Greitas ir pigus transportas į Angliją mikroautobusu – kaip iš tiesų vyksta perkraustymas?

Dvidešimt ketveri metai. Tiek važinėju tarp Lietuvos ir Anglijos. Jeigu paklaustumėt, ar galiu pasiūlyti greitą ir pigų transportą į Angliją mikroautobusu, atsakyčiau – taip, bet su sąlyga. Kad žinotumėt, ko norit. Nesitikėkite penkių žvaigždučių viešbučio ant ratų už šimtą eurų. Rašau ne tam, kad įtikinėčiau, o kad paaiškinčiau, kaip rinkoje sukasi daiktai. Per tuos metų mačiau visko – ir idealių kelionių, ir tokių, kai klientas liko be lagamino kažkur pakeliui. Retai, bet nutinka. Ir dar – ne viskas auksas, kas šviečia, ypač kai skelbimai kainuoja pigiau nei kava.

Kainos ir kodėl pigiau ne visada reiškia geriau

Kiek kainuoja viena vieta mikroautobuse į Londoną, jei turi tik du lagaminus?

Žiūrėk, jei važiuoji iš Vilniaus ar Kauno, dažniausiai sueina nuo šimto dvidešimt iki dviejų šimtų eurų. Priklauso nuo sezono. Rugsėjį brangiau, nes studentai puola. Vasarį pigiau, nes niekam nereikia. Du lagaminai – standartas. Bet jei atsiveši dar tą didelį sportinį maišą, kuriame telpa katinas, gali vairuotojas paprašyti papildomai. Ir teisingai – vietos mikroautobuse nėra begalinės. Kartam tenka mokėti dvigubai, jeigu vežasi, tarkim, penkis stiklo gabalus iš senelės bufeto. Ne juokas, toks buvo atvejis praėjusį mėnesį.

Ar pigus transportas į Angliją mikroautobusu tikrai saugus, ar maža kaina slepia ką nors bloga?

Maža kaina nereiškia, kad tau kėdė prikrauta džiuto virvėmis. Dažnai tiesiog važiuoja pilnas mikroautobusas aštuoni žmonės, kartu ir daiktai, todėl kuras pasidalija. Tačiau. Jei randi kainą astuoniasdešimt eurų į Angliją, o visi kiti prašo du šimtus, paklausk savęs – ar ten yra draudimas? Ar vairuotojas miega prie vairo? Aš mačiau įmones, kurios registruotos kaip keleivių pervežimas, o realiai veža baldus be jokio leidimo. Ne visi blogi, bet žuvį ieškok ten, kur kvepia.

Kodėl viena firma sako, kad kaina fiksuota, o kita skambina vakarą ir prašo dar šimtą eurų?

Taip būna. Yra toks dalykas vadinasi „hidden fees". Aš nemėgstu to žodžio, bet kitaip nepavadinsi. Vieni žaidžia sąžiningai – kiek pasakė, tiek bus. Kiti paskambina prieš pat išvažiavimą ir sako, kad tavo lagaminas per didelis. Arba kad reikia mokėti už „muitinės patikrinimą". Absurdas. Pas mus mokai tiek, kiek sutarta. Kartais, jei prisiveža antrą šaldytuvą, tada papildomai. Bet ne šiaip sau. Prašyk raštiško patvirtinimo, kad nebūtų pokštų.

Ar galima derėtis, kai ieškai transporto į Angliją, ar tai asmeniškai įžeidžia?

Asmeniškai? Ne, aš ne pavasarinis gaidys. Derėtis galima, ypač jei esi lankstus su datom. Jei gali išvykti antradienį ryte vietoj penktadiio vakaro – tikrai rasim vietą pigiau. Mikroautobusas važiuoja taksi principu: arba tu vienas apmokini visą, arba dalinamės. Atskaičius dujas, apmokestinimą, viešbučius vairuotojams – didelių nuolaidų nepamatysi. Bet dvidešimt trisdešimt eurų – taip, tai realu. Kartais mes patys siūlom, jei koks kampas lieka tuščias, paskutinę minutę. Sek Facebook grupes, ten kartais meta pasiūlymus.

Ar reikia mokėti prieš kelionę, ar galiu atsiskaityti ten, Anglijoje?

Paprastai prašome depozito – trisdešimt arba penkiasdešimt procentų. Tai standartas. Pilną sumą prieš kelionę, nes jei atsisakai paskutinę minutę, mes liekam ne prie ko. Būna išimčių seniems klientams, bet pirmą kartą – tikrai ne. Karta atvežėm žmogų į Londoną, jis pasiūlė mokėti ten, o ten dingo. Ne, ne dingo, tiesiog atsiskaitė, bet tai buvo nepatogu ir rizikinga. Atsiskaitai prieš, gauni sąskaitą, visi ramūs. Ir ne, negalima mokėti rubliais. Buvo tokių prašymų. Ne.

Kelionės laikas, maršrutai ir kas dedasi kelyje

Kiek realiai trunka kelionė mikroautobusu iš Kauno iki Londono?

Rašome dvidešimt keturias valandas, bet realiai nuo durų iki durių gaunasi trisdešimt dvi. Kur pradingsta laikas? Sienos. Koridoriai. Vairuotojas pametė kelią ties Hamburgu ir pusvalandį sukiojomės. Aš sėdžiu ofise jau penkerius metus, bet buvau. Būna, kad Prancūzijoje sustojam prie degalinės, o lenkai pasienyje stovi tris valandas. Tai ne mitas. Greitas transportas į Angliją mikroautobusu vyksta tada, kai dokumentai tvarkingi ir orai geri. Rimtai, orai lemia daug.

Koks tikras maršrutas ir ar važiuojate visada per tas pačias šalis?

Mes važiuojam per Lenkiją, Vokietiją, tada... kur ten... (pataisau, per Olandiją arba Belgiją, priklauso nuo kamščių), ir per tunelį. Būna, vairuotojai pasirenka ilgesnį kelią, bet su mažiau spūsčių. Navigacija padeda, bet patirtis svarbiau. Kartą nuvažiavom per Liuksemburgą be reikalo, vairuotojas eksperimentavo. Užtrukom valandą, bet pamatėm gražių pievų. Tokios kelionės būna. Svarbiausia – saugiai pasiekti Angliją. Jei nori greičiau – imk lėktuvą. Jei pigiau – kentėk nuokrypius.

Ar vežate tiksliai iki namų durų, ar tik iki stoties?

Klausiate kas savaitę. Taip, galima iki namų, bet jei gyveni kaime prie... kaip ten tos skylės vardu... (pataisau, Peterborough apylinkėse), o kitas keleivis laukia Liverpulyje, vairuotojas prašys susitikti patogesnėje vietoje. Ne iš tinginystės – dėl laiko, dyzelio. Jei pilnas krovinys, kiekvienas kilometras brangiai kainuoja. Bet jei sumokėjai už pilną transportą, stos prie durų. Rimtai, ne prie vartų. O jei daugiabuty be lifto – pats nešk daiktus laiptais, čia ne mūsų sritis.

Kur kelionės metu valgo ir miega vairuotojai, ar jie tikrai nedirba po parą?

Valgyt sustojam Vokietijoje, porcijos didelės. Arba Olandijoje. Dėl miego – vairuotojai, bent jau mūsų, dirba pamainom. Du žmonės. Jeigu matai, kad vienas vairuoja, kitas snaudžia gale ant maišų, nesisėsk ant jo. Pokštas. Rimtai: po dvylikos valandų privaloma pertrauka. Bet aš mačiau, kaip pigios įmonės veža vienu vairuotoju visą kelią. Ir tada kas? Tada mikroautobusas nuvaro griovį. Arba dar blogiau. Todėl klausyk, ar turi du vairuotojus, jei kelionė ilga.

Bagažas, draudimas ir keisti daiktai

Kiek lagaminų galiu vežtis ir ar svoris tikrai nesvarbu?

Standartas – du lagaminai ir rankinis. Svoris? Mikroautobuse niekas nevedžioja svarstyklių. Bet jei tavo lagaminas sveria septyniasdešimt kilogramų ir tenka jį kelti prie antro laiptelio į mikroautobusą, gali vairuotojas suraukti antakius. Kartą vežėm klientą, kuris pripakavo knygų visas dėžes. Mikroautobusas pradėjo listi į šoną kaip koks laivas. Teko paprašyti persidėti. Taisyklė paprasta: jei gali pats pakelti, dažniausiai praeisi. Bet jei vežiesi akvariumą su vėžliu, geriau perspėk iš anksto. Vietos nėra daug, viskas skaičiuojama centimetrą į centimetrą.

Ar galiu vežtis dviratį, žoliapjovę ar kitus milžiniškus daiktus?

Dviratį – taip, jei išardysi. Žoliapjovę... žinote, buvo atvejis. Klientas vežėsi visą garažą, mes neturėjom kur dėti. Žoliapjovė nebetilpo, teko ant viršaus ant specialių laikiklių. Kainavo papildomai, aišku. Bet jei daiktas saugiai pritvirtinamas ir neužstato vaizdo, galima derėtis. Raktas – pranešti prieš kelionę, ne tada, kai vairuotojas atvažiuoja ir pamato, kad tu turi sofą, dviratį ir tris katinų narvelius. Būna tokių „ups" momentų. Tada visiems nepatogu, ypač vairuotojui, kuris jau ir taip vėlavo. Planuok iš anksto, paprasčiau bus.

Kas jei sudužo mano daiktas – draudimas ar aš pats kaltas?

Čia skaudi tema. Pilnas draudimas kainuoja, ir daugelis klientų jo nepasiima, nes galvoja „nieko nenutiks". Nutinka. Jei daiktas buvo supakuotas kaip reikiant – dėžė, putplastis – ir vis tiek sulūžo, tada mes. Jei įmetei į krepšį ir vyliesi, kad mikroautobusas važiuos kaip pūkų laivas... pats žinai atsakymą. Aš patariu: brangius daiktus – kompiuterius, ekranus – pakuok dvigubai. Mes turim pas mus kelias antklodes, kuriomis apklojam, bet tai ne stebuklas. Kartais kelias duobėtas, ypač Lenkijoje. Vibracija padaro savo.

Ar galima vežtis rūkytą dešrą iš mamos ir kiaušinius?

Maršrutas nėra Europos Sąjunga... o dabar, na, Anglija irgi išėjo (brexitas), bet taisyklės griežtos. Mėsos produktus vežti draudžiama. Bet jei mama įgrūdo dešrą tarp kojinių, muitininkas tikriausiai nepasieks. Nors aš nepatariu. Buvo atvejis, kad atėmė visą šaldytuvą su šaltiena. Skaudu. Pieno produktai irgi rizikingi. Duona, šokoladai – ramiai galima. Bet jei muitinėje paklausia, ar turi maisto, sakai – tik kelionėms. Jie žino, kad meluoji, bet kartais užsimerkia.

Dokumentai, muitinė ir keblūs atvejai

Ką daryti, jei muitinėje sulaiko daiktus ar pradeda kamuoti klausimais?

Būk ramus ir neišsidirbinėk. Muitininkai dirba savo darbą. Jei vežiesi daiktus didesnės vertės, turėk sąskaitas faktūras – ai, rašau netiksliai, faktūras, pirštas nusileido. Jeigu vežiesi kompiuterius, turėk kvitus. Kitaip pagalvos, kad prekiauji. O prekiauti negalima be leidimų. Buvo taip, kad klientas vežė penkiolika telefonų „draugams". Draugai liko be telefonų, o klientas be mūsų paslaugos ateityje. Rimtas reikalas. Tvarkykis iš anksto.

Ar dabar vis dar saugu persikraustyti mikroautobusu, kai tiek visko pasikeitė?

Saugiau nei lėktuvu, jei klausi mano nuomonės, nors čia subektyvu. Dokumentai dabar svarbesni nei anksčiau. Pats nežinau visų niuansų kiekvieną savaitę, nes tas brexitas keičiasi kaip žaidimo taisyklės (ne, rimtai, savaitgalį peržiūrėk UK gov puslapį, nes aš galiu ir atsilikti nuo paskutinių atnaujinimų). Bet bendrai: pasas, darbo leidimas jei reikia, daiktų sąrašas. Jei persikraustai – ne problema. Jei vežiesi prekes – problema. Dažnai sakau klientams – verčiau persikraustyti du kartus nei vežtis neaiškius daiktus be popierių. Geriau saugu.

Ką reiškia „dalinis krovinys" ir ar aš pats esu krovinys?

Ne, tu esi keleivis. Dalinis krovinys – tavo sofos, tavo dėžės. Mes surenkam keletą žmonių, kurių daiktai nesudaro pilno mikroautobuso. Tada juos sukrauname kartu. Tu moki už kubinį metrą arba už dalį vietos. Tai leidžia sumokėti mažiau negu už pilną. Bet trūkumas – gali tekti palaukti, kol surinksime kitus, ir data gali šiek tiek pajudėt. Tai toks kompromisas tarp pigumo ir tikslaus laiko. Jei tau bet kas tinka – imk dalinį. Jei turi griežtą datą – imk pilną mikroautobusą. Aišku?

Ar galiu keisti išvykimo datą paskutinę minutę?

Keisti galima, bet kuo arčiau datos, tuo sunkiau. Yra šventa taisyklė: jei atšauki per tris dienas, pinigus atiduodu arba perkeliu kitai dienai. Jei atšaukai tą pačią dieną, kai mikroautobusas jau pakeliui pas tave – lik be depozito. Aš taip darau, nes kiti klientai praranda vietas. Buvo atvejis, kai du klientai atšaukė per vieną savaitę, ir mes likome su tuščiu kampu iki pat Londono. Nuostoliai. Gerbk kitų laiką, mes tavęs gerbsim tuo labiau. Tai savi... kaip ten... na, egoizmas kažkieno. Supranti.

Kaip atskirti normalią įmonę nuo sukčių, kai skaitai apie pigų transportą?

Žiūrėk, jei jie prašo visos sumos iš karto į neaiškų sąskaitą – budink. Jeigu nėra adreso, nėra telefono, o bendrauji tik per Messenger – budink dvigubai. Normali įmonė turi svetainę, žmonišką bendravimą, sutartį. Jeigu žada stebuklus – „rytoj 6 ryto, pigu, ir dar gausi dovanų" – greičiausiai meluoja. Aš per tuos metus matęs, kaip žmonės prarado daiktus, pinigus, laiką. Geriau sumokėk šimtu eurų daugiau, bet būsi ramus. Ir nepirk paslaugos tik pagal tai, kas pirmas išlindo Google paieškoj. Google nesaugo tavo sofos. Tai faktas.

Žmonės, vairuotojai ir tikros bėdos kelyje

Ar visi vairuotojai tikrai turi teises ir nevažinėja po parą be miego?

Dauguma – taip. Bet mačiau visokių. Buvo konkurentas, vairavo pats, nors akys merkėsi jau Prancūzijoje. Keleiviai bijojo. Aš siūliau rinktis mus, bet jie galvojo, kad pigiau geriau. Nereikia. Mūsų vairuotojai keičiasi kas aštuonias–dešimt valandų. Poilsis privalomas. Jei vairuotojas pavargęs, jis atsakingas už tavo daiktus ir gyvybę. Rimtas darbas. Mačiau ir tokių, kurie vairuoja be C kategorijos teisių, bet tada keleivių vežti negali. Štai taip. Klausyk intuicijai.

Kas jei mikroautobusas sulūžta kelyje – lieku šalia kelio iki ryto?

Būna. Ne dažnai, bet būna. Pernai trūko sankabos. Iškvietėm pagalbą, keleiviui suradau traukinį. Bet jei lūžta Vokietijos vidury nakties... lauksi. Mes turim draudimą, dengia alternatyvų transportą, jei gedimas didesnis nei dvylika valandų. Mažesnis – sutaisom ir važiuojam. Kartą teko keisti ratą vidury niekur. Keleivis padėjo, fotografavomės. Nepatogu, bet žmoniška. Pala, ne ratą, o padangą. Ai, koks skirtumas, suprasi kelyje.

Ar vairuotojas padės pakrauti daiktus į mikroautobusą, ar tai mano problema?

Padeda, bet ne visko. Jei turi liftą kieme ir du lagaminus – pasiims. Jei gyveni penktame aukšte be lifto ir turi pianiną – tavo bėda, draugie. Galim pasikviesti papildomus žmones, bet tai kainuos. Vairuotojas nėra Hercules. Jis vairuoja. Krauti padeda, kai daiktai iki penkių kilogramų. Didžiausius – kartu. Bet jei laukia sniegas ir tu nesi už privažiavimo – gali likti vienas su sofa pūgoje. Rimtai. Aš kartą stūmiau sofą per balą. Nebenoriu.

Ką daryti, jei jūsų mikroautobusas vėluoja penkias valandas, o aš stoviu kieme?

Skambink. Iškart. Kartais vairuotojas užsilenkęs pasieny, kartais – avarija, kartais – ankstesnis klientas nepakrovęs. Laukimas kieme žiaurus, ypač žiemą. Stengiamės perspėti SMS, bet būna dienų, kai telefonai užsiėmę. Jei vėluojam daugiau nei dvi valandas – tai nebe normalu ir turi teisę pykti. Bet pykti, o ne rėkti. Rėkimas nepagreitins mikroautobuso. Buvo atvejis, kai klientas išlaužė duris parkingui, nes pamanė, kad neatvažiuosim. Nepadarė taip. Tiesiog supyko. Pykti galima, durų nelaužyk.

Ar kelionės metu galiu vežtis šunį ar katę, kokios taisyklės?

Šuo ar katė – taip, bet tik su dokumentais. Skiepai, čipas, pasas. Anglija griežta dėl gyvūnų. Beje, mikroautobuse gyvūnas sėdi ne ant keleivio kelių, o narvelyje arba uždėtame maiše, kad nenuplėštų sėdynių. Buvo atvejis, kai šuo prakedeno visas duris. Savininkas pyko ant mūsų. Aš pykau ant savininko. Sutarėm, kad taip nenutiks. Augintiniai keliauja, bet tik jei sutarta prieš savaitę. Paskutinę minutę nugabenti arklio nepavyks. Ne, arklių nevežam. Nebent maži pony. Pokštas, pony irgi ne. Išskyrus tą vieną kartą. Ne, nebuvo. Niekada nebuvo.

Ar bent kėdė bus patogi, kai važiuoju mikroautobusu, ar aš kentėsiu?

Kėdės. Na, mikroautobusas nėra Mercedes S klasė. Dažniausiai transformuojamos sėdynės, kad tilptų daiktai. Tu sėdėsi, bet komfortas priklauso nuo to, ar prie kojų stovi dėžė su lempomis. Jei mikriukas pilnas, vietos mažai. Mes duodam antklodes, vandenį. Bet jei tikiesi monitoriaus, puodelio laikiklio ir masažo – tikėkis autobuso. Mes vežam greitai ir pigiai. Už komfortą reikia mokėti atskirai. Arba pirkti lėktuvo bilietą. Pigus variantas turi savo kainą. Ta kaina – penkiolika centimetrų kelio jaudulio.

Tiek to. Greitas ir pigus transportas į Angliją mikroautobusu egzistuoja, bet jis nėra stebuklas. Reikia planuoti, rinktis sąžiningą vežėją ir nesitikėti, kad viskas bus kaip penkių žvaigždučių viešbutyje. Jei ką nors nežinai – klausk prieš pervedant pinigus. Aš čia ne tam, kad parduočiau, o kad papasakočiau kaip yra. Daug metų praleidau kelyje, žinau, kur slepiasi kiaulės, kur giliau vanduo. Pasitark, palygink, tada sėsk. Sėkmės kelyje. Iki.