Per kiek laiko atvykstama į Angliją mikroautobusu su bagažu?

Kelionė į Jungtinę Karalystę yra viena populiariausių maršrutų tarp Lietuvos gyventojų, kurie ieško darbo, planuoja aplankyti šeimos narius arba tiesiog nori pamatyti „Albiono“ salas. Tačiau, kai kalbame apie kelionę mikroautobusu, ypač kai su savimi reikia pasiimti nemažai bagažo, kyla daug klausimų apie kelionės trukmę. Dažnai girdime nuomonių, kad „važiuojama dieną ir naktį“, tačiau realybėje šis skaičius priklauso nuo daugelio veiksnių, kuriuos neįmanoma suapibrėžti vienu žodžiu. Turint daugiau nei dvidešimt metų patirties tarptautinių pervežimų srityje, galiu drąsiai teigti, kad kiekviena kelionė yra unikali istorija, o ne tik kilometrų sumavimas.

Keliaujant toli nuo 1700 iki 2000 kilometrų (priklausomai nuo išvykimo vietos Lietuvoje ir galutinio taško Anglijoje), laikas nuo „A“ iki „B“ gali svyruoti. Paprastai tokios kelionės trunka maždaug 30–40 valandų, tačiau tai yra labai apibendrintas statistinis duomenys. Svarbu suprasti, kad tai nėra lenktynės – tai logistinis procesas, kuriam įtakos turi ne tik vairuotojo gebėjimai, bet ir techninės būklės, meteorologinės sąlygos, bei, žinoma, biurokratiniai reikalai sienų kirtimo punktuose. Šiame straipsnyje mes išsamiai aptarsime, kas tiką lemia šią trukmę, ką tikėtis važiuojant su daug bagažo ir kaip pasiruošti ilgai kelionei, kad ji būtų kuo patogesnė.

DUK

1. Koks vidutinis kelionės trukmės laikas iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu?

Vidutinis laikas, kurį reikia skirti kelionei iš Lietuvos (pvz., Vilniaus ar Kauno) į centrines Anglijos dalis (pvz., Londoną ar Birminghamą), svyruoja nuo 30 iki 36 valandų. Tai reiškia, kad jei išvykstate ryte, prie galutinio tikslo paprastai būsite po dienos ir nakties, kitaip tariant, kitą dieną arba po dviejų dienų, priklausomai nuo išvykimo laiko. Tačiau labai svarbu atskirti „ grynąjį“ važiavimo laiką nuo bendro kelionės laiko. Grynojo važiavimo laikas (be sustojimų) yra maždaug 24–26 valandos. Likusios 4–10 valandų tai – privalomi sustojimai degalinese, keleivių išlipimas ir įlipimas, techninės pertraukos bei sienų kirtimo procedūros. Taip pat reikia prisiminti, kad jei kelionės maršrutas eina pro didžiuosius Lietuvos miestus ir renka keleivių („užkabinimas“), tai gali pridėti papildomų 2–4 valandų prie bendro laiko. Taigi, planuodami savo grafiką, visada vertėtų skirti sau laiko atsargas ir neitikti idealiais skaičiais, matomais žemėlapiuose.

2. Kodėl mikroautobusu važiuojama lėčiau nei lengvuoju automobiliu?

Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų, ypač tarp tų, kurie yra įpratę važiuoti asmeniniais automobiliais. Pagrindinė priežastis – techninės ir teisinės apribojimai. Profesionalūs mikroautobusai, naudojami keleivių pervežimui, yra apkrauti daugiau (keleiviai + didelis bagažas), todėl jų dinamika skiriasi nuo tuščio „sedano“. Be to, daugumoje Europos šalių, įskaitant Vokietiją, Nyderlandus ir Belgiją, sunkesniems transporto priemonėms taikomi mažesni greičio apribojimai. Ant greitkelių toks mikroautobusas dažnai negali važiuoti greičiau nei 90–100 km/val, tuo tarpu lengvieji automobiliai lekia 130 km/val. Šis skirtumas per 1800 km sudaro didelę laiko sumą. Taip pat svarbu vairuotojo darbo apribojimai: nors asmeninio automobilio vairuotojas gali „nustumti“ ir važiuoti 12 valandų iš eilės (kas nerekomenduojama ir pavojinga), profesionalaus vairuotojo darbo laikas yra griežtai reguliuojamas tachografo. Jis privalo daryti pertraukas, kas užtikrina saugumą, bet taip pat prailgina kelionę.

3. Kaip „Breksitas“ ir pasienio kontrolė veikia kelionės trukmę?

Išstojimas iš Europos Sąjungos sukėlė didelių pokyčių ne tik politikoje, bet ir logistikoje. Anksčiau sienos kirtimas tarp Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės (Doverio ir Calais uostai arba Eurotunelis) buvo gana greitas, tačiau dabar čia vykdomos dvi atskiros procedūros: pasienio kontrolė (immigration) ir muitinės kontrolė (customs). Šiuo metu daug laiko prarandama tiesioginiame uosto ar tunelio „uodegose“. Eilės gali būti ilgos, ypač pavasario ir vasaros sezonais, kai didėja migracija ir turistų srautai. Muitinės tikrinimas yra ypatingai atidus, kai keliama mikroautobusu, nes keleiviai dažnai turi daugiau bagažo nei įprasta lėktuvu. Muitininkai gali atsitiktinai pasirinkti mikroautobusą detaliai patikrinti, kas užtrunka nuo 30 minučių iki kelių valandų. Nors dažniausiai viskas vyksta sklandžiai, „Breksito“ padariniai reiškia, kad į Angliją patekti užtrunka vidutiniškai 2–3 valandas ilgiau nei anksčiau, atsižvelgiant į dokumentų patikrinimą ir galimas eiles.

4. Ar kelyje įtakos turi oro sąlygos ir metų laikas?

Absoliučiai taip. Žiemos periodu, ypač lapkričio–kovo mėnesiais, oro sąlygos gali tapti pagrindiniu vėlavimo priežastimi. Kelias į Angliją veda per Vokietijos, Belgijos ar Nyderlandų autostradas, kurias dažnai siaubia rūkas. Vokietijoje rūkas gali būti taip tankus, kad greičių apribojimas nukrenta iki 50 km/val arba eismas visiškai sustoja. Taip pat žiemos priešraščiai Lenkijoje ar Vokietijoje gali lemti eismo įvykius, kurie sukuria spūstis, užtramdančias kelionę ir kelioms valandoms. Vasarą problema gali tapti karščio sukeltos problemos transporto priemonėms (perkaitimas) arba didelis turistų srautas, ypač aplink Kalė ir tunelio įvažiavimą. Aš daugelį metų stebiu, kaip oras gali paversti 30 valandų kelionę į 40 valandų kelionę tiesiog dėl blogo matomumo vienoje trasos vietoje. Patyręs vairuotojas visada įvertina šią riziką ir, jei tik įmanoma, pasirinks saugesnį maršrutą, net jei jis šiek tiek ilgesnis, tačiau tai visada bus įskaičiuota į bendrą laiką.

5. Kaip vairuotojo poilsis (tachografas) įtakoja atvykimo laiką?

Tai techninis, bet labai svarbus dalykas, kurį dažnai pamiršta keleiviai. Tarptautinių pervežimų vairuotojai privalo laikytis griežtų darbo ir poilsio režimų (EU taisyklės 561/2006). Pagal jas, po 4,5 valandų vairavimo vairuotojas privalo padaryti 45 minučių pertrauką (arba padalinti ją į 15 min. + 30 min.). Be to, per paros vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 9 valandas (dvigubą laiką – 10 valandas – galima tik 2 kartus per savaitę). Po 9 valandų vairavimo privalo būti 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Tai reiškia, kad net jei kelionė ateityje, vairuotojas tiesiog fiziškai negali ir toliau vairuoti. Jis turi sustoti ir ilsėtis. Paprastai toks ilgas poilsis (naktis) įvyksta kažkur Vokietijoje, Belgijoje ar Prancūzijoje. Tai ne tik saugumo klausimas – tai įstatymas, kurio pažeidimas kainuoja milžiniškus baudas vairuotojui ir įmonei. Todėl, kai žiūrite į maršruto laiką, žinokite, kad 11 valandų iš jo yra „skirtos miegui“, o tai yra būtina, kad rytoj vairuotojas galėtų saugiai vežti jūsų artimuosius.

6. Ar didelis bagažas ilgina kelionę?

Tiesioginis bagažo svoris neleidžia važiuoti greičiau (kaip minėta anksčiau, dėl techninių apribojimų), tačiau bagažas turi ir tiesioginės įtakos laikui sustojimuose. Keliaujant mikroautobusu su 8 keleiviais, kiekvienas turi po kelis lagaminus, maišus ir rankinius bagažą. Užkrovimas į mikroautobusą Lietuvoje gali užeiti 30–45 minučių, nes viskas turi būti padėta saugiai, užfiksuota, kad neiškristų važiuojant lenktas. Tas pats taikoma ir iškrovimui Anglijoje. Be to, jei kelyje reikia išimti dalį bagažo (pvz., kai kuris keleivis išlipa viduryje kelionės, pavyzdžiui, Briuselyje ar Londone prieš važiuojant į kitą miestą), tai užtrunka. Reikia atidaryti bagažinę, surasti reikalingus lagaminus (kurie dažnai būna apačioje), juos išimti ir vėl uždaryti. Jeigu oras lietingas arba vėsus, šis procesas tampa dar lėtesnis. Taigi, daug bagažo = daugiau laiko logistikoje.

7. Kokį maršrutą pasirinkti: keltuvas ar Eurotunelis?

Šis pasirinkimas gali šiek tiek pakeisti kelionės trukmę, tačiau ne tiek, kai manytų pamiršę keleiviai. Keltuvas iš Calais į Dover trunka apie 90 minučių (1,5 valandos). Tai leidžia vairuotojui ir keleiviams išlipti, pavalgyti, išsitiesti kojas, paliudyti jūrą. Tai yra labai patogu psichologiškai. Eurotunelis („Le Shuttle“) trunka tik 35 minutes. Atrodo, kad tunelis greitesnis? Ne visada. Į tunelį reikia atvykti maždaug 30–45 minučių iki išvykimo dėl dokumentų patikrinimo ir techninio tikrinimo. Tuo tarpu keltuve taip pat reikia atvykti anksčiau, tačiau laukimas kelyje dažnai būna labiau natūralus. Be to, jei kelyje įvyksta eismo įvykiai ir užsikert Eurotunelio apylinkėse (kas nėra retas reiškinys), laukimas gali trukti valandomis. Keltuvas dažniau turi atsarginius laikus. Taigi, skirtumas gali būti nedidelis (apie 1 valandą), tačiau keltuvas dažnai būna „saugesnis“ variantas dėl galimų spūsčių išvengimo. Tačiau kaina ir tvarkaraštis lemia galutinį sprendimą.

8. Kaip sustojimai dėl keleivių poreikių (tualetas, maistas) veikia laiką?

Mikroautobusu keliauja žmonės, o ne robotai, todėl fizinės poreikiai yra neabejotini. Standartinė ilgos kelionės taisyklė – sustojimas kas 3–4 valandas arba reikalaujant tachografui. Tačiau dažnai tenka sustoti dažniau. Vaikams, vyresniems žmonėms ar tiesiog dėl blogo jausmo gali prireikti neplanuoto sustojimo. Toks sustojimas degalinėje viduryje Vokietijos ar Lenkijos trunka mažiausiai 15–20 minučių (nuėjimas į tualetą, rankų plovimas, galimas „kavos“ papildymas). Jei sustojama pavalgyti (pavėsinėse, „McDonald’s“ ar kitur), tai prideda dar 30–40 minučių. Jeigu mikroautobuse yra 8 keleiviai, visiems susirinkus atgal į transporto priemonę taip pat praeina laikas. Patirtis rodo, kad net 5–6 trumpi sustojima per dieną gali „suvalgyti“ iki 2–3 valandų grynojo laiko. Todėl niekada neiskaitome tik važiavimo laiko – visada pridedame „žmogiškojo faktoriaus“ rezervą.

9. Ar įmanoma nuspėti tikslią atvykimo valandą Anglijoje?

Esu nuoširdus – nėra įmanoma nuspėti atvykimo valandos tiksliai iki minučių, kai kalbame apie tokias ilgas keliones. Yra per daug kintamųjų. Mes galime suteikti planuojamą atvykimo laiką (ETA), bet jis visada yra su sąlyga „jei nebūs nepageidaujamų aplinkybių“. Dauguma patikimų pervežėjų praneša keleiviams apie numatomą atvykimą iš anksto (pvz., dieną iki arba keliomis valandomis anksčiau), kai vairuotojas jau yra Artimuosiuose Rytuose ar Vakarų Europoje ir gali realiau įvertinti situaciją. Jeigu jums reikia būti tam tikroje vietooje pietų metu arba pasimauti su kuo nors, visada rekomenduoju planuoti susitikimą ne tą pačią dieną, kurią atvykstate, o sekančios dienos ryte. Taip išvengsite streso, jei užstrigsite spūstyje prie Briuselio ar dėl techninio gedimo. Atvykimas Anglijoje taip pat gali užtrukti dėl vidaus eismo (M25 kelias aplink Londoną yra garsus savo spūstims) arba netikėtų kelių darbų.

10. Ką daryti, kad kelionė praėtų kiek įmanoma greičiau?

Nors didžiąją dalį laiko lemia išoriniai veiksniai, keleiviai taip pat gali padėti užtikrinti, kad kelionė nebeprasidėtų vėlavimais. Pirmiausia – būkite laiku išvykimo vietoje. Jeigu planuojama išvykta 07:00 val., o keleiviai renkasi iki 07:30, prarandamas brangus laikas, ryte eismo sąlygos Lietuvoje gali būti geros, ir vėliau jas bus sunkiau „pavykti“. Antra – turkite su savimi visus reikalingus dokumentus (pasas, vizas jei reikalinga) pasiruošusius. Sienos kirtimo metu ieškoti dingusio paso griežtai draudžiama ir tai užtrunka. Trečia – kruopščiai supakuokite bagažą kad jis būtų kompaktiškas. Jei turite daug mažų maišelių, juos sunku sutalpinti; vienas didelis lagaminas visada tvarkosi lengviau ir greičiau. Ketvirta – būkite kantrūs. Jeigu vairuotojas sustoja ilgiau, tai paprastai dėl saugumo ar techninių priežasčių. Pasiruošęs psichologiškai keleivis, kuris žino, kad kelionė trunka 2 dienas, jaustis geriau nei toks, kuris tikisi atvykti po 20 valandų.

Išvada

Apibendrinant, klausimas „per kiek laiko atvykstama į Angliją“ neturi vieno atsakymo, kuris tiktų visiems atvejams. Vidutiniškai tai yra 30–40 valandų, tačiau šis laikas yra sudarytas iš tūkstančiai detalių: nuo vairuotojo poilsio režimų iki oro sąlygų Vokietijos autostradose, nuo pasienio kontrolės Doverio uoste iki bagažo įkėlimo greičio Vilniuje.