Perkraustymas iš Jungtinės Karalystės mikroautobusu: Išsamus eksperto vadovas

Perkraustymas visada yra sudėtingas ir emocingas gyvenimo etapas, o kai kalbame apie grįžtamąjį perkraustymą iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą ar kitą Europos šalį, šis procesas tampa dar ir logistiniu iššūkiu. Per dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų srityje, aš mačiau ne vieną šimtą tokių kelionių. Nuo paprastų studentų, vežančių tik kelis krepšius, iki didelių šeimų, gabenančių visą gyvenimo įrangą – kiekvienas atvejis yra unikalus, tačiau principai išlieka tie patys. Vienas dažniausiai pasitaikančių ir, mano nuomone, labiausiai optimalių sprendimų yra perkraustymas mikroautobusu.

Kodėl būtent mikroautobusu? Po „Brexit“ visiems tapo aišku, kad kainos kyla, o biurokratinės klūtys didėja. Didelių sunkvežimių nuoma ir eksploatavimas brangsta, o mažiems krovininiams automobiliams dažnai trūksta talpos. Mikroautobusas (arba didelis krovininis furgonas, toks kaip Ford Transit ar Mercedes Sprinter su aukštu stogu) yra tarsi „aukso vidurkis“. Jis talpina pakankamai daug daiktų vidutinei šeimai, yra manevringas užmiestyje ir mieste, o, kas svarbiausia, leidžia sutaupyti laiką ir pinigus palyginti su pilnaverčiu sunkvežimiu.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir žiniomis, kaip tinkamai suplanuoti tokią kelionę, kokių dokumentų reikės ir kaip išvengti dažniausių klaidų, kurios gali pavirsti nemažais nuostoliais. Mūsų tikslas – padaryti taip, kad jūsų daiktai saugiai pasiektų paskirties vietą, o jūsų nervai išliktų nepažeisti.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Žemiau pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, kuris padės išsiaiškinti visas perkraustymo niuansus.

1. Kodėl verta rinktis būtent mikroautobusą, o ne sunkvežimį ar paprastą vagoną?

Tai vienas pagrindinių klausimų, kuriuo klausiate save pradėdami planuoti kelionę. Sunkvežimiai (pvz., 7.5 arba 12 tonų) turi didžiulę talpą, tačiau jų nuoma yra brangi, o vairuotojui reikia specialios kategorijos (C kategorijos) vairuotojo pažymėjimo. Be to, sunkvežimiai lėtai važiuoja, juos sunkiau pravažiuoti per siaurus Anglijos kaimų keliukus, o daugumoje gyvenamųjų rajonų juos priimti tiesiog draudžiama.

Kita vertus, paprastas vagonas (pvz., VW Caddy) gali būti per mažas. Jei perkraustote ne vieną asmenį, o šeimą, baldus, buitinę techniką, daiktų susikaups per daug. Mikroautobusas, ypač jei jis yra „Luton“ tipo (su aukštu, stačiakampiu kėbulu virš važiuoklės), suteikia idealų balansą. Jis telpa į standartinę vairuotojo (B kategorijos) pažymėjimo reikalavimus, jei bendras svoris viršija 3.5 tonas, tačiau neviršija 7.5 tonos (nors čia reikėtų būti atsargiems – dauguma „Transit“ tipo furgonų yra po 3.5t, todėl juos gali vairuoti bet kas). Talpa juose siekia 15–20 kubinių metrų, kas paprastai užtenka 1-2 kambarių buto turiniui pergabenti. Taigi, tai ekonomiškas ir ergonomiškas pasirinkimas.

2. Kiek vidutiniškai kainuoja toks perkraustymas ir nuo ko priklauso kaina?

Kainos formavimasis tarptautiniuose pervežimuose nėra tiesioginis. Negaliu tiesiog pasakyti „taip ir taip“, kainą lemia keturi pagrindiniai veiksniai: atstumas, krovinio tūris, sezoniškumas ir kuro kainos.

Jeigu kalbame apie maršrutą „Londonas – Vilnius“, kaina svyruoja nuo 800 iki 1500 eurų (priklausomai nuo to, ar tai yra dalinio krovinio pervežimas, ar išimtinis nuomos paslaugų pasirinkimas). Jei samdote vairuotoją su automobiliu „turnkey“ (raktus rankose – viskas įskaičiuota), kainą taip pat įtakoja keltų bilietų kaina (Dover – Calais arba Eurotunelis), kurie pastaraisiais metais smarkiai padidėjo.

Taip pat svarbu ir vietos Anglijoje. Pervežimas iš Londono ar Mančesterio bus pigesnis nei iš tolimųjų Škotijos kaimų, nes ten reikia skaičiuoti vairuotojo darbo valandas ir grįžtamojo be krovinio („holosto“) nuostolius. Visada rekomenduoju kreiptis į keletą paslaugų teikėjų ir pateikti tikslią daiktų sąrašą su nuotraukomis – tik tada gausite realią kainą, o ne preliminarią vertinimą, kuris gali pasikeisti dvigubai.

3. Ar „Brexit“ pasikeitė perkraustymo taisykles ir ką tai reiškia man?

„Brexit“ sukėlė daugiausia painiavos, tačiau profesionalams tai tik dar vienas formalumas, kurį reikia įsisavinti. Anksčiau Jungtinė Karalystė buvo ES dalis, todėl sienos kirtimas buvo formalumas. Dabar JK yra trečioji šalis.

Tai reiškia, kad kertant sieną (tiek jūrine, tiek sausuma), turi būti pateikti muitinės dokumentai. Jei pervežate asmeninius daiktus, kuriais naudojotės bent 6 mėnesius ir grįžtate gyventi į ES šalį (Lietuvą), Jums taikoma Transfer of Residence (ToR) lengvata. Tai leidžia atvežti daiktus be mokesčių (PVM ir muito), jei jie nėra nauji (pirkimo čekiai nėra naujesni nei 6 mėn.). Be šios procedūros, muitinė gali bandyti apmokestinti daiktus kaip prekes. Todėl būtina iš anksto užpildyti ToR01 formą JK svetainėje ir gautą patvirtinimą pateikti vairuotojui arba logistikos kompanijai.

4. Kokius dokumentus reikia paruošti perkraustymui iš JK?

Dokumentų sąrašas nėra milžiniškas, bet kiekvieno trūkumas gali sustabdyti kelionę sienos punkte. Štai kas būtina:

1. Krovinio manifestas (inventoriaus sąrašas). Jis turi būti detalus: „3 kėdės, 1 stalas, 10 dėžių su indais“.
2. ToR01 patvirtinimas. Apie jį kalbėjau aukščiau – tai pagrindinis dokumentas be mokesčių importavimui.
3. Asmens tapatybės dokumentai. Keliautojo paso kopija (jei vairuotojas ne savininkas) arba savininko pasas, jei važiuojate patys.
4. Draudimo polisas. Turi būti galiojantis krovinio draudimas, apimantis visą maršrutą (įskaitant JK ir ES).
5. Vairuotojo dokumentai. Vairuotojo pažymėjimas, transporto priemonės techninės apžiūros liudijimas (MOT), draudimas „Green Card“ (jei transporto priemonė registruota ne ES šalyje, nors dauguma vežėjų naudoja ES numerius).

Visus šiuos dokumentus geriausia turėti ir popieriniame, ir elektroniniu pavidale.

5. Kaip teisingai suskaičiuoti, kiek daiktų telpa į mikroautobusą?

Čia dažniausiai daroma klaida. Klientai sako: „Aš turiu tik vieną sofą ir du lovas, turbūt telpa“. Tačiau lovas ir sofos nėra „kubinės“ erdvės – jos turi nevienodą formą, o tarp jų lieka tuščių vietų.

Profesionalų patirtis rodo, kad į standartinį 20 kub. m. mikroautobusą (Luton tipo) vidutiniškai telpa: * Visi baldai iš 1-2 kambarių buto. * Buitinė technika (šaldytuvas, skalbyklė, viryklė). * Apie 30–40 standartinių judriųjų dėžių (60x40x40 cm).

Jei turite daug knygų ar statybinių medžiagų, tūris sumažėja, nes jie sunkūs. Rekomenduoju daryti paprastą matavimą: suskaičiuokite visų dėžių tūrį (ilg x plot x aukšt) ir pridėkite apie 20% vietos dideliems daiktams (baldams), kurie negali būti supakuoti į dėžes. Jei gaunate daugiau kaip 18 kubinių metrų, gali tekti rinktis didesnę transporto priemonę.

6. Ar reikia manyti apie vairuotojo darbo laiką ir poilsį?

Tai labai svarbus klausimas, ypač jei planuojate važiuoti patys arba samdote vairuotoją be kompanijos palaikymo. Jei mikroautobuso maksimali leidžiama masė viršija 3.5 tonas, ant jo gali būti reikalaujama sumontuoti tachografą.

Tačiau dauguma perkraustymui naudojamų furgonų (pvz., Ford Transit) sveria mažiau nei 3.5 tonos. Tokiu atveju, jei transportas naudojamas nekomerciniam (asmeniniam) perkraustymui, tachografas nėra būtinas, o vairuotojo darbo laiką reguliuoja bendrosios eismo saugumo taisyklės (ne HOD taisyklės). Vairuotojas turi ilsėtis kiekvieną 4,5 valandos vairavus (45 min. poilsis) ir negali vairuoti daugiau kaip 9 valandas per dieną.

Jeigu samdate profesionalią pervežimo kompaniją, jie patys užtikrina, kad vairuotojų grafikai atitiktų visus ES ir JK reikalavimus, todėl jums nereikia apie tai galvoti. Bet jei važiuojate patys su draugu – žiūrėkite į laikrodį, nes pavargęs vairuotojas sienos perėjimo punkte gali sukelti nemažai problemų su pareigūnais.

7. Kaip užtikrinti, kad daiktai nekils ir nesužalos kelionės metu?

Mano praktikoje mažiausiai dėmesio skiriama pakavimui, o tai – dažniausia gedimų priežastis. Mikroautobusas, nors ir stabilus, yra judantis objektas. Sustojant prieš šviesoforą ar važiuojant per „sleeping policemen“ (Anglijoje dažni greičio mažinimo kalneliai), neįtvirtinti daiktai gali nuskristi.

Patarimas: naudokite pakavimo juostas (plėves). Užriškite ne tik dėžes, bet ir jas prisegkite prie sienelių arba viena prie kitos. Dideli baldai turi būti apvynioti burbuliukine plėvele (apsaugo nuo dulkių ir įbrėžimų) ir užfiksuoti tarp sienų naudojant specialias gumines juostas (ratchet straps). Niekada nepalikite tuščių tarpų – į jas įkiškite pagalves, antklodes ar minkštus daiktus. Jei girdite, kaip krovinys „šoka“ važiuodamas – sustokite ir pritvirtinkite jį geriau. Geriau prarasti 15 minučių nei gauti sulaužytą veidrodžius ar LCD televizorių.

8. Kiek trunka tokia kelionė ir koks geriausias maršrutas?

Atstumas nuo Londono iki Vilniaus yra apie 1800–1900 km. Teoriškai, vairuojant be sustojimų, tai užtruktų maždaug 18–20 valandų, tačiau tai realu tik filmuose. Realus laikas su sustojimais, keltu ir sienos kirtimu yra 2–3 dienos.

Populiausias maršrutas: Anglija -> Dover -> Keltas arba Eurotunelis -> Calais (Prancūzija) -> Belgija -> Vokietija -> Lenkija -> Lietuva. Alternatyvas (kadangi keltai brangsta): Kingston upon Hull -> Rotterdam arba Zeebrugge (Belgija). Šie keliai ilgesni, bet leidžia sutaupyti, jei kuro kainos nėra per aukštos, o keltas užsakytas iš anksto.

Rekomenduoju nepraleisti vairuotojo poilsio laiko Prancūzijoje ar Vokietijoje. Naktiniai sustojimai turi būti suplanuoti saugiose vietose (pvz., „TruckStops“ arba didelių prekybos centrų aikštelėse, kuriose yra apsauga). Niekada nepalikite pilno krovinio automobilio neapsaugotoje gatvės pusėje dideliame mieste.

9. Ar būtina drausti krovinį ir ką daryti, jei įvykė nesklandumų?

Krovinio draudimas nėra privalomas pagal įstatymus (kaip KASKO automobiliui), tačiau jis yra būtinas jūsų ramybei. Standartinis automobilio draudimas „Third Party“ apsaugo tik kitus dalykus (pvz., jei atsitrenkiate į kažką), bet ne jūsų daiktus furgono viduje.

Jei samdate kompaniją, klauskite apie CMR draudimą. Tai tarptautinis krovinio draudimas, kuris paprastai dengia žalą iki 330 000 SDR (specialiųjų traukimo teisių) vienai siuntai, tačiau dėl brangių daiktų (menas, brangūs jewelery) gali reikėti papildomo deklaravimo.

Jei įvykė avarija arba krovinys pavogtas: 1. Nedelsdami susisiekite su draudimo kompanija. 2. Susisiekite su vietine policija (gaukite protokolą). 3. Informuokite vežėją. Be policijos protokolo draudikas nebus mokėti kompensacijos.

10. Kaip pasiruošti pačiam perkraustymui, kad nesusidurtum su nenumatytais išlaidomis Anglijoje?

Anglijoje daugelis dalykų veikia kitaip nei Lietuvoje. Vienas didžiausių nemalonių siurprizų gali būti ULEZ (Ultra Low Emission Zone) mokestis Londone arba Congestion Charge. Jei jūsų mikroautobusas neatitinka tam tikrų išmetamųjų dujų standartų (Euro 6), užvažiavimas į Londono centrą gali kainuoti 100–200 svarų sterlingų per dieną. Jei perkraustote iš Londono centro, tikrinkite transporto priemonės kodą (VIN kodą galite patikrinti internetinėje TfL svetainėje).

Taip pat atkreipkite dėmesį į parkavimą. Pakraunant daiktus, reikės užimti vietą gatvėje. Jei nėra privažiavimo, gali tekti mokėti už rezervuotą vietą arba rizikuoti gauti baudą („Penalty Charge Notice“). Angliškos baudos už neteisingą parkavimą yra griežtos ir greitai didėja. Visada palikite ant stiklo specialų lapelį „Loading in progress“ su laiku, jei tokia vieta leidžiama trumpam sustojimui.

Išvada

Perkraustymas iš Jungtinės Karalystės mikroautobusu yra puikus sprendimas tiems, kurie ieško optimalumo tarp kainos ir patogumo. Tai reikalauja gero planavimo, tačiau rezultatas vertas pastangų. Mano daugiametė patirtis rodo, kad sėkmės paslaptis slepiasi ne tiek brangiuose paslaugose, kiek dėmesyje smulkmenoms: teisingi dokumentai, kruopštus pakavimas ir realus laiko planavimas.

Nebijokite klausti profesionalų patarimų, o jei planuojate tai daryti patys – pasirūpinkite savo ramybe ir draudžiu. Kelionė iš Anglijos į Lietuvą ilga, bet su gerai paruoštu mikroautobusu ji taps tik dar viena istorija jūsų gyvenime, o ne košmaras.