Reguliarūs reisai iš Anglijos: Stabilus ir patikimas krovinių vežimas – Eksperto Vadovas

Tarptautinės prekybos dinamika visada priklausė nuo logistikos efektyvumo. Esdamas šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų, mačiau, kaip keitėsi rinka, kaip krito ir kilo sienos, ir kaip technologijos pakeitė mūsų darbą. Vienas dalykas visada išliko pastovus: poreikis stabilumui. Ypač kalbant apie maršrutus, jungiančius Didžiąją Britaniją ir Lietuvą. Po „Brexit“ šis poreikis tapo dar akilesnis. Šiandien norėčiau pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, kodėl reguliarūs reisai iš Anglijos yra ne tik pigesnis, bet ir saugesnis bei patikimesnis būdas transportuoti prekes.

Šio straipsnio tikslas – ne tik papasakoti apie vadybą, bet ir suteikti jums gilią supratimą apie tai, kaip veikia ši logistikos arterija. Mes išnagrinėsime viską nuo dokumentų tvarkymo iki to, kaip pasirinkti tinkamą partnerį. Rinkos situacija šiuo metu yra tokia, kad klaidos planavime gali kainuoti brangiai – ne tik pinigais, bet ir laiku, kuris, kaip žinome, versle yra vienas brangiausių išteklių.

Įvadas

Anglija visada buvo viena iš pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Iš pradžių tai buvo daugiausia importas iš Didžiosios Britanijos, tačiau pastaraisiais metais matome vis aktyvesnį Lietuvos gamintojų eksportą į JK rinką. Nepaisant politinių neramumų ir biurokratinių kliūčių, prekyba srautai ne tik nesumažėjo, bet ir dar labiau įsigalėjo. Tokioje aplinkoje atsiranda poreikis ne tik atsitiktiniams, bet ir sistemingiems sprendimams. Čia į žaidimą įžengia reguliarūs reisai.

Kas gi yra reguliarūs reisai? Paprastai tariant, tai tvarkingas grafiku paremtas krovinių pervežimas, kai transporto priemonės tam tikrais dienomis ir laikais važiuoja tam tikru maršrutu. Pavyzdžiui, savaitės pirmadienį ir ketvirtadienį išvyksta sunkvežimiai iš Lituanicos į Angliją, o trečiadienį ir penktadienį grįžta atgal. Toki modelis leidžia mums ir klientams tiksliai planuoti atsargas, gamybos ciklus ir parduotuvių užpildymą.

Mano patirtis rodo, kad dauguma smulkesnių ir vidutinių verslų dažnai bijo sudėtingų logistikos procesų. Jie girdi apie muitines, TIR deklaracijas, „Brexit“ dokumentus ir nusprendžia, kad tai per sudėtinga. Tačiau profesionalios logistikos komandos rankose šie procesai tampa rutina. Reguliarūs reisai sumažina stresą, nes žinai, kad tavo kroviniui bus skirta vieta, o muitinės procedūros yra iš anksto suplanuotos ir įprastos.

Šiame straipsnyje mes giliai panagrinsime į tai, kas užtikrina šį stabilumą. Kalbėsime apie tai, kas vyksta „už scenos“ – nuo to, kaip rengiami kroviniai, iki to, kaip vairuotojai įveikia tūkstančius kilometrų. Suprasite, kodėl fiksuota kaina dažnai yra geresnis pasirinkimas nei laukti „pigiausios“ savaitės rinkos kainos, ir kodėl patikimumas ilgainiui sutaupo daugiau nei greita, bet rizikinga ekonomija.

Taigi, jei planuojate siųsti prekes iš Anglijos ar į Angliją, arba tiesiog domitės, kaip veikia ši sritis, šis straipsnis skirtas jums. Jis paremtas realia praktika, ne teoriniais vadovėliais. Čia rasite atsakymus į klausimus, kuriuos dažniausiai užduoda mano klientai per dvidešimt metų trukusią karjerą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau 10 klausimų, kurie, mano nuomone, labiausiai rūpina verslo atstovus ir privačius asmenis, planuojančius siųsti krovinius tarp Lietuvos ir Anglijos. Atsakymai yra išsamūs, remiantis praktine patirtimi.

1. Kodėl verta rinktis reguliarius reisus vietoi atsitiktinių („spot“) pervežimų?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas slypi ne tik piniguose. Atsitiktiniai pervežimai, kai ieškome sunkvežimio, kuris tą momentą yra tuščias ir grįžta atgal, gali atrodyti pigiau, jei laikas neturi reikšmės. Tačiau versle laikas – tai pinigai. Reguliarūs reisai suteikia determinizmą. Žinote tiksliai, kada krovinius reikia paduoti į sandėlį ir kada jie bus iškrautyri Lietuvoje (arba atvirkščiai).

Be to, reguliarios linijos leidžia geriau planuoti finansus. Kainos paprastai yra stabilesnes, nes jos nėra taip paveiktos staigių rinkos svyravimų, kuriuos sukelia vieno ar kito sunkvežimio trūkumas. Ilgalaikėje perspektyvoje, kai galite planuoti gamybos procesus ir logistiką iš anksto, sumažėja sandėliavimo išlaidos (nereikia didelių atsargų „kiek gaisras“) ir išvengiama skubos mokesčių. Mano praktikoje buvo nemažai atvejų, kai klientai, perėję prie reguliarių reisų, sugebėjo optimizuoti savo visą tiekimo grandinę ir sumažinti operacines išlaidas 10–15 proc.

2. Kaip „Brexit“ pakeitė dokumentų tvarką ir ką tai reiškia siuntėjui?

„Brexit“ buvo didelis iššūkis visai mūsų sričiai, ir net geriausiems ekspertams užtruko kurį laiką visiškai prisitaikyti. Iš esmės, Anglija dabar yra trečioji šalis, todėl kiekviena siunta turi praeiti eksporto ir importo muitinės procedūras. Tai reiškia, kad reikia pateikti prekių deklaracijas (EXS ir IMS), kurias turi paruošti sertifikuoti muitinės brokeriai.

Siuntėjui (gavėjui) tai reišia, kad turi būti tiksliai žinoma prekių kilmė, tarptautiniai prekių kodai (HS kodai) ir jų vertė. Be šių duomenų neįmanoma užbaigti muitinės formalumų. Reguliarūs reisai šiuo atveju palengvina gyvenimą, nes logistikos kompanijos, dirbančios pagal grafiką, dažniausiai turi savo brokerius arba glaudžiai bendradarbiauja su jais. Tai leidžia išvengti ilgų laukimų pasienio punktuose, nes dokumentai yra pateikiami ir tvarkomi dar prieš sunkvežimio atvykimą į uostą arba terminalą.

Klientui svarbiausia yra laiku pateikti komercinę sąskaitą-faktūrą ir pakavimo sąrašą. Jei šie dokumentai neteisingi, siunta gali būti sulaikyta, o tai sukelia papildomų išlaidų (saugojimas uoste, baudos už vėlavimą). Mano patarimas: visada konsultuotis su savo logistikos partneriu dėl dokumentų pildymo dar prieš siunčiant prekes.

3. Kiek trunka krovinių pervežimas iš Anglijos į Lietuvą ir nuo ko priklauso laikas?

Standartinis tranzito laikas yra nuo 3 iki 5 dienų, priklausomai nuo konkretaus maršruto ir krovinio tipo. Tačiau „standartinis“ logistikoje yra sąvoka, kuri gali keistis. Jei krovinys yra iš Londono ar pietų Anglijos, jam reikia daugiau laiko pasiekti uostą (Dover, Folkestone arba Immingham, Hull) nei, tarkime, iš Birmingham ar Mančesterio.

Svarbus veiksnys yra ir užduoties tipas – ar tai pilna sunkvežimio siunta (FTL), ar dalinė (LTL). Dalinėse siuntose reikia laiko surinkti krovinius iš skirtingų siuntėjų ir juos išskirstyti atvykus į paskirties vietą. Taip pat reikia atsižvelgti į kelio eismo sąlygas, ypač per Vokietiją ir Lenkiją, kuriose dažnai vyksta remonto darbai ar yra eismo spūstys.

Reguliarūs reisai leidžia tiksliau numatyti šį laiką. Pavyzdžiui, jei žinome, kad reisas išvyksta antradienį, tai Lietuvoje jis gali būti penktadienį arba šeštadienį. Šis tikslumas leidžia klientams nebijoti, kad prekų nebus laiku. Esu matęs atvejų, kai net 24 valandų vėlavimas gali sustabdyti visą gamybos cechą, todėl laiko prognozė yra viena iš pagrindinių mūsų paslaugų vertių.

4. Kokius krovinius galima vežti reguliariais maršrutais? Ar yra apribojimų?

Reguliarūs reisai dažniausiai yra orientuoti į įprastinius (standartinius) krovinius – tai gali būti paletės su prekėmis, kartono dėžės, baldai, maisto produktai (jei laikomasi reikalavimų), statybinės medžiagos ir t.t. Tačiau logistika yra lanksti. Dauguma kompanijų, įskaitant mūsų partnerius, gali pervežti ir nestandartinius krovinius, tačiau tai reikalauja išankstinio suderinimo.

Yra apribojimų, susijusių su pavojingais krovinais (ADR). Ne kiekvienas reguliarus reisas priima chemines medžiagas ar degias medžiagas. Taip pat yra apribojimų dėl svorio ir matmenų. Jei krovinys yra per sunkus ar per didelis (pvz., didelės mašinos dalys, statybos konstrukcijos), gali prireikti specialios technikos. Tokiu atveju reguliarus reisas gali netikti, ir reikės organizuoti individualų pervežimą.

Taip pat svarbu paminėti, kad negalima veži uždraustų prekių (pavyzdžiui, narkotikų, ginklų be leidimų, kai kurių biologiškai pavojingų medžiagų). Prieš veždami bet kokius abejotinus krovinius, visada geriau pasiklausti logistiko. Mano patirtis rodo, kad klientai dažnai net neįsivaizduoja, kad kai kurios buitinės chemijos priemonės gali būti klasifikuojamos kaip pavojingos krovinių pervežimo prasme.

5. Kaip apskaičiuojama kaina ir ar ji yra fiksuota?

Kainos formavimas logistikoje yra sudėtingas procesas. Jis priklauso nuo kuro kainos rinkoje, kelių mokesčių (ypač Prancūzijoje ir Vokietijoje), keltų bilietų kainų (kurios gali svyruoti priklausomai nuo sezono) ir, žinoma, paklausos. Reguliarūs reisai dažniausiai siūlo fiksuotas kainas tam tikram laikotarpiui (pavyzdžiui, mėnesiui ar ketvirčiui).

Fiksuota kaina apsaugo klientą nuo staigių šuolių. Pavyzdžiui, jei kuro kaina pasaulyje pakyla, logistikos kompanija nekelia kainos esamiems klientams, iš kurių turi sutartis. Tačiau jei kalbame apie vienkartinį užsakymą (spot), kaina gali būti nustatyta pagal tą dieną galiojančias sąlygas.

Taip pat kaina priklauso nuo krovinio tūrio. Jei užimate pilną sunkvežimį (FTL), kaina bus skaičiuojama už visą mašinos vietą. Jei siuntekite tik keletą paletų (LTL), kaina bus skaičiuojama už užimtą vietą arba metrus (palečių skaičių). Čia taip pat svarbu paminėti, kad kaina įtraukia ne tik važiavimą, bet ir dažnai įtraukia pagalbines paslaugas, tokias kaip įkrovimas/iškrovimas (jei tai numatyta) arba muitinės brokerio paslaugos. Visada rekomenduoju detaliai perskaityti pasiūlymą, kad nebūtų staigmenų.

6. Kas nutinka, jei krovinys pažeidžiamas kelyje? Kas atsakinga?

Tai jautrus klausimas. Pagal tarptautinę konvenciją (CMR), pervežėjas yra atsakingas už krovinio praradimą ar pažeidimą nuo to momento, kai jis priimtas vežti, iki jo išdavimo gavėjui. Tačiau praktikoje viskas nėra taip paprasta. Labai svarbu yra krovinio apžiūra priimant ir išduodant.

Kai kurie klientai, ypač pradedantys, nusiperka pigią draudimo polisą arba visai jo neturi. Mano nuomone, krovinio draudimas yra privalomas. Net ir jei pervežėjas yra profesionalus, kelyje gali įvykti nelaimingas atsitikimas, avarija ar net gaisras. Be draudimo, gauti atlyginimą gali būti ilgas ir varginantis procesas.

Reguliarųjį reisą užtikrinančios kompanijos dažniausiai turi savo draudimą, bet jo apimtis gali būti ribota (pvz., iki 8,33 SDR/kg). Jei vežate brangius prekes (elektroniką, brangiausius alkoholio rūšis), verta pasidomėti papildomu draudimu. Be to, būtina tiksliai užpildyti prekių sąrašą (packing list) su nurodyta verte. Jei dokumentuose parašysite „bendra vertė 100 EUR“, o viduje bus prekės už 10 000 EUR, draudimo kompanija nesumokės pilnos sumos. Atsakomybė visada prasideda nuo sąžiningos ir tikslios informacijos.

7. Kaip vežami šaldomi krovinius? Ar reguliarūs reisai tai leidžia?

Šaldomo pervežimo (refrigerated transport) rinka yra specifinė. Ji reikalauja specialių sunkvežimių su termoreguliavimo įranga. Nors dauguma reguliarių reisų yra orientuoti į sausus krovinius (dry van), daugelis stambių logistikos kompanijų turi ir šaldomųjų reisų grafikus.

Jei planuojate vežti maisto produktus, vaistus ar kitus temperatūros jautrius gaminius, svarbu iš anksto susitarti dėl temperatūros režimo. Reikia ne tik nurodyti, kad reikalingas šaldomas reisas, bet ir tiksliai pasakyti, kokia temperatūra turi būti palaikoma (pvz., nuo +2 iki +6 laipsnių). Be to, šaldomiems kroviniams gali būti taikomi griežtesni muitinės reikalavimai (sanitariniai veterinariniai kontrolės punktai), todėl tranzito laikas gali šiek tiek prailgėti.

Mano patarimas: šaldomiems kroviniams visada pasirinkite patikimus, sertifikuotus pervežėjus. Šaldymo įrenginio gedimas kelyje gali sunaikinti visą krovinio vertę. Patikimi pervežėja reguliariai tikrina savo techniką ir turi priemonių tokiems atvejams (pvz., skubus technikos keitimas arba perkrovimas į kitą mašiną). Netaupykite čia – kokybės garantija šioje srityje yra svarbiausia.

8. Kaip klientas gali sekti savo krovinio judėjimą?

Anksčiau, prieš 20 metų, tekdavo laukti skambučio iš vairuotojo arba dispečeriaus, kad sužinotume, kur yra krovinys. Šiandien technologijos leidžia mums matyti viską realiu laiku. Reguliarūs reisai beveik visada yra aptarnaujami naudojant GPS stebėjimo sistemas.

Klientas paprastai gauna nuorodą (linką) arba prisijungimo duomenis prie kurjerinės paslaugos arba logistikos sistemos. Ten jis gali matyti, kur yra mašina, koks yra jos greitis, ar sustojo poilsio. Tai suteikia didelės ramybės. Ypač kai vežami brangūs ar skubūs kroviniai.

Be to, geros kompanijos siunčia pranešimus apie svarbius įvykius: „Krovinys priimtas“, „Krovinys išvyko iš uosto“, „Krovinys atvyko į paskirties vietą“. Ši informacinė skaidrumo lygis yra vienas iš pagrindinių dalykų, skiriančių profesionalią logistiką nuo mėgėjiškos. Jei jūsų dabartinis pervežėjas negali pasiūlyti tokios galimybės, verta pagalvoti apie pasikeitimą.

9. Ar galima užsisakyti pervežimą „nuo durų iki durų“?

Žinoma, tai yra standartinis ir populiariausias paslaugos modelis vartotojams. „Nuo durų iki durų“ (Door-to-Door) reiškia, kad pervežėjas pasiima krovinį iš siuntėjo sandėlio ar namų Anglijoje ir pristato tiesiai į gavėjo sandėlį ar namus Lietuvoje. Tai patogiausias būdas, nes klientui nereikia rūpintis vidine logistika tarp uostų ar terminalų.

Šiuo atveju pervežėjas organizuoja visą procesą: ir atvežimą į uostą Anglijoje, ir keltą, ir važiavimą per Europą, ir galutinį pristatymą. Viskas įtraukta į vieną kainą ir vieną sutartį. Tai sumažina koordinavimo reikalavimus iš kliento pusės.

Yra ir kitų variantų, pvz., „nuo krantinės iki krantinės“, kai klientas pats pristato krovinį į mūsų terminalą Anglijoje ir pats paima iš mūsų terminalo Lietuvoje. Tai gali būti šiek tiek pigiau, bet reikalauja kliento turėti savo transportą arba organizuoti jį.