Patogus sėdėjimas keliaujant mikroautobusu į Angliją: Eksperto vadovas ir patarimai

Kelionė iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu yra specifinis, dažnai pasikartojantis reiškinys tarp tėvynės ieškančių žmonių, studentų, verslininkų ir krovinių vežėjų. Per daugiau nei dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė technika, o kartu ir keleivių reikalavimai. Anksčiau pagrindinis tikslas buvo tiesiog nukeliauti iš taško A į tašką B. Šiandien situacija kitokia: keliautojai, be kurių negalėtume įsivaizduoti šios srities, vis dažniau keliauja klausimu ne tik „kada“, bet ir „kaip“ jie nuvyks. Kelionės trukmė, paprastai svyruojanti nuo 24 iki 30 valandų, lemia tai, kad sėdėjimo patogumas tampa ne prabangos atributu, o būtina sąlyga fiziniam ir psichologiniam palengvėjimui.

Šiame straipsnyje norime pasidalinti ne tiesiog reklaminiais šūkiais, o giliu, praktiniu žinių bagažu, susiformavusiu per ilgametę patirtį. Suprasdami, kad kiekvienas organizmas yra individualus, aptarsime techninius mikroautobuso ypatumus, ergonomikos subtilybes bei psichologinius kelionės niuansus, kurie padės Jums pasiruošti šiai ilgai, bet, tinkamai suplanuavus, patogiai kelionei per Europą ir Lamanšą.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Kodėl kelionės į Angliją kokybė taip stipriai priklauso nuo sėdynių, ir ar visos mikroautobuso sėdynės yra vienodos?

Tai vienas pagrindinių netikslumų, susiformavusių tarp keleivių. Dažnai manyta, kad sėdynė – tai tiesiog minkštas daiktas ant metalinio rėmo. Tačiau profesionaliuose tarptautiniuose pervežimuose naudojamos sėdynės turi atitikti griežtus saugos ir ergonomikos standartus. Ne kiekvienas mikroautobusas, važiuojantis į Angliją, yra įrengtas taip pat. Pigesniems pasiūlymams dažnai būdingos paprastos, statmenos sėdynės, be galvos atramų arba su minimaliu pagalvių storiu, kurios po kelių valandų kelionės sukelia nugaros skausmus.

Aukštesnės klasės mikroautobusuose, tokiuose kaip „Mercedes-Benz Sprinter“ ar „VW Crafter“, kurie yra standartas mūsų flotoje, montuojamos specifinės keleivinės sėdynės. Jos turi anatominius pagalvėlius, gerai palaikančius juosmens stuburą, ir reguliuojamas galvos atramas, kurios būtinos ilgos kelionės metu, kai keleivis nori užmigti. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į sėdynių „užvalkalų“ kokybę – odos ar aukštos kokybės ekologiškos odos analogai leidžia orui cirkuliuoti, taip išvengiant prakaito ir diskomforto, kas būdinga dirbtinėms, „kvėpuojančioms“ medžiagoms. Taigi, sėdynės nėra vienodos, ir jų techninės charakteristikos lemia pusę Jūsų gerovės vairuojant į Londoną, Birmingamą ar Mančesterį.

2. Kiek vietos turiu turėti kojoms, kad kelionė nebūtų kankinanti, ir ką reiškia „2+1“ išdėstymas?

Ergonomika neapsiriboja nugaros atrama. Koju vietos, vadinamos „legroom“, kiekis yra kritinis ilgos kelionės į Angliją metu. Standartiniuose turistiniuose autobusuose vietos dažnai gana staigios, tačiau mikroautobusuose situacija gali būti geresnė dėl kompaktiškesnės konstrukcijos. Tačiau čia paslėptas pavojus: kai kurie vežėjai, siekdami gauti maksimalų pelną, stengiasi įtaisyti daugiau sėdimų vietų, dešimtims centimetrų trumpindami kojų erdvę. Mūsų ilgametė patirtis rodo, kad optimalus atstumas nuo vieno sėdimojo paviršiaus iki kito yra mažiausiai 70–80 centimetrų.

Čia įsivelia vienas svarbiausių patogumo elementų – vietų išdėstymas. Dauguma mikroautobusų turi „2+2“ schemą (dvi eilės po du sėdimus su praėjimu viduryje). Tačiau patogiausias variantas keliaujant į toliąsias šalis yra „2+1“ konfigūracija. Tai reiškia, kad vienoje mikroautobuso pusėje yra du sėdimai, o kitoje – vienas, kartu su platesniu praėjimu. Pasirinkę vietą vienoje pusėje (ten kur vienas sėdimas) ar tiesiog esamiame platesniame praėjime, keleiviai gauna daugiau galimybės ištiesti kojas, pasislinkti į šalį ar net trumpam pakelti kojas į šoninę sienelę (tikslingai užsirėmus), kas leidžia pašalinti kojų tinimą. Jei Jūsų ūgis viršija 180 cm, būtinai klauskite apie vietos išdėstymą ir kojų erdvę prieš užsakydamas bilietą.

3. Kaip mikroautobuso pakaba ir amortizacija veikia mano jausenas kelyje? Ar tai susiję su sėdėjimu?

Dažnai keleiviai skundžiasi ne sėdynės kietumu, o pastoviu vibravimu ir „šokimu“ kelyje, kuris sukelia nuovargį. Čia kalbame ne tiesiog apie sėdėjimą, o apie viso transporto priemonės techninę būklę. Kelionė į Angliją eina per skirtingas dangas: nuo lygių Vokietijos automagistralių iki šiurkščių Belgijos ar Prancūzijos rajonų kelių. Jei mikroautobuso pakaba yra pasenusi arba pritaikyta tik miesto sąlygoms, kiekviena bumpelis perduodamas tiesiogiai į Jūsų stuburą.

Profesionaliems pervežimams naudojami mikroautobusai dažnai yra papildomai pritaikomi ilgoms kelionėms – juose gali būti montuojama pagerinta pneumatinė (oro) pakaba arba sustiprinti amortizatoriai. Tai leidžia transporto priemonei „sklandžiai“ slipti per nelygumus. Sėdint tokiame mikroautobuse, Jūs jaučiate mažiau vibracijos, o tai reiškia, kad raumenys neturi nuolat įsitempti siekdiant išlaikyti pusiausvyrą. Todėl, klausdami apie patogumą, klauskite ir apie pačios mašinos būklę – naujas, techniškai tvarkingas „Mercedes“ su gerą pakaba suteiks daugiau komforto, nei senas modelis net ir su brangiomis sėdynėmis.

4. Ar galiu pasirinkti savo vietą prieš išvykstant, ir kurios vietos yra patogiausios?

Vietos pasirinkimas – tai dažnai pirmiausia ką daro patyrę keliautojai. Tačiau ne visos vietos mikroautobuse yra lygiavertės. Atsižvelgdami į Jūsų pageidavimus, stengiamės priskirti vietas iš anksto, tačiau verta žinoti keletą taisyklių. Vienos patogiausių vietų yra pirmosios eilės šalia vairuotojo (jei ten nėra variklio skyriaus) bei pirmosios eilės už vairuotojo. Jose yra daugiau kojų vietos, matomas vaizdas pro priekinį stiklą (kas padeda sumažinti kinetozės – jūros ligos – pojūtį), ir ten mažiau jaučiami šoniniai svyravimai.

Nerekomenduojamos vietos yra paskutinėje eilėje virš užpakalinio mosto (tarp ratais). Ten jaučiamas stipriausias vibravimas, o važiuojant nelygiu keliu – stiprūs posūniai. Taip pat atsargiai reikia elgtis su vietomis šalia šoninių durų – ten gali būti šalčiau arba užtraukti durų mechanizmai, mažinantys rankų ar alkūnių erdvę. Jei Jums svarbu miegoti kelionės metu, geriau pasirinkti vietą ne prie durų (kad neblaškytų šviesa ar garsas užlendant/islipant keleiviams per sustojimus), o toliau į gilumą, tačiau ne pačioje gale. Užsakydami bilietą, nurodykite pageidaujamą vietą, ir mes padarysime viską, kad ją priskirtume.

5. Kaip reikia pasiruošti kelionei fiziškai, kad sėdėjimas netaptų kankinimu?

Net pačios geriausios sėdynės neišgelbės, jei organizmas nėra pasiruošęs ilgam buvimui neaktyviuose pozicijose. Per 20 metų pastebėjau, kad patys patogiausiai kelionę išgyvena tie keleiviai, kurie ne tik pasirenka geras vietas, bet ir ruošiasi pats. Pirmiausia – apranga. Nerekomenduoju dėvėti siaurų džinsų ar stiff medžiagos kelnių. Jos ribuoja kraujotaką ir sukelia niežulį. Geriausia tiktų laisvi medvilniniai marškiniai, sportinės kelnės ar šilti džemperiai.

Antroji svarbi detalė – avalynė. Nuo jos taip pat priklauso kraujotaka kojose. Keliaudami mikroautobusu, būtiną nusiaukti storas batas ir pasikeisti į lengvas šlepetes arba naminius batelius. Taip pat verta pasirūpinti nedideliu pagalviu – nors mūsų mikroautobusai turi patogias atramas, asmeninis, įprastas pagalvis padės geriau išsidėlioti kaklui, ypač jei planuojate miegoti. Neužmirškite ir vandens – dehidratacija viena iš dažniausių galvos skausmo ir nuovargio priežasčių, nors ir reikalauja dažniau lankyti tualetą (ką taip pat reikia įvertinti planuodami vietos pasirinkimą – arčiau prie išlipimo).

6. Kaip keltų perėjimas (Lamanšo sąsiauris) veikia kelionės patogumą ir ar galima užmigti tame etape?

Kelionė į Angliją negali įvykti be keltų perėjimo (paprastai Kalė-Duveris arba Dunkerkas-Doveris). Tai yra unikalus etapas, kuris, viena vertus, yra privaloma stabdysio pausa, kita vertus – gali sukelti diskomfortą. Keltas nėra tiesiog „plaukiojimas“, tai dažniausiai 1,5–2 valandos trukmės procesas, kurį praleidžiate ne mikroautobuse, o keltų salėje.

Mūsų patirtis rodo, kad šis etapas turi būti naudojamas aktyviai. Nors keltuose yra sėdimos vietos, jos dažnai būna užimtos arba ne tokios patogios. Geriausia šį laiką panaudoti vaikščiojimui. Keliantis keltuose, Jūs aktyvuojate kojų raumenis, pašalinate stagnaciją, susidariusią 6–7 valandas važiavimu. Tai leidžia vėliau, įsibusius vėl į mikroautobusą ir važiuojant Anglijos keliais (kurių kairysis eismas taip pat gali šiek tiek sukelti psichologinį diskomfortą), jausti geriau. Tačiau jei Jums labai nori miegoti, vertu pasirūpti, kad Jūsų bagažas būtų lengvai pasiekiamas, pasiimti antblaudžius ir užmigti keltų sofoje, tačiau reikia atsižvelgti į triukšmo lygį keltuose.

7. Ar „VIP“ ar „Business“ klasės vietos tikrai vertos papildomo mokesčio?

Rinkoje pasirodė pasiūlymų, vadinamų „VIP“ ar „Comfort“ klasėmis. Ar tai tik marketingo triukas? Ne visada. Tikruose VIP mikroautobusuose vietų skaičius sumažinamas (pavyzdžiui, vietoje 8 vietų įrengiamos tik 6 ar 7). Tai leidžia padidinti atstumą tarp eilių, padaryti sėdynes platesnės (recliniančias) ir įrengti jas giliau. Kai kurie modeliai turi galimybę visiškai išversti sėdynę į lovos padėtį.

Jeigu Jūsų kelionės tikslas – atvykęs ryte iš karto pradėti darbus ar svarbų susitikimą, papildoma investicija į tokią vietą apsimoka. Jūs atvyksite poilsiuoti, o ne išdegęs nuo nekomforto. Tačiau, jei Jūsų biudžetas ribotas, o tolerancija diskomfortui vidutinė, standartinė vieta gerame mikroautobuse (su 2+1 išdėstymu) gali būti pakankamai gera. Svarbiausia čia – ne pavadinimas, o realios vietos matmenys. Prieš mokėdami daugiau, paprašykite nuotraukos arba matmenų.

8. Ką daryti, jei esu didelio ūgio arba „stambaus sudėjimo“ žmogus? Ar galiu tikėtis patogumo?

Tai jautri, bet labai svarbi tema. Standartinės sėdynės gali būti per siauros ar per žemos žmonėms, kurių svoris ar ūgis viršija vidutinius standartus. 20 metų patirtis mokė mus, kad šie keleiviai dažniausiai patiria didžiausią stresą bijodami, kad trukdys kitiems ar neužims vietos. Mūsų politika remiasi pagarba ir pragmatiškumu. Jei Jūsų sudėjimas reikalauja daugiau vietos, praneškite mums apie tai užsakymo metu.

Daugeliu atvejų galime pasiūlyti vietas pirmose eilėse, kur nėra apribojimų rankų atramose, arba vietas vienoje pusėje (ten kur vienas sėdimas), kur yra daugiau erdvės šonuose. Niekada nerekomenduojame spausti į standartinę vietą tarp dviejų keleivių, jei aišku, kad trūks vietos pečiams. Tai sukels ne tik Jūsų diskomfortą, bet ir įtampą gretiniams keleiviams. Atviras dialogas su dispečeriumi leis surasti geriausią sprendimą – kartais tai reiškia ir bilieto koregavimą dėl papildomos vietos, tačiau tai geriau nei 24 valandas praleisti įstrigus.

9. Kaip vairuotojo įgūdžiai veikia sėdėjimo patogumą? Ar tai turi įtakos?

Absoliučiai taip. Sėdimas kablyje yra vienas dalykas, bet kaip tas kablys juda – kitas. Mūsų vairuotojai ne tik vairuoja, jie yra „kelionės vadovai“. Patyręs vairuotojas, kuris reguliariai važinėja į Angliją, žina, kur yra pavojingi posūkiai, kur kelyje yra „duobės“ ir kaip judėti sraute taip, kad išvengti staigių stabdžių. Staigus stabdymas – tai pats blogiausias dalygas keleiviui, kuris giliai užmigęs arba laikys puodą su karštu kavos.

Mūsų komandoje dirbantys vairuotojai yra mokomi „ekologiško vairavimo“ principų, kurie tiesiogiai susiję su komfortu. Sklandus įsibėgėjimas ir lėtas stabdymas ne taip taupo degalus, bet ir užtikrina, kad keleiviai nejaučia inercijos smūgių. Be to, vairuotojas, kuris rūpinasi keleiviais, reguliariai (kas 3–4 valandas) stabdo ilgesnėms pertraukoms, leidžiant išlipti ir pailsėti, net jei tai nėra griežtai numatyta grafike. Tai psichologinis patogumas – žinoti, kad Jums leis ištiesti kojas, kai jos užnibus.

10. Kokios papildomos priemonės (priedai) yra mikroautobuse, gerinantys kelionės kokybę?

Šiuolaikinis mikroautobusas – tai ne tik sėdynės ir ratai. Techninės priemonės žymiai pagerina sėdėjimo kokybę. Vienas svarbiausių dalykų yra klimato kontrolė.