Perkraustymas į Angliją ir atgal: Terminai, eiga bei svarbiausi niuansai

Perkraustymas į užsienį, ypač tokiame toliame kaip Jungtinė Karalystė, visada yra sudėtingas ir emocingas gyvenimo etapas. Per daugiau kaip dvidešimt metų dirbu tarptautinių pervežimų srityje, ir per tą laiką matyta viskas – nuo idealiai suplanuotų, sklandžių kelionių iki situacijų, kai dėl menkų detalių keleiviams tekdavo laukti dienomis arba spręsti biurokratinius neaiškumus. Anglija (arba tiksliau – Didžioji Britanija) nuo Europos kontinento atskirta ne tik geografiškai, bet ir savo unikalia logistika bei, pastaraisiais metais, pasikeitusiais muitinės reikalavimais po „Brexit“.

Kai klientas susisiekia su mumis dėl perkraustymo į Angliją ir atgal, dažniausiai kyla klausimų ne tik apie kainą, bet ir apie tai, kaip visa tai techniškai vyksta. Kokios yra standartinės perkraustymo termino trukmės? Kuo skiriasi dalinis krovinys nuo pilnos mašinos užsakymo? Kaip dabada reikia elgtis su muitinės deklaravimu, kai anksčiau tai buvo kur kas paprasčiau? Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir detaliai paaiškinsiu visus procesus, kad jūsų kelionė į naują gyvenamąją vietą būtų kuo ramesnė ir suprantamesnė.

Svarbiausia, ką reikia suprasti iš pat pradžių – tarptautinis perkraustymas nėra paprastas daiktų vežimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas mechanizmas, kuriam sėkmingai suveikti reikalingas tikslus planavimas, geri rėmai ir žinojimas, kokių dokumentų reikia ruoštis. Nors rinkoje galima rasti pigių pasiūlymų, eksperto akimi galiu pasakyti: tiesiog „pigia“ dažnai pasidaro brangia, kai pradededa rūpėti sugadintas baldas ar užstrigęs krovinys priešais Londoną.

Šiame straipsnyje mes panagrinėsime pagrindinius terminus, logistikos ypatumus ir atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus, kad jūs būtumėte pilnai pasiruošę savo perkraustymui į Angliją ir atgal.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Šioje skiltyje pateikiu atsakymus į dešimt klausimų, kuruos dažniausiai girdžiu iš savo klientų. Čia rasite informaciją apie laiko terminus, kainas, dokumentus ir praktinius niuansus.

1. Kiek laiko užtrunka perkraustymas iš Lietuvos į Angliją ir atgal?

Tai vienas populiariausių klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis, nes viskas priklauso nuo pasirinkto pervežimo būdo. Jei užsakote pilnos mašinos (FCL – Full Container Load arba tiesiog 3,5–5 t sunkvežimio) pervežimą, kuris skirtas tik jums, terminas yra trumpiausias. Tokiu atveju vairuotojas važiuoja tiesiai į jūsų adresą, pakrauna daiktus ir keliauja toliau. Paprastai šis procesas nuo pakrovimo dienos iki iškrovimo Anglijoje (arba atvirkščiai) trunka 2–4 darbo dienas. Čia įskaičiuojamas kelias į uostą (pavyzdžiui, Klaipėda arba tiesiai per Kaliningrą/Poliją ir Vokietiją), keltas per Lamanšą ir važiavimas iki galutinio tikslo (pavyzdžiui, Londonas, Mančesteris, Birmingemas).

Tačiau dauguma klientų renkasi dalinio krovinio (LCL – Less than Container Load arba dalinio krovimo sunkvežimio) paslaugą, kai vienoje mašinoje vežami kelių klientų daiktai. Čia terminai ilgesni. Vidutiniškai perkraustymas į Angliją daliniu krovininiu gali užtrukti nuo 5 iki 14 dienų. Kodėl tiek ilgai? Logistikos kompanijai reikia surinkti kitų klientų siuntas, sureguliuoti maršrutą taip, kad vairuotojas apvažiuotų visus adresus, o tai reiškia daugiau laiko pakrovimo-iškrovimo darbams. Taip pat reikia atsižvelgti į keltų tvarkaraščius. Jeigu kelionė sutampa su švenčių laikotarpiu arba techninėmis pertraukomis uostuose, terminas gali pasidėti. Grįžtant iš Anglijos į Lietuvą situacija panaši – daliniai kroviniai gali šiek tiek užtrukti dėl rūšiavimo sandėliuose prieš išvykstant į Rytus.

2. Kokios yra pagrindinės kainos sudėtinės dalies? Nuo ko priklauso kaina?

Kainos formavimas tarptautiniuose pervežimuose yra gana sudėtingas procesas, ir dažnai klientai stebisi, kodėl viena kompanija kainuoja pigiau, o kita – brangiau. Pagrindinis kriterijus yra daiktų tūris (kubiniais metrais m³) arba svoris. Kuo daugiau daiktų turite, tuo didesnė mašina reikalinga, arba daugiau vietos ji užima bendrame krovininyje.

Antroji svarbi sudėtinė dalis – atstumas. Pervežimas į Londoną arba pietryčių Angliją regionus paprastai kainuoja mažiau nei perkraustymas į Škotiją, Velsą arba toli į šiaurę esančius miestus, pvz., Newcastle arba Aberdeen. Ten reikia daugiau degalų ir vairuotojo darbo laiko.

Taip pat į kainą įeina keltų bilietai. Tai nemaža išlaidų dalis, ypač jeigu naudojami dideliems sunkvežimiams skirti keltai. Dar vienas dalykas, kurį dažnai pamirštama – prieiga prie objekto. Jeigu Lietuvoje ar Anglijoje namas yra toli nuo pagrindinio kelio, yra siaurų vartų, arba reikia gauti specialų leidimą stovėti miesto centre (pvz., Londono „Congestion Charge“ zona arba parking permit), tai taip pat gali paveikti galutinę kainą. Ir galiausiai – deklaravimo paslaugos. Nuo „Brexit“ visi kroviniai turi būti deklaruojami, todėl į kainą įeina muitinės brokerio darbas.

3. Kaip „Brexit“ paveikė perkraustymo terminus ir procedūras?

„Brexit“ sukėlė daugiausia painiavų ir pasikeitimų per pastaruosius dešimtmetį. Iš esmės, Anglija dabar yra trečioji šalis, tai reiškia, kad kiekvienas krovinys, net jei tai jūsų asmeniniai daiktai, turi kirsti muitinės kontrolę. Anksčiau tai buvo paprasta – mašina važiavo kaip ES viduje. Dabar reikia pildyti išankstinę declaraciją (Entry Summary Declaration – ENS) ir išvykimo deklaraciją (Exit Summary Declaration – EXS).

Kas tai reiškia praktiškai klientui? Prieš pradedant vežti, reikia pateikti tikslų daiktų sąrašą (inventorių) ir užpildyti specialų klausimyną (Transfer of Residence – ToR), kad būtų taikoma muitų atleidžiama statuso (relief) nuostata. Jeigu šie dokumentai parengti neteisingai arba vėlai, krovinys gali būti sulaikytas uoste arba priešais Angliją ir laukti, kol bus išspręstas muitinės klausimas. Tai gali prailginti terminą 1–2 dienas (kartais ir daugiau) bei sukelti papildomų išlaidų už sandėliavimą. Todėl dabada būtina dirbti su patikimais pervežėjais, kurie turi savo brokerius arba partnerius, gebančius greitai suorientuotis naujoje biurokratijoje.

4. Kas yra „Transfer of Residence“ (ToR) statusas ir kodėl jis svarbus?

Tai vienas svarbiausių dalykų, apie kurį turi žinoti kiekvienas perkraustantis į Angliją. „Transfer of Residence“ yra JK muitinės suteikiamas statusas, leidžiantis įvežti asmeninius daiktus be mokesčių (PVM ir muito), jeigu atitinkate tam tikrus kriterijus.

Kad gautumėte šį statusą, turite būti gyvenę už ES ribų (t.y., ne Anglijoje) mažiausiai 12 paskutinių mėnesių ir ketinti gyventi Anglijoje mažiausiai 6 mėnesius. Taip pat daiktai, kuriuos vežate, turi būti jums priklausę ir naudoti ne mažiau 6 mėnesių prieš perkraustymą. Jūs negalite įvežti naujų, parduotuvėje pirktų baldų ar technikos be mokesčių, naudodamiesi šiuo statusu.

Procesas yra toks: prieš perkraustymą pateikiate paraišką internetineje sistemoje, gausite unikalų ToR numerį, kurį perduodate savo pervežėjui. Šis numeris leidžia muitinės pareigūnams greitai patvirtinti, kad jūsų siunta nėra komercinė ir nėra apmokestinama. Be šio numerio, perkraustymas gali tapti labai brangus dėl PVM (20 proc. JK) ir galimo muito.

5. Ar reikia dalyvauti pakrovime ir iškrovime, ar užtenka atiduoti raktus?

Šis klausimas dažnai kyla, kai klientas negali atvykti į vietą asmeniškai (pavyzdžiui, jau išvyko gyventi arba dar dirba). Profesionalios perkraustymo kompanijos gali atlikti paslaugą „be dalyvavimo“ (remote loading/unloading). Tačiau čia yra keletas svarbių niuansų.

Jei atiduodate raktus, būtinai užtikrinkite, kad asmuo, priimantis mašiną, yra pasitikėjimas vertas ir turi instrukcijas, kur kas turi būti paimta, o kur – palikta. Mūsų patirties rodo, kad geriausia, kai klientas arba jo atstovas yra pasiekiamas telefonu. Vairuotojams neretai tenka spręsti neaiškumus vietoje: ar šis senas sofas vežiamas, ar jis apleistas? Ar reikia išmontuoti lovą, jei ji neina per duris?

Be to, jeigu perkraustote daliniu krovininiu, daiktai bus iškraunami į sandėlį Anglijoje, o vėliau pristatomi atskiru mikroautobusu. Tokiu atveju jūsų dalyvavimas pirmame iškrovime (uoste ar sandėlyje) nėra būtinas, bet svarbu sudaryti aiškų tarpininko (kuris priims sandėlyje) ir pervežėjo susitarimą dėl galutinio pristatymo.

6. Kaip reikia parengti daiktų sąrašą (inventorių) muitinės reikalavimams?

Muitinės reikalavimai yra griežti, ypač dėl dokumentų tikslumo. Daiktų sąrašas negali būti tik „3 dėžės su indais“ ar „daug drabužių“. Jis turi būti detalus. Kiekviena dėžė turi turėti savo numerį, o sąraše – nurodytomis, kas tame numeryje yra.

Pavyzdys: * Dėžė Nr. 1: Virtuvės indai, keptuvės, puodai (vnt. 15). * Dėžė Nr. 2: Žieminiai drabužiai, batai (vnt. 20). * Baldai: Minkštas kampas, stalas, 4 kėdės, lova 160x200.

Taip pat būtina nurodyti apytikrę krovos vertę (ne pirkimo kainą, o dabartinę vertę). Dėl neteisingo arba per vagaus sąrašo pateikimo muitinė gali baudžioti arba pradėti išsamų patikrinimą, kuris užtrunka laiko ir kainuoja pinigų. Patirtis rodo, kad geriausia šį sąrašą ruošti elektroniniu formatu (Excel) ir atsiųsti pervežėjui iš anksto, kad jis galėtų patikrinti, ar viskas tvarkingai prieš išvykstant.

7. Kokius daiktus draudžiama arba nerekomenduojama vežti į Angliją?

Yra keletas kategorijų, su kuriomis reikia būti labai atsargiems. Pirmiausia – maisto produktai. Po „Brexit“ taisyklės pasikeitė, ir daugiau nebegalite vežti mėsos, pieno produktų, kiaušinių ir kai kurių vaisių iš ES į JK be specialių leidimų. Muitinė dažnai konfiskuoja tokius daiktus, o tai gali uždelsti visą krovinį.

Antra – ginklai ir amunicija (net jei tai medžioklinis šautuvas), ašariniai dujai, pavojingos chemikosijos. Trečia – alkoholio ir tabako produktai. Jeigu jų kiekis viršija nustatytas asmeninio naudojimo normas, gali būti taikomi dideli mokesčiai.

Taip pat nerekomenduojama vežti gyvūnų be specialios licencijos. Nors daugelis nori vežti savo augintinius, jie negali būti vežami tame pačiame baldų pervežimo sunkvežimyje dėl temperatūros režimų ir gyvūno gerovės. Tam reikalingi specializuoti gyvūnų pervežimai. Ir, žinoma, nerašykite į dėžes brangių daiktų (pinigų, brangakmenių, gyvenimo aprašymų) – juos geriausia vežti su savimi asmeniškai.

8. Kaip apdraudžiami daiktai pervežimo metu?

Draudimas yra būtinas, tačiau klientai dažnai nuvilia, kai sužino, kad standartinis draudimas nedengia visko. Yra du pagrindiniai draudimo tipai: transporto draudimas (privalomas, draudžia tik atsakomybę už patirtus nuostolius trečiesiems asmenims arba paties krovinio praradimą visiškai, pvz., avarijos metu) ir krovinio draudimas (All Risk).

Svarbiausia taisyklė, kurią per 20 metų esu išmokęs: vertybiniai daiktai turi būti deklaruoti. Jeigu į dėžę su drabužiais uždėsite brangų horologų ar juvelyrinių dirbinių ir nenurodysite to sąraše, o jie dingtų, draudimo kompanija atsisakys mokėti kompensacijos, nes nebuvo informuota apie riziką. Taip pat atkreipkite dėmesį į išlygas – dažnai draudimas neskyrė, jeigu daiktai pakrauti netinkamai (pvz., skardžiai stovi be apsauginės pakavimo medžiagos). Todėl visada rekomenduoju pasitikėti profesionaliu pakavimu arba bent sekti mūsų instrukcijas, kaip uždėti „pavojingus“ daiktus (pvz., veidrodžius, vitrinas) į dėžes.

9. Ką daryti, jei Anglijoje dar nėra galutinis būstas (reikalinga sandėliavimo paslauga)?

Tai labai dažna situacija – žmonės išvyksta anksčiau nei parduoda namą Lietuvoje, arba Anglioj dar ieško buto. Tokiu atveju mes siūlome sandėliavimo paslaugas (Warehouse Storage).

Krovinys atvyksta į mūsų sandėlį Anglijoje, iškraunamas, inventorizuojamas ir saugomas. Tai gali būti trumpalaikis sandėliavimas (1-4 savaitės) arba ilgesnis. Svarbu suprasti, kad sandėliavimas Anglijoje yra brangesnis nei Lietuvoje dėl aukštų nuomos kainų. Tačiau tai leidžia jums sutaupyti laiko ir nerimauti dėl daiktų.