Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Patogus keliavimas į Angliją ir atgal be vargo: Visas vadovas
Šiuolaikinis pasaulyje judrumas tapo nebe papildoma pramoga, o būtinybe. Tūkstančiai lietuvių keliauja į Jungtinę Karalystę kasdien – vieni verslo reikalais, kiti lankyti giminaičių, treti ieškoti geresnio gyvenimo ar tiesiog pamatyti vienus įdomiausių pasaulio miestų. Turėdamas daugiau kaip dvidešimt metų patirties tarptautinių pervežimų srityje, galiu drąsiai teigti: kelyje į Angliją patogumas ir ramybė priklauso ne nuo kelionės trukmės, o nuo to, kaip gerai jus pasiruošiate ir kokius sprendimus priimsite ateityje.
Po „Brexit“ ir pandemijos sukelto chaoso, kelionės į užsienį tapo šiek tiek sudėtingesnės, bet tuo pačiu ir daugiau organizuotos. Pasikeitė dokumentų reikalavimai, pasienio kontrolės procedūros ir netgi tai, ką galite pasiimti su savim lagamine. Tačiau nepaisant šių iššūkių, technologinė pažanga ir profesionalių pervežėjų patirtis leidžia mums keliauti taip pat lengvai, kaip ir anksčiau, jei tik žinome keletą pagrindinių taisyklių.
Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo žiniomis, padėsiu išvengti dažniausių klaidų ir parodysiu, kaip organizuoti kelionę taip, kad ji taptų ne rūpestis, o malonus laisvalaikio praleidimas. Mes aptarsime viską – nuo dokumentų iki bagažo pakavimo ir transporto priemonės pasirinkimo. Sėkmingai kelionei pradžiai užtenka tik gero plano ir šiek tiek žinių.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
1. Kokius dokumentus būtina turėti keliaujant į Angliją po „Brexit“?
Vienas dažniausiai pasitaikančių nesusipratimų susijęs su dokumentais. Nors Lietuva yra Europos Sąjungos narė, Jungtinė Karalystė jau nebe. Tai reiškia, kad senasis asmens tapatybės kortelės modelis čia nebegalioja kaip kelionės dokumentas. Jei planuojate keliauti į Angliją ir atgal, privalote turėti galiojantį pasą.
Svarbu ne tik pas turėti, bet ir užtikrinti, kad jo galiojimo laikas atitinka reikalavimus. Mano patirtis rodo, kad dažnai žmonės pamiršta patikrinti paso galiojimą. Oficialiai rekomenduojama, kad pasas galiootų bent 6 mėnesius po planuojamos išvykimo iš JK datos, nors praktikoje pasienio pareigūnai gali praleisti ir tuos, kurių pasas galioja ilgiau nei jūsų viešnagės trukmė. Tačiau rizikuoti nereikėtų – tikrinimo metu gali kilti nereikalingų klausimų, kurie užtruks laiką.
Be to, jei keliaujate važiuodami savo automobiliu arba mikroautobusu, būtinai patikrinkite vairuotojo pažymėjimo galiojimą. Tarptautinio vairuotojo pažymėjimo (1968 m. konvencijos) Lietuvoje daugiau nebeišduodama, tačiau standartinis lietuviškas vairuotojo pažymėjimas visiškai tinkamas. Taip pat nepraraskite techninės apžiūros (TA) liudijimo – jis turėtų būti su jumis, nors JK jis nėra privalomas, tačiau grįžtant pro kitas šalis gali prireikti.
2. Ar Lietuvos piliečiams reikalingas vizas ar kokie nors leidimai?
Lietuva yra „visa-waiver“ šalių sąraše, tai reiškia, kad trumpalaikėms kelionėms (pvz., turizmui ar vizitui) vizas nereikalingas. Jums nereikia ieškoti konsulato ir rūpintis biometrine informacija prieš išvykstant. Tačiau čia yra vienas svarbus „bet“.
Nors vizas nereikalingas, dabar taikomi griežtesni apribojimai dėl buvimo trukmės. Po „Brexit“ Lietuvos piliečiai gali vykti į Jungtinę Karalystę kaip turistai ilgiau nei 6 mėnesius per 12 mėnesių periodo be vizo tik tada, jei įrodo, kad yra „gyventojas“, t. y. turi leidimą gyventi (pavyzdžiui, Settled Status arba Pre-Settled Status). Jei tokio statuso neturite, jūsų apsilankymas kaip turisto negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius vienoje kelionėje.
Prieš sieną kirtant, gali būti užduodami klausimai apo kelionės tikslą. Pasienio pareigūnai turi teisę užklausti, kiek pinigų turite išsilaikyti ir kur planuojate apsistoti. Mano patarimas: turėkite susirašinėjimą su viešbučiu ar giminaičiais, kurie jus kviečia, bei atgaliesį bilietą. Tai greitai įrodys jūsų ketinimus ir sumažins pasienio praleidimo laiką.
3. Kuris transporto pasirinkimas yra patogiausias: autobusas, lėktuvas ar individualus pervežimas?
Dirbdamas šioje srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, matau, kad kiekvienas transportas turi savo klientą, tačiau jei kalbame apie patogumą be vargo, situacija keičiasi.
Lėktuvas yra greičiausias, bet dažniausiai ir stresiausias pasirinkimas. Reikia atvykti į oro uostą 2-3 valandas anksčiau, stovėti eilėse saugumo patikroje, rūpintis bagažo svoriu (dažnai viršijus 1 kg reikia mokėti didžiules sumas), o po atvykimo dar reikia nuvažiuoti iš oro uosto į miestą. Visos šios smulkmenos suėda laiką ir nervus.
Autobusai yra ekonomiškas variantas, tačiau ilgos kelionės (pvz., 30-40 valandų) gali būti išvarginančios. Sėdėjimas vienoje vietoje, ribota judėjimo erdvė, dažni sustojimai ir keleivių kaita neleidžia visiškai atsipalaiduoti.
Individualus pervežimas (mikroautobusais ar automobiliais) – tai mano ir daugelio mano klientų pasirinkimas dėl patogumo. Šiuo atveju jūs neprivalote laukti kitų keleivių, kelionės maršrutas gali būti pritaikomas prie jūsų poreikių (pavyzdžiui, papildomas sustojimas pailsėti ar papietauti), o pasienio kontrolė vyksta daug greičiau, nes grupės mažesnės. Be to, nuvežamas tiesiai iki durų – nereikia varytis iš autobusų stoties ar oro uosto. Jei keliaujate šeima ar didesne grupe, tai ne tik patogiausia, bet dažnai ir ekonomiškiausia.
4. Kokias maisto produktus ir suvenyrus draudžiama arba neapsimoka vežti į Angliją?
Tai vienas skaudžiausių klausimų, ypač tų, kurie nori nunešti „mažą gabalėlės“ namų. Po „Brexit“ taisyklės dėl maisto produktų iš ES į JK tapo griežtesnės. Dėl veterinarijinių saugumo priemonių, į Angliją draudžiama vežti mėsą ir pieno produktus (pvz., dešras, kumpius, sūrius, grietinę, jogurtus).
Yra nedidelė išimtis: jei svorio riba neviršija 2 kg, galima vežti kūdikių maistą ar specialios mitybos maistą medicininiais sumetimais. Tačiau mėsos ir sūrio gabaliukai „užkandžiui“ kelyje gali būti konfiskuoti pasienyje, ir tai nėra retas atvejis. Mano patirtis: geriau valgyti pasienio zonoje arba parduoti visus šiuos produktus prieš išvykstant.
Kas dėl suvenyrų? Gėrimai, tabakas ir kiti ne maisto produktai vežami beveik be apribojimų (tik atsižvelgiant į mokesčių nemokamą limitą: 200 cigaretės arba 1 l stipriųjų gėrimų). Vaistažolių arbatas, riešutus, džiovintus vaisius vežti galima, tačiau verta turėti omenyje, kad tarpininkai (pvz., „Eurotunnel“ ar keltų kompanijos) gali turėti savų taisyklių dėl kenksmingų organizmų (pavyzdžiui, blusų vabzdžių) plitimo, todėl kruopščiai supakuokite maisto produktus, kad jie neišbirs ir ne užterštų transporto priemonės.
5. Kaip tinkamai pasiruošti pasienio kontrolei, kad išvengti nereikalingų pykčių?
Pasienio kontrolė – tai vieta, kur daugelis pradeda nerimauti. Nors tai atrodo bauginanti, esu matęs tūkstančius sienos kirtimų, ir viskas susideda iš paprastos logikos. Pagrindinis patarimas: būkite sąžiningi ir pasiruošę.
Kai važiuojate mikroautobusu ar automobiliu, pasienio pareigūnai dažnai tikrina ne tik dokumentus, bet ir pačią transporto priemonę. Būkite pasiruošę išlipti iš automobilio jei bus prašoma. Jei vežate daug bagažo, pasirūpinkite, kad jis būtų lengvai pasiekiamas – kartais reikia atidaryti bagažinę patikrai.
Nenaudokite telefono fotokamerų pasienio zonoje. Tai griežtas draudimas. Pareigūnai yra labai jautrūs dėl saugumo, o bandymas nufotografuoti pasienio postą gali baigtis ilgu pokalbiu su vyresniuoju pareigūnu arba net delayed kelione.
Taip pat nustatykite savo telefono kalbą į anglų arba lietuvių (jei kalbate su lietuvišku vairuotoju). Jei telefonas „išsišoks“ su pranešimu, kurio suprasti negalima, tai gali sukelti nepageidaujamą dėmesį. Ramus ir mandagus elgesys – pusė sėkmės.
6. Kokie yra bagažo apribojimai ir kaip jūsų daiktai bus tikrinami?
Jei renkatės individualų pervežimą (kurį aš dažnai rekomenduoju), bagažo apribojimai yra daug lanksčesni nei lėktuvuose. Paprastai keliaujantįjį lydi asmeninis bagažas (rankinė), kuriame galima turėti reikiamus daiktus kelionės metu, ir registruotas bagažas, kuris vežamas bagažinėje.
Nėra griežtų 20 kg ar 23 kg ribų, tačiau reikia orientuotis į sveiką protą. Kiekvienas keleivis turi sugebėti patys susidoroti su savo bagažu, jei reikės jį išimti (pvz., patikros metu). Aš visada patariu klientams: „Jei nesugebėtum pakelti rankomis, gal per daug daug“.
Tikrinimas vyksta atsitiktinai arba įtartinų atvejų metu. Jei važiuojate legaliu pervežėju, jis turi visas licencijas, todėl tikrinamas ne tik keleivių bagažas, bet ir pačio vairuotojo daiktai. Būkite pasiruošę parodyti, kas yra jūsų lagaminuose, jei bus prašoma. Niekada nevežkite svetimų daiktų, kurios jums padovanojo kelyje nepažįstami žmonės – tai yra pagrindinė taisyklė, apie kurią kalbu aš ir kiekvienas profesionalus vairuotojas.
7. Ar galima vežti naminius gyvūnus (šunis, kates) į Angliją ir ką reikia žinoti?
Taip, galima, ir tai labai populiari paslauga. Žmonės nenori palikti savo mylimųjų augintinių pas pažiūrėtojus. Tačiau kelionė su gyvūnu reikalauja kruopščios preparacijos. Nors Anglija nebėra ES, ji vis dar pripažįsta ES gyvūnų pasus (EU Pet Passport), jei jie buti išduoti prieš 2021 m. sausio 1 d. ir turi galiojančius skiepymus prieš juos. Naujiems pasams reikia gyvūno sveikatos pažymos (Animal Health Certificate), kurį turi išduoti veterinarijos gydytojas ne anksčiau kaip 10 dienų prieš kelionę.
Būtina, kad gyvūnas būtų mikrokodiruotas (čipas) ir turėtų raupų (pasligės) skiepą. Skiepas turi būti padarytas ne mažiau kaip 21 dieną prieš išvykstant.
Be to, jei keliaujate su šunimi, būtinai pasitarkite su veterinarijos gydytoju dėl kirmėlių (echinokoko) gydymo. Nors ši taisyklė keičiasi ir dažnai nebėra privaloma tiesioginiam įvažiavimui, kai kurie keltų ar pervežimo operatoriai gali to reikalauti. Aš visada patariu klientams pasirūpinti šiuo gydymu bent 24-48 valandas prieš plaukimą keltu arba įvažiavimą į tunelį – tai užtikrina, kad nebus jokių nustatymų paskutinę minutę.
8. Ką daryti, jei kelyje įvykė techninė nesklandumė ar vėluojate?
Techninės problemos gali ištikti bet kurį – net ir naujausią „Mercedes“ ar „Volkswagen“ keleivinį mikroautobusą. Čia pasireiškia profesionalumo skirtumas. Jei keliaujate su patikima kompanija (tokia, kurioje dirbu aš ar mano kolegos), mes visada turime atsarginį planą.
Paprastai, jei sugenda vienas automobilis, iš karto siunčiamas kitas arba organizuojamas pervežimas su partneriais. Jums nereikės gaišti laiko stovėdami prie kelio šalies. Jei vėlatejate dėl eismo įvykių (pavyzdžiui, spūstys prie Calais), būkite kantrūs. Stengiamės informuoti klientus per SMS arba telefoną.
Svarbiausia – nepanikuokite. Profesionalus vairuotojas žino, ką daryti: jis susisieks su dispečeriu, rastis artimiausią servisą arba, jei reikia, paskambins pagalbai. Jūsų užduotis – rūpintis savo komfortu (paimti vandens, pasirūpinti šiltais drabužiais, jei lauke vėsu), o techniniai dalykus – mūsų rūpestis.
9. Kaip pasiruošti važiavimui kairėje pusėje, jei planuojame nuomotis automobilį Anglijoje?
Tai dažnai pamirštamas, bet labai svarbus dalykas. Jei planuojate važiuoti į Angliją ir ten nuomotis automobilį, pasiruošimą reikia pradėti dar Lietuvoje.
Pirmiausia, įsigykite tarptautinį vairuotojo pažymėjimą (jei jūsų lietuviškas net lotyniškų raidžių, nors dauguma dabar turi). Antra, susipažinkite su „London Low Emission Zone“ (LEZ) ir „Ultra Low Emission Zone“ (ULEZ) taisyklėmis, jei planuojate važiuoti į Londoną. Ten už užterštą transportą reikia mokėti didžiules mokesčius.
Važiuodami kairėje pusėje, atkreipkite dėmesį į žiedinius sankryžas – jose judėjimas vyksta prieš laikrodžio rodyklę (priešingai nei Lietuvoje).