Pervežimas į Angliją ir atgal: dažni išvykimo laikai ir logistikos subtilybės

Įvadas

Pervežimų tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės rinka per pastaruosius dešimtmetis išaugo eksponentiškai. Dar prieš šalies narystę Europos Sąjungoje ir ypač po „Brexit“, šis maršrutas tapo vienu judriausiu krovinių bei keleivių srautų koridorių. Kaip profesionalas, šioje srityje dirbantis daugiau nei dvi dešimtis metų, galiu drąsiai teigti: nors atstumas atrodo įveikiamas, o geografiniai žemėlapiai rodo tiesų kelią, logistinė realybė yra daug sudėtingesnė. Vienas dažniausiai kylančių klausimų, išgirstų iš klientų – ypač tų, kurie siunčia siuntas asmeniniais ar verslo reikalais, yra susijęs su laiku. Kada išvyksta mašina? Kaip dažnai galima susiimti krovinius? Kodėl vieniems reikia savaitės, o kitiems – trijų dienų?

Šiame straipsnyje mes ne tik panagrinėsime grafikus, bet ir giliau pažiūrėsime į tai, kas formuoja šiuos grafikus. Suprasti pervežimų į Angliją ir atgal dažnumą reiškia ne tik žinoti, kada vairuotojas užveda variklį, bet ir įsivaizduoti visą grandinę: nuo krovinių surinkimo sandėlyje Vilniuje ar Kaune iki keltų perėjimo per Lamanšą ir pristatymo į Londono priemiesčius ar Mančesterio pramonės zoną.

Daugelis klientų klaidingai manyti, kad tarptautiniai pervežimai veikia kaip reguliarus autobusas maršrute Vilnius–Klaipėda – kas valandą, kas valandą. Tačiau didžiųjų krovininių transporto priemonių (Džipų) logistika yra kitokio lygmens žaidimas. Čia svarbu ne tik dažnumas, bet ir krovinių konsolidacija, muitinės procedūros, keltų tvarkaraščiai bei vairuotojų darbo ir poilsio režimas. Šiuo metu, kai rinka pasikeitė ir atsirado naujų iššūkių, tokių kaip muitinės kontrolė po „Brexit“, išvykimo laikų planavimas tapo dar svarbesnis norint išvengti nereikalingų laukimo kaustų ir išlaidų.

Toliau pateiksiame išsamų vadovą, padėsiantį suprasti, kaip formuojasi išvykimo laikai, ką turėtumėte žinoti apie krovinių surinkimą ir kodėl profesionalių logistikos partnerių pasirinkimas gali sutaupyti ne tik nervus, bet ir pinigus. Mes aptarsime skirtingus pervežimo tipus, nuo dalinių krovinių (groupage) iki pilnavidurių reisų, ir atsakysime į labiausiai dominančius klausimus, kylančius planuojant siuntą į JK ar iš jos.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kaip dažnai vyksta reisai į Angliją ir atgal?

Dažnumas priklauso nuo konkretaus logistikos paslaugų teikėjo apimties, tačiau didžiosios transporto kompanijos, specializuojančiossi Lietuva–Anglija maršrutu, siūlo labai intensyvų grafiką. Esant dideliam paklausos mastui, išvykimai gali būti kasdieni (pirmadienį–penktadienį, o dažnai ir šeštadieniais). Tačiau reikia skirti dalinių krovinių (kai krovinys užima tik dalį priekabos) ir pilnavidurių reisų (kai visa priekaba priklauso vienam klientui) dažnumą.

Daliniams kroviniams, kurie yra populiariausi mažesniems siuntimams, dažniausiai taikomas fiksuotas grafikas. Pavyzdžiui, į Angliją gali išvykti 2–3 kartus per savaitę (pavyzdžiui, antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais), o iš Anglijos atgal – panašiu intensyvumu, atsižvelgiant į krovinių grįžimo srautus. Esant dideliam siuntų kiekiui, pvz., prieš šventes ar vasaros sezono metu, kai dauguma žmonių grįžta iš Jungtinės Karalystės, reisų skaičius gali būti padidintas iki kasdienių išvykimų. Mano patirtis rodo, kad lankstumas čia yra raktas – gera kompanija visada stengiasi išleisti mašiną, kai tik ji užsipildo, o ne laukti nustatyto kalendoriaus datos.

2. Kiek laiko užtrunka kelionė į Angliją ir atgal?

Standartinis tranzito laikas nuo siuntos pristatymo į mūsų sandėlį Lietuvoje iki jos išdavimo gavėjajame Anglijoje paprastai svyruoja nuo 3 iki 5 darbo dienų. Tačiau šis skaičius yra vidutinis ir gali smarkiai skirtis priklausomai nuo konkrečių sąlygų.

Kelionės trukmę lemia keletas pagrindinių faktorių. Pirmiausia, tai fizinis atstumas. Kelias nuo Vilniaus iki Doverio (arba Eurotunelio) yra apie 1800–2000 km, kurį sunkvežimis su visais sustojimais įveikia maždaug per 24–30 valandas. Antroji ir labai svarbi dalis – keltas arba tunelis per Lamanšą. Keltų laukimas, patikros ir pati perėjimas gali „užgrybti“ nuo 2 iki 6 valandų, o retais atvejais, esant blogoms oro sąlygoms, ir ilgiau. Trečiasis faktorius – iškrovimas Anglijoje. Jei tai yra dalinis krovinys, vairuotojas turi apvažiuoti prie 5–10 kitų gavėjų, kas užtrunka. Grįžtant atgal, situacija analogiška, tačiau dažnai sulėtėja dėl didesnių eismo kamščių Vakarų Europoje arba papildomų muitinės patikrų, kai krovinys grįžta į ES erdvę. Taigi, planuodami pervežimą, visada vertėtų turėti laiko rezervą, ypač jei siunta skubėtina.

3. Kas yra krovinių konsolidacija (surinkimas) ir kaip ji veikia išvykimo laikus?

Krovinių konsolidacija, arba surinkimas, yra procesas, kurio metu keletas mažesnių siuntų iš skirtingų siuntėjų sujungiamas į vieną didelę krovininę mašiną. Tai leidžia klientams mokėti mažiau, nes keliavimo išlaidos padalinamos. Tačiau šis procesas tiesiogiai įtakoja išvykimo laikus.

Kai užsakote pervežimą daliniu kroviniu, jūsų siunta nenuvažiuoja iš karto. Ji pirmiausia atkeliauja į mūsų terminalą Lietuvoje. Ten ji yra parenkama, pagal jiems priskirtą numerį ir užrašoma. Mašina išvyksta tik tada, kai jos priekaboje yra pakankamai krovinių, kad apsimokėtų važiuoti į Angliją. Tai gali užtrukti 1–2 dienas (priklausomai nuo to, kiek kitų klientų tuo metu siunčia krovinius į tą patį regioną Anglijoje).

Pavyzdžiui, jei į Angliją vykstanti mašina yra suplanuota antradienį, o jūsų siuntą atvežame į sandėlį penktadienį, ji lauks sandėlyje iki sekmadienio ar pirmadienio, kai prasideda krovimas. Tada, kai mašina yra pilnai užkrauta, ji išvyksta. Profesionalios kompanijos visada stengiasi optimizuoti šį procesą, kad lauktume nebūtų per ilgai, tačiau fizikos dėsniai čia nenuginčijami – negalima važiuoti su tuščia arba pusiau tuščia mašina per jūrą, nes tai padarytų paslaugą per brangią visiems.

4. Ar „Brexit“ paveikė išvykimo laikus ir dažnumą?

Žinoma, „Brexit“ (Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos) sukėlė didžiulius pokyčius logistikoje, ir tai tiesiogiai paveikė laiko planavimą. Anksčiau, kai JK buvo ES narė, siena tarp, pavyzdžiui, Prancūzijos ir Anglijos, buvo daugiau formalumo. Dabar tai yra „trečiosios šalies“ riba, kas reiškia griežtesnę muitinės kontrolę.

Tai reiškia, kad prieš išvykstant į Angliją, vairuotojas arba logistikos brokeris turi pateikti eksporto deklaraciją. Tuo pačiu metu Anglijoje turi būti pateikta importo deklaracija. Jei dokumentuose yra klaidų arba trūksta kokių nors pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ar importo mokesčių garantijų, mašina gali būti sulaikyta uoste. Tai sukelia vėlavimus, kurie gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų.

Dėl šių papildomų procedūrų, kai kurios kompanijos buvo priverstos mažinti reisų dažnumą arba keisti grafikus, kad vairuotojai turėtų pakankamai laiko dokumentų tvarkymui uoste. Tačiau patyrusios kompanijos, kurios dirba su šiuo maršrutu nuolat, jau prisiderino prie naujųjų sąlygų. Mes naudojame specializuotas programas, kurios automatizuja deklaracijų pateikimą, todėl dažnumas išliko aukštas, o vėlavimai minimizuojami. Vis dėlto, klientams svarbu suprasti: dabar reikia tiksliau ir greičiau pateikti prekių sąrašus (invoice), kitaip išvykimas gali būti atidėliotas.

5. Kuo skiriasi dalinio krovinio (groupage) ir pilnavidurio (FTL) pervežimo išvykimo laikai?

Tai esminis skirtumas, kurį klientai dažnai painioja. Dalinio krovinio (LTL – Less than Truckload) atveju, kaip jau minėjau, išvykimas priklauso nuo to, kada užsipildys mašina. Čia grafikas yra „plaukiojantis“ arba fiksuotas pagal dienas (pvz., „išvykstame kiekvieną antradienį“).

Tuo tarpu pilnavidurio (FTL – Full Truckload) pervežimo atveju, kai išsinuomate visą sunkvežimį (arba jo dalį, pvz., pusiau priekabą), išvykimo laikas yra lankstesnis. Jei sutartyje nurodyta, kad krovinys paruoštas pirmadienį 8:00 valandą ryto, vairuotojas gali atvykti, užkrauti ir išvykti tą pačią dieną (prieš tai susitarę dėl vairuotojo poilsio laiko). Pilnaviduris reisas yra greitesnis, nes mašina važiuoja tiesiai į paskirties vietą be sustojimų pas kitus gavėjus.

Taigi, jei jums būtina, kad siunta išvyktų konkretžią dieną ir valandą, pilnaviduris pervežimas yra vienintelis patikimas sprendimas. Jei galite laukti 2–3 dienas ir norite sutaupyti, dalinis krovinys su fiksuotu išvykimo grafiku yra puikus pasirinkimas. Mano praktika rodo, kad mažesniems verslams ir privatiems asmenims dažniausiai tenka naudotis dalinio krovinio paslaugomis, todėl labai svarbu tiksliai sužinoti „išvykimo dieną“, kad galėtumėte informuoti savo gavėją Anglijoje.

6. Kurie Anglijos regionai aptarnaujami dažniausiai ir ar tai įtakoja laiką?

Didžioji Britanija yra sala, o jos keliai, ypač pietinėje ir rytinėje dalyje (netoli Londono), dažnai užsimušti. Dažniausiai aptarnaujami regionai yra Londonas ir jo apylinkės (M25 žiedkelis), Midlands (Birmingham, Nottingham), šiaurės vakarai (Mančesteris, Liverpulis) ir Pietų Velsas. Į šiuos regionus krovinių dažniausiai būna daugiausia, todėl į juos važiuoja ir dažniau reisai.

Tačiau jei reikia pristatyti krovinią į Škotiją (Glasgow, Edinburgą), Šiaurės Airiją (kas reikalauja papildomo kelto per Airijos jūrą) arba į tolius Kornvalio uolus (Penzance), išvykimo laikai gali skirtis. į toliau esančius regionus mašinos gali išvykti rečiau, pvz., kartą per savaitę, arba tas pačios mašinos maršrutas gali būti ilgesnis.

Pavyzdžiui, jei mašina važiuoja į Londoną, ji gali išvykti antradienį ir būti ten trečiadienio rytą. Jei ji važiuoja į Škotiją, gali išvykti pirmadienį, kad trečiadienį ar ketvirtadienį pasiektų paskirties vietą dėl ilgesnio atstumo. Todėl, užsakant pervežimą, visada būtina nurodyti ne šalį (Anglija), o tikrąjį miestą ir pašto kodą. Tik tada ekspertas galės tiksliai pasakyti, kada yra artimiausias išvykimas į tą konkretų regioną.

7. Kaip vairuotojų darbo laikas (tachografai) veikia išvykimo grafikus?

Profesionalus logistikos ekspertas negali ignoruoti teisinių apribojimų. Sunkvežimių vairuotojų darbo laikas Europos Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje yra griežtai reguliuojamas. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos, o visos darbo dienos trukmė (įskaitant vairavimą, krovimą, iškrovimą) negali viršyti 9 valandų (pailginus – 10 valandų). Po savaitės turi būti bent 45 valandų poilsio.

Ką tai reiškia klientui? Tai reiškia, kad net jei mašina yra techniškai pasirengusi išvykti sekmadienio vakare, vairuotojas negali išvykti, jei jo poilsio laikas dar nebaigtas. Arba, jei maršrutą reikia įveikti labai greitai, gali reikėti dviejų vairuotojų vienoje mašinoje, kad vienas važiuotų, kitas ilsėtų. Tai padidina išvykimo galimybes (galima važiuoti be sustojimų ilgiau), tačiau ir kainą.

Be to, Anglijoje yra nemažai vietų, kur sunkvežimiams draudžiama važiuoti tam tikromis dienomis arba laikais (pvz., tam tikrose Londono gatvėse arba per šventes). Planuodami išvykimus, mes visada atsižvelgiame į šiuos apribojimus, kad vairuotojas nebtų nubaustas, o krovinys – uždelstas. Todėl kartą išvykimas gali būti paslinktas keliomis valandomis vėliau, kad vairuotojas spėtų įveikti ruožą iki jo darbo laiko pabaigos arba prieš tai numatytą poilsio pertrauką.

8. Kaip sezonumas veikia pervežimų dažnumą?

Logistika, kaip ir kiti verslai, turi savo sezonus. Pervežimuose į Angliją ir atpastai ryškiai išsiskiria du pikai: pavasario/vasaros pradžia (gegužė–birželis) ir ruduo (rugpjūtis–spalis). Šiuo laikotarpiu dauguma žmonių išvyksta gyventi ar dirbti į JK arba grįžta atostogauti į Lietuvą. Taip pat didelis srautas būna prieš Kalėdas ir Naujuosius metus.

Šiais laikotarpiais, nors ir stengiamasi išlaikyti įprastą grafiką (pvz., 3–4 reisai per savaitę), vietos mašinose užpildomos kur kas greičiau. Jei įprastai dalinis krovinys surinkiamas per 2–3 dienas, sezono metu tai gali užtrukti vos vieną dieną, ir mašina išvyksta anksčiau arba papildomai – papildomu reisu.

Atvirkščiai, sausio mėnesį arba po švenčių srautai šiek tiek sumažėja. Tuomet kai kurios mažesnės kompanijos gali sumažinti reisų skaičių iki 1–2 per savaitę, kad taupyti degalus. Didelės, patikimos kompanijos (kaip mūsų) laikosi pastovių grafikų, nes turi pastovų klientų ratą, tačiau ir sezono įtaka jaučiama. Todėl, jei žinote, kad jūsų siunta planuojama „piku“, ją verta užsakyti kuo anksčiau, kad užtikrintumėte vietą artimiausiame išvykime.

9. Ką turiu žinoti apie dokumentus, kad išvykimas nebtų uždelstas?

Dokumentų tvarka – tai dažniausia vėlavimų priežastis, net ne techniniai gedimai. Norint, kad mašina išvyktų laiku, būtina laiku pateikti visus duomenis. Esant „Brexit“ realybei, svarbiausias dokumentas yra prekių sąrašas (komercinė invoice) su tikslia prekių verte, svoriu ir aprašymu.

Jei dokumentuose nurodytas neteisingas svoris ar prekės kodas (HS kodas), muitinė gali sustabdyti mašiną. Jei tai įvyksta Lietuvoje, mašina neišvyksta. Jei Anglijoje – ji gali būti sulaikyta uoste, o tai sukelia domino efektą: vairuotojas praranda darbo laiką, vėluoja kitiems klientams, o išvykimo grafikai sugriaunami.

Taip pat labai svarbi yra galiojanti draudimo polisas (jei pervežamos brangios prekės) ir, jei reikalinga, eksporto licencija. Kaip ekspertas visada patariu klientams: nepalikite dokumentų paskutinę valandą.