Patogus keliavimas iš Anglijos su patogiais sustojimais: Eksperto vadovas be streso

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų dirbau tarptautinių pervežimų srityje, ir galiu pasakyti viena: kelyje tarp Anglijos ir Lietuvos niekas nenori netikėtųjų. Šis maršrutas – vienas populiariausių ir dažniausiai naudojamų, tačiau jis taip pat gali būti ir vienas pavojingiausių, jeigu planuojate jį įveikti be strategijos. Daugelis klientų, kreipiančiųsi į mane, dažnai klausia to paties: „Kaip įveikti šį atstumą ne tik saugiai, bet ir komfortiškai?“ Atsakymas nėra paprastas „važiuok greičiau“. Tikrasis komfortas kelyje – tai ne prabangus automobilis, o gerai suplanuota poilsis, tinkami sustojimai ir psichologinio nuovargio valdymas.

Kai kalbame apie keliavimą iš Anglijos (ar Didžiosios Britanijos generally), turime omenyje didžiulę atstumą, kuris paprastai viršija 1800–2000 kilometrų, priklausomai nuo tikslo Lietuvoje ir pasirinkto maršruto. Tai kelionė, kuri trunka mažiausiai 20–24 valandas gryno vairavimo laiko. Tačiau patyręs vairuotojas žino, kad prie laikrodžio rodyklių reikia prid�ti dar kelias valandas sustojimams, dokumentų patikrinimams bei fiziniam poilsiui. Be to, po „Brexit“ situacija pasikeitė – pasienio kontrolės ir dokumentų reikalavimai tapo griežtesni, kas daro įtaką ne tik greičiui, bet ir kelionės emocijai.

Šiame straipsnyje aš pasidelsiu ne ties techninėmis automobilio priežiūros detalėmis, nors jos ir svarbios, o ties tuo, kaip suorganizuoti patogų keliavimą. Kalbėsime apie tai, kur sustoti, kad pailsėtumėte tikrai, o ne tik nusiviltumėte, kaip išvengti chaoticškų „mikrostovėjimų“ kuriose nors šalikelėse ir kaip padaryti taip, kad atvykimas į Lietuvą būtų šventė, o ne kova su nuovargiu. Ilgametė patirtis mokė mane, kad gerai suplanuotas sustojimas taupo daugiau laiko nei greitas važiavimas be poilsio, nes vėliau vis tiek tenka sustoti dėl pervargimo. Svarbiausia – kelyje turi būti saugu, o komfortas yra pagrindinis saugumo draugas.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Žemiau pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man kelia klientai planuodami kelionę iš Anglijos. Šie atsakymai paremti mano daugiamete praktika ir žiniomis apie geriausias vietas poilsiui bei specifinius maršruto niuansus.

1. Koks yra patogiausias maršrutas iš Anglijos į Lietuvą, jeigu prioritetas yra ne greitis, o komfortas?

Nors daugelis renkasi trumpiausius kelius per Belgiją ir Nyderlandus, mano patirtis rodo, kad komfortiškiausias, nors ir šiek tiek ilgesnis maršrutas, yra per Prancūziją, Vokietiją ir Lenkiją, naudojant kelią A16 Prancūzijoje ir vėliau perjungiant į Vokietijos automagistralles. Šis pasirinkimas leidžia išvengti sunkiai pravažiuojamų miestų ruožų Belgijoje ir dažnai užstatytų kelių Olandijoje.

Prancūzijos A16 autostrada, kuri veda link „Eurotunnelio“ arba Kalė uosto, yra plataus, puikiai prižiūrima ir gausiai apstatoma aukštos kokybės poilsio aikštelėmis („Aire de repos“). Čia sustojimas turi malonų „viduržemio jūros“ prieskonį. Vėliau, įvažiavus į Vokietiją, automagistralių sistema yra legenda. Nors vietomis yra mokamos (pvz., ruože link Liuterburgo arba prie sienos su Lenkija), jų būklė ir poilsio zonų kokybė („Rasthof“) yra aukščiausio lygio. Vokietijoje poilsio aikštelės dažnai atskirtos nuo degalinių – tai leidžia išvengti triukšmo, jeigu norite tiesiog išlipti ir pailsėti gryname ore. Keliavimas per Vokietiją yra ramesnis, nes vairuotojų kultūra čia kitokia, o keliai pritaikyti ilgiems nuotoliams. Lenkijoje situacija gerėja kasmet, ir keliuose A2 ar S8 jau galima rasti modernų „MOP“ (Miejsce Obsługi Podróżnych) kompleksus, primenančius vakarietiškus standartus.

2. Ar geriau rinktis „Eurotunelį“ (po La Manšo sąsiauriu) ir keltą, kai keliuojame su šeima ir norime patogumo?

Tai klausimas, apie kurį diskutuoja net patys profesionalai. Jeigu jūsų prioritetas – maksimalus komfortas ir mažiau streso, aš asmeniškai rekomenduoju keltą, ypač jeigu keliuate iš Londono pietų arba Rytų Anglijos. Kodėl? Kelionė keltu (pavyzdžiui, iš Dover į Dunkerque ar Calais) trunka apie 1,5–2 valandas. Tai ne tik pervežimas, bet ir privalomas poilsis.

Keltuose „DFDS“ ar „P&O“ galite patekti į „Premium Lounge“, kurioje yra ramu, pasiūliami nemokami gėrimai ir kofeinas, o vaikams – žaidimų aikštelės. Tai leidžia visai šeimai pilnai atsipalaiduoti prieš pradedant vairuoti žemyninėje Europoje. „Eurotunnelis“, nors ir greitesnis (35 min.), yra labiau techniškas procesas. Jums tenka važiuoti į vagoną, išlipti iš automobilio, stovėti greta jo siauroje koridoriuje, o po to vėl įvažiuoti. Jeigu esate pavargęs ar su mažais vaikais, keltas suteikia daugiau erdvės judėti ir pailsėti. Tačiau, jeigu keliuate naktį ir norite kuo greičiau prasibrauti pro sąsiaurį, tunelis yra nepakeičiamas. Tačiau vertinant komfortą per visą kelionę, keltas suteikia tą pradinę „atsparumo baterijos“ užkrovą, kuri reikalinga tolesniam kelionių maršrutui.

3. Kaip dažnai reikia sustoti ir kiek laiko skirti poilsiui, kad atvykti nepervargus?

Profesionalų taisyklė (ir daugelio šalių įstatymų, pvz., tachografo taisyklės) nurodo: kas 4,5 valandos vairavimo būtina padaryti 45 minučių pertrauką. Tačiau tai yra minimalus reikalavimas. Kalbant apie patogų keliavimą ir neprofesionalų vairuotoją, aš rekomenduoju dažnesnius sustojimus.

Idealus variantas – sustoti kas 2–2,5 valandos bent 10–15 minučių. Išlipkite iš automobilio, pakraukite orų, padarykite kelis žingsnius. Tai leidžia kraujotakai susigrąžinti ir smegenims „išsivalyti“. Ilgesnė pertrauka (apie 30–60 minučių) reikalinga maistui. Būtina suprasti, kad nuovargis kaupiasi kaip sniego guolis. Vairuotojui atrodantis, kad jis „gerai jaučiasi“, gali būti viliojantis momentas. Ilgoje kelionėje iš Anglijos, kurioje yra ir laiko skirtumo pokyčiai, nuovargis užklumpa staigiai. Jeigu planuojate nuvažiuoti 1500 km viena diena, būtinai įsivaizduokite, kad kelionė užtruks ne 15 valandų, o su sustojimais – mažiausiai 20–22. Skirkite laikui poilsiui kaip planinei kelionės daliai, o ne kaip „prarastam laikui“.

4. Kur yra geriausios vietos sustojimui ir pietums Vokietijoje, kurios nebūtų perpildytos?

Vokietija yra lyderė pagal poilsio kokybę, tačiau didžiausios automagistralių degalinės (pavyzdžiui, „Tank & Rast“ didžiuosiuose mazguose) dažnai būna perpildytos sunkvežimiais, ypač netoli didžiųjų miestų arba sienų. Mano patirtis pataria ieškoti ne tiesiog degalinių, o specializuotų poilsio aikštelių, vadinamųjų „Rastplatz“.

Šios aikštelės dažnai yra šalia automagistralės, bet atskirtos nuo degalinių triukšmo. Čia dažnai būna vaikų žaidimų aikštelių, pavėsinių ir netgi mažų kavinukių su vietiniu maistu, o ne greitojo maisto triukšmu. Vienas iš mano mėgstamiausių ruožų yra A2 autostradoje tarp Hanoverio ir Berlyno. Čia yra daug gamtos apsuptų aikštelių. Taip pat verta pažvelgti į „Autohof“ – tai poilsio centrai, esantys šalia automagistralių, bet ne tiesiai prie jos. Juose dažnai galite rasti puikių restoranų su tradiciniu Vokietijos maistu (šniceliai, bulvių košės), kurios kokybė pranoksta standartinius „Burger King“ ar „McDonald's“. „Autohof“ taip pat dažnai turi švarias, modernias vonias ir dušus, kurie gali būti gyvybiškai reikalingi ilgos kelionės metu.

5. Ką daryti su maistu kelyje: rinktis degalines ar ruoštis maisto iš anksto?

Klausimas apie maistą yra ne ką mažiau svarbus nei kuras. Degalinių maistas (užkandžiai, kepti pyragai, dešrelės) dažnai yra brangus ir sunkiai virškinamas. Vairuotojui sunkus virškinimas reiškia miezistumą, o tai kelyje – pavoju.

Mano rekomendacija: Turėkite „šaltąjį“ bagažą. Paimkite iš namų (arba pirkite prieš išvykstant Anglijoje) vaisių, daržovių (morkų, agurkų), sumuštinių su lieknos mėsos ir sūrio. Tai suteiks energijos be „sunkumo“ jausmo. Degalinių kavinėse naudokite galimybę nusipirkti karšto gėrimo (arbatos, kavos) ir tik tuomet užkandžiaukite. Tačiau jeigu jaučiate, kad reikia šilto, pilnaverčio valgio, ieškokite ne „fast food“ greitaveikos, o restoranų prie „Autohof“ arba didesnių poilsio centrų. Vokietijoje daugelyje vietų galite gauti puikių sriubų ar patiekalų iš keptos vištienos, kurios bus šauniau įvertinos jūsų organizmo nei riebius aliejus kvėpuojantis kebabas. Venkite gazuotų gėrimų dideliais kiekiais – geriau gerti vandenį. Anglijoje prieš išvykstant užpildykite kelias butelius vandens, nes žemyninėje Europoje vandens kaina degalinėse gali būti šokiruojanti.

6. Kaip išvengti streso ir rūpesčių važiuojant per Lenkiją, kur dažnai būna eismo įvykių ir statybų?

Lenkija per pastaruosius dešimtmetį padarė milžinišką šuolį kelių kokybėje, tačiau čia vis dar išlieka specifinis vairavimo stilius ir greičio matavimo priemonės. Patogumo kertė čia yra ne tik kelio būklė, bet ir psikologinis ramumas.

Naudokitės navigacijomis, kurios realiu laiku rodo eismo intensyvumą (pvz., „Waze“ ar „Google Maps“), tačiau nepasikliaukite jomis aklu. Būtinai sekti „Ustronie MOP“ ar kitų naujų poilsio vietų ženklais. Senasis „traktoriaus kelių“ įvaizdis jau išnyksta, vietomis A2 autostrada atrodo kaip Vokietijoje. Tačiau Lenkijoje būkite ypač atidūs greičio matavimo įrenginiams („fotoradarai“), kurie pastatyti net ir poilsio aikštelėse. Baudos didelės, o jų gavimas sugadins kelionės nuotaiką. Jeigu jaučiate nuovargį, Lenkijoje geriausia sustoti didžiuosiuose prekybos centruose, esančiuose šalia autostradų (pavyzdžiui, prie A2 netoli Poznanės ar Lodzės). Čia galite ne tik pavalgyti pigiau ir geresnės kokybės maistą (dažnai šiuose prekybos centruose yra „canteen“ tipo valgyklos su vietiniu maistu), bet ir nusipirkti trūkstamų prekių bei paskutinius kartus pasipildyti degalų baką prieš įvažiuojant į Lietuvą, kur kainos gali skirtis.

7. Ar verta planuoti nakvynę kelionės metu, ar įveikti kelią viena diena?

Tai vienas svarbiausių sprendimų, įtakojančių saugumą. Jeigu vairuoja vienas vairuotojas, aš kaip ekspertas griežtai rekomenduoju nakvynę. Kelionė iš Anglijos į Lietuvą viena diena (pvz., išvykus 4 valandą ryte ir atvykus 2 valandą naktį) yra ekstremalus apkrovimas organizmui.

Geriausia vieta nakvynei yra Vokietijos vidurio arba vakarinė dalis (pavyzdžiui, apie Hanoverio ar Frankfurto sritį). Čia viešbučių pasiūla didelė, kainos palyginti priimtinos, o kelių kokybė leidžia lengvai nuvažiuoti iki viešbučio. Nakvyne suteikia galimybę pilnai išsimigti, paimti dušą ir pakeisti drabužius. Atvykimas į Lietuvą po vakarinio poilsio yra daug malonesnis. Be to, jeigu keliuate šeima, nakvynė leidžia vaikams pailsėti, o tėvams – išvengti konfliktų dėl nuovargio. Jeigu visgi nusprendžiate važiuoti be pernakvojimo, būtinai padarykite ilgesnę (2–3 valandų) pertrauką po pusiaukelės, galbūt netgi užmigdami automobilyje saugioje poilsio aikštelėje (jeigu sąlygos leidžia), tačiau tai nėra tokia efektyvi kaip lova viešbutyje.

8. Kokius dokumentus ir reikmenis būtina turėti rankoje, kad nebus uždelstas pasienio kontrolėje?

Po „Brexit“ situacija pasikeitė, ir dabar patogumas kelyje prasideda nuo dokumentų tvarkos. Nieko neramina labiau nei ieškoti prarasto dokumento prie pasienio sienos. Visi dokumentai turi būti pasiekiami be išlipimo iš automobilio (jeigu įmanoma) arba greitai surandami.

Jums reikės: pasų (galiojančių ne mažiau kaip 6 mėnesius po grįžimo datos), vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo (jeigu automobilis ne jūsų – rašytinis savininko leidimas vairuoti), draudimo „Green Card“ ( nors dabar dažnai galima ir elektroniniu būdu, bet popierinis variantas visada saugesnis ir greičiau parodomas). Taip pat patikrinkite, ar neturite mokamų baudų Vokietijoje ar Lenkijoje – pasienio pareigūnai kartais patikrina duomenų bazes. Jeigu keliuate su narkotikais ar vaistais, kurie gali būti kontroliuojami, būtinai turėkite gydytojo receptą angliškai ar vokiškai kalba. Turėkite ir nedidelę pinigų sumą grynaisiais (EUR) atsarginiais atvejais, nors daug kur galima mokėti kortele. Visus šiuos dalykus sudėkite į vieną aiškią plastikinę aplanką, kad nereikėtų vagioti po visą bagažą.

9. Kaip pasiruošti automobiliui ilgai kelionės, kad techniniai gedimai nesugadintų komforto?

Kelionės komfortas priklauso ne tik nuo sėdynių minkštumo, bet ir nuo to, ar automobilis nekelia nemalonių garsų ar vibracijų. Prieš išvykstant atlikite pilną techninę apžiūrą. Patikrinkite padangas – jos turi būti ne tik su gera protektoriaus liekana, bet ir vienodo slėgio. Skirtingas slėgis padangose sukelia vibraciją, kuri nuvargina vairuotoją kur kas greičiau nei blogas kelyje.

Taip pat būtina patikrinti amortizatorius. Jeigu jie susidėvėję, automobilis „šoka“ kelyje, kas fiziškai pavargina. Užtikrinkite, kad automobilio kondicionierius veikia tinkamai – karšta diena Vokietijoje ar Lenkijoje be vėdinimo taps kančia. Nepamirškite ir „kompresoriaus“ diržo, kurio nutrūkimas gali sustabdyti kelionę. Ir svarbiausia – valymo skysčiai. Vairuotojo matomumas – saugumas. Užpildykite baką angliškame benzene prieš išvykstant, nes Anglijoje kuros kainos dažnai aukštesnės nei žemyninėje Europoje ( nors priklauso nuo kurso). Pasiruošimas automobiliui yra investicija į ramų protą.

**10.