Reguliarūs reisai iš Jungtinės Karalystės: Išvykimo laikai, grafikai ir logistikos subtilybės

Dirbant tarptautinių krovinių pervežimo srityje, ypač tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės, vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų yra ne tiek apie kainą, kiek apie tikslumą ir prognozuojamumą. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų šioje srityje mačiau, kaip pasaulis ir logistika keitėsi nuo paprastų "taikos" laikų iki sudėtingų procedūrų po „Brexit“. Šiandien, kai prekybos srautai stabilizuojasi, klientų pagrindinis rūpestis yra suprasti, kada tiksliai jų siunta išvyks iš Anglijos ir kada ji pasieks paskirties vietą.

Reguliarūs reisai – tai ne tik transporto priemonės išvykimo laikas rodyklėje. Tai sudėtingas mechanizmas, kurį veikia keltų grafikai, muitinės procedūros, oro sąlygos ir netgeografiniai nuotoliai. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip suformuojami šie grafikai, ko tikėtis siunčiant krovinius iš JK, ir kaip išvengti nereikalingų nervingumų laukiant pristatymo.

Įvadas

Jungtinė Karalystė visada buvo ir išliks viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių. Nesvarbu, ar kalbame apie prekinius ženklus, „e-commerce“ parduotuves, pramonines įrangos dalis ar asmeninius daiktus, srautas tarp šalių niekada nesustoja. Tačiau po to, kai JK pasitraukė iš Europos Sąjungos, logistika tapo kur kas labiau reglamentuota.

Dauguma klientų, kreipiančiųsi į mus pirmą kartą, dažnai klaidingai manyti, kad "reguliarus reisas" reiškia, kad sunkvežimis važiuoja kiekvieną dieną tiksliai tuo pačiu laiku, tarsi autobusu. Realybėje yra šiek tiek kitaip. Reguliarūs reisai užtikrina tai, kad transportas išvyksta pagal nustatytą grafiką (pavyzdžiui, du kartus per savaitę), tačiau tiksli išvykimo valanda gali šiek tiek svyruoti priklausomai nuo to, kaip vyksta krovinių surinkimas ar muitinės procedūros.

Šioje aplinkoje eksperto žinios yra nebrangiai. Suprasti, kaip veikia „išvykimo langai“, kuo skiriasi grupinis krovinys (groupage) nuo pilnakrovio (FTL), ir kodėl kartais reikia papildomo laiko muitinėje, gali padėti išvengti didelių nuostolių ir pristatymo vėlavimų. Šiame straipsnyje mes gilinsimės į techninius šios srities aspektus, kad jūsų verslas ar asmeninė siunta pasiektų tikslą laiku.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, kuris padės sužinoti viską apie reguliarius reisus iš Jungtinės Karalystės.

1. Kaip dažnai vyksta reguliarūs reisai iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą?

Paprastai stambios logistikos kompanijos, kurios specializuojasi šioje kryptyje, siūlo kelis išvykimus per savaitę. Standartinis grafikas yra nuo 2 iki 4 reisų savaitėje. Pavyzdžiui, sunkvežimiai gali išvykti iš Jungtinės Karalystės (dažniausiai išDidžiosios Britanijos pramoninių centrų, tokių kaip Midlands arba šiaurės Anglija, bei netoli Londono esančių sandėlių) antradieniais ir penktadieniais. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad tai yra tik planiniai laikai. Jeigu krovinys yra itin skubus, yra galimybė organizuoti papildomą, neplaninį reisą arba panaudoti dalinį krovinį kitoje transporto priemonėje, jei joje yra laisvos vietos. Intensyviausiais metais, pavyzdžiui, prieš Kalėdas, reisų dažnis gali būti padidintas iki kasdienių išvykimų, kadangi prekių srautas šiuo laikotarpiu yra kelis kartus didesnis nei įprastai.

2. Kokie yra pagrindiniai išvykimo taškai Anglijoje ir kaip tai veikia laiką?

Jungtinė Karalystė yra sala, todėl geografija čia vaidina didelį vaidmenį. Nors dauguma klientų sako "iš Anglijos", logistikos požiūriu svarbu žinoti tikslią vietą. Dažniausiai kroviniai surinkiami centriniuose sandėliuose, esančiuose pietryčių Anglijoje (netoli Londono, Tilbury arba Felixstowe), nes tai artiausia prie uostų, kuriais keliama į Europą. Tačiau jeigu jūsų siunta yra iš Škotijos, Velso arba Kornvalio, ji pirmiausia turi būti pristatyta į šį centrą. Tai vadinama "pirmine linija". Todėl, jeigu matote grafike, kad reisas išvyksta antradienį, tai dažniausiai reiškia, kad krovinys turi būti sandėlyje prieš tai (pavyzdžiui, pirmadienio ryte arba sekmadienį), kad jis spėtų būti pakrautas į pagrindinę sunkvežimio priekabą. Vėlavimas pateikiant prekes į surinkimo sandėlį gali reikšti, kad siunta nebus paimta tame reise ir bus perkelta į kitą, kas automatiškai atidelsia pristatymą savaitę.

3. Kiek laiko trunka kelionė nuo išvykimo iki pristatymo į Lietuvą?

Standartinis tranzito laikas nuo JK iki Lietuvos šiuo metu yra nuo 3 iki 5 darbo dienų. Skaičiuojant laiką, svarbu atskirti "išvykimo dieną" nuo tranzito. Pavyzdžiui, jei sunkvežimis išvyksta iš JK antradienį, jis turi nukeliauti iki uosto (Dover, Folkestone arba Hull), peržengti Lamanšą (keltas arba Eurotunelis), tada važiuoti per Belgiją, Olandiją arba Vokietiją ir tik tada į Lietuvą. Jeigu viskas vyksta sklandžiai, be eismo spūsčių ir ilgų laukimų muitinėje, krovinys gali pasiekti Lietuvą jau penktadienį arba šeštadienį. Tačiau reikia numatyti rezervą. Labai dažnai klientams sakau: "planuokite savo gamybą ar pardavimus taip, kaip kad prekės atvyks po 5 dienų". Tai leidžia išvengti streso, jeigu atsiranda nenuspėjamų situacijų, tokių kaip blogi oro sąlygos jūroje ar techniniai trukdžiai.

4. Kaip „Brexit“ paveikė išvykimo laikus ir reguliarumą?

„Brexit“ sukėlė revoliuciją mūsų procesuose. Anksčiau, kai JK buvo ES narė, sienos kirtimas buvo formalumas – dažniausiai tik trumpas dokumentų patikrinimas. Dabar kiekviena siunta turi praeiti eksporto muitinės kontrolę JK pusėje ir importo kontrolę ES pusėje. Tai reiškia, kad prieš išvykstant reisui, vadybininkai turi užtikrinti, kad visi dokumentai (prekių deklaracijos, tarptautinės vežimo sąskaitos CMR, mokesčių kodai ir pan.) būtų užpildyti be klaidų. Jeigu deklaracija yra neteisinga, sunkvežimis gali būti sulaikytas uoste ar prie pat sienos. Tai gali sužlugdyti reguliarų grafiką. Dėl šios priežasties dauguma kompanijų dabar nustato griežtesnes "patekimo į reisą" deadlines – dažnai tai 24–48 valandos prieš planuojamą išvykimą. Tai būtina tam, kad muitinės brokeris spėtų "išleisti" prekę laiku.

5. Kas yra grupinis krovinys (Groupage) ir kaip jis veikia su išvykimo laikais?

Grupinis krovinys (arba dalinis krovinys) – tai kai viename sunkvežimyje vežami kelių skirtingų klientų daiktai. Tai ekonomiškiausias variantas smulkiam verslui ar asmenims. Tačiau, kalbant apie išvykimo laikus, čia yra daugiau kintamųjų nei tiesioginiame reise. Reguliarus reisas grupiniame krovininyje turi "krovimo langą". Pavyzdžiui, mūsų grafikas gali būti toks: kroviniai priimami iki trečiadienio 12:00 valandos, o išvykimas – ketvirtadienį. Kodėl tokia pertrauka? Todėl, kad reikia surinkti visus mažus krovinius iš visos JK, susisteminti juos vienoje vietoje, sudėti į priekabą (pakrauti) ir parengti bendrą muitinės deklaraciją. Jeigu jūsų krovinys atvyks į sandėlį trečiadienį 13:00 valandą, jis greičiausiai bus paliktas laukti kito reiso, nes sustabdymas ir pakrovimas papildomo krovinio gali sužlugdyti sudėtingą krovimo schemą visam sunkvežimiui ir daryti įtaką kitiems klientams.

6. Ką reiškia "Ekspresinis reisas" ir ar jis garantuoja greitesnį išvykimą?

Ekspresinis reisas – tai paslauga, kai krovinys yra vežamas nedideliu transportu (pvz., 3,5 tons sunkvežimiu arba furgonu "karieta") arba kai jam skiriamas visa priekaba (FTL – Full Truck Load). Šiuo atveju išvykimo laikas yra daug lankstesnis. Mes galime išvykti beveik iš karto, kai tik dokumentai yra paruošti ir krovinys pasiruošęs. Nereikia laukti, kol užpildys kita priekaba arba bus surinkti kiti klientų daiktai. Tačiau čia taip pat veikia fiziniai dalykai – jeigu užsakymas gaunamas vėlai vakare, vairuotojas jau negali pradėti vairuoti dėl poilsio laiko apribojimų. Ekspresas yra greitesnis, bet ir brangesnis. Jis yra idealus tais atvejais, kai gamyba sustojo dėl trūkstamų detalių arba kai prekės yra labai jautrios laikui.

7. Kokios yra dažniausios išvykimo vėlavimo priežastys ir kaip jos įtakos klientą?

Per savo karjerą mačiau viską: nuo rūkstančių sunkvežimių iki šimtmečių šventinių eismo spūsčių. Dažniausios išvykimo vėlavimo priežastys yra šios: 1. Dokumentų klaidos: Netinkami HS kodai arba trūkstami sertifikatai sustabdo krovinį muitinėje. 2. Uosto spūstys: Doverio uostas yra labai apkrautas. Jeigu keltų laikas atidėliojamas dėl blogo oro ar techninių problemų, visi reisai vėluoja. 3. Kliento vėlavimas: Jei klientas vėluoja perduoti prekes mūsų agentui Anglijoje, mes negalime priversti sunkvežimio laukti neribotai, nes tai pažeidžia vairuotojų darbo laiko apribojimus. Klientui tai reiškia, kad reikia būti atsargiam. Jeigu jūsų krovinys vėluoja dėl jūsų kaltės (pvz., vėlai pateikėte dokumentus), logistikos kompanija dažnai taiko priešmokesį už sandėliavimą arba perkrovimą į kitą reisą.

8. Kaip susitvarkyti su muitinės procedūroms prieš išvykstant reisui?

Tai yra kritiškai svarbus momentas. Prieš išvykstant reguliariam reisui, turi būti pateikta eksporto deklaracija. JK pusėje ji vadinama "Export Declaration". Mes, kaip ekspeditoriai, reikalaujame, kad klientas pateiktų prekių sąrašą (Packing List) ir sąskaitą faktūrą (Commercial Invoice) bent 24 valandas prieš planuojamą išvykimą. Tai leidžia mūsų brokeriui užregistruoti prekę sistemoje. Jeigu prekės yra pavojingos (ADR), reikalingi papildomi leidimai. Jeigu klientas elgiasi atsakingai ir laiku pateikia duomenis, tikimybė, kad reisas išvyks laiku, yra 99%. Deja, dažnai vėlavimai kyla ne dėl transporto, o dėl burokratijos, todėl štai čia bendradarbiavimas tarp kliento ir ekspeditoriaus yra raktas į sėkmę.

9. Ar išvykimo laikas keičiasi atostogų metu (Kalėdos, Velykos, Naujieji)?

Absoliučiai taip. Tai yra "auksinė taisyklė" logistikoje. Šventiniu laikotarpiu visi grafikai yra susilpnėję. Prieš Kalėdas reisų gali būti daugiau, tačiau jie užsipildo anksčiau. Pavyzdžiui, jeigu įprastai reisas išvyksta penktadienį, prieš šventes jis gali išvykti jau antradienį, kad spėtų pasiekti Lietuvą iki šventinių išvakarių. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad JK šventės gali nesutapti su Lietuvos šventėmis. Pavyzdžiui, "Bank Holiday" Anglijoje gali būti pirmadienį, o Lietuvoje dar dirbama. Tokiomis dienomis sandėliai Anglijoje gali būti uždaryti, todėl krovinio paėmimas neįmanomas. Visada rekomenduoju klientams patikrinti šventinių kalendorių abiejose šalyse ir planuoti siuntą bent savaitę anksčiau.

10. Kaip klientas gali sekti savo krovinio vietą realiu laiku?

Moderni logistika nebeįsivaizduojama be technologijų. Nors sunkvežimiai gali važiuoti reguliariais maršrutais, klientas visada nori žinoti, kur jo siunta yra šiuo konkrečiu momentu. Mes naudojame GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia matyti transporto priemonės vietą realiu laiku. Taip pat, kai krovinys kerta svarbius taškus (pvz., išvyksta iš sandėlio, kyla ant kelto, atvyksta į Lietuvos muitinę), sistema automatiškai siunčia pranešimus el. paštu arba SMS. Tai suteikia klientui ramybės. Jeigu matote, kad sunkvežimis stovi kelte, jūs žinote, kad viskas vyksta pagal grafiką, o jeigu stovi vietoje ilgiau nei įprasta – tai signalas vadybininkams pasitikrinti, ar nėra techninių problemų.

Išvada

Reguliarūs reisai iš Jungtinės Karalystės yra gyvas organizmas, kuris reikalauja ne tik gerų sunkvežimių ir vairuotojų, bet ir gero planavimo bei komunikacijos. Per 20 metų šioje srityje išmokau vieno pagrindinio dalyko: patikimumas kyla ne iš to, kad žadame "neįmanomą", o iš to, kad realiai įvertiname galimybes ir rizikas.

Jums, kaip klientui, svarbiausia yra suprasti, kad tiksli išvykimo valanda priklauso ne tik nuo to, kada transportas užveda variklį, bet ir nuo to, kada jūsų krovinys su visais teisingais dokumentais atsiduria mūsų surinkimo sandėlyje. Brexit sudarė papildomų barjerų, tačiau su profesionalia komanda ir aiškiai suprantant procesus, šios kliūtys tampa lengvai įveikiamos.

Planuokite savo siuntas iš anksto, pateikite dokumentus laiku ir nekilkite įvairių klausimų savo ekspeditoriui – tai geriausias būdas užtikrinti, kad jūsų krovinys išvyks pagal grafiką ir pasieks Lietuvą saugiai bei laiku. Logistika ne tik vežia daiktus, ji jungia žmones ir rinkas, o mūsų tikslas – kad šis ryšys būtų kuo stipresnis ir patikimesnis.