Patogūs išvykimo laikai į Angliją ir atgal: Eksperto Vadovas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje, vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, kurį išgirstu iš klientų, yra susijęs ne su kaina ar krovinio tipu, o su laiku. „Kada geriausia važiuoti?“, „Ar nebus vėluoti?“, „Kokiu laiku reikia išvykti, kad būtų patogiausia?“ Šie klausimai atrodo paprasti, tačiau už juos slepiasi sudėtinga logistikos grandinė, kurią lemia ne tik geografinis atstumas, bet ir uostų grafikai, muitinės procedūros, vairuotojų darbo laiko apribojimai ir, žinoma, eismo intensyvumas.

Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų šioje srityje esu pamatęs, kaip netinkamai parinktas išvykimo laikas gali paversti lengvą maršrutą košmaru, o tinkamas planavimas – sutaupyti ne tik valandų, bet ir nemažai nervų. Anglija (arba Jungtinė Karalystė) yra sala, o tai reiškia, kad mūsų kelias visada baigiasi arba prasideda uoste arba požeminiame tunelyje. Ši fizinė sąlyga nulemia visą logistikos ritmą.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip suformuoti patogiausius išvykimo laikus į Angliją ir atgal, atsižvelgiant į įvairius veiksnius. Nesvarbu, ar planuojate siųsti prekes, ar vykstate asmeniniais reikalais, šios žinios padės išvengti nereikalingų stresų.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie išvykimo laikus

1. Kodėl išvykimo laikas į Angliją yra toks kritiškas lyginant su kitais Europos maršrutais?

Atsakymas slypi pati maršruto specifikoje. Važiuodami į Vokietiją ar Prancūziją, turime daugybę galimybių pasirinkti maršrutą, sustoti bet kurioje aikštelėje ir prasukti vairą. Tačiau keliaujant į Angliją, viskas sukoncentruota per siaurus „gerklės“ taškus – Didžiosios Britanijos uostus (Dover, Folkestone, Portsmouth, Hull) arba Eurotunelį.

Kritiškumas svarbiausiai pasireiškia dėl dviejų dalykų: „slotų“ (laiko intarpų) rezervacijos ir vairuotojo darbo laiko. Keltų ir tunelio kompanijos veikia griežtai pagal grafiką. Jei užsirezervavote 14:00 valandos kelionę per Eurotunelį, privalote būti ten nustatytu laiku (paprastai 30–45 min. prieš išvykimą). Jei vėluojate dėl eismo ar blogai įvertinto išvykimo iš Lietuvos laiko, jūsų rezervacija gali būti panaikinta, ir teks laukti kito laisvo „sloto“. Tai reiškia ne tik vėlavimą, bet ir papildomų kaštų. Be to, vairuotojų darbo laikas yra griežtai reguliuojamas. Jei išvykimas vėluoja, vairuotojas gali neturėti legalios galimybės nuvažiuoti iki uosto arba, atvykęs į Angliją, nebegalės tęsti kelionės dėl poilsio reikalavimų, kas sustabdo pristatymą kitą dieną.

2. Kokie yra patogiausi išvykimo laikai iš Lietuvos, kad būtų išvengta eismo spūsčių?

Remiantis mano daugiamete patirtimi, optimalus išvykimo laikas priklauso nuo to, kuriuo uostu planuojate važiuoti, tačiau yra bendros taisyklės. Jei maršrutas eina per Lenkiją ir Vokietiją link Calais arba Dunkerko, stengiamės išvykti taip, kad Vokietijos autostradose (A1, A2) nevažiuotume rytinio ir popietinio piko valandomis.

Pats geriausias variantas yra išvykti iš Lietuvos popietės (apie 14:00–16:00 val.) arba vėlai vakare (po 20:00 val.). Tokiu atveju vairuotojas pravažiuoja Varšuvą ir Poznanę naktį, kai eismas minimalus, o ryte jau yra Vokietijos ar Belgijos teritorijoje. Taip išvengiame „stulpų“ prie didžiųjų miestų. Jei išvykstate anksti ryte (prieš 6:00 val.), rizikuojate užstringti Varšuvoje ar prie Vokietijos sienos per patį intensyviausią rytinį šuolį. Taip pat svarbu atsižvelgti į savaitės dieną – pirmadieniais ir penktadieniais eismas visada intensyvesnis, todėl šioms dienoms reikėtų skiristi daugiau laiko rezerve.

3. Ar geriau vykti naktį ar dieną?

Tai klasikinis klausimas, ir atsakymas priklauso nuo prioritetų: greitis ar saugumas/ergonomika. Naktinis važiavimas turi aiškių privalumų – mažiau sunkvežimių ir lengvųjų automobilių keliuose, o tai leidžia judėti tolygiau. Kalbant apie krovininius pervežimus, vairuotojams dažnai patinka naktis dėl ramybės, tačiau čia yra ir savavališkumo rizika (naktinis miegas gali būti sutrikdytas).

Dieninis važiavimas yra saugesnis ir leidžia lengviau planuoti technines pertraukas bei degalinių apsilankymus. Tačiau dieną (ypač nuo 7:00 iki 9:00 ir nuo 16:00 iki 18:00) susiduriama su didžiausiomis spūstimis, ypač prie didmiesčių ir sankryžų.

Mano, kaip eksperto, nuomonė: patogiausias išvykimas yra toks, kad važiavimas per didžiausius triukšmo mazgus (pavyzdžiui, ruožas tarp Briuselio ir Calais) būtų planuojamas ne patį intensyviausią piko laiką. Dažnai tai reiškia vėlesnį išvykimą iš Lietuvos, kad priešsostis pasiektume vakare arba anksti ryte prieš 6:00 val., kai keliai dar tušti.

4. Kaip Breksitas paveikė išvykimo laikų planavimą?

Breksitas („Brexit“) sukėlė revoliuciją planuojant išvykimus. Anksčiau, kai Jungtinė Karalystė buvo ES narė, sienos kirtimas buvo formalumas. Dabar tai gali trukti nuo 30 minučių iki kelių valandų.

Dėl naujų muitinės procedūrų, privaloma atvykti į uostą ar tunelio terminalą anksčiau. Anksčiau buvo pakanka 30–60 minučių, šiandelinės realijos reikalauja atvykti mažiausiai 2 valandas prieš išvykimą (ypač, jei krovinys reikalauja papildomų dokumentų patikrinimo). Tai reiškia, kad jei anksčiau išvykimo laiką buvo galima suapvalinti, dabar jis turi būti tikslus. Vėlavimas dėl dokumentų neteisingumo ar eismo gali lemti tai, kad krovinys nebesugebės išvykti planuotu laiku.

Taip pat atsirado „Kent Access Permit“ reikalavimas (važiuojant į Kentą), kuris verčia vairuotojus užtikrinti, kad visi dokumentai yra tvarkingi dar prieš išvykstant iš Lietuvos, kad nebūtų sustabdyti prieš pat uostą. Tai viską priverčia planuoti atsargesniais laiko intervalais.

5. Kuri savaitės diena geriausia išvykti į Angliją?

Statistika rodo, kad patogiausios dienos yra antradienis, trečiadienis ir ketvirtadienis. Šiomis dienomis eismas kelyje yra labiau tolygus, o uostai dar neprisipildę iki ribos.

Pirmadienis yra „starto“ diena – visi vairuotojai, kurie savaitgalį praleido poilsio aikštelėse, išvažiuoja kartu. Tai sukuria didžiules spūstis prie Lenkijos-Vokietijos sienos ir Vokietijos autostradose. Penktadienis taip pat yra labai intensyvus, nes visi stengiasi atvykti į paskirties vietą prieš savaitgalį arba užbaigti savaitės darbus.

Savaitgalis (šeštadienis, sekmadienis) turi savo niuansų. Nors keliuose mažiau sunkvežimių, dalis uostų dirba sumažintu režimu (mažiau keltų išvyksta), o muitinės postai gali dirbti lėčiau. Jei keliaujate asmeniniu automobiliu, savaitgalis gali būti ramesnis, tačiau krovinių pervežimui dažniau pasirenkamos darbo dienos.

6. Kaip pasirinkti tarp keltų ir Eurotunelio, atsižvelgiant į laiką?

Tai vienas dažniausių dilemų. Eurotunelis (LeShuttle) yra greičiausias – pervežimas trunka tik 35 minutes. Keltai užtrunka ilgiau (nuo 1,5 iki 4 valandų, priklausomai nuo maršruto). Tačiau čia svarbu ne tik pervežimo trukmė, bet ir išvykimo dažnumas.

Eurotunelis turi dažniausius išvykimus – kas 15–20 minučių. Tai suteikia didelį lankstumą: jei vėluojate, galite pabandyti pakeisti „slotą“ (tačiau tai nėra garantuota ir brangu). Keltų išvykimai rečiau (pvz., kas 1,5–2 valandas), tačiau keltas suteikia galimybę vairuotojui pailsėti, pavalgyti ir nusipirkti prekių be PVM (tai svarbu kai kuriems vairuotojams).

Jeigu jums svarbiausia yra greitis ir tikslumas – pasirinkite tunelį ir planuokite išvykimą taip, kad prie terminalo atvyktumėte apie 1,5–2 valandas prieš planuotą laiką. Jeigu norite, kad kelionė būtų ramesnė ir turite laiko rezervos – keltas gali būti patogesnis variantas, ypač jei kryptis ne į Doverį, o, pvz., į šiaurę (Hull, Newcastle), kur galima išvengti didžiųjų Anglijos kelių.

7. Kokios yra pagrindinės klaidos planuojant išvykimo laiką ir kaip jų išvengti?

Dažniausia klaida – pernelyg optimistinis laiko įvertinimas. Klientai dažnai mano, kad jei GPS rodo 18 valandų kelio, tai reiškia, kad išvykus ryte, vakare jau būsite Anglijoje. Tačiau šie skaičiai neįtraukia: degalinių sustojimų (privalomų kiekvienas 4,5 valandos), techninių pertraukų, sienų kirtimo eilių, uosto patikros ir galiausiai paties kelionės per jūrą.

Realus laikas visada yra ilgesnis maždaug 20–30 %. Kaip išvengti problemų? Visada turėkite laiko rezervą. Jei planuojate atvykti prie kliento antradienį ryte, išvykti reikėtų ne sekmadienio vakare (kaip atrodo teoriškai), o šeštadienio popietę arba sekmadienio ankstyvą rytą. Taip užtikrinsite, kad net ir esant nedideliam vėlavimui, pristatymas nebus pavojus.

Kita klaida – neatsižvelgiama į laiko juostų skirtumus ir vasaros/žiemos laiko keitimą. Nors Anglija ir Lietuva esame panašiuose laiko juostuose (tik Anglija valanda atsilieka), keičiant laiką gali kilti painiavų su grafiku.

8. Kaip sezono metas (vasara, žiema, šventės) veikia išvykimo laiką?

Sezoniškumas turi milžinišką įtaką. Vasarą (birželis–rugpjūtis) keliauja ne tik profesionalūs vairuotojai, bet ir tūkstančiai turistų. Tai sukuria spūstis prie keltų (ypač Calais ir Dover) ir tunelio. Vasarą rekomenduoju išvykti dar anksčiau arba vėliau, kad išvengtumėte šių „turistinių“ spūsčių.

Žiemą problemos keliauja oro sąlygos. Rūkas ant Lamanšo sąsiaurio gali uždaryti keltus arba labai sulėtinti judėjimą tunelyje. Žiemą planuojant išvykimą būtina numatyti „dėlto“ laiko, jei dėl blogo oro maršrutas bus stabdomas.

Šventinės dienos (Kalėdos, Naujieji Metai, Velykos) yra kritiškiausias laikas. Tada uostai dirba pagal specialius grafikus, o prekių poreikis šuoliais didėja. Patogiausias išvykimas šiuo laikotarpiu yra kuo anksčiau prieš šventes arba tarp jų, kai eismas šiek tiek nuslūgsta.

9. Ar verta rinktis naktinį keltą iš Anglijos atgal?

Grįžtant į Lietuvą, naktiniai keltai iš Anglijos (pvz., iš Doverio ar Hull) yra labai populiarūs. Kodėl? Todėl, kad tai leidžia praleisti naktį jūroje ir atvykti į kontinentą (Prancūziją ar Belgiją) ankstyvą rytą, šviežią ir paruošią važiuoti toliau.

Tačiau čia yra vienas svarbus niuansas. Jei vairuotojas išvyksta iš Anglijos vidurdienį, atvažiuoja į uostą popietę, o keltas išplaukia vėlai vakare (pvz., 23:00), jam tenka laukti uoste. Šis laukimo laikas gali būti naudojamas poilsiui, tačiau reikia užtikrinti, kad poilsio laikas būtų tinkamai užfiksuotas tachografe. Naktinis keltas gali būti puikus sprendimas taupyti dienos valandas, tačiau jis reikalauja tikslaus planavimo, kad vairuotojas neatvyktŸ į uostą per anksti (ir nepraleistų galimybės ilsėtis) arba per vėlai.

10. Kaip techniniai arangai (pneumatiniai pakėlimai, šaldytuvai) įtakoja išvykimo laiką?

Techninė būklė lemia greitį. Jei krovinys reikalauja specialios priežiūros (pvz., šaldytuvas turi būti nuolat prijungtas prie elektros), išvykimo laikas turi būti derinamas su degalinių, kuriose yra „Terminal Reefers“ (šaldytuvų maitinimo stotelės), grafiku.

Taip pat svarbu vairuotojo pasirengimas. Jei krovinys yra „pavojingas“ (ADR), išvykimas gali būti leidžiamas tik tam tikromis valandomis (pvz., naktimis ribojamas kai kurių medžiagų pervežimas miestuose). Todėl patogus išvykimo laikas nėra tik apie eismą – jis yra apie tai, kada techninės galimybės ir teisiniai reikalavami susiduria. Visada tikriname, ar techninė įranga veikia tinkamai prieš išvykstant, kad nereikėtų stabdyti kelionės dėl techninės gedimo vidury nakties, kas viską sužlugdytų.

Išvada

Pasirinkti patogų išvykimo laiką į Angliją ir atgal nėra tik paprastas grafiko sudarymas. Tai sudėtingas uždavinys, reikalaujantis žinoti ne tik geografiją, bet ir suprasti logistikos dėsnius, vairuotojų darbo apribojimus, muitinės procedūras ir net orų prognozes. Mano daugiametė patirtis rodo, kad sėkmė slepiasi ne greičiame, o tikslume ir atsargumoje.

Geriausias išvykimo laikas yra toks, kuris leidžia atvykti į paskirties vietą šiek tiek anksčiau, nei to reikalauja planas, ir palieka erdvės nenumatytiems aptarimams. Neskubėkite spręsti pagal pirmą paieškos sistemos pasiūlymą – vertinkite savo situaciją, krovinio specifiką ir pasitarkite su profesionalais. Gerai suplanuotas išvykimas yra pusė sėkmės užtikrinimo kelyje. Saugaus kelio!