Prieinamos kainos daiktų transportavimui iš Anglijos: Kaip sutaupyti nerizikuojant kokybe

Šiuolaikinėje logistikos pasaulyje, ypač po „Brexit“, daiktų gabenimas iš Jungtinės Karalystės (JK) tapo ne tik kasdieniu reikalavimu verslui, bet ir būtinybe daugeliui privačių asmenų, kurie nori parsivežti pirktus automobilius, baldus ar kitas siuntas. Per daugiau kaip dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje, esu matęs, kaip pasikeitė rinka, ir viena dalykas išlieka pastovus – klientų noras rasti optimalų balansą tarp kainos ir paslaugos kokybės. Dažnai kyla klausimas: „Ar įmanoma rasti tikrai prieinamas kainas neprarandant ramybės?“. Atsakymas yra teigiamas, tačiau tai reikalauja suprasti, kaip suformuojama galutinė siuntos kaina ir kuriose vietose galima taupyti.

Anglija išlieka viena pagrindinių prekybos partnerių, tačiau geografinis atstumas, Lamanšo sąsiaurio persikėlimas ir, svarbiausia, muitinės formalumai sukuria savo kainų struktūrą. Nereikia būti logistikos ekspertu, kad sužinotum, kad pigiausias pasiūlymas dažnai pasidaro brangiausias, kai praded dygti neplanuojamos išlaidos. Šiame straipsnyje aš dalinsiuosi savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip veikia kainodara, kad galėtumėte priimti informuotus sprendimus ir mėgautis prieinamomis transportavimo kainomis iš Anglijos.

Svarbiausia suprasti, kad „pigu“ ir „kokybiška“ logistikoje nėra priešingybės. Profesionali krovininė transportavimo įmonis visada ras būdą optimizuoti marsrutus, sujungti siuntas (t. y. taikyti grupinio pervežimo principą) ir taip sutaupyti kliento lėšas. Štai čia ir slypi pagrindinis raktas į prieinamą kainą – efektyvumas. Toliau nagrinėsime visas smulkmenas, kurios lemia, kiek galutinis sąskaitos faktūros sumos skaičius.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau ir atsakiau į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientai visada užduoda norėdami suprasti, kaip užtikrinti geriausią kainą ir paslaugą vežant daiktus iš Anglijos.

1. Kokie pagrindiniai veiksniai lemia galutinę transportavimo kainą iš Anglijos?

Galutinę kainą nulemia ne vienas atsitiktinis faktorius, o visuma komponentų, kurie turi būti apskaičiuoti tiksliai, kad transportavimo įmonei neišeitų į nuostolį, o klientas nepermokėtų. Pirmiausia, tai atstumas ir konkreti vieta Anglijoje. Siunta iš Londono ar jo apylinkių kainos kitaip nei iš Škotijos ar Velso, nes reikia numatyti vairuotojo darbo laiką ir degalų sąnaudas.

Antrasis, o gal net svarbiausias veiksnys šiuo metu, yra krovinio tūris ir svoris. Logistikoje egzistuoja sąvoka „maksimalus bendrasis svoris“, tačiau dažnai būna, kad lengvas, bet didelis krovinys (pvz., putų polistirolo dėžės) užima daug vietos, o sunkus, bet kompaktiškas krovinys (pvz., metalo gaminiai) – mažai. Todėl kainos formavime taip pat svarbi „tūrinė masė“. Trečias dalykas – tai Lamanšo sąsiaurio perkelimas. Keltų bilietų kainos svyruoja priklausomai nuo sezono ir degalų kainos. Be to, po „Brexit“ būtina atsižvelgti į muitinės procedūrų išlaidas, kurios gali būti įtrauktos į paslaugos kainą arba mokamos atskirai. Ir galiausiai, rūšis – ar tai pilna apkrova (FTL), ar dalinis krovinys (LTL), t. y. dalinis pervežimas, kai krovininė mašina veža keletą klientų siuntas vienu metu.

2. Kas yra grupinis pervežimas (konsolidacija) ir kaip jis padeda sutaupyti?

Grupinis pervežimas, arba konsolidacija, yra vienas efektyviausių būdų sumažinti išlaidas tiems, kuriems nereikia pilnos krovininės mašinos. Esu dirbęs srityje, kai ši technologija tik pradėjo plėtotis Lietuvoje, ir dabar tai yra standartas. Principas paprastas: mūsų arba partnerių sandėliuose Anglijoje surenkamos kelios mažesnės siuntos iš skirtingų siuntėjų ir pakraunamos į vieną krovininę mašiną (puspriekabę).

Kodėl tai pigiau? Todėl, kad transportavimo išlaidos (degalai, vairuotojo atlyginimas, keltų bilietai, kelių mokesčiai) yra padalijamos tarp visų tos mašinos klientų. Jei vežate tik du sofas ar kelias dėžes su asmeniniais daiktais, samdyti atskirą sunkvežimį būtų neproporcingai brangu. Grupiniame pervežime mokate tik už užimamą vietą (palečių ar kubinių metrų skaičių). Vienintelis trūkumas – tai trukmė, nes reikia laukti, kol mašina užsipildo arba suranda kitų siuntų tame pačiame regione, tačiau jei laikas nėra kritiškas, tai geriausias pasirinkimas prieinamai kainai užtikrinti.

3. Ar „Brexit“ padarė įtaką transportavimo kainoms, ir ką turėčiau žinoti apie mokesčius?

„Brexit“ neabejotinai pakeitė žaidimo taisykles. Iš pradžių buvo panika ir eilės pasienyje, tačiau dabar, praėjus keleriems metams, sistema susivienodijo, tačiau kainos išliko aukštesnės negu prieš 2020 metus. Kodėl? Nes atsirado biurokratinė našta. Kiekviena siunta, kuri keliauja iš ne ES šalies (JK) į ES šalį (Lietuvą), privalo būti deklaruojama muitinėje. Tai reiškia, kad reikia skirti laiko ir resursų dokumentų rengimui – prekių deklaracijoms, INTRASTAT duomenims.

Klientams svarbiausia suprasti, kad transportavimo kaina dažnai nėra galutinė išlaida. Prie jos prisideda importo PVM (dažniausiai 21 proc., nors kai kuriems atvejams gali būti taikoma mažesnė tariffinė norma) ir galimas muitas, jei prekės nėra asmeninio naudojimo arba jų vertė viršija nustatytą ribą (pvz., 150 eurų dovanoms ar 450 eurų asmeninėms siuntoms). Tiesa, dauguma profesionalių pervežėjų siūlo „papildomų paslaugų“ paketus, kurie apima muitinės atstovavimą. Nors tai atrodo kaip papildoma kaina, actually tai gali sutaupyti pinigų, nes profesionaliai užpildyta deklaracija išvengia brangių muitinės baudų už laiko neatitikimą ar neteisingus duomenis. Taigi, „Brexit“ įtaka yra ne tik pačiam vežimui, bet ir „papildomų“ procedūrų kainų augimui, kurį reikia įtraukti į biudžetą.

4. Kaip vežiautojo pasirinkimas įtakoja kainą – ar verta rinktis mažesnes, mažiau žinomas įmones?

Tai yra klasikinis dilema, su kurią susiduria kiekvienas. Rinka pasižymi dideliu konkurencija, ir tai klientui naudinga. Mažos, greitai augančios įmonės gali pasiūlyti labai patrauklias kainas, norėdamos įgyti rinkos dalį. Jos gali turėti mažesnes fiksuotasias išlaidas (pvz., biudžetą ar administracijos kaštus) ir taip sutaupyti lėšų. Tačiau čia reikia būti atsargiam. Esu matęs atvejų, kai pernelyg žema kaina reiškė tai, kad įmonė neturėjo tinkamos draudimo apsaugos, naudojo senas, techniškai neprižiūrimas mašinas arba, kas blogiausia, prasidedant problemoms, tiesiog nebesireiškė.

Didelės, rinkoje įsivyravusios įmonės dažnai siūlo brangesnes kainas dėl jų prekės ženklo vertės ir garantuoto patikimumo. Tačiau vidurinis kelias – pasirinkti patikimą regioninį žaidėją, kuris turi tiek patirties, tiek lankstumo – dažnai būta geriausias sprendimas. Prieš pasirinkdami mažą kainą, visada paklauskite apie transporto draudimą (CMR draudimas) ir, jei keliate brangius daiktus, papildomą krovinio draudimą. Pigu gali tapti labai brangu, jei 10 tūkst. vertės krovinys dingus kelyje, o vežėjas neturi išmokėjimo galimybių. Taigi, kaina turėtų būti lyginama su įmonės reputacija ir garantijomis.

5. Kokios prekės (pvz., baldai, automobiliai, statybinės medžiagos) vežamos pigiausiai ir kodėl?

Kaina priklauso nuo to, kaip lengva apkrauti, fiksuoti ir iškrauti krovinį bei kokio jis yra „tankio“. Statybinės medžiagos (plokštės, blokeliai) dažnai vežamos pigiau viena kainos vieneta (pvz., už toną) atsižvelgiant, nes jos yra sunkios, bet kompaktiškos, tačiau jose sunku uždirbti ant „tūrio“. Kita vertus, baldai yra klasikinis „tūrio“ krovinys. Jie yra lengvi, o juos reikia apsaugoti nuo pažeidimų, naudojant užpildus, dangčius ir pan. Todėl baldų transportavimas dažnai brangesnis nei tos pačios masės plytų transportavimas, nes jis reikalauja daugiau rankų darbo ir vietos.

Automobilių transportavimas turi savo nišą. Jei automobilis yra važiuojantis, kaina gali būti žemesnė (vairuotojas nuvažiuoja pats), tačiau jei tai nevažiuojantis automobilis, jis turi būti vežamas autovežiu arba įkrautas į sunkvežimį naudojant specialias rampas. Prieinamiausia kaina dažnai būna tuomet, kai krovinys yra standartinis – talpinamas ant vienos ar dviejų EUR paletės (120x80cm) ir neviršija standartinio aukščio. Jei jūsų krovinys yra nestandartinis (pvz., ilgos lentos, netvarkingos formos sofos), reikės individualaus skaičiavimo, o tai dažnai brangiau.

6. Kaip svorio ir tūrio (m³) skaičiavimas veikia galutinę sąskaitą?

Tai viena dažniausiai pasitaikančių nesusipratimų priežasčių. Klientai dažnai galvoja: „Aš vežu tik 100 kg svorio, kodėl kaina tokia didelė?“. Logistikoje egzistuoja taisyklė: mokama už tai, kas užima daugiau vietos – ar tai svoris, ar tūris. Skaičiuojant kainą, imamas didesnis dydis iš dviejų: realaus svorio arba tūrinio svorio. Tūrinis svoris apskaičiuojamas dauginant krovinio ilgį, plotį ir aukštį (metrais) ir dalijant iš standartinio koeficiento (dažniausiai 333 kg arba 500 kg priklausomai nuo transporto rūšies, kelių pervežimuose dažnai taikoma 1 m³ = 200-250 kg arba fiksuota kaina už m³).

Pavyzdžiui, jei vežate plunksnas ar putų gaminius, jų realus svoris gali būti 50 kg, bet jie užima 2 m³. Vežėjas negali įkrauti ant viršaus jų kitų sunkių daiktų, kad nesugriautų, todėl jam tas 2 m³ vietos kainuoja taip pat, kaip ir 500 kg sunkių padangų. Todėl, norėdami gauti prieinamą kainą, stenkitės sukomplektuoti siuntas taip, kad jos būtų kuo kompaktiškesnės. Geras pakavimas ne tik apsaugo daiktus, bet ir sumažina jų tūrį, o tiesiogiai susijęs su kaina.

7. Ar verta laukti su siunta tam, kad gauti geresnę kainą (planuojamas pervežimas)?

Absoliučiai taip. Vienas pagrindinių būdų, kaip mes, kaip ekspertai, galime pasiūlyti prieinamas kainas, yra planinis pervežimas. Jei jūs skambinate ir sako: „Reikia paimti siuntą rytoj ir atvežti poryt“, tai yra ekspresinė paslauga. Tokiu atveju vairuotojas gali turėti važiuoti tuščia viena kryptimi arba keisti savo marsrutą, kas kainuoja brangiai.

Jei galite leisti sau 1-2 savaičių (ar net mėnesį) laukimo laikotarpį, mes galime įtraukti jūsų siuntą į mūsų reguliarius maršrutus. Pavyzdžiui, mūsų mašinos važinėja maršrutu „Londonas – Klaipėda“ 2-3 kartus per savaitę. Jei jūsų krovinys užima mažai vietos, mes jį įdedame į artimiausią išvykimą be papildomo skubos mokesčio. Planuojamas pervežimas leidžia mums užpildyti mašinas iki 90-100 proc., o tai leidžia mažinti kainą kiekvienam klientui atskirai. Kantrybė logistikoje yra tiesiogiai konvertuojama į pinigus.

8. Kokia yra kliento atsakomybė dėl pakavimo, ir kaip blogai supakuota siunta gali padidinti kainą?

Kliento vaidmuo čia yra kritiškas. Daugelis žmonių mano, kad pakavimas – tai tik dėžių lipdymas scotch juosta. Tačiau iš pervežėjo pusės, blogai supakuota siunta yra rizika. Jei krovinys atvyksta į mūsų terminalą Anglijoje ir matome, kad jis yra nestabilus, gali sugriūti arba pažeisti kitas siuntas mašinoje, turime du pasirinkimus: 1) atsisakyti pervežimo (kas nėra gerai nei kam), arba 2) papakavoti jį už papildomą mokestį.

Papildomas pakavimas arba perkrovimas užima vairuotojo ar sandėlininko laiką, o laikas – tai pinigai. Be to, jei jūsų siunta yra padėta ant grindinės be paletės, ją reikia pakelti su „ranklėmis“ (hydraulic lifter), kas ne visuomet įmanoma arba užtrunka daugiau laiko nei su keltuvu. Norėdami išvengti šių papildomų sąnaudų, siūlau naudoti standartines paletes (EUR) ir užtikrinti, kad krovinis neviršiją paletės ribų (ilgis, plotis, aukštis). Tvarkingas pakavimas leidžia mums greitai įkrauti mašiną ir išvengti papildomų darbo užmokesčių, taip išlaikant kainą žemiau.

9. Ar draudimas yra privalomas, ir jis didina pervežimo kainą?

Techniškai draudimas nėra privalomas įstatymo požiūriu, jei kalbame apie patį transportavimo sutartį, tačiau jis yra būtinas jūsų ramybei. CMR konvencija numato tam tikrą atsakomybės limitą (apie 8.33 SDR už kilogramą), kas dažnai nepadengna pilnos prekių vertės, ypač jei vežate techniką, brangius baldus ar vertybes. Draudimo kaina paprastai sudaro nedidelę dalį (0,2–0,5 proc.) nuo krovinio vertės.

Ar jis padidina kainą? Taip, jis pridedamas prie galutinės sumos. Tačiau aš visada primenu klientams: tai ne išlaida, o investicija į saugumą. Būna atvejų, kai klientai nori „sutaupyti“ ant draudimo, bet kai įvyksta avarija ar gaisras (nors ir retai, bet logistikoje tai įvyksta), nuostoliai būna katastrofiški.