Atsiliepimai: Skaitykite atsiliepimus „Google“ arba „Facebook“ grupėse. Jeigu matote daug skundų dėl vėlavimų ar dingusių krovinių – venkite.
• Aiškus sutartis: Niekada nesinaudokite „žodžiu“. Reikalaukite rašytinės sutarties arba užsakymo patvirtinimo, kur nurodytos tikslios kainos, terminai ir atsakomybės.

Pagrindinė klaida, kurią dažnai matau – pasitikėjimas „vaiduoklių“ firmomis, kurios siūlo neįtikėtinai low-cost kainas, tačiau imoka pinigus iš anksto ir išnyksta, arba naudoja nelegalius vairuotojus, kurie gali būti sulaikyti pasienyje, o krovinys – konfiskuotas. Patikimas pervežėjas visada dirba skaidriai ir gali pateikti visus reikalingus dokumentus.