Kiek kainuoja nestandartinio dydžio siuntų gabenimas į Angliją

Žiū, jei sėdi ir galvoji, kiek kainuoja nestandartinio dydžio siuntų gabenimas į Angliją, turbūt turi ką nors keisto. Atvežei senelio darbastalį, sofą, kurios netelpai į jokį liftą, ar dviratį su padangomis platėmis kaip traktoriui. Aš šitoje srityje – tarptautiniai perkraustymai ir siuntų gabenimas nestandartiniais maršrutais – verdais jau, hm, gal dvidešimt dvejus metus. Mačiau visko: ir tobulų pristatymų į Londono centrą, ir visiškų košmarių su muitinėmis. Neišsižiopsiu kaip iš brošiūros – paaiškinsiu, kaip yra iš tikrųjų. Kainos, matmenys, kur kimba, o kur galima sutaupyt. Pradėkim nuo DUK, nes klausimai, kuriuos gaunu kasdien, yra patys geriausi.

Pradžia – kaip suprasti, už ką moki

Kiek maždaug kainuoja nestandartinio dydžio siuntų gabenimas į Angliją, jei kalbam apie didelį daiktą, pvz., sofą?

Čia toks klausimas, kurį girdžiu tris kartus per savaitę. Sofos gabenimas į Angliją – sakykim, iš Vilniaus į Braitoną ar Londoną – šiai dienai gali kainuoti nuo šimto penkiasdešimt iki keturių šimtų eurų. Ar net daugiau, jei viduje dar marmurinis staliukas. Kodėl toks range? Vienas vežėjas važiuos pilnu kroviniu per Olandiją ir pasiims tavo sofą pakeliui – tada pigiau. Kitas veš tik tave – brangiau. Dar viskas priklauso nuo aukščio. Man vieną kartą klientas skambino, sake: „Sofos aukštis berods 80 cm.“ Atvažiavus paaiškėjo 130. Per dvi valandas kaina pasikeitė, nes per didelė už standartinę lentą.

Ar kaina priklauso nuo svorio, ar nuo to, kiek vietos užima mano daiktas?

Šitas klausimas mane juokina, bet turiu rimtai atsakyt. Paprastai galioja taisyklė: kuo daugiau vietos užimi, tuo brangiau. Yra riba. Jei turi didelę čiužinio dėžę, kuri sveria dešimt kilogramų, bet užima du kubinius metrus – mokėsi kaip už du kubinius metrus. Nes fūroje ji užėmė daug vietos oro ir visko. Jei daiktas sunkus, bet mažas – gali skaičiuotis svoris. Kaip sakant, jie skaičiuoja kas blogiau. Nors kai kurios kompanijos mišriai žiūri. Bet standartas paprastai toks: matmenys laimi prieš svorį, ypač perkraustymo į Angliją kaina formuojantis.

Kas yra tas „kubinis centimetras“ ir kodėl mano siuntą taip išpūtė?

Kubinis metras – tai tūris. Matematika kaip mokykloj: ilgis kart plotis kart aukštis. Bet štai kur triukas. Tavo dėžė yra 150x60x60 cm. Okei. Jeigu ant jos kyšo koks nors išsikišimas, vazonas iš šono – matuojama per plačiausią dalį. Klientai pyksta, sako: „Kodėl išpūtėt?“ O mes matuojam išorinį kontūrą, kad tilptų į fūros lentyną. Tavo siunta gali būti nesimetriška kaip mano pirmas automobilis, bet fūroje vieta rezervuojama stačiakampio principu. Todėl ir gaunasi brangiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, ypač kai kalbam apie individualaus dydžio siuntos logistiką iš Lietuvos į Londoną.

Ką tikrai matuoji ir ką sužinai prieš mokėdamas

Kaip man sužinoti tikslią kainą, jei mano dėžė yra 2,3 metro ilgio? Ji netelpa standartinei lentai.

Čia klasika. Jei daiktas ilgesnis nei du metrai, jis jau iškart nebe standartas. Skambini – ir niekas telefonu nepasakys kainos ant lėkštutės. Nuotraukos padeda, bet ne visada. Aš prašau atsiųsti nuotrauką su metru šalia. Buvo atvejų, kai rašo: „Stalas 2 metrai.“ O ten dar kėdės pritvirtintos. Tada reikia specialios vietos, kartais net dviejų vairuotojų. Kaina formuojasi tik po techninės specifikacijos. Kitaip rizikuoji, kad atvažiavęs vairuotojas atsisuks ir pasakys: „Ne, šito neimam už tokią sumą.“ Tokie nespręsti atvejai dabar pasitaiko dažniau nei norėtųsi.

Ar skardinę spintą gabenti į Londoną kainuoja tiek pat, kaip masyvią komodą, jei jie vienodo dildzio?

Daugiau mažiau taip, kaina bus panaši, jei matmenys identiški (oi, dydžio, rašau iš telefono, pardon). Bet yra niuansų. Masyvi komoda – sunkesnė, reikia dviejų vyrų. Ji trapi, reikia papildomo padding'o. Skardinė spinta – braškančia skamb, bet lengviai tempiama. Todėl kaina kartais skiriasi dėl perkrovimo darbų. Jei darai pats – sutaupysi. Jei ne – primokėsi už rankas. Ai, ir dar – jei komoda antikvarinė, draudimas brangesnis. Ne visada viskas vienoda, nors krovinių pervežimas Didžiojoje Britanijoje ir taip turi savų taisyklių.

Ar reikia mokėti daugiau, jei siunčiu iš kaimo prie Šiaulių, o ne iš Vilniaus?

Paprastai – taip. Ne dėlto, kad Šiauliai blogesni, o dėlto, kad fūros važiuoja magistralėmis. Jei esi už dvidešimt kilometrų nuo Kauno – dar nieko. Bet jei reikia į Gudžiūnus ar Kaltinėnus – tai kuro sąnaudos, laikas, vairuotojo valandos. Kartais surenkam krovinį mieste ir jis atvežamas į bazę. O jei reikia individualiai važiuoti, gali būti papildomi trisdešimt-keturiasdešimt eurų. Yra išimčių, jei fūra jau važiuoja pro šalį. Bet ką tik buvau situacijoje, kai dėl penkiolikos kilometrų prikrito penkiasdešimt eurų. Klientas pyko, o aš suprantu, bet logistika iš Lietuvos į Londoną taip veikia.

Ar sezoniškai keičiasi kainos? Vat, gal žiemą pigiau?

Žiemą nebūtinai pigiau. Vasarą – sezonas, visi kraustosi, studentai varo, darbai UK prasideda. Tada fūros lūžta ir kainos laikosi. Rugsėjis-spalis – irgi karšta. O sausį ar vasarį kartono būna gerų pasiūlymų, nes vairuotojai grįžta tuščiomis ar puspilnėmis mašinomis iš Londono. Tada ieškoma krovinio pakeliui. Bet yra kita pusė: žiemą blogas oras, Doverio uoste stringa keltai, keliai slidūs. Sutaupymas gali nueiti niekais dėl vėlavimų. Realiai geriausias laikas balandis-gegužė arba lapkritis. Tokios jau tos perkraustymo į Angliją kainos svyravimo taisyklės.

Brexitas, muitai ir kitos nelaimės

Ar tiesa, kad po Brexito viskas labai sukomplikavosi ir dabar kainuoja dvigubai?

Dvigubai – ne. Bet pasunkėjo – taip. Dabar reikia CN kodų, prekių aprašymų, kartais patvirtinimų. Aš čia dabar šimtu procentų nesu tikras dėl naujausių taisyklių asmeniniams daiktams, nes jos keičiasi kaip kojinės. Berods, jei siunti buities daiktus, naudotus daugiau nei šešis mėnesius, muito mokėti nereikia. Bet dokumentai turi būti tvarkingi. Jei nauja sofa – tada akcizai. Ne dviguba kaina, bet papildomi procentai. Ir dar – muitinės tarpininkai skaičiuoja atskirai. Nepasitikėk, kas sako „viskas įskaičiuota“, neperskaičius smulkmenų. Ypač kai vežama nestandartinių daiktų, popieriai turi būti tvarkingi kaip laikrodis.

Ar į kainą įskaičiuota muito mokestis, ar dar reikės primokėti Anglijoj?

Čia vėlgi – sakykim, veži seną komodą. Jei dokumentai geri, muito nebus. Jei veži ką nors naujo, nepanaudoto, ar prekybinei veiklai – bus. Kai kurios mano kolegos – kitos įmonės – mėgsta žaisti su žodžiais. Sako: „Mūsų kaina galutinė.“ O paskui prideda: „Ah, bet muitai – jūsų reikalas su vyriausybe.“ Techniškai teisybė, bet klientas jaučiasi apgautas. Aš aiškiai pasakau: transportas – viena eilutė, muitinės paslaugos – kita, jei reikia. Jokių staigmenų. Nes piktnaudžiauja tikrai daug kas. Ir jei siunta užstringa Doverio Uoste dėl popierių – saugojimo mokestis gali iškristi ant tavo galvos.

Kai daiktai keisti – kaip elgtis

Ar man daiktą reikia suvynioti į foliją, ar pakanka kartoninės dėžės?

Kartonas – geriau nei nieko. Bet nestandartiniams daiktams, ypač kampuotiems, aš rekomenduoju kombinuotą pakavimą. Pirmiausia – burbulinę plėvelę. Antra – kampų apsaugos. Trečia – storas kartonas arba medžio karkasas paletei. Buvo situacija – vežėm tapybos drobę į Mančesterį. Pakuotė atrodė kaip iš saldainių parduotuvės. Viduje rėmas liko sveikas. Kitą kartą klientas „sutaupė“ ir suvyniojo tik į stretch'ą. Rezultatas – modernusis menas su įdūžimu. Dėlto aš sakau – pakuotė yra draudimas. Jei nenori mokėti už draudimą, pamatuok pakuotei bent jau. O angliški lietūs... na, žinai kaip ten, visada šlapia, tai pakuotė turi atlaikyti.

Kaip vežate nestandartinį dviratį – ar jį reikia išardyti?

Mopedą ar dviratį? Jei paprastas – priklauso. Yra sulankstomi, jie niekam nekliūna. O elektra varomas, su plačiu vairu – tada taip, reikia nuitraukti vairą, pedalus, o kartais ir ratus. Nes fūros turi standartines nišas. Jei daiktas kyšo per daug, blokuoja kitų krovinių vietą, o tada vežėjas pyksta kaip vapsva. Prisimenu vieną dviratį – beproto brangus, lenktyninis. Tris valandas supakavom. Dėl tos vienos siuntos vėlavo kiti pasiėmimai. Klientas mokėjo be rypavimų, nes suprato riziką. Taisyklė paprasta: kuo mažiau išsikiša nestandartinis daiktas, tuo pigiau ir saugiau vyksta siuntų gabenimas į Angliją.

Kas gali nepavykti ir kodėl kartais nieko negaliu pažadėti

Kas nutinka, jei pats sukraunu daiktus, bet pamirštu, kad stalas turi atsikišusias kojas?

Oi, mes turim juokingą sąrašą: „Kliento pamiršti kampai.“ Stalas, kurio kojos nenusiimasi, bet jis yra L formos – baisiausias košmaras. Matmenys išauga dvigubai. Fūroje reikia rezervuoti vietą ne tik stalui, bet ir tuščiai erdvei tarp kojų. Kartais bandom apversti, pastatyti ant šono – bet jei stiklinis paviršius, negalim. Buvo toks atvejis prieš porą metų į Liverpilį. Klientas sake: „Stalas 140 cm.“ O kojos dar plius 40 kampu. Nepasirodė pakrovime, neatitiko matmenų. Teko skubiai ieškoti didesnės mašinos. Kaina padvigubėjo. Tikrink matmenis tris kartus, rimtai. Ir matuok per plačiausius taškus, ne tik priekį.

Ar galiu pasitikėti visomis įmonėmis, kurios socialiniuose tinkluose rašo „gabename į UK pigiai"?

Atsakymas trumpas – ne. Yra tokių, kurios rašo „nuo 50 eurų bet kokia siunta į Londoną.“ Pameni, kalbėjom apie matmenis ir svorį? Kaip jie gali žinoti kainą, nematę daikto? Tai arba šlamštas, arba paslėpti mokesčiai. Mačiau atvejų: klientui apskaičiavo 80 eurų, o atėjus pasikrauti vairuotojas pareikalavo dar 200 „už extra matmenis“ ir „kuro priemoką.“ O tu stovi, daiktai supakuoti, butas ištuštintas, skrydis rytoj. Ką darysi? Sumokėsi. Todėl aš sakau: rinkis ne pagal žemiausią kainą, o pagal tai, ar tau paaiškina, KODĖL ta kaina yra tokia. Jei paaiškinimas dega kaip popierius – bėk kuo toliau.

Kodėl kartais siunta užstringa muitinėje Doverio uoste?

Doveris... ten fūros būriuojasi kaip bites prie avilio. Kartais sistemos genda. Kartais dokumente trūksta vieno skaičiaus. Kartais, jei siunta nestandartinė, muitininkas nusprendžia patikrinti fiziai. Tai reiškia – atidaro, iškrauna, matuoja. O jei daiktas trapias, pakuotė nukenčia. Vėlavimai nuo kelių valandų iki trijų dienų. Pinigų gali kainuoti saugojimas. Tai nėra tobula sistema. Aš pats kartais paskambinu agentui Londone ir klausiu: „Kas ten?“ O jis atsako: „Eilė.“ Ir viskas. Nieko nepadarysi. Tai faktas – vėlavimai įmanomi. Nestandartinio dydžio siuntų gabenimas į Angliją retai būna be jokios rizikos.

Ką daryti, jei mano siunta atkeliavo pažeista?

Pirmas dalykas – fiksuok viską. Nuotraukos, vaizdo įrašai, parašai ant CMR. Jei pasirašei be prierašų, vėliau bus sunkiau. Draudimas... hm, čia skausminga tema. Visi sako, kad turi draudimą, bet limitai kartais juokingi – tarkim, iki 500 eurų visam fūros kroviniui, o ten dar dvidešimt žmonių kraustosi. Tada tavo kompensacija – lašas jūroje. Todėl aš patariu: fotografuok pakrovimo metu, reikalauk atskiro draudimo, o geriau – investuok į pakuotę. Nes bylinėjimai su transporto kompanijomis trunka mėnesius. Anglijos teismai? Dar ilgiau. Mūsų įmonėje stengiamės spręsti humaniškai, jei aišku, kad mūsų kaltė. Bet jei pakuotė buvo bloga... tada jau atleisk.

Kuomet kaina ir sveikas protas nesutampa

Ar verta siųsti seną sofą į Angliją, ar geriau ten nusipirkti naują?

Matematika paprasta. Sofos gabenimas iš Kauno į Londoną – du šimtai-astuoni šimtai eurų. Nauja IKEA sofa Londone – gal keturi šimtai svarų. Tai jei tai sena sofos be emocinės vertės, parduok čia ir pirk ten. Bet jei tai močiutės komoda – vežk. Kainuos, bet ramybė brangiau. Turėjau klientą, kuris vežė seną šaldytuvą į Noridžą. Sumokėjo šimtą aštuoniasdešimt eurų. Atvykęs Anglijoje nusipirko naują už dvidešimčia mažiau. Bet jis sake: „Man reikia šito šaldytuvo, nes jame prisiminimai.“ Objektyviai? Nebrangu nebūna. Subjektyviai? Jo reikalas. Čia jau nebe logistika, o psichologija.

Kaip sužinoti, ar mano siunta tikrai yra „nestandartinio dydžio"? Gal aš per daug panikuoju?

Standartinė siunta dažniausiai – iki 120 cm ilgio kraštinės ir iki 31 kg svorio. Jei viršiji bent vieną – jau nebestandartas. O jei turi dėžę 140x50x30 cm – taip, jau nestandartas. Jei paletė – irgi. Jei cilindras, vamzdis, pianinas – viskas nestandarta. Bet panikuoti nereikia. Tai reiškia, kad sistema tave perskiria į kitą kainų kategoriją. Kainos neatbaidysiančios, jei planuoji. Problema tik tada, kai bandai įsprausti į standartinį tarifą, o realiai daiktas per didelis. Tada kyla konfliktai. Geriau iš karto pasakyti: „Matau, čia keista forma“ – ir gausi tikrą atsakymą apie siuntų gabenimą nestandartiniais matmenimis.

Logistika, miestai ir laikas

Ar kaina skiriasi, jei vežame ne į Londoną, o į kurį nors mažesnį miestą, tarkim, į Mančesterį?

Londonas – centras. Ten fūros važinėja kaip maršrutiniai autobusai. O į Mančesterį, Braitoną, Birmingemą – irgi važiuoja, bet rečiau arba su pernašomis. Jei fūra važiuoja tiesiai į Londoną, o daiktas į Edinburgą, reikia perskirstymo. Kartais tai nemokama, jei turim partnerius. Kartais kainuoja papildomai keturiasdešimt-sėšiasdešimt eurų. Buvo keistas atvejis, kai siuntėm į Penzansą – toks kampelis Anglijos pietvakariuose. Neturėjom ten tiesioginio partnerio. Teko mokėti vietiniam kurjeriui, ir kaina išaugo nemažai. Tai jei yra pasirinkimas – geriau pasiimti kokiame dideliame mieste, o ne užkampyje. Arba suderėk dėl pigesnio pristatymo taško.

Kiek dienų trunka nestandartinio dydžio siuntų gabenimas į Angliją?

Iš Lietuvos – jei viskas gerai – nuo trijų iki dešimties darbo dienų. Nestandartas kartais lėčiau, nes reikia specialios vietos, negali būti kraunamas pirmas, nes užstoja kitus. Logistika yra logistika. Kartais gali būti ir dvi savaitės, jei lauki, kol surenkama grupažinė siunta. Jei pilnas furgonas – gali važiuoti per dvi dienas. Aš pats stebiuosi, kaip greitai kartais nutempia per Lenkiją. Bet paskui – Olandija, keltas, Doveris, o ten... eilės. Sakyčiau, planuok ne mažiau nei savaitę. Jei reikia greičiau – yra oro uostai, bet tada nestandartinis dviratis kainuos tiek, kad norėsi parsivežti atgal.

Jei turiu tikslų adresą Londone, bet dar nežinau aukšto, ar tai keičia kainą?

Kainą – ne. Bet procesą – taip. Jei po atvykimo paaiškėja, kad liftas per mažas ir reikia nešt per laiptinę, vairuotojai gali atsisakyti arba paprašyti papildomo mokesčio. Anglijos laiptinės, ypač senesniuose namuose – siauros kaip šuliniai. Kartais baldai tiesiog netelpa. Tada tenka palikti laiptinėje arba grąžinti. Grąžinimas – papildomos išlaidos. Todėl aš visada klausiu: „Kur aukštas? Yra liftas?“ Jei klientas sako „dar nežinau“, aš atsakau: „Susiaiškink iki ketvirtadienio.“ Nes tada modifikuojam planą. Buvo atvejis su pianinu Belgravia – ketvirtas aukštas, langas neišsiskleidžia. Teko samdyti kraną. Kaina... geriau nepasakosiu, bet dėl to aš ir klausinėju.

Ar galima vienu metu vežti vieną didelį daiktą ir dėžę su rūbais? Ar tada taikoma nuolaida?

Žinoma, galima. Ir netgi rekomenduoju. Vežėjas važiuoja taip pat, ar tu veši vieną daiktą, ar penkis. Jei užimsi daugiau vietos, sumokėsi daugiau, bet vienetinė kaina sumažės. Kaip pica – didelė naudingiau. Aš vadinu tai užpildymo principu. Turi sofą ir dėžę? Sudėk. Turi dar ir šaldytuvą? Puiku. Bet žinok – bendrovės turi minimalias kainas. Sakysim, minimalus užsakymas į Angliją – šimtas eurų. Jei tavo daiktai kainuoja šimtą penkiasdešimt, o pridėjus dėžę tampa du šimtai, logiška vežti kartu. Ai, ir dar – rūbai sveria mažai, bet užima vietą. Tai naudok tuos tarpus protingai, kai galvoji apie krovinių pervežimą.

Atsakymai, kurių nerasi buklete

Ar galiu pats atvežti siuntą į jūsų terminalą, kad sutaupčiau?

Taip, ir mes tai netgi skatinam. Vilniuje ir Kaune turim punktus, kur gali atnešti. Sutaupai pikapo kainą, kuri yra nuo dvidešimt iki penkiasdešimt eurų. Tik turi pats supakuot, sužymėt, užrašyt tikslius parametrus. Nes jei atneši, o ten kampas kyšo per keturis centimetrus daugiau, nei sakei – gali tekti dorotis vietoje. Buvo klientas, kuris pats atvežė šaldytuvą, bet pamiršo matuoti rankenėlę. O ji pridėjo dar 8 cm. Jis sake: „Ai, tai gi niekis.“ O tai reiškė, kad nebetelpa standartinė eilė ant paletės. Teko perkrauti. Laikas. Nervai. Bet taip, paslaugos pigesnės, jei pats atneši, tik nepamiršk, kad nestandartinio dydžio siuntų gabenimas į Angliją prasideda nuo tikslių skaičių.

Kokią didžiausią klaidą klientai daro skaičiuodami gabenti į Braitoną?

Jie pamatuoja tik gaminį, bet ne pakuotę. Supakuotas daiktas visada didesnis.