Pervežimo kainos į Angliją: skaidrumas ir aiškumas garantuotas

Dirbant tarptautinės logistikos srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, sužinojai vią paprastą tiesą: klientą neretai labiau nei paties pervežimo kaina neramina jos neprognozuojamumas ir „paslėpti“ mokesčiai, kurie staiga pasirodo paskutinę minute. Anglija, kaip viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, yra ir viena populiariausių kryptimi, tačiau nuo „Brexit“ ir fuel (kuro) kainų svyravimų susiformavo naujas realumas. Dažnai girdžiu klausimą: „Kodėl kaina šiandien viena, o rytoj – kita?“ arba „Kas įeina į šią sumą?“. Šiame straipsnyje nusprendžiau nulemti visus kortas ant stalo. Mes aptarsime ne tik tai, iš ko susiformuoja galutinė kaina, bet ir tai, kaip išvengti nepageidaujamų staigmenų bei kaip suprasti logistikos kompanijų pasiūlymus. Tikrai tikiuosi, kad mano ilgametė patirtis padės jums jausti saugiau planuojant savo siuntas į Jungtinę Karalystę.

Tarptautiniai pervežimai nėra tik apie vairuotoją, kuris vairuoja kelią A–B. Tai sudėtingas mechanizmas, kurį veikia kuro rinkos, muitinės taisyklės, kelių kokybė ir net geometrija – t.y., kaip tinkamai supakuoti krovinių, kad jie neužimtų per daug vietos. Per pastaruosius metus pervežimų į Angliją kainodaros modelis pasikeitė neapgailėtinai. Anksčiau buvo paprasčiau: atstumas x kuro sanaudos x marža. Dabar turime atsižvelgti į muitinės išlaidas, galimų vėlinimų rizikas, Londono užterštimo zonas (ULEZ) ir kintamus kursus. Tačiau, nepaisant visų šių išorinių veiksnių, pagrindinis principas išlieka tas pats – kaina turi būti logiška, pagrįsta ir, svarbiausia, skaidri. Toliau straipsnyje mes išanalizuosime visus aspektus, kurie lemia jūsų siuntos vertę, atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus ir padėsime tapti informuotiems klientams, kurie gali derėtis ir planuoti savo biudžetą be beveik jokios neaiškumo.

Šiuo metu rinka pasižymi tuo, kad pigiausias pasiūlymas dažnai tampa brangiausiu išlaida dėl rūpesčių, kuriuos jis sukelia. Todėl štai čia, šiame straipsnyje, mes kalbėsime ne apie tai, kaip rasti „kažką už pusę kainos“, o kaip suprasti, už ką mokate ir kodėl tai verta. Esu čia, kad padėčiau jums naršyti šioje srityje kaip profesionalas.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Iš ko tiksliai susiformuoja galutinė krovinių pervežimo į Angliją kaina?

Tai yra pagrindinis klausimas, nuo kurio prasideda viskas. Esu matęs daugybę situacijų, kai klientas manyjo, kad moka tik už važiavimą, tačiau realybė yra sudėtingesnė. Kaina susiformuoja iš kelių pagrindinių komponentų: transporto priemonės išlaidų (įskaitant amortizaciją), kuro, vairuotojo darbo (darbo užmokestis + dienos pinigai), kelių mokesčių (Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Belgijoje, o Anglijoje – ir tunelių ar keltų mokesčiai) ir, žinoma, logistikos kompanijos administracinių išlaidų bei pelno. Taip pat būtina atsižvelgti į rinkos paklausą – jeigu yra „pikų“ sezonas (prieš šventes arba po atostogų), kainos kyla, nes reikia įsigyti papildomų mašinų arba samdyti subrangovus. Be to, Anglijos kryptyje labai svarbus yra muitinės brokerio darbas, kuris taip pat įeina į bendrąjį pasiūlymą (jei jis nurodytas kaip „DDP“ – pristatytas su mokesčiais apmokėtais). Visi šie elementai susumuojami ir dalijami iš krovinio tūrio ar svorio, todėl vieno kvadratinio metro kaina gali skirtis priklausomai nuo to, ar tai pilna mašina, ar dalinis krovinys.

2. Ar „Brexit“ turėjo įtakos pervežimo kainoms, ir ką tai reiškia mano siuntai?

Absoliučiai taip. „Brexit“ buvo vienas didžiausių posūkių logistikos istorijoje per pastaruosius dešimtmečius. Anksčiau Anglija buvo ES dalis, todėl sienų kirtimas buvo formalumas, beveik nekeliantis papildomų išlaidų. Dabar kiekviena siunta privalo praeiti eksporto (Lietuvoje/ES) ir importo (Anglijoje) muitinės procedūras. Tai reiškia, kad prie kainos prisideda muitinės deklaravimo paslaugos. Jeigu jūsų sutartyje nėra aiškiai numatyta, kas moka už šias procedūras, gali būti, kad teks mokėti papildomai brokeriui Anglijoje. Taip pat atsirado galimybė vėluoti, jeigu dokumentai yra neteisingai užpildyti, o laikas – tai pinigai. Be to, buvo įvesti nauji biurokratiniai reikalavimai, pvz., EORI numeriai, kurie padidino administracinę apkrovą. Ilgalaikėje perspektyvoje tai padidino kainų pagrindą, nes logistikos kompanijos turi padidinti savo apskaitos ir dokumentų tvarkymo resursus, kad viskas vyktų sklandžiai. Tai nebe tiesioginis kuro mokesčis, bet „biurokratinis“ mokestis, kurį dabar privalome įtraukti į kainodarą.

3. Kas yra „kubinė vertė“ (CBM) ir kodėl ji svarbesnė už svorį?

Daugelis klientų, ypač pradedančiųsių, mano, kad sunkiausia siunta kainuoja brangiausiai. Tačiau aviacinėje ir jūrų, bei net ir kelių transporto logistikoje, yra kita taisyklė: vieta kainuoja. Krovinių pervežime į Angliją (taip pat ir atgal) naudojamas sąvokas „Chargeable Weight“ – apmokėtinas svoris. Jis apskaičiuojamas lyginant faktinį svorį ir tūrį (kubinius metrus). Pavyzdžiui, jeigu vežate plunksnas, jos sverbią 100 kg, bet užima 1 kubinį metrį (1 CBM), transporto kompanija už jas apmokes ins kaip už 167 kg (paprastai naudojamas koeficientas 1 CBM = 167 kg arba 1:333, priklausomai nuo pervežėjo). Kodėl? Nes į mašiną telpa ribotas kiekis kubinių metrų, o ne tonų. Jeigu užpildysite visą mašiną lengvais daiktais, vairuotojas negalės vežti daugiau, nors svorio ribos nebus pasiektos. Todėl, planuodami pervežimą, labai svarbu ne tik sverti prekes, bet ir tiksliai išmatuoti jų išmatavimus (ilgį, plotį, aukštį). Net 5 centimetrų klaida gali pakeisti apmokėtino svorio klasę ir padidinti sąskaitą.

4. Kas yra „pavaldus svoris“ ir kaip jį apskaičiuoti?

Tiesiogiai siejasi su ankstesniu klausimu. Pavaldus svoris (angliškai Volumetric Weight) – tai metodas, kurį logistikos kompanijos naudoja nustatyti, ar krovinys yra „tankus“ (sunkus) ar „išpūstas“ (plonas, bet didelis). Formulė paprasta: ilgis (m) x plotis (m) x aukštis (m) = tūris (m³). Tada šis tūris dauginamas iš standartinio koeficiento (dažniausiai 167 kg kelių transportui atvykstant iš ES į UK). Jeigu jūsų krovinio faktinis svoris yra 500 kg, o tūris 4 m³, tai pavaldus svoris bus 4 x 167 = 668 kg. Jums bus paskaičiuota ne už 500 kg, o už 668 kg. Aš visada patariu savo klientams: jeigu įmanoma, pakuokite prekes kuo kompaktiškiau. Naudokite standartinius paletės dydžius (120x80 cm arba 120x100 cm) ir venkite tuščių tarpų. Tai gali sumažinti pervežimo kainą net 20–30 proc. Dažnai klientai stebisi, kodėl viena siunta kainuoja brangiau, nors sveria mažiau – atsakymas visada tas pats: ji užima daugiau vietos vairuotojo kėbule.

5. Kuo skiriasi dalinio krovinio (LTL) ir pilnos mašinos (FTL) pervežimas, ir kuris pigiau?

Tai klasikinis dilema. LTL (Less than Truckload) – tai dalinio krovinio pervežimas, kai jūsų siunta važiuoja kartu su kitų klientų siuntomis vienoje mašinoje. FTL (Full Truckload) – tai kai jūs nuomate visą mašiną (paprastai 33 Euro paletės arba 22–24 tūris). Kuris pigiau? Jeigu turite vos vieną ar dvi paletes, LTL bus žymiai pigiau, kadangi mokate tik už užimtą vietą. Tačiau jeigu turite 15 paletės, gali būti, kad FTL bus įperkamas ar net pigesnis vienam palettei, nes logistikos kompanijos dažnai duoka nuolaidas už pilną užimtumą. Be to, LTL turi savų trūkumų: mašina gali sustoti daugiau kartų iškrauti kitus klientus Anglijoje (prieš tai sustodamas Oksforde, po to Birmingeme ir tik paskui prie jūsų), kas prailgina pristatymo laiką. FTL yra greitesnis ir saugesnis (mažiau krovinio perkrovimų), tačiau reikalauja didesnio pradinio investicijos. Mano patirtis rodo, kad jeigu siuntate brangias prekes arba tokias, kurios gali sugesti nuo judėjimo, verta pasverti galimybę pasiimti FTL, net jei ir kiek brangiau, dėl kontrolės.

6. Kokius papildomus mokesčius galiu pamatyti sąskaitoje, kurių nesitikėjau?

Tai viena skaudžiausių vietų, dėl ko dažnai kyla ginčų. Skaidrus pervežėjas visada iš anksto įspės apie galimas papildomas paslaugas. Dažniausiai pasitaikančios neplanuotos išlaidos Anglijoje yra šios: „Tail Lift“ (keliamojo galio) naudojimas, jeigu gavėjas neturi pakrovimo rampos. Vairuotojas negali įvežti 500 kg paletės į patalpas rankomis – tam reikalinga technika, už kurią reikia papildomai sumokėti. Kita dažna išlaida – laukimo mokestis. Jeigu vairuotojas atvyksta į paskirtą vietą, o ten nieko nėra, arba reikia laukti valandą kol paruošiami dokumentai, laikas viršytas (paprastai 1 valanda nemokamai) yra apmokamas. Taip pat Anglijoje labai populiarios „Congestion Charges“ (Užterštimo mokesčiai) Londono centre arba ULEZ (Ultra Low Emission Zone). Jeigu jūsų adresas yra šioje zonoje, o mašina neatitinka standartų, gali būti paskaičiuotas didelis mokestis (virš 100 svarų). Visada klauskite ar šie mokesčiai įtraukti į pasiūlymą.

7. Kokios yra pristatymo terminų galimybės ir kaip jos veikia kainą?

Standartinis kelių transporto pervežimas iš Lietuvos į Angliją trunka paprastai 3–5 darbo dienas (priklausomai nuo maršruto – per Kalkės arba per tunelį). Tačiau jeigu jums reikia prekių „vakar“, tai kainuos brangiau. Express (ekspresinė) siuntos gali būti pristatytos per 24–48 valandas, tačiau tokia paslauga kainuos 2–3 kartus brangiau. Taip yra todėl, kad tokiu atveju dažnai reikia skubiai organizuoti atskirą mašiną arba nukreipti esamą vairuotoją tiesiai prie jūsų objekto, praleidžiant kitus iškrovimus (kas kelia nuostolius). Kita vertus, jeigu galite laukti 7–10 dienų (ekonominis režimas), gali gauti nuolaidą, nes logistikos kompanija gali geriau suplanuoti mašinos užpildymą ir grįžimą. Mano patarimas: planuokite siuntas iš anksto. Savaitės ar dviejų atsilikimas planavime gali sutaupyti nemažai pinigų. Neskubėjimas – tai vienas efektyviausių būdų mažinti logistikos išlaidas.

8. Ar reikia drausti krovinius, ir ar tai brangu?

Kartais klientai sako: „O, tai važiuoju tik 200 km, ką gali nutikt“. Tačiau keliame Lietuva – Anglija tai yra apie 2000 km į vieną pusę. Kelio eismo įvykiai, o ne tik avarijos, bet ir staigus stabdymas gali sugadinti kruopščiai supakuotas prekes. Pagal tarptautines konvencijas (CMR), transporto priemonės savininkas atsakingas tik už ribotą sumą (paprastai apie 8,33 SDR už kg), kas dažnai nesiekia net prekių savikainos. Jeigu vežate elektroniką, baldus ar brangias medžiagas, būtinai reikia „All Risk“ draudimo. Jis paprastai kainuoja labai nedidelę dalį nuo krovinio vertės (pvz., 0,3–0,5 %). Be to, svarbu suprasti draudimo sąlygas – ar draudžiamas „gavimo nuostolis“ (jeigu prekės sugenda ne kelyje, o iškraunant). Tai dažnai būna „pilnas“ draudimo dėmesio taškas. Dirbdamas šioje srityje, mačiau, kaip nedidelis draudimo mokesčius išgelbėjo verslą nuo bankroto – nepamirškite šios detalės.

9. Kaip suprasti sąvokas DAP ir DDP, ir kuri paslauga geriau?

Tai dvi pagrindinės pristatymo sąlygos (Incoterms), kurios dažniausiai sukelia painiavą. DAP (Delivered at Place) – reiškia, kad pervežėjas pristato prekes į nurodytą vietą, tačiau importo mokesčiai (PVM ir muito) nėra įskaičiuoti į kainą. Juos turi sumokėti gavėjas Anglijoje prieš iškraunant krovinį. DDP (Delivered Duty Paid) – reiškia, kad pervežėjas (siuntėjas) apmoka visus mokesčius, o gavėjas tiesiog pasiima prekes. Kuri geriau? Jeigu esate gavėjas Anglijoje ir nenorite rūpintis muitine, mokėti brokeriui ir laukti, kol bus atlaisvinta siunta, DDP yra patogesnė, tačiau brangesnė paslauga, nes pervežėjas prideda savo maržą už pinigų paskolą (kadangi jis turi apmokėti mokesčius už jus iš anksto). Jeigu esate patyręs eksportuotojas ir turite savo brokerį Anglijoje, DAP gali būti ekonomiškiau naudinga. Svarbiausia – visada aiškiai susitarti dėl šios sąlygos prieš pasirašant sutartį, kad nebūtų nesusipratimų pasienyje.

10. Kodėl grįžtančios mašinos („backload“) kaina kartais yra žymiai žemesnė?

Logistikoje egzistuoja terminas „backload“ arba „return load“. Kai mašina važiuoja į Angliją pilna, ji uždirba. Tačiau grįžtant atgal į Lietuvą (arba į kontinentinę Europą), ji gali važiuoti tuščia, kas yra gryni nuostoliai – vairuotojas vis tiek gauna algą, kuras dega, o už krovinią niekas nemoka. Todėl logistikos kompanijos visada stengiasi užpildyti mašinas grįžtant. Jeigu jums atsitinka taip, kad jūsų siuntos kryptis ir laikas sutampa su kokia nors mašinos, kuri grįžta iš Anglijos, grafiku, gauti pasiūlymą net 30–40 proc. pigiau yra realu. Tai laimėjimas abiems pusėms – klientas gauna pigiau kainą, o pervežėjas padengia dalį savo išlaidų. Tačiau šie pasiūlymai dažnai būna „last minute“ (paskutinės minutės), todėl reikia būti pasiruošusiam greitai veikti. Jeigu galite lanksčiai planuoti savo siuntimo datą, visada klauskite apie galimus „backload“ variantus – tai geras būdas sutaupyti be kokybės praradimo.

Išvada

Apibendrinant, pervežimo kainos į Angliją nėra paslaptis, uždaryta už septynių spynų. Tai labai aiškiai apskaičiuojama matematinė išraiška, kurioje atsispindi ne tik kuro kaina, bet ir jūsų krovinio dydis, pasirinktas pristatymo greitis, dokumentų tvarkymas ir net geopolitinė situacija. Ilgametė patirtis mokino mane, kad geriausias būdas išvengti nereikalingų sąnaudų yra ne ieškoti neįmanomai pigių variantų, o gerai suprasti savo poreikius ir užduoti teisingus klausimus. Kiekvienas centas, kurį mokate už pervežimą, turi savo priežastį – ar tai už kuras, kuris neša mašiną per Lamanšą, ar už vairuotojo laiką, kurį jis praleidžia laukdamas muitinės patikros, ar už draudimą, kuris užtikrina ramybę.

Straipsnyje aptarti „Brexit“ pokyčiai, apmokėtinas svoris, DAP ir DDP skirtumai bei galimos papildomos paslaugos yra tik pagrindiniai akmenys, ant kurių pastatomas sėkmingas logistikos procesas. Skaidrumas, apie kurį kalbėjome antraštėje, pasiekiamas tada, kai abi šalys – siuntėjas ir pervežėjas – vienodai supranta taisykles žaidimo.