Siuntų gabenimas mikroautobusais į UK – realybė iš važinėjančio žmogaus

Jei atvirai, siuntų gabenimas mikroautobusais į UK mano duoną atneša jau... kiek? 24 metai (pataisykite, 24 metus – taip skamba teisingiau, bet gyvai vis tiek sakau "metai"). Per tiek laiko mačiau visko: ir tobulai supakuotų dėžių, ir šaldytuvų, apvyniotų tik laikraščiu. Rašau šitą tekstą ne tam, kad įtikinėčiau jus pirkti. Rašau, nes vakar vakare klientė iš Klaipėdos paskambino 21 valandą ir klausė: "O tai kiek kainuoja siuntimas į Londoną mikroautobusu?" Supratau, kad žmonėms trūksta paprastų atsakymų be marketingo šlamšto. Taigi – sėskitės, skaitykite. Klauskite ir toliau, jei reikia.

Iš pradžių – apie kainas ir tai, kas įeina į vidų

Kiek maždaug kainuoja nusiųsti kelias dėžes į Londoną mikroautobusu?

Žiūrėkite, jei tai yra penkios standartinės dėžės su drabužiais ar indais, kurių svoris iki 100 kg, reali kaina svyruoja tarp 80 ir 140 eurų. Ne 30, kaip žada stebukladariai Facebook'e. Atsimenu kauniečio skambutį: pamatęs 45 eurų pasiūlymą, nusprendė, kad mes sukčiai. Po savaitės paskambino iš oro uosto, nes pigus variantas dingo su daiktais. Vidutiniškai pagalvokite apie 120 eurų už normalų kiekį. Tiksliau pasakysiu, kai žinosiu svorį ir gatvę.

O jeigu man reikia pervežti ne tik dėžes, bet ir sofą su šaldytuvu – ar telpa?

Sofos ir šaldytuvai tikrai telpa. Mikroautobusai būna iki 5,5 metro su atvira bagažine. Bet čia svarbu: jei baldai nėra apvynioti, mes juos vežame, bet dažnai prašome, kad pasirūpintumėte patys. Klientai kartais sako: "jūs juk profesionalai, susipakuosite." Taip, bet sofos apvyniojimas kilimėliu ne visada apsaugo kampą, ypač jei važiuojame per sniegą. Prieš trejus metus vieną šaldytuvą nuvežėme be įbrėžimo, bet klientas pats apvyniojo putomis. Dabar taip reikalauju iš visų.

Ar mikroautobusai į Angliją važiuoja kas savaitę, ar tik tada, kai surenkamas visas krovinys?

Dažniausiai važiuojame kas savaitę, kartais net dukart. Bet jei maršrutas į Šiaurės Škotiją – renkame pilną mašiną, kitaip neapsimoka. Jei skubu, o kitas išvykimas po penkių dienų, galime pasiūlyti kitą variantą arba teks palaukti. Nors jei laukiate, nervinatės, o jei skubinate, kainuoja brangiau. Aš pats siunčiau broliui į Birmingamą ir žinau tą jausmą. Ne visada gaunasi taip, kaip žmogus nori.

Ar galiu važiuoti kartu su savo siunta ir kaip tai įtakoja kainą?

Galima. Tai vadiname "klientas keleivis". Kaina dažniausiai nekinta, jei sėdite priekyje ir netrukdo matyti dešiniojo veidrodžio. Kartais žmonės vežasi katį. Važiavome su moterimi – miegojo viešbutyje Prancūzijoje. Bet muitinėje turite išlipti ir atsakyti į klausimus. Jei muitininkas pavargęs (o pasienyje taip būna), užtrunka. Katinas, beje, keliavo puikiai. Geriau nei kai kurie žmonės.

Popieriai po Brexit ir muitų reikalai

Ar dabar, po Brexit, siuntoms į UK reikia kažkokių ypatingų popierių?

Taip, reikia. Tai nebe kaip anksčiau, kai tiesiog krauni ir važiuoji. Dabar reikalinga prekių aprašymo deklaracija – svoris, vertė, turinys. Jei asmeniniai daiktai, vis tiek sąrašas būtinas. Aš padedu užpildyti, bet turiu prisipažinti – kartais nauji muitinės reikalavimai keičiasi taip greitai, kad ne iki galo tikras, ar dar vienas lapas reikalingas elektros įrenginiams. (Praeitą mėnesį atrodė, kad reikia, šį mėnesį – jau nebeaišku. Pasitikslinkite prieš dvi savaites.)

Kas bus, jei pasienyje rasti kažką, ko nėra deklaruota – pavyzdžiui, dešros pusbrolį?

Tai bus nemalonu. Prieš metus vežėme į Notingamą. Klientas prašė įdėti "vieną silkių paketą". Muitininkai rado rūkytos dešros. Konfiskavo, įrašė pažeidimą, mes praradome pusdienį. Gyvūninės kilmės produktai – griežtas draudimas. Mano patarimas: nieko neslėpkite. Patikėkite, tas "pusbrolis" gali kainuoti baudą. O baudos... taip, jos realios. Ir muitininkai nejuokauja.

Ar man reikia mokėti muitus už savo senas mokslo knygas ir senelio komodą?

Jei daiktai naudoti, asmeniniai ir vyresni nei pusės metų, muito paprastai nereikia. Bet sąžiningas sąrašas būtinas. Kartais bando rašyti "dovanos". Nekitinkite – muitininkai turi internetą ir mato, kad komoda kainuoja 300 eurų, ne 5. Pas mus istorija: įrašėme tiksliai, praėjo per 20 minučių. Kaimynas bandė apgauti – sėdėjo tris valandas. Teisybė visada laimi. Neimkite manęs kaip teisėjo, bet faktas.

Ar siuntoms į UK reikalingas papildomas draudimas, jei jos važiuoja mikroautobusu?

Mes turime vežėjo civilinį draudimą, bet jis dengia ne viską iki paskutinio cento. Jei brangi technika – verta krovinio draudimo, paprastai 1–2 proc. nuo vertės. Kolega (ne pas mus, konkurentas) vežė kompiuterį drabužių dėžėje. Stabdydamas, dėžė nuslydo ir monitorius gavo įdubą. Draudimas sumokėjo. Be jo – atsisveikintumėte su eurais. Aš pats rimtai žiūriu į šitą reikalą, jau per daug matęs.

Kaip tai atrodo važiuojant, pakuojant ir pristatant

Ar pakuojate daiktus patys, ar turiu viską paruošti namie?

Mes padedame didiesiems daiktams apvynioti, bet smulkmenas, ypač stiklą, prašome supakuoti patiems. Jūs žinote, kaip tilps vazos tarp pagalvių. Buvo toks atvejis: klientas nepažymėjo "trapu". Uždėjome knygų dėžę viršuje, mikriukas perkalno duobę. Vazų neradome sveikų. (Pats namie pakuoju į laikraščius, bet draugas diegia putų plėvelę. Galbūt jis teisus.) Nepamirškite užrašyti ant šono.

Kiek laiko užtrunka siuntų gabenimas mikroautobusu iš Lietuvos iki Londono?

Realiai – trys su puse iki penkių dienų. Ne dvi, kaip kai kurie žada. Pirmą dieną surenkame, antrą – Lenkija, trečią – keltas, tada kelias į vakarus. Oras žiemą Prancūzijoje prideda pusdienį. Praeitais metais sniego audra uždarė tunelį. Sustojome viešbutyje. Klientas pyko, bet saugumas pirmiau. Apledėjusios duobės ir vingiuoti keliai mikriukams ne draugai.

Kur tiksliai Londone paliekate siuntą – prie durų ar kažkokiame sandėlyje?

Priklauso. Jei pilnas perkraustymas – tiesiai prie buto durų. Jei kelios dėžės, reikia, kad gavėjas būtų namie. Brixtone gavėjas užmigo. Vairuotojas negalėjo stovėti – policija vijo dėl parkavimo. Galų gale paliko su kaimynu. Geriau suderinkite laiką. O intervalas ne 14:00 iki 14:05, o pusdienio langas. Londone taip tiesiog yra, kaip ir lietus.

Ar vežate siuntas ir į tokius UK miestus kaip Mančesteris, Birmingamas ar tik į Londoną?

Ne tik Londoną. Mančesteris, Birmingamas, Liverpulis – visur lankomės. Tik į Šiaurės Škotiją, tarkim Aberdyną, važiuojame rečiau. Tenka perskirstyti krovinį ir naudoti vietinį pervežėją. Kaina šiek tiek auga. Londone – beveik kas savaitę. Kartais atrodo, kad M1 magistralę pažįstu geriau nei savo virtuvę. Į Ipsvičą (ar taip rašoma? Ipswich – taip, britai keistai rašo) vežame pro rytus.

Ar siuntą galima atiduoti jums iš vakaro, kai ji dar neišvažiuoja iki rytojaus?

Taip, turime sandėlį Vilniuje ir, pagal susitarimą, Kaune. Galite atvežti iš vakaro, pasirašome aktą. Savaitgaliais anksčiau užsidaro. Buvo toks atvejis: klientas atvežė sekmadienį, panikavo, kad sunku sutalpinti. Sutalpino, bet kam rizikuoti? Geriau iki penktadienio. Ir nepamirškite telefono numerio ant dėžės. Pamiršta dažnai, tada mūsų galvose prasideda kryžiažodžiai.

Ar mikroautobusas gali saugiai pervežti televizorių, ar jam geriau krovininė fūra?

Televizoriai keliauja gerai, jei originalioje dėžėje arba su putomis tiesiai prie ekrano. Didžiausia bėda – spaudimas iš šono. Fūrose dažnai spaudžia krūva. Mikriuke kontroliuojame, kas kaip staigmenuoja. Praeitą vasarą 65 colių ekraną vežėme į Redingą be dėžės – įpakavome į antklodes, tarp minkštų daiktų. Atvyko sveikas. Bet OLED su plonyčiu rėmeliu... Pripažinsiu – truputį neramu. Geriau originalioji pakuotė.

Ką daryti, jei gavėjas darbe ir negali atsiimti siuntos tą dieną, kai atvažiavote?

Siunta grįžta į mūsų local sandėlį Londone arba bandome vėliau, po kito kliento. Antras pristatymas kainuoja 30–50 eurų papildomai. Geriau siųsti ten, kur kas nors bus – kaimynas, draugas. Paliekame su raštišku sutikimu. Nes jei kaimynas pasiima, o gavėjas sako "negaunau", prasideda drama kaip televizorių laidoje. Rimtai, sutarkite dėl laiko. Tai elementaru, bet pamirštama.

Kai norisi sutaupyti – kainos, fūros ir apgavystės

Kodėl vieni siūlo pervežimą mikroautobusu į UK už 80 eurų, o jūsų kaina didesnė?

Oi, čia jautri tema. Yra tokių, kurie žada 80 ar net 50 eurų už dėžę. Aš žinau šitą verslą: benzinui iki Kanalo ir atgal apie 600–700 eurų, pridėk keltą. Jei jie veža už 50, arba algą reikia užjausti, arba... daiktai dings. Ne visada, bet mačiau. Panevėžio vaikinas sumokėjo 60 eurų "kurjeriui iš grupės". Siunta Kaune iškrauta ir parduota. Rimtai. Jei kaina per maža – klauskite, iš ko jie moka keltą. Nes aš nežinau.

Ar galima mokėti ne prieš, o tik tada, kai gavėjas pasiima siuntą Londone?

Teoriškai galima, bet pirmą kartą dirbant su klientu – retai. Tikime pavedimu arba avansu. Kodėl? Buvo istorija: siunta nuvažiavo, gavėjas paėmė, o siuntėjas "pamiršo" apmokėti. Teisiniai šokiai. Nuolatiniams klientams – taip, po pristatymo. Bet vienkartinis siuntimas draugui – atleiskite, avansas yra ne godumas, o savisaugos instinktas. Versle taip nutinka. Aš irgi noriu miegoti ramiai naktimis.

Koks skirtumas tarp jūsų mikroautobusų ir tų didžiųjų perkraustymo fūrų į UK?

Fūros geros, kai visas butas – trys kambariai, virtuvė, garažas. Mikriukas greičiau sureaguoja, manevringesnis mieste ir pigesnis mažesniam kiekiui. Nereikia mokėti už tuščias vietas. Fūros – muitinės taikinys numeris vienas. Mikriukai mažiau atkreipia dėmesio. Blemba, ne slėpti ką nors – tiesiog eilės pasienyje kartais trumpesnės. Ir siaurose gatvelėse daugiabučiuose lengviau apsisukti.

Ar vežate ir maisto produktus, pavyzdžiui, silkę ar šakotį?

Ne. Gyvūniniai produktai, kiaušiniai, pienas – viskas draudžiama įvežti privačiai siuntomis. Kartais slepia po drabužiais. Praeitais metais senjorus pyko, kad neišsaugojau jo naminės dešros. Atsiprašiau, bet išmest turėjau dar Lietuvos teritorijoje. Skamba žiauriai? Gal. Bet geriau kalneliuose nei bauda Doverio muitinėje. Nepasakosiu apie muitininkų humoro jausmą – jo ten mažai, o dar mažiau pavasarį.

Koks pats geriausias metų laikas siųsti siuntą mikroautobusu į Angliją pigiau?

Sausį–vasarį šiek tiek pigiau. Rugsėjis ir Kalėdos – pats blogiausias laikas. Studentai, visi kraustosi. Faktas. Žiemą kitas minusas – oras. Smėlio audros, lietus. Pasirinkimas: brangiau ir ramu arba pigiau su rizika, kad vėluos keltas dėl vėjo. Aš pats renkuosi balandį arba spalį. Jei nesiskubina – kovas. Kartais tada dar ir akcijų papuola, jei turime laisvų vietų.

Kai baiminamasi, kad kas nors nepasiseks

Kas atsakingas, jeigu siunta viduje apvirsta ir kažkas sudūžta?

Priklauso. Jei mes netinkamai sustatėme – mes atsakome. Jei dėžė buvo suversta, be ženklo "trapu" – dalis kaltės jums. Darome priėmimo aktą. Buvo atvejis: klientas veidrodį supakavo į rankšluostį. Ne į dėžę. Į rankšluostį. Stabdant nuriedėjo. Vaizdas liūdnas. Negalėjome padengti – pats pasirinkimas pakloti į frotinį rankšluostį buvo keistas. Pakuokite kaip žmonės.

Ar per 24 metus teko patirti situacijų, kai siunta visiškai dingo?

Dingo? Ne visiškai. Kartą pasimetė viena dėžė iš penkių – atsirado kitam kliente po savaitės, etiketė atšoko. O buvo atvejis: ketveriais metais anksčiau pratrūko padanga, mikriukas griovyje. Daiktai liko vietoje, bet dalis dėžių atsidarė. Perkrovėme į kitą mašiną. Truko pusdienis. Kad pavogtų viską – ne. Bet rašykite telefoną ant kiekvienos dėžės. Du kartus. Nežinau kodėl, bet padeda.

Ar mikroautobusai važiuoja tiesiai į mano nurodytą adresą, ar reikės važiuoti terminalo ieškoti?

Tiesiai į adresą, jei ten galima sustoti. Londone daug kvartalų su viena kryptimi ir zonomis. Kartais sutariame pastovėti prie parko. Terminalo nereikia. Bet kartais žmonės neapsižiūri ir duoda klaidingą pašto kodą. Važiuoji į Pietų Londoną vietoj Šiaurės. Valanda dingsta. Google Maps padeda, bet kalnai laiko neatstums. Patikrinkite kodą dvigubai. Tai sutaupo visiems nervų ir benzino.

Ar dviratis gali keliauti kartu su buitine technika, ar reikia atskiros vietos?

Gali. Nuimame ratą, pasukame vairą, prispaudžiame prie sienelės. Vietos nedaug. Kartais dar prigrūda valtį ir tampa žūtbūtinis tetrisas. Tik atsukite pedalus, nes aš jau ne kartą dūriau koją. Metaliniai kampai kaip peiliai. Dėl skalbimo mašinos – vanduo turi būti tikrai išleistas. Ne kartą klientas sakė "išleidau", o perskraudami mes sužinojome, kad tikrovė buvo kitokia. Nemalonus siurprizas.

Ar galima siųsti siuntą mikroautobusu ir tada iš Anglijos parsivežti atgal kitą krovą?

Taip, tai "kabu maršrutas". Jei turime abiem kryptimis, kiek krenta. Bet reikia lankstumo diena kitą. Neautomatiškai kasdien pirmyn atgal. Paprastai savaitė ar dešimt dienų sukasi vienas ratas. Praeitą rudenį nuvežėme baldus į Mančesterį, parsivežėme skalbimo mašiną ir tris dėžes knygų. Efektyvu. Tik ne visada sinchronizacija suveikia taip gražiai, kaip noretusi.

Koks pagrindinis privalumas siųsti daiktus mikroautobusu lyginant su DPD ar kitais kurjeriais?

Jūs matote, kas vyksta. Kurjeriai meta dėžę per tvorą, jūs gaunate nuotrauką iš balos. Mūsų vairuotojas skambina, sutaria, padeda į antrą aukštą. Kaina didesnė nei siuntų tarnyba? Taip. Bet jūs neesate numeris ant lipdukuko. Prieš porą savaičių Birmingame ponia, 82 metai, atidarė duris. Vairuotojas ne tik atidavė, bet perkėlė dėžę į prieškambarį. Ji neturėjo jėgų. Tokio dalyko per DPD skirstymo centrus negausite niekados.

Išvada

Taigi, siuntų gabenimas mikroautobusais į UK – ne raketų mokslas, bet ir ne žaidimas smėlio dėžėje. Reikia žinoti, ko tikėtis, ką pakuoti ir kaip sumokėti. Jei turite penkias dėžes, senelės komodą ir norite, kad su jumis kalbėtų kaip su žmogumi, o ne su kroviniu – rinkitės šią paslaugą. O jei tik vienas vokas – na, gal tada paštas pigiau. Po 24 metų galiu pasakyti: geriausi klientai tie, kurie klausia prieš, o ne skundžiasi po. Sėkmės kraustantis. Ir jei skambinsite vakare – galiu atsakyti rytą. Nebūsiu piktas.