Pervežimai į Angliją ir atgal: patogūs maršrutai, logistika ir ekspertų patarimai

Įvadas

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau daugiau nei dvi dešimtis metų. Per tą laiką matyau ne vieną krizę, pasikeitusius pasienio režimus ir kylančius bei krintančius kuro kainos bangas. Vienas dalykas išlieka nepakitęs: maršrutas tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės visada buvo ir išliks viena populiariausių bei labiausiai apkrautų kryptimi Europoje. Tačiau tai, kas anksčiau buvo paprasta „važiavimo“ procedūra, po „Brexit“ tapo sudėtinga logistinos užduotimi, reikalaujančia išmanių sprendimų ir gerai išplanuotų maršrutų.

Kai klientas kreipiasi dėl pervežimo į Angliją arba atgal, jo dažniausiai domina dvi pagrindinės priežastys: kaina ir laikas. Tačiau kaip profesionalas, kuris per savo rankas perleidęs tūkstančius tonų krovinių, galiu pasakyti, kad trečiasis ir, galbūt, svarbiausias komponentas yra patogumas ir saugumas. Patogus maršrutas tai ne tik trumpesnis kelias žemėlapyje. Tai aiškus suplanavimas, kuriame nėra staigių sustojimų pasienio punktuose dėl blogai parengtų dokumentų, kurie vengia didžiųjų Jungtinės Karalystės miestų spūsčių ir kurie užtikrina, kad jūsų turtas ar prekės pasieks paskirties vietą saugiai ir laiku.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi, paaiškinsiu, kaip šiuo metu veikia rinka, kokie yra geriausi maršrutai ir ką tiksliai reikia žinoti klientui, kad jo pervežimas į Angliją ir atgal vyktų sklandžiai be nereikalingų nervų. Nesvarbu, ar planuojate perkelti visus namus (perkraustymą), ar siųsite partiją prekių – logistika turi būti jūsų sąjungininkė, o ne kliūtis.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Kiek laiko užtrunka krovininio pervežimas į Angliją iš Lietuvos?

Tai vienas dažniausiai pasitaikantis klausimas, atsakymas į kurį nėra vienas ir griežtas. Visiems priimtinas standartas yra nuo 3 iki 5 darbo dienų, tačiau tai priklauso nuo lab daug veiksnių. Jei kalbame apie dalinį krovinį (taip vadinamą „dogovorą“ arba konsoliduotą siuntą), reikia skirti laiko kroviniui surinkti sandėlyje. Vairuotojas turi apvažiuoti keletą siuntėjų prieš išvykstant.

Pats važiavimas įtakoja ir pasirinktas maršrutas. Tradicinis maršrutas per Kalė (Prancūzija) ir Doverį (Anglija) yra trumpiausias, tačiau jis dažnai užstrigsta dėl migrantų krizės arba didelio eismo srauto. Alternatyvus maršrutas per Olandiją (Hoek van Holland) ir Harwichą arba per Zeebrugge (Belgija) ir Hullą gali šiek tiek užtrukti ilgiau dėl ilgesnės jūros perkelės trukmės, tačiau dažnai leidžia išvengti didžiulių spūsčių prie Anglijos pakrantės ir, svarbiausia, išvengti važiavimo per labai užterštą ir užstatytą Londoną. Taigi, mano praktika rodo, kad jei jums svarbu greitis, renkamės tunelį arba trumpas keltes, tačiau jei svarbu stabilumas – šiauriniai uostai gali būti geresnis pasirinkimas.

2. Kaip „Brexit“ pakeitė pervežimų į Angliją procedūrą?

„Brexit“ buvo revoliucija logistikoje. Anksčiau Anglija buvo kaip dar viena ES šalis – važiuoji, rodo krašto pasą ir važiuoji toliau. Dabar tai trečioji šalis. Tai reiškia, kad kiekviena siunta, netgi mažas asmeninis daiktų kiekis, turi būti deklaruojama.

Mums, ekspertams, teko prisitaikyti. Dabar mūsų kasdienybė yra ne tik vairavimas, bet ir dokumentų pildymas. Reikalingi eksporto (išvykstant iš ES) ir importo (atvykstant į JK) dokumentai. Jei klientas neturi teisingai užpildytų prekių sandaros sąrašų (Packing List) ir komercinių sąskaitų (Commercial Invoice), krovinys gali būti užstrigęs pasienyje dienomis. Mūsų užduotis – padaryti taip, kad klientas to nepajustų. Mes atliekame muitinės brokerio funkcijas, užtikrindami, kad visi proceduralūni reikalavimai būtų įvykdyti dar prieš mašiną pasiekiant uostą. Tai reiškia, kad „patogus maršrutas“ dabar yra tas, kuris neapsiriboja geografija, bet ir yra teisingai „aprašytas“ dokumentuose.

3. Kokius maršrutus laikote patogiausiais ir kodėl?

Esu dirbęs beveik visais įmanomais maršrutais, todėl galiu pasakyti tiksliai. Patogumas – tai subiektyvus dalykas, bet profesionaliai jį skirstome į logistinius ir laiko aspektus.

1. Kalė – Doveris (arba Eurotunelis): Populiariausias, greičiausias, tačiau dažniausiai problematiškas. Jei įvyksta incidentas (pavyzdžiui, migrantai bando įslipti po sunkvežimiais), kyla eismo spūstys, kurios gali užtrukti valandomis. Be to, atvykus į Angliją, tenka važiuoti per Londoną arba jo apylanką (M25), kas yra viena užšiaušiančių vietų Europoje.
2. Hoek van Holland – Harwich (arba Hook of Holland): Mano asmeninis mėgstamiausias pasirinkimas, jei krovinių paskirtis yra šiaurės Anglijoje arba Midlands regione. Šis maršrutas leidžia visiškai išvengti Londono. Keltais yra patogios, vairuotojai gali pailsėti, o atvykus į Harwichą, keliai yra laisvesni. Nors jūros perėja trunka ilgiau, bendras laikas dažnai būna panašus dėl to, kad nereikia stovėti spūstyse.
3. Zeebrugge – Hull / Purfleet: Dar viena alternatyva, leidžianti išvengti pietinės Anglijos kamščių.

Tad, kai kalbu apie patogius maršrutus, visada pasiūlau variantą, kuris mažiausiai apkrauna vairuotoją ir saugo krovinių griežtumą.

4. Kaip apskaičiuojama pervežimo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kaina – tai visada sudėtinė dalis. Daugelis klientų mano, kad mokame tik už degalus. Tačiau tarptautiniame pervežime kainą sudaro: kuras, vairuotojo darbo užmokestis (įskaitant dienpinigius už užsienio viešnagę), keltų bilietai (kurie, tiesą sakant, dabar yra labai brangūs), automagistralių mokesčiai (ypač Prancūzijoje ir Belgijoje), o po „Brexito“ – ir muitinės išlaidos bei brokeriaus paslaugos.

Taip pat svarbus krovinių tipas. Jei tai standartinis 33 euro paletės kiekis (pilna mašina), kaina bus fiksuota už mašiną. Jei tai dalinis krovinys (kai mašina veža keletą klientų), kaina skaičiuojama už užimamą vietą kėbule (m³ arba metrais). Verta paminėti, kad Anglijos kryptimi kainos svyruoja priklausomai nuo svaro kurso, nes mums tenka mokėti už daugelį paslaugų Anglijoje (pvz., uostų mokesčius). Stengiamės kainas fiksuoti iš karto, kad klientas nebūtų staigiai nustebintas papildomais sąskaitais.

5. Ką daryti, jei turiu mažą siuntą (pvz., kelias dėžutes ar vieną palėpę)?

Nenusiminkite, kad mažos siuntos nevežame. Tai mūsų kasdienybė. Tokiu atveju naudojame dalinių krovinių (groupage) sistemą. Surinkime keletą mažų siuntų iš skirtingų Lietuvos klientų ir surinkome pilną sunkvežimį.

Kas yra svarbu klientui? Kroviniui reikia būti pakraunamiems (pakuoti ant paletės arba tvarkingai dėžėse). Jei siunčiate tik kelias dėžutes, mes jas sukelsime ant bendros paletės ir užsegame juos plėvele. Tai apsaugo jūsų daiktus nuo drėgmės ir dulkių. Toks pervežimas trunka šiek tiek ilgiau, nes reikia laukti, kol mašina užsipilda, tačiau tai yra gerokai pigiau nei nuomoti visą sunkvežimį. Patogumo čia siekiame tuo, kad visus dokumentus sutvarkome už klientą – jam tiesiog reikia atiduoti dėžes mums, o likusį kelią iki Anglijos priimame patys.

6. Ar galiu pervežti asmeninius daiktus ar baldus (perkraustymą)?

Žinoma, tai didžiulė dalis mūsų verslo. Lietuvoje gyvena daugybė žmonių, kurie grįžta iš Anglijos arba išvyksta ten gyventi ir dirbti. Perkraustymas turi savo niuansų. Pirmiausia, tai nėra prekinis krovinys, todėl gali būti taikomos kitokios muitinės taisyklės (Transfer of Residence – TOR procedūra JK), kuri leidžia atvežti daiktus be mokesčių, jei tenkinate kriterijus (pvz., gyvenote ne mažiau 12 mėnesių užsienyje ir daiktus naudojote ne mažiau 6 mėnesių).

Kaip ekspertas, visada patariu klientams pagalvoti apie pakavimą. Baldai reikia būti gerai apsaugoti nuo smūgių, o ypač – nuo judėjimo kėbule. Mūsų vairuotojai turi su savimi virves, užraktus ir apsaugines priemones. Mes galime organizuoti ir įkėlimą bei iškėlimą abiejuose galuose (su vadybininkų pagalba), tad klientams nereikia nešti sunkių dėžių. Tai tas patogumas, kurį perkate mums pasamdžius.

7. Kokius dokumentus turiu pateikti pervežimui?

Dokumentai – tai mūsų verslo kraujas. Be jų mašina nepajudės iš vietos. Pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia paruošti, yra: 1. Prekių sąrašas (Packing List): Detalus kiekvieno daikto ar prekės aprašymas, svoris ir (būtina!) prekės verte. Vertė būtina muitinei. 2. Sąskaita (jei tai prekės): Jei pervežate prekes prekybai, reikalinga komercinė sąskaita-faktūra. 3. Asmens tapatybės dokumentas (pasas arba ID kortelė): Jei tai asmeniniai daiktai.

Jei dokumentuose trūksta informacijos (pvz., parašyta tiesiog „baldai“ be vertės), muitinė gali sustabdyti krovinį. Mūsų komanda padeda suformuoti šiuos dokumentus, jei klientas pats su tuo susiduria sunkiai. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad vairuotojas pasienyje parodytų tik „skanu“ (Green Lane) ir važiuotų toliau be sustojimų.

8. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas kelyje?

Dvidešimt metų patirtis mokėjo mane vienam: saugumas – ne tik apsauga nuo vagysčių, bet ir nuo fizinių pažeidimų. Sunkvežimiai yra aprūpinti moderniomis GPS stebėjimo sistemomis, taigi mes bet kurią minutę žinome, kur yra mašina. Taip pat naudojame algius spynų ant ratų ir kėbulo spynas, kurios neleidžia atidaryti durų net ir tada, kai vairuotojas ilsisi.

Tačiau dažniausia kroviniai pažeidžiami ne dėl vagysčių, o dėl blogo prifixavimo. Jei vairuotojas staigiai stabdo, netvarkingai užsegta baldų krūva gali nukristi. Mūsų vairuotojai yra patyrę ekspertai, kurie moka užtvirtinti krovinius naudodami specialias juostas ir grotas. Be to, visi mūsų pervežimai yra apdraudžiami (CMR draudimas), todėl net ir įvykus nelaimingam atsitikimui, klientas gauna kompensaciją. Tačiau geriausia draudimo priemonė yra kruopštus pakavimas ir profesionalus užtvirtinimas – tai ir yra mūsų „žmogiškas“ įnašas į saugumą.

9. Ar galima sekti savo krovinių judėjimą realiu laiku?

Absoliučiai taip. Anksčiau tekdavo laukti skambučio iš vairuotojo, kuris sakydavo „esu Vokietijoje“. Dabar technologijos leidžia mums ir klientams matyti mašinos vietą realiu laiku. Atidariusi mūsų pateiktą nuorodą, matote, kur yra jūsų siunta.

Tai suteikia didelio ramumo. Žinodami, kad jūsų krovinių jau persikėlė per Lamanšą ir važiuoja link Londono ar Mančesterio, galite planuoti savo darbus ar priėmimo procedūras. Be to, mūsų vadybininkai aktyviai bendrauja – pranešame, kada mašina artėja į paskirties vietą, kad klientas laiku pasiruoštų iškrovimui. Šis komunikacijos lygis yra būtent tas, kas skiria tikrą ekspertą nuo paprasto vežėjo.

10. Ką daryti, jei krovinys atvyks sugadintas ar trūksta dalių?

Tai blogiausias scenarijus, su kuriuo susiduriame retai, bet žinome, kaip juo elgtis. Pirmiausia, reikia nedelsiant pranešti vairuotojui ir mūsų dispečeriui. Negalima pasirašyti važtaraščio be pastabų, jei pastebėjote pažeidimus atvykus. Tai yra pagrindinė taisyklė.

Jei pažeidimas pastebimas tik iškrovus, reikia fotografuoti būklę ir siųsti mums pranešimą per 24-48 valandas (priklausomai nuo draudimo sąlygų). Mes inicijuojame draudimo išmoką procesą. Mūsų pareiga – užtikrinti, kad klientas netektų pinigų. Esu dirbęs su įvairiomis kompanijomis, ir galiu pasakyti, kad mūsų atsakomybės pojūtis yra aukštas. Jei klaida yra mūsų (pvz., blogai užfiksuota krovinio dalis), ją atsilyginame be klausimų. Pasitikėjimas – tai ilgiausiai išliekantis turtas šioje srityje.

Išvada

Pervežimai į Angliją ir atback yra sudėtingas procesas, kuris reikalauja ne tik „vairuotojo su vairu“, bet ir visos komandos profesionalumo. Po „Brexit“ pasikeitė žaidimo taisyklės, bet ne poreikis. Žmonės visada kraustosi, prekės keliauja, verslas vystosi. Mano dvidešimties metų patirtis leidžia matyti vaizdą iš aukščiau: svarbiausia yra ne tik nuvežti tašką A į tašką B, bet padaryti taip, kad šis kelias būtų be jokių nereikalingų rūpesčių klientui.

Renkantis pervežėją, ieškokite ne tik mažiausios kainos, bet ir aiškaus bendravimo bei supratimo apie muitines ir maršrutus. Patogus maršrutas – tai tas, kuris leidžia jums miegoti ramiai, žinant, kad jūsų turtas yra saugiuose rankose. Mes pasirūpinsime dokumentais, pasirinksime geriausią keltą arba tunelį, užtikrinsime, kad vairuotojas nepavargs, o krovinys neatrims. Logistika yra mūsų profesija, o jūsų ramybė – mūsų prioritetas.