Reikalavimai daiktų siuntimui į Angliją su mikroautobusu: Pilnas eksperto vadovas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvi dešimtmetis, matavau ne vieną verslo ir logistikos modelio transformaciją. Tačiau vienas dalykas išlieka pastovus: prekių judėjimas tarp Lietuvos (ir visos Europos Sąjungos) bei Jungtinės Karalystės visada buvo ir išlieka vienas aktyviausių maršrutų. Po „Brexit“ situacija pasikeitė – tai nebebe paprasta važiavimas, kaip anksčiau, kai siena buvo tik formalumu. Šiandien reikia tikslumo, supratimo ir visiškai naujo požiūrio į dokumentaciją.

Mikroautobusų (angliškai vadinamų „sprinter“ tipo transporto priemonių) pasirinkimas siuntoms į Angliją yra vienas populiariausių sprendimų smulkiems ir vidutiniams kroviniams. Tai idealus kompromisas tarp brangios sunkvežimio transporto ir lėto, dažnai riboto kiekio siuntų pašto. Mikroautobusu galima vežti nuo keleto šimtų kilogramų iki 1,5–2 tonų krovinių, pasiekti gylų Anglijos kampą ir pristatyti prekes tiesiai į kliento rankas („door-to-door“ principu).

Šiame straipsnyje aš pasidelsiu prie svarbiausių detalių. Mes nekalbėsime apie abstrakčias teorijas, o apie tai, kas tikrai svarbu jums – siuntos siuntėjui ar gavėjui. Kokie dokumentai būtini? Kodėl taip svarbu teisingai užpildyti prekių deklaraciją? Kokie gali būti rizikos ir kaip jų išvengti? Šis žinynas sukurtas taip, kad jūsų kelionė (arba jūsų krovinio kelionė) vyktų sklandžiai, be nereikalingų stabdžių Anglijos uostuose ar muitinėse.

Įvadas

Anglija (Jungtinė Karalystė) vis dar išlieka viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Tūkstančiai lietuvių įmonių eksportuoja savo gaminius ten, o tūkstančiai žmonių persikėlė gyventi į Didžiąją Britaniją ir reikalingas daiktus siunčia iš tėvynės. Mikroautobusų logistika šiuo atveju užima nišą, kuri leidžia būti lankstaus.

Kodėl verta rinktis būtent mikroautobusą? Pirmiausia, greitis. Nors sunkvežimiai taip pat važiuoja greitai, mikroautobusams lengviau įsivažiuoti į miesto centrus, mažiau bureaucratinių kliūčių dėl sunkiųjų krovinių leidimų vietinėse gatvėse. Antroji priežastis – kaina. Jei krovinio svoris neviršija 1 tonos, mikroautobusu siuntimas dažnai išeina pigiau nei samdomas sunkvežimis su puspriekabe.

Tačiau, kaip ir viskas, kas susiję su logistika, šis pasirinkimas reikalauja disciplinos. Po 2021 m. sausio 1 d., kai Jungtinė Karalystė oficialiai išstojo iš Europos Sąjungos muitinės sąjungos ir bendrosios rinkos, kiekviena siunta, netgi mažiausia dovanų dėžutė, tampa prekybos operacija, kurią turi „patvirtinti“ Britų muitinė (HMRC).

Mano patirtis rodo, kad dauguma klaidų įvyksta ne pačiame važiavime, o parengiamajame etape. Žmonės dažnai klaidingai manyk, kad jei siunta maža, ją „ne pastebės“ arba „praleis“. Taip nebebuvo. Muitinės sistemos yra automatizuotos, o trūkstami duomenys sukelia delay (delėjimą), kuris gali kainuoti brangiau nei pati siunta. Todėl šiame straipsnyje sukūriau struktūruotą DUK (Dažniausiai Užduodamų Klausimų) skyrių, kuris atsakys į visus rūpimus klausimus apie reikalavimus, dokumentus ir procedūras.

Svarbu prisiminti: mes kalbame apie legalų, saugų ir sklandų pervežimą. Nors „juodoji“ rinka vis dar egzistuoja, rizikos pervežant nelegalias ar nedeklaruotas siuntas yra pernelyg aukštos – nuo krovinio konfiskavimo iki baudų ir teisinių pasekmių. Mes pasiūlysime tik etiškus ir profesionalius sprendimus.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Šiame skyriuje surinkau 10 detaliausių atsakymų į klausimus, kurius man dažniausiai užduoda klientai, planuojantys siuntas į Angliją mikroautobusu.

1. Kokie pagrindiniai dokumentai reikalingi siuntant daiktus į Angliją mikroautobusu?

Tai yra pagrindas, be kurio neprasversite. Nors sąrašas gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo to, ar tai prekinė siunta, ar asmeniniai daiktai, štai „šventoji trejybė“, kurią turi turėti vairuotojas prie savęs:

1. CMR važtaraštis (CMR Waybill): Tarptautinis krovinių pervežimo dokumentas. Jis įrodo, kad yra sudarytas pervežimo kontraktas. Jame turi būti tiksliai nurodytas siuntėjas, gavėjas, prekių pavadinimas, svoris ir vertė. Be CMR, Anglijos pusėje krovinys gali būti laikomas nelegaliu.
2. Prekių prekybinė sąskaita-faktūra (Commercial Invoice): Tai, manau, svarbiausias dokumentas muitinės atžvilgiu. Jis turi būti išrašytas anglų kalba (bent anglų vertimas turi būti prisegtas). Sąskaitoje turi būti nurodytas:
3. Siuntėjo ir gavėjo pilnas adresas bei kontaktai.
4. Išsamus prekių aprašymas (ne tiesiog „drabužiai“, o „vyrų medvilniniai marškiniai, dydis M, 100 vnt.“).
5. Prekių kiekis, svoris (bruto ir neto).
6. Prekių vertė (EUR arba GBP).
7. HS kodai (Tarifiniai kodai): Tai skaitmeninė prekės kodė, pagal kurį nustatomas muito ir PVM tarifas. Be HS kodų deklaravimas gali užtrukti dienomis.
8. Pakuotės sąrašas (Packing List): Dokumentas, kuris detaliai apraša, kaip supakuotos prekės (pvz., „1 dėžė, 50x40x30 cm, 15 kg“). Tai padeda muitinės pareigūnams patikrinti krovinį fiziškai, jei prireiks.

Be šių dokumentų, jei tai ne prekybinė, o asmeninė siunta (pvz., persikraustymas), reikalingas „Transfer of Residence“ (ToR) numeris (apie jį kalbėsime vėliau) ir detalus turtinės sąskaitos (inventoriaus) sąrašas su pasirašymu, kad tai nenaudojamos prekės.

2. Ar reikalingas EORI numeris, ir jei taip, kaip jį gauti?

Taip, absoliučiai būtina. EORI (Economic Operators Registration and Identification) numeris – tai unikalus identifikavimo kodas, naudojamas visoms muitinės procedūroms Europos Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje.

• Jei esate Lietuvos įmonė: Jūs tikriausiai jau turite ES EORI kodą (pradedantis LT...). Tačiau, kad galėtumėte importuoti prekes į Angliją (t.y. atlikti importo deklaraciją Jungtinės Karalystės pusėje), gavėjui (Anglijos įmonei ar asmeniui) reikalingas GB EORI numeris. Jei gavėjas jo neturi, jis turi užregistruoti savo verslą (ar save kaip asmenį) Anglijos muitinės sistemoje (HMRC). Be GB EOR, siunta gali būti užstrigusi uoste arba sulaikyta.
• Jei siunčiate asmeninę siuntą: Gavėjas Anglijoje taip pat turėtų turėti EORI, nors asmeninėms siuntoms procedūros gali būti šiek tiek lengvesnės, tačiau kodas vis dar labai padeda greitai „išvalyti“ prekes.

Mano patarimas: visada patikrinkite, ar jūsų Anglijos partneris ar gavėjas tais GB EORI kodą, prieš išsiunčiant mikroautobusą. Tai numalšins 90 % galimų problemų.

3. Kokie yra muitinės reikalavimai dėl prekių pakavimo ir ženklinimo?

Profesionalus pakavimas ne tik apsaugo prekes nuo pažeidimų ilgos kelionės metu (Lietuva – Lenkija – Vokietija – Belgija/Olandija – Anglija), bet ir tenkina muitinės reikalavimus.

Muitinėje svarbu, kad: * Kiekviena dėžė būtų pažymėta unikaliu numeriu (pvz., „1 iš 10“, „2 iš 10“ ir t.t.). Šie numeriai turi atitikti pakuotės sąraše (Packing List) nurodytus numerius. * Dėžėse būtų nurodytas siuntėjo ir gavėjo vardas/pavardė arba įmonės pavadinimas. * Jei prekės yra subyrėjančios (skysčiai, milteliai), turi būti panaudotos specialios pakuotės, kurios neleidžia išsilieti. Jei skysčiai išsilieja ir apnuodyti kitos prekės ar mikroautobuso salonas, gauti didelias baudas iš plėtotojų ar uosto administracijos.

Kadangi mikroautobusuose dažnai kroviniai kraunami rankiniu būdu (ne keltuvu), dėžės turi būti tokios, kad jas būtų galima nešioti vienam arba dviejems žmonėms be specialios technikos. Per sunkios dėžės gali sukelti darbuotojų traumas ir sulėtinti iškrovą Anglijoje.

4. Ar galima vežti maisto produktus ar gyvūnus? Čia yra labai griežtai reglamentuota.

Maisto produktų ir gyvūnų transportavimas į Angliją yra vienas sudėtingiausių logistikos uždavinių, ir man asmeniškai visada patariu klientams gerai apgalvoti, ar verta.

Maistas: Jungtinė Karalystė taiko labai griežtas sanitarijos ir fitosanitarinius reikalavimus (SPS – Sanitary and Phytosanitary measures). * Mėsa ir pieno produktai: Asmeniniam naudojimui iš ES šalių galima vežti labai ribotus kiekius (pvz., iki 2 kg) ir tik tada, jei jie yra originalioje, uždarytoje pakuotėje, neturi jokių ženklų, kad jie skirti ES rinkai, ir yra su mokesčių mokėjimo įrodymais (kvitas). Komerciniam maisto importui reikalingas specialus veterinarijos pažymėjimas (Health Certificate), kurį išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) Lietuvoje. Be šio dokumento maistas bus konfiskuotas ir sunaikintas uoste. * Vaisiai ir daržovės: Taip pat griežtai kontroliuojami dėl kenkėjų ir ligų. Komerciniam importui reikalingi sertifikatai.

Gyvūnai: Gyvūnų gabenimas mikroautobusu turi atitikti „Animal By-Products“ taisykles. * Reikalingas mikroautobuso dezinfekavimas prieš išvykimą ir po atvykimo (turi būti dokumentuojama). * Reikalingi gyvūnų pasai, čipai, skiepų žymėjimai (rantšė) ir dažnai – speciali veterinarijos leidimas. * Gyvūnai negali būti vežami kartu su prekėmis (maistu), kurios gali būti užterštos.

Mano nuomone, jei nesate specialistas šioje srityje, geriau vengti maisto ir gyvūnų siuntimo paprastu krovininiu mikroautobusu, nes klaidos kaina yra per aukšta – prarasite ne tik prekes, bet ir gausite baudą.

5. Kaip apskaičiuojami verytiniai mokesčiai (muitas ir PVM) ir kas juos moka?

Po „Brexit“ Anglija tapo „trečiąja šalimi“ (trečioji šalis), todėl importuojant prekes taikomi mokesčiai.

1. Muitas (Customs Duty): Taikomas pagal prekių kilmę (angl. Origin) ir tarifinį kodą (HS Code). Jei prekės pagamintos ES (Lietuva) ir turite ilgesnį sandėrį, muitas gali būti 0 % dėl susitarimų (Trade and Cooperation Agreement), tačiau tai reikalauja įrodymų (kilmės sertifikatų). Jei prekės iš Kinijos, kurią atvežėte į Lietuvą ir persiunčiate į Angliją, muitas gali būti nuo 0 % iki kelių dešimčių procentų.
2. PVM (VAT): Anglijoje PVM (VAT) standartinis tarifas yra 20 % (yra mažesni tarifai). Importo PVM skaičiuojamas nuo prekių vertės + muitas + transporto išlaidos iki ES sienos (arba iki JK sienos, priklausomai nuo Incoterms sąlygų).

Kas moka? Pagal nutarimą, mokesčius dažniausiai moka gavėjas Anglijoje. Tačiau praktikoje dažnai pasitaiko, kad siuntėjas (Lietuvoje) nori padaryti paslaugą „su mokesčiais“ (DDP – Delivered Duty Paid). Tada siuntėjas turi turėti atstovą Anglijoje (muitinės brokerį), kuris galėtų sumokėti šiuos mokesčius už gavėją. Jei mokesčiai neapmokėti, krovinys neišleidžiamas iš muitinės (užstrigta), o už saugojimą uoste taikomos didelės dienos rūbų mokestis.

Svarbu: prekių vertė sąskaitoje-faktūroje turi būti reali (rinkos kaina). Jei nurodysite per mažą vertę (pvz., 1 EUR už brangų telefoną), tai bus laikoma muitinės klastojimu.

6. Ką daryti, jei reikia siųsti asmeninius daiktus (pvz., persikraustymui)?

Asmeninių daiktų siuntimas turi savo specifiką ir, sėkmingai atveju, gali būti apskaičiuojamas be PVM ir muito. Tam reikalingas ToR01 (Transfer of Residence) numeris.

Gavėjas Anglijoje turi iš anksto (prieš atvykstant siuntai) pateikti paraišką HMRC (internetu) ir gauti ToR01 kodą. Šis kodas įrašomas į CMR važtaraštį ir Sąskaitą-faktūrą (nurodoma „Transfer of Relief – ToR01“).

Tačiau yra sąlygos: * Asmuo turi atvykti gyventi į Angliją ne ilgiau kaip prieš 12 mėnesių. * Daiktai turi būti naudoti asmeniniam naudojimui (ne prekybai). * Daiktai turi būti importuojami ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo asmens atvykimo. * Daiktai negali būti parduoti arba išnuomoti mažiau kaip per pirmus 12 mėnesių naudojimo Anglijoje.

Jei šias sąlygas tenkinate, persikraustymas mikroautobusu gali būti labai ekonomiškas. Būtina tik tiksliai užpildyti inventoriaus sąrašą su apytikslėmis vertėmis (nors mokesčių nebus, muitinėje reikia žinoti, kas keliauja).

7. Kokios yra vairuotojo darbo ir poilsio laiko nuostatos bei specialūs reikalavimai Anglijoje?

Kadangi mes kalbame apie mikroautobusą (pvz., VW Crafter, Mercedes Sprinter), kurio bendroji leidžiama masė (BVMA) dažnai viršija 3,5 tonas (ypač jei įrengtas kėbulo tipas „Krovininis“), ant jo gali būti taikomi tachografo reikalavimai. Jei BVMA viršija 3,5 t, vairuotojas privalo naudotis tachografu ir laikytis Eurokontrolo taisyklių (9 valandos vairavimo, 45 min. poilsis po 4,5 val. vairavimo, 11 val. kasdieninis poilsis).

Be to, įveikiant Lamanšą (angl. English Channel), reikia atsižvelgti į: * Tunnelas arba Keltas: Vairuotojai privalo laikytis keltų arba tunelio bendrovių saugumo taisyklių (pvz., išlipti iš mašinos kelyje ir kt.). * Leidimai: Nors ES vairuotojams nereikia specialių leidimų važiuoti Anglijoje (kaip anksčiau reikėjo „Cabotage“ ar kitų), reikia atsiminti, kad jei įmonė ne iš JK, atliekant krovinių vežimą JK teritorijoje (kabotažas) taikomi apribojimai (pvz., ne daugiau kaip 7 operacijos per 7 dienas, nors dėl „Brexit“ šios taisyklės pasikeitė ir dabar daugiau dėmesio skiriama transitui).

Taip pat svarbu pasirūpinti Green Card draudimu. Lietuvoje išduodamas civilinės atsakomybės draudimas „automobiliškai“ užtikrina mažiausią apimtį, o Anglijoj rekomenduojama turėti platesnį draudimą. Jei vairuotojas nėra JK pilietis, gali prireikti vizos (jei ne ES pilietis), tačiau lietuviams vizos nereikalingos.

8. Kiek laiko užtrunka siuntos pristatymas ir kas įtakoja terminus?

Standartinis terminas siųstant mikroautobusu yra 3–5 darbo dienos. * 1 diena: Važiavimas iš Lietuvos iki uosto (Calais, Dunkerque arba Zeebrugge/Oostende). * 2 diena: Keltas/Tunelio perėjimas ir muitinės procedūros Anglijos pusėje. * 3-5 diena: Išvykimas į gylį Anglijoje ir pristatymas prie gavėjo durų.

Kas gali sulėtinti? 1. Neteisingi dokumentai: Tai pagrindinė delso priežastis. Jei HMRC sustabdo prekę dėl trūkstamo HS kodo ar sumaišytų duomenų, pradeda rašyti laiškus, klausti aiškinimų. Tai gali užtrukti 1-3 dienas (ar daugiau). 2.