Patogus transportavimas: išvykimo laikai iš Anglijos ir logistikos subtilybės

Logistika yra tarsi didelis, sudėtingas laikrodis, kuriame kiekviena žvaigždutė turi suktis tiksliai laiku, kad mechanizmas veiktų sklandžiai. Per daugiau kaip dvidešimt metų dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė rinka, kaip atsirado naujų technologijų ir, svarbiausia, kaip pasikeitė klientų lūkesčiai. Vieniems svarbiausia yra kaina, kitiems – greitis, tačiau beveik visiems vienodai svarbus yra tvarkumas ir galimybės planuoti. Kai kalbame apie krovinių gabenimą iš Anglijos (arba, tiksliu sakant, Didžiosios Britanijos) į Lietuvą, vienas iš kritiškiausių elementų, lemiančių sėkmę, yra išvykimo laikai.

Nors atstumas tarp šalių atrodo ne toks jau didelis, geografinė padėtis, specifiniai kelių tinklai ir, žinoma, Brexit suformavo naują realybę, kurioje „išvykimas“ nėra tiesiog vairuotojo paspaustas dujų pedalo momentas. Tai yra sudėtingas procesas, prasidedantis dar sandėlyje ir baigiantis tik tada, kai krovinys pasiekia paskirties vietą. Šiame straipsnyje mes gilinsimės į tai, kaip susiformuoja išvykimo grafikai, kodėl jie gali keistis ir kaip tai gali padėti jums efektyviau planuoti savo verslo ar asmeninius reikalus.

Įvadas: Kodėl išvykimo laikas iš Anglijos yra daugiau nei tik data ir valanda?

Jei esate susidūrę su krovinių pervežimais, žinote, kad paprastas klausimas „Kada atvyks sunkvežimis?“ dažnai sukelia daugiau nerimo nei ramybės. Tačiau jei suprasime išvykimo logiką, mes galime su dideliu tikslumu numatyti atvykimo laiką. Anglija yra sala, o tai reiškia, kad bet kuris kelias į žemyninę Europą privalo kirsti vandens telkinį – arba Lamanšo sąsiaurį, arba Šiaurės jūrą. Šis geografinis faktas lemia tai, kad išvykimo laikas nėra laisvas. Jis yra glaudžiai susijęs su keltų arba Eurotunelio grafiku.

Tačiau tai tik viršutinis ledkalnio galybė. Esu matęs, kaip net ir perfectai suderintas grafikas gali žlugti dėl banalių priežasčių: užstrigusių sunkvežimių eilių prie keltų terminalo Doveriuje, netikėtų techninių gedimų arba vairuotojo poilsio režimo pažeidimų. Profesionali logistika ne tik numato šiuos rizikos faktorius, bet ir sugebėja juos neutralizuoti.

Šiandieninėje rinkoje, kur e-prekyba plėtojasi eksponentiškai, klientai nori ne tik, kad jų siunta būtų vežta, bet ir nori žinoti, kur ji yra konkretiu momentu. Todėl išvykimo laikas iš Anglijos tampa tikslu atskaitos tašku. Tai yra momentas, kai krovinys oficialiai palieka siuntėjo rankas ir pradeda savo kelionę link gavėjo. Suprasti šio proceso niuansus reiškia įgyti kontrolę savo tiekimo grandinėje.

Svarbu paminėti ir tai, kad po „Brexit“ išvykimo procedūros tapo dar sudėtingesnės. Anksčiau vairuotojai galėdavo pravažiuoti per sieną be sustojimų, dabar reikia skirti laiko muitinės procedūroms. Tai reiškia, kad išvykimas iš Anglijos sandėlio įvyksta vėliau nei prieš kelis metus, jei nebus tinkamai suorganizuoti dokumentai. Vis dėlto, patyrusios transporto kompanijos sugeba šiuos trukdžius sumažinti iki minimumo, užtikrindamos „patogų transportavimą“, apie kurį kalbame šiame straipsnyje.

Toliau nagrinėsime dažniausiai užduodamus klausimus, kuriuos girdėju iš savo klientų per dešimtmečius. Atsakymai į juos padės jums suprasti, kaip veikia ši sistema ir kaip ja pasinaudoti savo naudai.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Kaip dažnai vyksta reisai iš Anglijos į Lietuvą?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ypač tų, kurie tik pradeda bendradarbiauti su Didžiosios Britanijos rinka. Atsakymas priklauso nuo to, kokį transporto tipą pasirenkate – dalinį (kai krovinys užima tik dalį sunkvežimio) arba pilną (kai sunkvežimis yra skirtas tik vienui klientui).

Dalinio krovinio (LTL – Less than Truckload) atveju, didelės ir patikimos transporto kompanijos siūlo dažnius reisus. Paprastai tai yra nuo 2 iki 4 išvykimų per savaitę iš pagrindinių Anglijos logistikos centrų, tokių kaip Londonas, Birmingemas ar Mančesteris. Pavyzdžiui, jei jūsų krovinys paruoštas antradienį, jis gali būti išvežtas jau tą pačią dieną arba trečiadienį rytą, priklausomai nuo to, kada baigiamas krovinių surinkimas (konsolidacija). Esu matęs, kaip didžiausi žaidėjai rinkoje netgi siūlo kasdienes išvykimas iš didžiųjų miestų, tačiau tai dažniausiai taikoma tik ekspresinėms siuntoms.

Pilno krovinio (FTL – Full Truckload) atveju, situacija yra lankstesnė. Čia išvykimo laikas priklauso nuo jūsų poreikių ir vairuotojo darbo laiko. Jei sutarsite su pervežėju, sunkvežimis gali išvykti net tą pačią dieną, kai užsakymas pateikiamas, tačiau čia didelę reikšmę turi ir vairuotojo poilsio laikas. Negalima tikėtis, kad vairuotojas, kuris vos atvyko į Angliją, iš karto pasuks atgal – jis privalo atsipalaiduoti. Todėl, nors fiziškai sunkvežimis gali būti paruoštas bet kurią dieną, praktiškai išvykimas gali būti nukeltas į kitą dieną, kad būtų laikomasi saugumo standartų.

Trumpai tariant, daliniai kroviniai vyksta pagal fiksuotą grafiką (pavyzdžiui, antradieniais ir penktadieniais), o pilni – pagal individualų susitarimą.

2. Kokie yra pagrindiniai išvykimo taškai Anglijoje ir kaip jie veikia laiką?

Anglija didelė, ir krovinio surinkimo vieta labai veikia galutinį išvykimo laiką iš šalies. Didžioji dalis Lietuvos logistikos kompanijų turi savo bazes arba patikimus partnerius pietryčių Anglijoje, netoli Londono ir Folkestone’o. Tai nėra atsitiktinumas – čia yra artimiausi išvykimo punktai į Europą per Eurotunelį arba Doverio uostą.

Jeigu jūsų krovinys yra šiaurės Anglijoje (pavyzdžiui, šiaurės rytų Anglijoje ar net Škotijoje), procesas užtrunka ilgiau. Vairuotojas turi nuvažiuoti paimti krovinį, tada nuvažiuoti į pietus, kad patektų į keltą. Tai reiškia, kad net jei krovinys yra paruoštas ryte, išvykimas iš Anglijos (kas turi omenyje kirtimą su žemynine dalimi) gali įvykti tik vėliau tą dieną arba net ryte.

Taip pat svarbu suprasti skirtumą tarp „išvykimo iš sandėlio“ ir „išvykimo iš šalies“. Kai sakome „išvykimas iš Anglijos“, logistikoje dažniausiai turime omenyje momentą, kai sunkvežimis palieka Britanijos salą (t. y. išplaukia keltu arba išvažiuoja tuneliu). Todėl, jei gyvenate šiauriau, būkite kantrūs – gali prireikti papildomo dienos ar pussesės laiko, kol krovinys pasieks išvykimo terminalą pietuose.

3. Ar „Brexit“ pakeitė išvykimo laikus, ir jei taip, tai kaip?

„Brexit“ buvo tikras „game changer“ mūsų srityje. Iki 2021 m. sausio 1 d. siena tarp Anglijos ir Prancūzijos buvo beveik nematoma. Sunkvežimiai važiavo per „green lane“ (žaliąją juostą) be sustojimų. Dabar situacija kitokia.

Krovinys gali būti paruoštas, sunkvežimis užkrautas, tačiau jei trūksta kokių nors dokumentų (pvz., muitinės deklaracijos arba prekių kilmės sertifikatų), išvykimas gali būti sustabdytas. Prieš įvažiuojant į terminalą, vyksta dokumentų patikra. Jei kas nors negerai – sunkvežimis nukreipiamas į „raudonąją juostą“ (red lane) ir privalo eiti per pilną muitinės kontrolę. Tai gali užtrukti valandą, o kartais ir dieną.

Dėl šios priežasties, patikimos kompanijos dabar prideda papildomą laiko rezervą prie išvykimo laiko. Mes visada patariame klientams atsiųsti dokumentus bent 24 valandas prieš planuojamą išvykimą. Tai leidžia mums iš anksto užpildyti deklaracijas ir užtikrinti, kad, kai vairuotojas atvyks į terminalą, jis gali pravažiuoti sklandžiai. Taigi, „Brexit“ nepakeitė fizinio atstumo, bet jis padidino administracinę apkrovą, kuri tiesiogiai veikia išvykimo sklandumą.

4. Kaip keltų ir Eurotunelio grafikai veikia išvykimo laikus?

Kadangi Anglija yra sala, mums teks naudotis keltais arba tuneliu. Tai yra „angas“ mūsų grandinėje. Pavyzdžiui, keltai iš Doverio į Kalė (Prancūzija) arba Dunkerką plaukia apytiksliai kas 30–45 minutes, o Eurotunelio traukiniai važiuoja kas 15–20 minuč�. Atrodo, kad dažnumas užtikrina sklandumą, tačiau realybėje viskas yra sudėtingiau.

Reikia turėti bilietą. Jei vairuotojas užstrigo spūstyje ir pavėlavo į planuotą „slotą“ (laiką), jam gali tekti laukti kito laisvo vietos. Aš esu matęs situacijų, kai dėl blogo oro arba techninių trikčių keltai buvo atidėlioti valandomis. Tai automatiškai pastumia visą grafiką.

Protingi logistikos planuotojai visada stengiasi suderinti vairuotojo darbo laiką su keltų grafiku. Pavyzdžiui, jei keltas išplaukia 14:00, vairuotojas turi būti terminale bent 60–90 minučių anksčiau dėl registracijos ir saugumo patikros. Taigi, realus išvykimas iš Anglijos (t. y. įsėdimas į keltą) yra tiksliai reglamentuotas. Jei jūsų krovinys atkeliauja į terminalą 13:50, tikimybė, kad jis nepateks į tą keltą, yra labai didelė. Todėl taip svarbu laikytis nustatytų krovinių priėmimo laikų sandėliuose.

5. Kiek laiko trunka kelionė nuo išvykimo iki atvykimo į Lietuvą?

Tai klasikinis klausimas. Jei išvykimas iš Anglijos (paleidžiant keltą arba įvažiuojant į tunelį) įvykta, pavyzdžiui, pirmadienio vakare, tai kada mes galime tikėtis krovinio Vilniuje?

Esant idealiam scenarijui (nėra eilių prie sienų, geros oro sąlygos, vairuotojas pailsėjęs), kelionė nuo Anglijos iki Lietuvos trunka apie 36–48 valandas. Taigi, jei išvykome pirmadienį 20:00 val., trečiadienio vakare arba ketvirtadienio ryte krovinys gali būti jums pasiekęs.

Tačiau reikia atsižvelgti į savaitės dienas. Jei išvykimas įvykia penktadienį arba šeštadienį, atvykimas gali užtrukti ilgiau dėl vairuotojų poilsio taisyklių (vairuotojai negali dirbti be pertraukų, o savaitgaliais dažnai būna sunkiau rasti laisvų vietų perkrovimo terminaluose). Be to, jei krovinys yra dalinis, reikia prisiminti apie konsolidaciją Lietuvoje – vairuotojas gali atvykti į pagrindinį sandėlį anksčiau, bet jūsų siunta gali būti pristatyta paskutiniam mile tik po 1–2 dienų, ją išskyrus ir paruošus pristatymui.

6. Ar galima užtikrinti greitą (ekspresinį) išvykimą iš Anglijos?

Taip, tai įmanoma, tačiau tai kainuoja brangiau. Ekspresinis transportavimas dažniausiai reiškia, kad jums nereikia laukti, kol užpildomas dalinis krovinys. Jums skiriamas visas sunkvežimis (FTL), net jei jūsų krovinys užima tik trečdalį priekabos.

Ekspreso atveju išvykimo laikas gali būti labai lankstus. Jei aš kaip ekspertas gavu užsakymą ir turiu laisvą vairuotoją Anglijoje, mes galime išvykti tą pačią dieną. Čia svarbiausia yra dokumentų greitaveika. Jei klientas sugeba per valandą pateikti visus reikalingus duomenis, išvykimas gali įvykti net po kelių valandų.

Tačiau čia yra vienas „bet“. Net ir ekspresu, jei išvykimas planuojamas vėlai vakare arba naktį, gali kilti problemų dėl Eurotunelio ar keltų darbo laiko (naktimis jų dažnumas gali būti rečiau) arba vairuotojo darbo laiko apribojimų. Todėl idealiausias ekspreso išvykimas yra ryto arba dienos pradžios valandomis, kai visos paslaugos veikia pilnu pajėgumu.

7. Ką daryti, jei krovinys nėra paruoštas nustatytu išvykimo laiku?

Tai viena dažniausių problemų. Klientas užsako transportą, nurodo konkrečią dieną, tačiau pats sandėlyje vėluoja su surenkimu arba dokumentais. Kas tada?

Jei krovinys nėra paruoštas, sunkvežimis negali laukti neribotą laiką. Vairuotojo laikas yra pinigas. Paprastai kompanijos turi taisykles: jei vairuotojas atvyksta į pakrovimą ir turi laukti ilgiau nei 1–2 valandas, pradedamas skaičiuoti laukimo mokestis (demurrage). Jei vėlavimas yra ilgesnis nei diena, sunkvežimis gali būti nukreipiamas vykdyti kitų užduočių, o jūsų krovinys paliekamas laukti kito reiso.

Tai reiškia, kad praleistas išvykimo langas (pvz., antradienis) gali reikšti, kad sekantis išvykimas įvyks tik po kelių dienų (pavyzdžiui, penktadienį). Todėl aš visada primenu klientams: patikrinkite savo sandėlius ir dokumentus dar prieš vairuotojo atvykimą. Patogus transportavimas prasideda ne nuo to, kai sunkvežimis važiuoja, o nuo to, kai jūs esate pasiruošę juos priimti.

8. Kaip savaitės dienos (sekmadienis, šeštadienis) veikia išvykimo galimybes?

Tarptautiniai vairuotojai turi griežtai reglamentuotą darbo ir poilsio laiką. Nors techniškai vairuotojas gali vairuoti ir sekmadienį, tačiau dauguma logistikos centrų Anglijoje ir Lietuvoje sekmadieniais nedirba. Keltų ir tunelių grafikai sekmadieniais taip pat gali būti ribotesni.

Dėl to, dauguma standartinių reisų yra planuojami nuo pirmadienio iki penktadienio. Jei užsakote transportą sekmadieniąl, tikėkitės, kad vairuotojas atvyks tik pirmadienį ryte (jei jis jau yra šalyje) arba kad krovinys bus išvežtas tik pirmadienį arba antradienį (jei reisas turi atvykti iš Lietuvos).

Ypatingai atsargūs būkite su švenčių dienomis. Anglijoje, Lietuvoje ir tarpinėse šalyse (Vokietija, Belgija, Prancūzija) šventės skiriasi. Jei švenčiama Vokietijoje, o mūsų maršrutas eina per ją, tai gali sustabdyti vairuotoją, net jei Anglijoje ir Lietuvoje darbo diena. Patyręs ekspertas visada patikrina švenčių kalendorius visose tranzitiniuose šalyse prieš skirdamas išvykimo laiką.

9. Kaip sekamas krovinys po išvykimo ir kodėl tai svarbu?

Anksčiau, prieš 20 metų, klientas turėjo tik laukti skambučio „Krovinys atvyko“. Dabar technologijos leidžia matyti visą procesą. Po išvykimo iš Anglijos (kai sunkvežimis kerta tunelį arba keltą), GPS sistema pradeda siųsti signalus.

Svarbu suprasti, kad signalas gali dingti tunelyje arba kelyje, kurio yra prastas ryšys, tačiau paprastai atnaujinimas vyksta kas 2–4 valandas. Sekimas leidžia ne tik nusiraminti, bet ir operatyviai reaguoti į problemą. Pavyzdžiui, jei matome, kad sunkvežimis stovi vietoje ilgiau nei įprasta prie sienos, mes galime iš karto susisiekti su vairuotoju ir sužinoti priežastį (ar tai tik eilė, ar trūksta dokumentų).

Taigi, patogus transportavimas taip pat reiškia ir informacijos skaidrumą. Mes visada klientams suteikiame sekimo numerį arba nuorodą, kur jie gali matyti savo krovinio vietą realiu laiku. Tai leidžia jums planuoti savo sandėlio darbuotojus arba klientų pristatymus, tiksliai žinant, kada reikia laukti.

10. Kuo skiriasi dalinio krovinio (LTL) ir pilno krovinio (FTL) išvykimo planavimas?

Skirtumas yra esminis. Dėl dalinio krovinio (LTL) išvykimo laikas yra „standartizuotas“. Kompanija renka krovinius iš skirtingų siuntėjų, kol užpildo sunkvežimį. Tai vadinama konsolidacija.