Reguliarios krovinių kelionės į Angliją: Kaip rasti optimalią kainą ir išlaikyti efektyvumą

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, turi galimybę stebėti, kaip kečiasi rinka, o kartu ir klientų lūkesčiai. Anglija (arba Jungtinė Karalystė) visada buvo viena iš pagrindinių prekybos partnerių Lietuvos verslui. Tačiau po „Brexit“ situacija pasikeitė neapibrėžtai, todėl senosios geros praktikos nebe visada veikia. Dažnai verslininkai klausia: kaip susitvarkyti su logistika, kad kainos būtų priimtinos, o prekės pasiektų adresatą laiku? Atsakymas slypi ne vien pigiausio vairuotojo paieškoje, o sistemoje – reguliariose kelionėse ir išmaniuose maršrutuose.

Šiame straipsnyje pasidalysiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip susikurti efektyvią pervežimų į Angliją strategiją, išvengti paslėptų mokesčių ir pasiekti optimalią kainos bei kokybės balansą. Nepaisant to, kad rinka dinamiška, pagrindiniai logistikos dėsniai išlieka tie patys – planavimas, tikslumas ir partnerių pasitikėjimas.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje suformulavau 10 klausimų, kurie man dažniausiai tenka girdėti iš klientų, bei atsakymus į juos, paremtus ilgamete praktika. Tikimasi, kad tai padės jums suprasti procesą giliau ir priimti tinkamesnius sprendimus.

1. Kodėl reguliarios (t. y. linijinės) kelionės yra pigesnės nei ekspedinis pervežimas?

Tai vienas pagrindinių klaidingų įsitikinimų, su kuriuo susiduriu. Klientai dažnai mano, kad užsisakyti atskirą sunkvežimį (FTL – Full Truck Load) vienai kelionei bus greičiau ir, galbūt, pigiau, jei greitis yra vienintelis kriterijus. Tačiau kalbant apie optimią kainą, reguliarios linijos (kai tą patį maršrutą vairuotojas važiuoja kiekvieną savaitę tam tikrais dienomis) turi akivaizdžių pranašumų.

Kai transporto kompanija valdo reguliarias linijas, ji gali geriau planuoti savo išlaidas. Vairuotojas žino, kad į Angliją važiuos antradienį, o atgal – ketvirtadienį. Tai leidžia išvengti tuščiosios kelionės rizikos („deadhead“), kai vairuotojas važiuoja atgal be krovinio. Esant reguliariam srautui, kroviniai susidaro blokais – viename sunkvežimyje galima sujungti kelis klientų siuntas (LTL – Less than Truck Load). Tokiu būdu kaina vienam paletės vietui arba kubui žymiai sumažėja, nes išlaidos (kuras, kelių mokesčiai, laivų bilietai) padalinamos iš visų užsakovų. Ekspedinis pervežimas, kai reikia siųsti atskirą mašiną tik vienam klientui, beveik visada kainuoja brangiau dėl didelių fikviųjų išlaidų, tenkančių vienam kelionei.

Be to, reguliarios linijos leidžia užtikrinti stabilų vietų kiekį. Jums nereikia varžytis dėl vietos „paskutinę minutę“, kai rinka yra perkrauta, o kainos šokinėja į viršų. Ilgalaikis bendradarbiavimas su linijiniais vežėjais suteikia galimybę užfiksuoti kainas ilgesniam laikotarpiui, kas yra neįkainojama verslo planavimui.

2. Kokius papildomus išlaidas sukelia „Brexit“ ir kaip jie veikia galutinę kainą?

„Brexit“ pakeitė visą žaidimo taisykles. Anksčiau Anglija buvo praktiškai kaip kita ES šalis – prekių judėjimas buvo beveik nemokamas ir be jokios burokratijos. Dabar kiekviena siunta praeina muitinės kontrolę, ir tai tiesiogiai veikia kainą.

Pirma, tai yra administracinių išlaidų padidėjimas. Reikia sumokėti už muitinės brokerio paslaugas tiek Lietuvoje (eksportui), tiek Anglijoje (importui). Šios paslaugos nėra brangios atskirai, tačiau jas pridėjus prie mažos siuntos kainos, procentinis padidėjimas gali būti juntamas.

Antra, yra vėlavimo rizika. Jei dokumentai yra neteisingai užpildyti ar trūksta kurių nors priedų (pvz., sertifikatų), siunta gali būti sulaikyta uoste arba terminaluose. Kiekviena valanda, praleista stovint, kainuoja pinigus – vairuotojo darbo užmokestis, mašinos nuomos arba stovėjimo mokesčiai terminaluose. Optimalios kainos siekiantys klientai turi suprasti, kad sutaupyti ant dokumentų rengimo arba pasirinkti pigų, bet nepatikimą brokerį gali baigtis kur kas brangiau – išlaidomis dėl šaldytų prekių sugadinimo arba praleistų terminų sandėliuose.

Trečia, atsirado galimybė taikyti muito mokesčius ir PVM (angliškai VAT), nors dažniausiai tai taikoma tik tarpininkams. Tačiau procesas reikalauja tinkamos finansinės garantijos (pvz., deferment account) pasitikėjimo atžvilgiu. Jei vežėjas tokios garantijos neturi, mokesčiai turi būti sumokėti iš karto, o tai užšaldžia lėšas ir sukuria papildomą komfortinę priemonę. Gerai suorganizuotos reguliarios kelionės turi šias garantijas, todėl procesas vyksta sklandžiai be papildomo streso ir uždelsto pinigų srauto.

3. Ką reiškia „optimali kaina“ logistikoje ir kaip ją apskaičiuoti?

Dauguma klientų, kalbėdami apie optimalią kainą, turi omenyje mažiausią rastą kainą rinkoje. Tačiau mano patirtis rodo, kad mažiausia kaina retai kada yra optimaliausia. Optimali kaina – tai balansas tarp kainos, patikimumo ir pristatymo termino.

Jei gavote pasiūlymą, kuris yra 20–30 % pigesnis nei rinkos vidurkis, tai turėtų įspėti. Toks pigumas dažnai pasiekiamas taupant kuro kokybę (naudojant pigesnį, „pilną“ kurą, kuris gali sugadinti šaltųjų agregatų darbą), taupant vairuotojų poilsį (pažeidžiant darbo laiko normas, kas yra nelegalu ir pavojinga) arba naudojant labai senas technines priemones, kurios dažnai sugenda.

Kaip ekspertas aš visada rekomenduoju žiūrėti į bendrąją savikainą. Pavyzdžiui, jei pigesnis pervežėjas pristatys siuntą vėlai, ir jums teks skubotai užsakyti kurjerį iš Anglijos į gamyklą (kadangi nebeužtektų komponentų), galutinė kaina bus dvigubai didesnė. Optimali kaina apima ir draudimą, ir dokumentų tvarkymą, ir galimybę susisiekti su atsakingu asmeniu bet kuriuo paros metu. Todėl vertinant pasiūlymus, visada klauskite apie įtrauktas paslaugas, o ne tik apie galutinį skaičių sąskaitoje.

4. Kokius kriterijus reikėtų atsižvelgti renkantis maršrutą (Kalė/Doveris arba Ostandė/Harvičius)?

Maršruto pasirinkimas tiesiogiai įtakoja kainą, ir čia nėra vieno teisingo atsakymo visiems. Tradiciškai populiariausias ir trumpiausias yra maršrutas pro Kalė (Prancūzija) ir Doverį (Anglija). Čia vežia daugiausia vežėjų, o kelionė per Lamanšą sąsiaurį trunka tik apie 90 minučių keltu arba 35 minutes tuneliu (Eurotunnel).

Tačiau šis maršrutas turi ir savo „kainą“. Dėl didelio srautų tankio, ypač po „Brexit“, čia dažnai susidaro didelės eilės muitinės patikros metu. Vairuotojas gali praleisti kelias valandas ar net dieną laukdamas išvykimo. Laikas – tai pinigai. Be to, Eurotunnelas yra brangesnis nei keltas, nors greičiau.

Alternatyva yra maršrutai pro Nyderlandus (Ostandė – Harvičius arba Roterdamas – Hullas). Šie maršrutai ilgesni (apie 6–7 valandas jūros kelionė), bet jie dažnai leidžia išvengti didžiulių spūsčių Doveriuje. Vairuotojui tenka ilgiau dirbti (naktimis), tačiau dažnai šiuos maršrutus renkasi tie, kurie veža brangius krovinius arba tokius, kurie negali ilgiau stovėti eilėse (pvz., maisto produktai su trumpu galiojimo laiku).

Optimali kaina čia randama analizuojant konkrečų vežėjo srautus. Jei jis t reguliarias keliones pro Harvičų, jis gali pasiūlyti geresnę kainą nei konkurentai važiuojantys pro Doverį, nes jis žino, kaip išvengti eilių ir taupyti laiką. Renkantis partnerį, verta paklausti, kokiu maršrutu jis važiuoja ir kodėl.

5. Kaip krovinių konsolidacija (groupage) veikia kliento kišenę?

Krovinių konsolidacija, arba dalinių krovinių pervežimas, yra vienas efektyviausių būdų sumažinti išlaidas smulkiems ir vidutiniams verslams. Principas paprastas: keletas skirtingų klientų, siunčiančių prekes į tą patį regioną (pvz., Londoną arba Midlands), savo siuntas pakrauna į vieną sunkvežimį.

Kam tai naudinga? Jei jums reikia pergabenti tik 2–3 europaletes, užsakant atskirą sunkvežimį sumokėtumėte už visą jo talpą (33 europaletes). Konsoliduojant, mokate tik už užimtą vietą. Taip pat sumažėja muitinės išlaidos, nes viena deklaracija gali apimti kelis siuntėjus (tačiau čia svarbu sutikti dėl atsakingumo paskirstymo).

Tačiau čia yra vienas „bet“. Konsolidacija reikalauja laiko. Vairuotojas turi surenkti krovinį iš visų klientų Lietuvoje (arba Baltijos šalyse), nuvežti į Angliją, ten iškrauti visus ir paskirstyti. Todėl pristatymo terminas gali būti ilgesnis nei 5–7 dienos. Jei jūsų verslas gali sau leisti planuoti atsargas iš anksto (just-in-time principas čia netinka), konsolidacija yra geriausias būdas pasiekti minimalią kainą vienetui.

6. Ar verta rizikuoti su neapibrėžtais tarpininkais (brokeriais) ieškant pigiausios kainos?

Internete rasite šimtus pasiūlymų, kurie žadami „pervežimus į Angliją nuo X eurų“. Dažnai šių pasiūlymų autoriai yra ne transporto kompanijos, o tarpininkai, neturintys nei savo technikos, nei patirties. Jie tiesiog perkrauna užsakymą pigiau rastam vežėjui, užimdami savo maržą.

Kodėl tai pavojingu? Esant problemų situacijai (pvz., avarija, muitinės sulaikymas), tarpininkas dažnai neturi įtakos vežėjui. Jis gali tiesiog nebeatsiliepti į skambučius. Be to, tokie brokeriai dažnai nežino detalių „Brexit“ reikalavimų ir gali pateikti neteisingą informaciją apie dokumentus.

Rekomenduoju dirbti tiesiogiai su logistikos kompanijomis, kurios turi savo parką arba ilgalaikius patikimus subrangovus. 20 metų patirtis moko, kad pigiausias pasiūlymas tampa brangiausiu, kai prasideda problemos. Patikimas partneris gali kainuoti šiek tiek brangiau, tačiau jis užtikrina, kad siunta bus pristatyta, o jei kas nors nepasiseks – bus sprendžiama operatyviai.

7. Kaip teisingai supakuoti krovinius, kad išvengtume papildomų išlaidų?

Pakavimas – tai dažnai nepaisoma sritis, tačiau ji tiesiogiai veikia kainą. Anglijoje sandėlių darbuotojai ir vairuotojai yra labai griežti dėl pakavimo standartų. Jei krovimas atliktas nekokybiškai, gali kilti problemų.

Pirmiausia, tai yra paletės būklė. Jei naudojamos senos, sugedusios paletės, jos gali nebeišlaikyti krovinio svorio arba sugadoti kitas prekes viršuje/šaliaje. Tokiu atveju gali būti taikomi baudos mokestis už „netinkamą pakavimą“ (re-palleting charge), kai krovinius tenka perkrauti Anglijoje į naujas paletes. Tai kainuoja labai brangiai.

Antra, krovinių fiksavimas. Prekės turi būti tvirtai pririštos, kad nenukristų važiuojant arba kraunant/ikraunant keltuose. Jei prekės sužaloja vairuotoją arba kitą krovinį, atsakomybė tenka siuntėjui.

Trečia, etiketės. Kiekviena paletė turi turėti aiškiai matomą etiketę su siuntėjo, gavėjo, prekių pavadinimu ir, svarbiausia, numeriais (SSCC). Be šių numerių neįmanoma atlikti sklandžios muitinės deklaracijos Anglijoje (jei naudojamos „New Computerised Transit System“ procedūros). Trūkstant etikečių, siunta gali būti sulaikyta papildomai dokumentams tvarkyti, kas vėlgi kainuoja pinigus.

8. Kaip draudimas veikia pervežimo kainą ir ar jis būtinas?

Draudimas nėra pasirinktinis malonumas, o būtinybė, ypač vežant brangius krovinius. Pagal tarptautines konvencijas (CMR), vežėjo atsakomybė yra ribota (dažniausiai apie 8,33 SDR vienam kilogramui). Jei vežate elektroniką, farmaciją ar brangų baldų, ši suma padengti nuostolių neįmanoma.

Draudimo kaina paprastai svyruoja nuo 0,2 % iki 0,5 % nuo prekių vertės. Tai nedidelis priedas prie galutinės sąskaitos, tačiau jis suteikia ramybės. Kai kalbame apie optimalią kainą, reikia įskaityti ir šią rizikos dalį. Kai kurios kompanijos siūlo labai žemas pervežimo kainas, tačiau nerodo, kad draudimas įtrauktas, arba siūlo labai ribotą draudimą. Tokiu atveju, įvykus įvykiui, klientas gali likti be prekių ir be kompensacijos.

Mano patarimas: visada tikrinkite draudimo sąlygas. Užtikrinkite, kad draudimo apimtis dengtų visą prekių vertę nuo išvežimo iš sandėlio iki pristatymo gavėjui („warehouse to warehouse“ principas). Tai apsaugo nuo situacijų, kai kažkas nutinka tarpinio sandėlio teritorijoje Anglijoje.

9. Kaip sezonas veikia kainas ir kaip jas planuoti?

Logistika, kaip ir kiekvienas verslas, turi savo sezoniškumą. Anglijos krypties pervežimai turi du „pikus“ laikotarpius: prieš Kalėdas (lapkričio–gruodžio mėn.) ir vasaros pradžioje (gegužės–birželio mėn.), kai padidėja statybinių medžiagų ir prekių laukiančių atostogų srautai.

Šiais laikotarpiais paklausia viršija pasiūlą. Vietos reguliuojamose linijose užpildomos, o kainos šokinėja 20–40 %. Jei jūsų verslas priklauso nuo šių sezonų (pvz., prekiate eglutėmis, maisto produktais arba madų kolekcijomis), optimalios kainos strategija yra užsakyti pervežimus iš anksto.

Dauguma transporto kompanijų leidžia užfiksuoti vietas arba sudaryti ilgalaikę sutartį su fiksuota kaina, jei užsakymas padaromas 2–3 mėnesius iš anksto. Taip užtikrinamas biudžeto stabilumas, o vengiama situacijos, kai reikia skubiai pirkti brangią vietą rinkoje. Planavimas – tai galingiausias įrankis kainų valdyme.

10. Kokius dokumentus būtina turėti norint užtikrinti sklandų pervežimą ir išvengti baudų?

Dokumentų tvarkymas po „Brexit“ tapo kritišku elementu. Netinkami arba trūkstami dokumentai yra dažniausia baudų ir sulaikymų priežastis. Norint pasiekti optimalią kainą (be papildomų muitinės rinkliavų), reikia turėti šiuos pagrindinius dokumentus:

1. Komercinė sąskaita-faktūra (Commercial Invoice): Turi būti išduota angliškai, nurodyant tikslias prekių vertes, svorius, prekių kodus (HS kodus) ir šalies kilmės numerius (jei taikoma 0 % muito tarifas).