Pervežimas į Angliją: pigios ir patogios kelionės – eksperto žinynas

Per pastaruosius dvidešimt metų tarptautinių pervežimų pasaulyje įvyko nepalyginti daug pokyčių, tačiau vienas maršrutas išliko stabiliausiu ir populiariausiu ryšiu tarp Lietuvos ir Vakarų Europos – kelias į Jungtinę Karalystę. Būtent šį maršrutą dažnai vadiname tiesiog „kelione į Angliją“. Dirbdamas šioje srityje beveik du dešimtmečius, mačiau, kaip keitėsi ribos, kaip kūrėsi nauji keltų kanalai ir, svarbiausia, kaip kito klientų lūkesčiai. Anksčiau pagrindinis klausimas būdavo „kaip greitai nuvežti?“, šiandien klientas vis dažniau klausia „kaip pigiai ir patogiai?“.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir nuomone, kaip šiuolaikinėje logistikos aplinkoje galima rasti auksinį vidurį tarp kainos ir patogumo. Nepaisant to, kad rinka yra labai konkurencinga, o pasiūlos gausu, ne visada pigiausias variantas reiškia blogiausią kokybę, o brangiausias – geriausią. Svarbiausia yra suprasti procesus, žinoti, ką tiksliai vežate ir atidžiai pasirinkti partnerį. Šis žinynas sukurtas tam, kad jūs, kaip klientas, galėtumėte saugiai ir efektyviau planuoti savo siuntų ar asmeninio pervežimo kelionę į Angliją.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientai užduoda man kasdien. Atsakymai į juos padės jums susidaryti išsamią vaizdą apie tai, kaip veikia pervežimų rinka ir ką reikia žinoti, norint sutaupyti pinigų bei nervų.

1. Nuo ko priklauso pervežimo į Angliją kaina ir kodėl ji svyruoja?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas į jį nėra vienareikšmis. Pervežimo kaina formuojasi remiantis keliais pagrindiniais faktoriais. Pirmiausia tai kuro kaina, kuri, kaip žinome, pasaulyje labai nestabili. Jei planuojate pervežimą vasarą, kai degalų kainos svyruoja aukštai, ir transporto kompanija nenurodė fiksuotos kainos, galite tikėtis papildomų priedų.

Antras svarbus faktorius – siuntos tūris ir svoris. Logistikoje veikia paprasta logika: mažiau vietos – mažiau mokėti. Tačiau čia yra niuansas. Jei vežate lengvą, bet didelį daiktą (pavyzdžiui, plunksninę pagalvę), jis užims daug vietos sunkvežimio krove, todėl kaina gali būti skaičiuojama pagal tūrį (kubinius metrus), o ne pagal svorį. Jei tai sunki, bet kompaktiška metalo konstrukcija, kaina priklausys nuo kilogramų.

Trečias dalykas – sezoniškumas. Nuo rugsėjo iki spalio, kai prasideda mokslo metai ir daugelis žmonių grįžta į JK arba ten važiuoja studijuoti, paklausa smarkiai išauga. Tada kainos gali šokti net 20–30 proc. Taip pat įtakos turi ir keltų bilietų kainos Doverio–Kalė arba Doverio–Dunkerko ruože, kurios taip pat svyruoja priklausomai nuo perkrautojo maršruto populiarumo. Mano patirtis rodo, kad geriausia kainą galima gauti užsakinėjant pervežimą iš anksto (mažiausiai prieš 2–3 savaites), kai transporto kompanija dar tik planuoja savo grafiką ir gali pasiūlyti „ankstesnio užsakymo“ nuolaidas.

2. Kiek laiko trunka standartinis siuntos pervežimas iš Lietuvos į Angliją?

Klientams dažnai kyla klaidinga nuomonė, kad kadangi Anglija yra „už ribų“, tai kelionė trunka amžinai. Esu girdėjęs istorijų, kai siuntos laukta savaitę, nors realus važiavimo laikas yra gerokai trumpesnis. Profesionalių pervežėjų, kurie reguliariai važinėja šiuo maršrutu, standartinis važiavimo laukimo laikas (nuo siuntos pristatymo sandėlyje Lietuvoje iki jos atsiėmimo sandėlyje Anglijoje) svyruoja nuo 3 iki 5 darbo dienų.

Kodėl tiek ilgai? Galiausiai tai yra apie 2000–2500 kilometrų viena kryptimi, priklausomai nuo to, kur Lietuvoje renkame siuntą ir kur Anglijoje ją pristatome. Vairuotojas turi nuvažiuoti per Lietuvą, Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Olandiją, pasiekti Prancūzijos uostą, persikelti per Lamanšą ir važiuoti per Anglijos miestus.

Tačiau yra ir „ekspresinis“ variantas. Jei situacija kritinė (pavyzdžiui, pasidarė būtina atvežti brangų įrangos dalį ar dokumentus), mes siūlome dedicated (dedikuotą) pervežimą. Tada vairuotojas važiuoja tiesiai į paskirties vietą be sustojimų kitų krovinių siuntimui. Tokiu atveju siunta gali pasiekti gavėją net per 48–72 valandas, tačiau tokia paslauga kainuoja gerokai brangiau, nes mokate už visą sunkvežimio laiką, o ne už vieną vietą jame.

3. Kokius dokumentus reikia parengti siuntai į Angliją po „Brexit“?

Po Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos situacija pasikeitė drastiškai. Anksčiau tai buvo paprasta: užpildėte TNR važtaraštį ir važiuojate. Dabar, norint sėkmingai prasukti muitinę, būtina tinkamai parengti dokumentaciją. Jei dokumentai bus neteisingi, siunta gali būti uždelsta arba net grąžinta atgal, o tai kels papildomų išlaidų.

Pirmiausia, kiekvienai siuntai, net jei tai yra asmeniniai daiktai (pvz., kėdės ar drabužiai), reikia pildyti prekių deklaraciją (angliškai vadinamą „Commercial Invoice“ arba „Proforma Invoice“). Joje turi būti nurodytas tikslus siuntos turinys, prekių kiekis, svoris, verta (angliškai „Value“) bei HS kodai (prekių tarifų kodai). Dažnai klientai rašo „Naudoti drabužiai“ ir nurodo vertą 1 EUR. Muitinė tokų dalykų nemėgsta – vertė turi būti reali, nors ir rinkos.

Jei siunčiate dovanas ar asmeninius daiktus, svarbu nurodyti, kad tai „Non-commercial“ (nekomercinė) siunta ir, kad gavėjas yra asmuo, o ne įmonė. Taip pat reikia nurodyti gavėjo (jei tai įmonė) EORI numerį. Jei gavėjas fizinis asmuo, EORI nereikalingas, tačiau gali reikėti jo asmens kodo arba paso duomenų, siekiant identifikuoti gavėją. Mano patarimas: visada pasiklauskite pervežėjo arba brokerio, ar jūsų parengta deklaracija atitinka reikalavimus, taip išvengsite nemažų nervų uoste.

4. Ar galima vežti maistą ir gyvūnus į Angliją?

Tai yra labai jautrus klausimas, ypač tiems, kurie nori nusiųti „degtukinę“ gimtinei arba atvežti ypatingų produktų iš Lietuvos. Anglijoje maisto produktų importo taisyklės yra griežtesnės nei buvo anksčiau. Bendrai kalbant, asmens vartojimui skirtų maisto produktų iš ES šalių galima atvežti, tačiau yra ribojimų.

Daugiausia problemų kelia mėsos ir pieno produktai. Galima atvežti iki 2 kg mėsos arba pieno produktų (jei jie yra originalioje, uždarytoje pakuotėje ir neprarado galiojimo laiko). Tačiau kai kurių rūšių mėsa, pavyzdžiui, jautiena, gali būti uždrausta arba griežtai reguliuojama dėl galvos odių ligų rizikos. Žuvis, sušaldyta mėsa, kiaušiniai (jei ne virškinti) paprastai toleruojami lengviau.

Ką dėl gyvūnų? Čia situacija dar sudėtingesnė. Gyvūnai gali būti pervežami tik kaip „bagažas“ (t. y., su jumis tame pačiame transporte) arba specialiuose gyvūnų pervežimo sunkvežimuose. Negalima tiesiog įdėti šuns ar katės į dėžę ir siųsti kaip įprastą krovinių siuntą (cargo) be palydovos. Gyvūnui būtinas mikroschema, pasas, o kartais ir vakcinacijos bei kiti veterinariniai dokumentai, patvirtinantys gyvūno sveikatą. Jei planuojate pervežti augintinį, visada derinkite tai su pervežėjų iš anksto – ne visi vairuotoji sutinka veži gyvūnus, o tai reikalauja specialios logistikos.

5. Kuo skiriasi „krovininio“ autobuso pervežimas nuo kurjerinės siuntos?

Rinkoje galite susidurti su dviem pagrindiniais pasiūlymais: pigiais autobusais, kurie veža ir keleivius, ir siuntas (pvz., „autobusų siuntos“), bei profesionaliomis kurjerinėmis ar krovinių kompanijomis. Skirtumas yra ne tik kainoje, bet ir atsakomybėje bei patogume.

„Krovininiai“ autobusai arba mažesni mikroautobusai, vykstantys reguliariais maršrutais, yra pigiausias variantas. Jūs atvežate siuntą į terminalą (pavyzdžiui, Vilniuje ar Kaune), ji pakeliama į autobuso bagažinę, važiuoja su keleiviais, o Anglijoje ją reikia atsiimti iš nurodyto taško (paprastai didesniuose miestuose kaip Londonas, Birminghamas, Mančesteris). Trūkumas tas, kad siunta dažnai yra perkraunoma (iš vieno autobuso į kitą), gali būti gabenama kartu su skystais daiktais ar maistu, kas kelia drėgmės riziką. Be to, atsiėmimo laikai gali būti nenurodyti tiksliai (reikia laukti skambučio vairuotojo).

Kurjerinės siuntos arba krovinių pervežimas (paprastai sunkvežimiais) yra patikimesnis. Siunta yra apdrausta, tvarkingai užfiksuota sandėlyje, vairuotojas ją pristato tiesiai į gavėjo duris (Door-to-Door). Nereikia važiuoti į terminalą susiimti. Taip pat tokiose kompanijose yra geresnė klientų aptarnavimo kultūra – galite sekti siuntą realiu laiku. Jei vežate brangius daiktus, baldus ar techniką, visada rekomenduoju rinktis kurjerinę/krovinių paslaugą, o ne autobusą, nors ji ir kainuoja brangiau.

6. Kaip teisingai supakuoti siuntą, kad ji nenukentėtų kelyje?

Per dvidešimt metų mačiau viską: nuo puikių, į laminuotas dėžes supakuotų paveikslų iki sulaužytų baldų, dėl to, kad buvo įvynioti tik į ploną plėvelę. Pakavimas – tai 50 proc. sėkmės. Niekada negalite pasikliauti tuo, kad vairuotojas važiuos lygiai keliu. Sunkvežimiai šokinėja, stabdo, siuntos gali pasislinkti.

Jei siunčiate smulkius daiktus, naudokite kietas, dėžutes. Naudokite užpildą (putplasčio granules, burbuliukų plėvelę), kad daiktai nešoktų dėžės viduje. Dėžutės turi būti užklijuotos stipria lipduka, geriausia keliais sluoksniais. Viršuje pažymėkite „FRAGILE“ (trapu), jei ten yra ką nors lengvai sudaužomo.

Jei vežate baldus, jos turi būti išardytos (jei įmanoma) ir kiekviena detalė atskirai įvyniota į apsauginę plėvelę (pūkinė plėvelė). Kampus reikia apsaugoti specialiomis kampinėmis, nes būtent jie dažniausiai pasidauža. Kėdės ar sofos neturėtų būti braižomos viena prie kitos be tarpinės. Mano auksinė taisyklė: jei jums atrodo, kad pakavote per daug gerai – tikriausiai tai tiek ir ką reikia. Taip pat nepamirškite nuimti visus išorinius elementus (pavyzdžiui, stalo kojų varžtus ar vitrinas), kad jie neprarastų kelyje.

7. Kas nutinka, jei siunta dingsta arba sugadinama?

Niekas nenori galvoti apie blogiausią scenarijų, tačiau būnant logistikoje, reikia būti pasiruošusiam viskam. Profesionali pervežimo kompanija visuomet turi turėti atsakomybės draudimą (CMR draudimas). CMR draudimas – tai tarptautinis krovinių pervežimo draudimas, kuris apdraudžia siuntą nuo dingimo arba sugadinimo pervežimo metu.

Jei siunta sugadinta, pirmiausia reikia sužinoti, ar buvo sudarytas CMR važtaraštis. Jei taip, turiu teigti, kad jūsų interesai yra apsaugoti. Praradimo atveju kompensacija paprastai skaičiuojama pagal siuntos vertą (nurodytą dokumentuose), tačiau dažnai yra nustatytas specialus limitas (pvz., SDR – specialiosios traukimo teisės vienetai) vienam kilogramui.

Dėl to svarbu tiksliai nurodyti siuntos vertą dokumentuose. Jei nurodysite per mažą vertę (pvz., 10 eurų už brangų kompiuterį), draudimas sumokės tik tiek. Jei siunčiate brangius daiktus, visada pasidomokite galimybe padidinti draudimo sumą (papildomai apdrausti). Pasitikėkite tik tomis kompanijomis, kurios nedvejodamos pateikia draudimo polisą arba jo nuorodą sutartyje. Jei pervežėjas sako „mes nedraudžiame, pasitikėkite mumis“ – geriau ieškoti kitos.

8. Ar galima užsisakyti pervežimą „Door-to-Door“ (nuo durų iki durų) ir kiek tai kainuoja?

„Door-to-Door“ paslauga yra aukso standartas logistikoje, ypač tiems, kurie nori patogumo. Tai reiškia, kad vairuotojas atvyksta pas jūsų namus (ar ofisą) Lietuvoje, įkrauna siuntą ir ją pristato tiesiai į gavėjo namus Anglijoje. Jums nereikia niekur važiuoti, stovėti eilėse terminaluose, nešti dėžių.

Ši paslauga beveik visada brangesnė už „Terminal-to-Terminal“ (kai jūs pats vežate į atsiėmimo punktą). Kainos skirtumas gali svyruoti nuo 30 iki 50 proc., priklausomai nuo atstumų. Pavyzdžiui, jei gyvenate kažkur atokiau nuo pagrindinio magistralės (pvz., Ukmergės rajone), vairuotojui reikia nukrypti iš kelio, sunaudoti laiko ir degalų, kad paimtų vieną siuntą. Tas laikas yra įkainojamas.

Tačiau, mano nuomone, „Door-to-Door“ verta pinigų, kai kalbame apie didelius siuntinius, baldus, perkrautus ar tada, kai neturite transporto priemonės patys nuvežti siuntos į miestą. Taip tai išsaugoja daug laiko ir nervų. Be to, mažiau rankų liečia siuntą (nereikia perkraunoti terminaluose), todėl mažesnė sugadinimo rizika.

9. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją ir kokių „raudonų vėliavų“ vengti?

Rinka pilna įvairių pasiūlymų, nuo didžiulių logistikos gigantų iki mažų „vieno vairuotojo“ firmų, kurias galima rasti socialiniuose tinkluose. Kaip ekspertas patariu: atidžiai skaitykite atsiliepimus. Ne tik tas, kurie parašyti kompanijos puslapyje, bet ir nepriklausomuose forumuose, „Google Maps“ ar „Facebook“ grupėse.

Vengkite firmų, kurios siūlo neįtikėtinai žemas kainas, kurios žymiai žemesnės nei rinkos vidurkis. Jei visi siūlo vežti siuntą už 100 eurų, o kas nors siūlo už 30 – tikėkite, kad čia kažkas negerai.