Patogus transportas į Jungtinę Karalystę – su dideliu bagažu

Šiuolaikinis pasaulis tampa vis mobilusis, o gyvenimas užsienyje nebejaukiamas kaip kažkas ekstremalaus ar retas. Tūkstančiai lietuvių kasmet renkasi Jungtinę Karalystę (JK) kaip savo namus arba trumpalaikio uždarbio vietą. Tačiau, nepaisant to, kad skrydžiai lėktuvais yra greičiausias būdas pasiekti salas, daugelis susiduria su ta pačia problema: kaip parsivežti visus reikalingus daiktus? Aviakompanijos griežtai riboja bagažą, o viršijus ribas, kainos gali išaugti iki astronominio aukščio. Čia į sceną žengia patikimas, patogus ir erdvus autobusų transportas.

Dirbdamas tarptautinių keleivinių pervežimų srityje beveik dvidešimt metų, esu matęs viską – nuo keleivių, bandančių susitraukti su trimis didžiuliais lagaminais oro uosto kieme, iki tokių, kurie planuoja persikraustyti gyventi visam gyvenimui ir turi su savimi visą buto turinį. Mano patirtis leidžia pasakyti viena tikrai: patogus transportas į Jungtinę Karalystę su dideliu bagažu ne tik egzistuoja, bet ir yra geriausias pasirinkimas tiems, kurie vertina saugumą, ramybę ir, svarbiausia, savo kišenę.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visus subtilybius, susijusius su keliavimu į Angliją, Škotiją ar Velsą su dideliu bagažu. Mes kalbėsime ne tik apie tai, kiek kilogramų galima pasiimti, bet ir apie tai, kaip pasiruošti kelionei, kokie dokumentai būtini po „Brexit“, kodėl reikėtų rinktis autobusą vietoje lėktuvo ir kaip išvengti nereikalingų rūpesčių sienos kirtimo metu. Jei planuojate kelionę ir jaudinatės, kaip viskas įvyks, šis gidas sukurtas specialiai jums.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Žemiau pateikiu išsamią atsakymų į dažniausius klientų klausimus rinkinį. Ši informacija sukaupta daugelio metų praktikos ir tikrai padės jums jaustis užtikrintai.

1. Kiek bagažo galima pasiimti į autobusą į Jungtinę Karalystę?

Vienas dažniausių klausimų, kurį girdžiu kasdien. Skirtingai nei low-cost aviakompanijos, kurios dažnai leidžia tik 10–15 rankinio bagažo ir vieną registruotą lagaminą, profesionalūs keleiviniai pervežėjai siūlo daug lanksčiaesnę sistemą. Standartiškai, keliuojant į JK, kiekvienas keleivis turi teisę pasiimti du didelius bagažo daiktus (paprastai tai du lagaminai po 20–25 kg arba dideles kelionines krepšys) ir vieną rankinį bagažą, kuris telpa po sėdyne arba ant kelnių.

Tačiau tai ne riba. Esu dirbęs su kompanijomis, kurios specializuojasi persikraustymuose, ir jose galima susitarti dėl net 3, 4 ar net 5 didelių daiktų vienam keleiviui. Svarbiausia – iš anksto pranešti vadybai apie tai. Vairuotojas turi žinoti, kiek vietos krovinyje reikia skirti tam tikram keleiviui, kad kitiems nebeliektų vietos. Jei vežate dviratį, muzikos instrumentą (pvz., violončelę) ar labai didelę dėžę, visada kreipkitės telefonu ir konsultuokitės. Mums svarbu, kad keleivis jaustųsi patogiai, o ne kad jo daiktai būtų prikišti į pražangą.

2. Kokie yra muitinės reikalavimai dėl vežamų daiktų ir maisto produktų į JK?

Nuo tada, kai Jungtinė Karalystė pasitraukė iš Europos Sąjungos, muitinės taisyklės pasikeitė, ir tai yra vienas svarbiausių dalykų, kuriuo dažnai nepaisoma. Daugelis keleivių mėgsta pasiimti „maisto atsargų“ – dešrelę, sūrį, šaltą mėsą, vaisius. Dabar, kertiant sieną (tiek Keltuose, tiek Eurotunelyje), gali sustoti Jungtinės Karalystės vyriausybės kontrolės tarnybos.

Esu matęs, kaip keleiviai praranda brangius produktus, nes nežinojo taisyklių. Į JK neleidžiama vežti mėsos ir pieno produktų iš ES šalių asmeniniam vartojimui (išskyrus mažus kiekius, pvz., vaikui reikalingą miltelinius pienus arba specifines medicinines priemones). Taip pat griežtai ribojami vaisiai ir daržovės, jei jie turi žemės ar augalų liekanų. Jei vežate dovanas – alkoholį ar tabaką – taip pat yra nustatytos limitai (paprastai 42 litrai alaus, 18 litrų stipraus alkoholio ir 200 cigaretės). Mano patarimas: jei abejojate, geriau palikti maisto produktus namuose arba suvalgyti juos dar prieš pasiekiant sieną. Tai išvengsite nereikalingo streso ir galimų baudų.

3. Kokius dokumentus reikia tur�ti su savimi sienos kirtimo metu?

Anksčiau buvo galima važiuoti su lietuvišku asmens kodu arba vairuotojo pažymėjimu, bet šie laikai praėjo. Dabar, kai JK nebesudaro Šengeno erdvės, kiekvienas keleivis privalo turėti galiojantį paso. Pasas turi būti galiojantis ne tik kelionės dieną, bet ir dar nustatą laikotarpį paprastai rekomenduojama, kad jis būtų galiojantis mažiausiai 6 mėnesius po planuojamo išvykimo iš JK datos.

Be to, jei ketinate šalyje ilgiau užsibūti arba dirbti, būtina turėti vizą arba leidimą gyventi (Settled Status arba pre-settled status). Muitinės darbuotojai ir pasienio pareigūnai tikrina dokumentus labai atidžiai. Per savo praktiką esu matęs atvejų, kai keleiviai buvo grąžinami atgal iš keltų, nes neturėte tinkamų dokumentų arba jų pasai buvo pasenę. Neapsileiskite nuo šios detalės – patikrinkite paso galiojimą iš anksto.

4. Ar daiktai yra apdrausti kelionės metu, ir kas juos gali padaryti?

Saugumas yra mūsų prioritetas, tačiau reikia būti realistu. Autobusų bagažo skyrius nėra saugykla su seifais. Nors vairuotojai visada stengiasi užrakinti liukus ir prižiūrėti bagažą per sustojimus maistui, visada egzistuoja nedidelė rizika. Dažniausiai įvykiai nėra vagystės, o tiesiog neatsargumas – pvz., dėžė gali sužiūrėti, jei ji netinkamai supakuota, o užtvarai gali atsiverti staigaus stabdymo metu.

Dauguma pervežimo kompanijų turi atsakomybės draudimą, tačiau jis dažnai apibrėžia ribas (pvz., atsakomybė už prarastą bagažą gali būti ribojama tam tikra suma, pvz., 300–500 eurų). Jei vežate brangius daiktus (nešiojamus kompiuterius, brangius juvelyrinius dirbinius, didelius kiekius pinigų), juos visada reikia pasiimti į saloną kaip rankinį bagažą. Mano patarimas: užsirašykite savo daiktų sąrašą, o jei dėžė ypač vertinga, apsvarstykite galimybę ją papildomai apdrausti privačiu draudimu prieš kelionę.

5. Kaip pasiruošti ilgai kelionei, kad ji būtų patogi?

Kelionė į Jungtinę Karalystę trunka apie 30–40 valandų, priklausomai nuo maršruto (Vilnius–Londonas, Kaunas–Londonas ir t.t.) ir kelio eigos sąlygų. Tai ilgas laikas, todėl patogumas yra svarbiausias faktorius. Pasirinkdami transportą, atkreipkite dėmesį į autobusų tipą. Geriausios kompanijos naudoja naujus, „VIP“ klasės autobusus, kurie turi tik 3 sėdyres eilėje (2 vienoje pusėje, 1 kitoje), o ne 4 kaip paprasti maršrutiniai. Tai leidžia daugiau vietos kojoms ir galimybę atsilenkti.

Asmeniškai visada rekomenduoju keleiviams pasiimti: * Mažą pagalvėlę (kai kurie autobusai jos turi, bet savoji visada patogesnė). * Lėkštę (kai kurie vairuotojai neleidžia valgyti drungnos maisto, pvz., keptos vištos, salotų su padažu – geriau pasiimti sumuštinius, vaisius, sūrio gabalėlius). * Powerbanką, nors dauguma autobusų turi USB ar 220V lizdus. * Laisvalaikio užimtumą (knygą, išmanųjį su parsisiųstais filmais, ausines). * Šiltą drabužį ar pledą – autobuse gali būti vėsu, o naktį oro kondicionierius dirba pilnu pajėgumu.

6. Kas vyksta Keltuose (Ferries) ir Eurotunelyje?

Tai viena įdomiausių kelionės dalių. Sustojimas ties Lamanšo sąsiauriu yra ne tik būtinas techninis pertraukimas, bet ir galimybė pailsėti. Dažniausiai autobusai važiuoja per Doverio (Anglija) ir Kalė (Prancūzija) uostus. Čia keleiviai išlipa iš autobuso, palikdami bagažą jame (jis užrakstas ir, jei reikia, gali būti tikrinamas muitinės), ir patenka į keltą.

Keltuose yra restoranai, kavinių, parduotuvės (Duty Free), kuriose galima nusipirkti pigesnių cigaretės, alkoholio ar kosmetikos. Tai puiki proga patesti kojas, pasivaikščioti palubėje ir nufotografuoti garsųjį Baltojo Skardžio uolą. Jei maršrutas eina per Eurotunelį, autobusas važiuoja į specialų traukinį „Le Shuttle“. Čia keleiviai paprastai gali likti autobuse arba išlipti į keleivių vagoną. Kelionė tuneliu trunka tik apie 35 minutes, tai greičiau nei keltas, bet čia nėra jokių parduotuvių – tik tuščias vagonas su sėdynėmis.

7. Ar galima veži naminius gyvūnus?

Taip, galima, bet tai reikalauja specialių preparacijų. Nuo 2021 m. pabaigos taisyklės dar pasunkino ir šį procesą. Jei norite vežti šunį, katę ar ferą, jis privalo turėti: * Mikročipą. * Galiojantį rašliavąs pasą (Gyvūnų pasas). * Vakcinaciją prieš rauplūnus (galiojanti nustatytą laiką). * Svarbiausia: Gyvūnas turi būti apgyvendintas patikintoje veterinarinėje klinikoje JK mažiausiai 24 valandas prieš įvažiavimą (išskyrus kai kurias išimtis, pvz., iš Airijos). Šis taisyklės pakeitimas („Tapeworm treatment“) buvo didelis smūgis daugeliui keleivių.

Be to, reikia iš anksto pranešti pervežėjui apie gyvūną, nes viename autobuse dažniausiai leidžiama vežti tik ribotą skaičių gyvūnų (paprastai 2–4). Gyvūnas turi būti transportuojamas tinkamo dydžio transportinėje, kurioje jis gali stovėti ir apsisukti, o transportinė turi būti padėta po sėdyne, ne aukščiau grindų lygio.

8. Kaip vyksta išlipimas ir kur galima išlipti?

Dauguma autobusų važiuoja į Londoną, bet maršrutai gali būti skirtingi. Populiariausios išlipimo vietos yra „Victoria Coach Station“ (centrinis Londonas), taipiau „Stratford“, „Greenwich“, „Hammersmith“ ar net „Wembley“. Kai kurie reisai važiuoja toliau į šiaurę – į Birmingamą, Mančesterį, Liverpulį, Glazgą ar Edinburgą.

Jūsų pageidavimo išlipti neįprastoje vietoje (pvz., ties tam tikra stotele kelio atkarpoje) negalima laukti. Autobusas turi griežtą tvarkaraštį, kurį jis privalo laikytis, kad pavėluotų į keltą arba neprarastų vietos Eurotunelyje. Todėl būtinai išsirinkite reisą, kuris baigiasi jums patogiausioje vietoje. Taip pat verta pasirūpinti išvykimu iš JK – tiek patogu galima sugrįžti iš tos pačios vietos.

9. Kodėl autobusas gali būti pigesnis už lėktuvą, nors keliauja ilgiau?

Tai logiškas klausimas. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad mokėti už 40 valandų kelionę beveik tiek pat, kiek už 2 valandų skrydį, nėra logiška. Tačiau čia pasislėpia „užuolaidos užuolaidos“. Skrydžio kaina dažnai yra „base price“ – be jokio bagažo. Pridėkite 20–30 kg registruoto bagažo (papildomai 50–100 EUR vienam krypčiai), priemonių iš oro uosto į miestą (pvz., iš Stansted ar Luton į Londoną – tai gali kainuoti dar 30–50 EUR), mokesčius už kortelės apmokėjimą ir t.t.

Viskas susumuojama, lėktuvas kainuoja dvigubai, trigubai brangiau. Autobuso kaina paprastai jame įskaito: didelį bagažą, rankinį bagažą, vietą autobuse, vairuotojo darbą, keltų bilietus ir mokesčius. Be to, jums nereikia atvykti į oro uostą 2 valandas prieš skrydį, stovėti saugos kontrolės eilėse ir rūpintis, ar skysčiai neviršija 100 ml. Autobuse atvykstate 5–10 minučių prieš išvykimą, įlipate ir tiesiog važiuojate. Tai taupo ne tik pinigus, bet ir nervus.

10. Ką daryti, jei autobusą pavėluoja?

Pavėlavimai tarptautiniuose maršrutuose yra įvykis, nors ir stengiamės jų išvengti. Dažniausios priežastys – didelės spūstys Lenkijoje ar Vokietijoje, blogas oras (sniegas, lietus), ilgai trunkantis muitinės tikrinimas ar eilės prie keltų. Jei autobusas pavėluoja, vairuotojas arba dispečeris turi informuoti keleivius (paprastai SMS žinute arba skambučiu).

Jūsų veiksmai turi būti ramūs. Geriausios kompanijos turi draudimą nuo pavėlavimo pasekmių (pvz., jei dėl to praleidate susirinkimą arba skrydžių persėdimą – nors pastarąjį atvejį visada rekomenduoju palikti didelį laiko tarpą). Jei įžengiate į autobusą Lietuvoje, pasitikrinkite, ar jis nėra senas ir techniškai tvarkingas – tai sumažina pavėlavimo riziką. Mano patirtis rodo, kad patikimi pervežėjai visada randa būdą atsigauti laiką (pvz.,