Populiariausi maršrutai į Angliją: Eksperto Vadovas Vežėjams ir Verslininkams

Įvadas

Jau daugiau nei dvi dešimtis metų stebiu tarptautinės logistikos kraštovaizdžio pokyčius, o viena nuolatinių keliavimo į Jungtinę Karalystę (JK) – arba, kaip visi įpratę sakyti, į Angliją – ašis, išlieka maršrutų pasirinkimas. Nors po „Brexit““ procedūros pasikeitė ir tapo griežtesnės, geografija išliko ta pati: Anglija yra sala, o tai reiškia, kad jūros persikėlimas yra neabejotinas bet kurio maršruto etapas. Tačiau ne visi persikėlimai yra sukurti lygiai vienodi, o tinkamas maršrutas gali padaryti didžiulę įtaką ne tik transportavimo išlaidoms, bet ir krovinių pristatymo terminams bei, kas ypač svarbu, vairuotojų darbo laiko apskaitai.

Esant daugybei keltų uostų nuo Olandijos iki Belgijos ir Prancūzijos, bei nuolat besivystančiam Eurotuneliui, rinktis optimalų kelią gali būti sudėtinga net patyrusiems logistikos vadovams. Šiame straipsnyje remiuosi savo ilgamete patirtimi, kad padėčiau suprasti ne tik kur važiuoti, bet ir kodėl tam tikri maršrutai dominuoja rinkoje. Mes išnagrinėsime klasikinius maršrutus per Doverį, šiaurines trasas pro Olandiją, alternatyvas per Vokietijos šiaurę bei pažiūrėsime, kaip šiuolaikinės technologijos ir politiniai mainai keičia mūsų planavimo strategiją. Nesvarbu, ar planuojate siųsti parduotuvės prekių partiją, ar perkeliate asmeninius daiktus, suprasti šių maršrutų niuansus – tai pirmas žingsnis link sėkmingo ir be rūpesčių kelionės į Angliją.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

1. Koks yra populiariausias ir greičiausias maršrutas į Angliją?

Be jokios abejonės, „karaliaus“ statusą turi maršrutas, jungiantis Kalė (Calais) Prancūzijoje su Doveriu Anglijoje. Tai yra trumpiausias atstumas tarp žemyninės Europos ir Didžiosios Britanijos – jūros ruožas čia siekia vos apie 33–35 kilometrus. Dėl šios priežasties čia vyksta didžiausias keltų ir Eurotunelio eismas. Mano praktikoje, kai laikas yra kritinis veiksnys (pavyzdžiui, pervežami sprogūs produktai ar greitai gendančios prekės), šis maršutas yra nepraleistinas. Tačiau populiarumas turi ir savo šešėlį – ypač vasaros sezoną arba atsiradus techniniams trikdžiams, čia susidaro didžiuliai spūstys, ir kelionė, kuri turėjo trukti valandą, gali užtrukti kelias valandas. Tačiau dėl didžiausio reisų dažnio (keltai plaukia beveik kas 30–45 minučių, o traukiniai – kas 15 minučių), šis maršrutas lieka pagrindiniu logistikos arterija Jungtinės Karalystės prekybai su Europa.

2. Kuo skiriasi keltas nuo Eurotunelio ir ką geriau pasirinkti?

Tai vienas dažniausiai diskutuojamų klausimų mano klientų. Eurotunelis (arba „Le Shuttle“) techniškai yra geležinkelis, kuris perveža sunkvežimius su priekabomis (arba keleivinius automobilius) po La Manšo sąsiauriu per maždaug 35 minutes. Jo pagrindinis privalumas – nepriklausomybė nuo oro sąlygų. Kai audra uždaro keltus Doveriuje, tunelis dažniausiai veikia kaip įprasta. Be to, čia greičiau įvyksta patikros ir įsėdimo procedūros. Keltai, priešingai, siūlo galimybę vairuotojui pailsėti, pavalgyti ir atsipalaiduoti, kas yra labai svarbu, jei važiuojama iki teisėtų poilsio laikų ribos. Kalbant apie kainą, tunelis dažnai būna šiek tiek brangesnis už pigiausius keltus, tačiau pigesnis už greituosius keltų reisus. Jei jums svarbu maksimalus tikslumas ir norite išvengti jūros ligos, renkatės tunelį; jei norite sutaupyti arba leisti vairuotojui padaryti pilnavertį pertrauką, keltas yra geresnis pasirinkimas.

3. Ar verta rinktis maršrutus pro Olandiją (pvz., Hook of Holland – Harwich)?

Absoliučiai taip, ir tai ne vienintelė alternatyva. Maršrutas iš Hoek van Holland (uostas prie Roterdamo) į Harwichą (Anglija, rytinė pakrantė) yra puikus pasirinkimas tiems, kurie veža krovinius iš Vokietijos, Šiaurės Nyderlandų ar Skandinavijos. Važiuojant į Kalė, tenka kirsti visą Belgiją arba šiaurinę Prancūziją, kur kelių mokesčiai ir spūstys gali būti dideli. Olandiškasis maršrutas leidžia išvengti šiaurės Prancūzijos bei Belgijos „traškinėjimo“. Be to, šiuo maršrutu dažnai plaukia didesniai keltai (Stena Line), kurie yra pritaikyti ilgesnei kelionei (apie 6–7 valandas). Tai leidžia vairuotojui užmigti kelyje, taigi prarandamas laikas jūroje taps ne praradu, o teisėtu poilsiu, kuris skaičiuojamas į 45 valandų savaitinę poilsio limitą. Mano patirtis rodo, kad kroviniams, kurių paskirtis yra šiaurinė Anglija ar Midlandsas, šis maršrutas gali būti net efektyvesnis nei Doveris, nors jūros kelionė trunka ilgiau.

4. Kokios yra alternatyvos tiems, kurie nori išvengti Doverio spūsčių?

Jei Doveris ir Kalė atrodo kaip vienintelis pasirinkimas, mes pamirštome apie kitus, taip pat efektyvius Prancūzijos uostus. Vienas populiariausių yra Diépė (Dieppe) – Niuhavenas (Newhaven). Šis maršrutas, aptarnaujamas DFDS kompanijos, yra ypač patogus tiems, kuria veža iš vidurio ar pietų Prancūzijos. Važiuojant šiauriau link Kalė, tenka susidurti su dideliu intensyvumu aplink Paryžių ir Lylą, tuo tarpu kelyje į Diépę eismas dažniau būna ramesnis. Kita alternatyva – uostas Zeebrugge Belgijoje, iš kurio galima pasiekti Hullą arba kitus šiaurės Anglijos uostus. Šie maršrutai yra vadinami „šiaurinėmis trasomis“ ir jų pasirinkimas dažnai priklauso nuo to, kur tiksliai Anglijoje reikia pristatyti krovinius. Jei paskirtis yra Škotija ar šiaurės Anglija, važiavimas iki Doverio ir tada vėl visą Angliją per šiaurę gali būti ilgiau nei keltas tiesiai į šiaurę.

5. Kaip „Brexit““ paveikė maršrutų pasirinkimą ir patikros procedūras?

„Brexit““ sukėlė revoliuciją ne tiek geografijoje, kiek laiko valdyme. Anksčiau maršrutą rinkdavome pagal greičiausią kelią, dabar svarbu atsižvelgti į muitinės infrastruktūrą. Kalė ir Doveris turi labai gerai sukurtas „Smart Border“ sistemas, todėl, nors tenka eiti per muitinę, procesas yra automatizuotas ir, jei dokumentai tvarkingi, trunka kelias minutes. Tačiau jei dokumentuose yra klaidų, sustojimas Kalėje gali baigtis milžiniškais baudais ir krovinio grąžinimu. Dėl to kai kurie vežėjai pradėjo rinktis mažesnius uostus, tokius kaip Puatė (Poole) ar Šerburgas (Cherbourg), kur muitinės spaudimas gali būti mažesnis, o procedūros – labiau individualios. Tačiau mano nuomone, didžiausi uostai investavo daugiausia į technologijas, todėl šiuo metu Kalė/Doveris maršrutas, nepaisant „Brexit““, išliepa technologiškai pažangiausiu sprendimu profesionalioms transporto kompanijoms.

6. Kuris maršrutas labiausiai tinka kroviniams, skirtiems Londonui ir pietryčių Anglijai?

Čia atsakymas yra akivaizdus – Doveris (arba Folkestone per tunelį). Atvykus iš Doverio, iš karto patenkame ant M20 automagistralės, kuri veda tiesiai į Londoną ir M25 žiedą. Kroviniams, skirtiems pietryčiams, tai yra idealus variantas. Jei pasirinksite keltą į Harwichą, teks važiuoti per visą Angliją (apie 150–200 km) per A12 ir M11 greitkelius, kurie, nors ir kokybiški, tačiau eina pro daug gyvenviečių ir gali būti apkrauti. Be to, Londono zonoje taikomi dideli mokesčiai už sunkvežimius (LEZ ir Užterštumo mokestis), todėl trumpesnis atstumas nuo jūros leidžia sutaupyti ne tik degalų, bet ir vengti šių mokesčių, jei maršrutas gudriai suplanuotas. Esu daug kartų matęs, kaip netinkamas maršruto pasirinkimas į Londoną suvalgo visą pelną dėl prasto planavimo.

7. Ar yra prasmės naudoti maršrutus iš Vokietijos šiaurės (Kylas arba Briugė)?

Taip, ypač jei jūsų krovinys prasideda Vokietijos šiaurėje arba Danijoje. Maršrutas Kylas (Kiel) – Geteborgas (Göteborg) veda į Švediją, tačiau yra ir maršrutų tiesiai į JK, pavyzdžiui, iš Kilio arba Hambugo į Iminghemą (Immingham) arba Hullą. Šie maršrutai dažnai naudojami dideliems projektiniams kroviniams arba tiems, kurie negali važiuoti per Kalė dėl aukščio ar svorio apribojimų (kai kurie keltai turi mažiau griežtus reikalavimus nei tunelis). Be to, šiaurės Vokietijos keliai yra labai efektyvūs, o vengiant Belgijos ir Prancūzijos kelių mokesčių (peage), galima pasiekti nemažą ekonomiją, jei krovinys yra labai sunkus ir mokesčiai už ašis būtų milžiniški Prancūzijoje. Tai nėra pigiausias variantas mažiems siuntiniams, bet didelėms transporto kompanijoms, kurios specializuojasi Skandinavijos ir JK rinkose, tai – pagrindinė strategija.

8. Kaip oro sąlygos veikia skirtingus maršrutus?

La Manšo sąsiauris gali būti labai „kaprizingas“. Nors keltai yra statomi atlaikyti audrų, stiprus vėjas gali uždaryti uostus, ypač Doverį ir Kalę. Tokiu atveju Eurotunelis tampa vieninteliu gelbėjimo ratu – jis veikia beveik visada, išskyrus ekstremaliausius atvejus (pvz., gaisrus ar elektros gedimus). Kita vertus, keltai, kurie plaukia Šiaurės jūra (iš Olandijos ar Vokietijos į šiaurės Angliją), yra didesni ir stabilesni, todėl jie jaučiasi geriau audringose jūrose nei nedideli, greitieji keltai tarp Kalės ir Doverio. Žiemos mėnesiais aš dažnai patariu klientams turėti atsarginį planą, įskaitant galimybį nukreipti transportą į šiaurinius uostus, jei prognozuojama ilgalaikė audra pietuose.

9. Ką reikia žinoti apie vairuotojų darbo laiką ir poilsį planuojant šiuos maršrutus?

Tai vienas svarbiausių techninių aspektų, kurį dažnai pamiršta. Ilgesni keltų maršrutai (pvz., Roterdamas – Harwich arba Zeebrugge – Hull) trunka 6–7 valandas. Pagal ES ir JK taisykles, laikas, praleistas kelyje laive, kur vairuotojas gali išlipti iš kabinyje ir pasiekti lovonę (berth), gali būti skaičiuojamas kaip nepertraukiamas poilsis (regular daily rest) arba dalis jo. Tai yra fantastiška galimybė: vairuotojas pradeda važiuoti ryte, užsuka į keltą, užmiega, o kai atplaukia, jau jaučiasi atsinašęs ir gali tęsti važiavimą. Priešingai, trumpi pervežimai per Doverį ar tunelį (35–90 min.) nėra laikomi poilsiu. Tai reiškia, kad jei vairuotojas artėja prie savo 4,5 valandų vairavimo limito, jis negali tiesiog „pailsėti“ tunelyje. Jis turi rasti poilsio aikštelę prieš pat uostą arba po persikėlimo Anglijoje. Ilgieji maršrutai sutaupo laiko, leisdami derinti poilsį su pervežimu.

10. Kaip pasirinkti geriausią maršrutą pagal kainą?

Kaina visada yra kompromisas. Jei žiūrite tik į bilieto kainą, Doveris/Kalė keltai dažnai siūlo pigiausius variantus, ypač jei užsakyta iš anksto. Tačiau jei įskaičiuosite kuro sąnaudas važiuojant pro Belgiją (kur kuras brangesnis nei Liuksemburge ar Vokietijoje), kelių mokesčius Prancūzijoje bei vairuotojo viršvalandžius, gali pasirodyti, kad brangesnis bilietas į Roterdamą arba Zeebrugę iš viso išeis pigiau. Be to, reikia atsižvelgti į „Crossing tickets“ struktūrą – dauguma keltų kompanijų turi „flexible“ (lankstų) bilietus, kurie leidžia keisti laiką be papildomo mokesčio. Mano patarimas: nedarykite išvadų tik pagal vieną kriterijų. Profesionalus logistikos planavimas reiškia visapusišką analizę: atstumas + kuras + mokesčiai + bilietas + vairuotojo laikas. Tik tada matysite realų maršruto efektyvumą.

Išvada

Apibendrinant, kelionė į Angliją nėra tiesiog judėjimas iš taško A į tašką B žemėlapyje. Tai sudėtingas logistinis sprendimas, kuris reikalauja suprasti ne tik geografiją, bet ir teisinius, bei techninius niuansus. Nors Kalė–Doveris maršrutas išlieka neabejotinu lyderiu dėl trumpumo ir dažnumo, negalima pamiršti, kad šiaurinės trasos pro Olandiją ir Vokietiją siūlo unikalių pranašumų, susijusių su vairuotojų poilsio organizavimu ir spūsčių išvengimu.

Po „Brexit““ svarbiau nei kada nors anksčiau yra ne tik pasirinkti uostą, bet ir užtikrinti, kad visi dokumentai būtų tvarkingi, kadangi net mažiausia klaida gali sustabdyti net patį greičiausią maršrutą. Kaip ekspertas, kuris šiuos kelius įveikęs šimtus kartų, galiu pasakyti viena: nėra vieno „geriausio“ maršruto visiems. Yra tik optimalus maršrutas jūsų konkrečiam kroviniui, biudžetui ir laiko apribojimams. Sėkmingas pervežimas priklauso nuo to, kiek giliai suprantate šias variacijas ir kaip mokate jas pritaikyti savo naudai. Tikimės, kad šis vadovas padės jums priimti šiuos svarbius sprendimus su didesniu pasitikėjimu ir kompetencija.