Sekite savo siuntas į Angliją ir gaukite jas laiku

Žinai, kai žmonės pirmą kartą siunčia daiktus į Londoną ar Birmingamą, dažniausiai jie vis klausia – o kaip aš žinosiu, kur mano siunta? Sekite savo siuntas į Angliją ir gaukite jas laiku – skamba kaip reklama, bet iš tiesų tai veikia tik tada, kai supranti, kas vyksta už tavo telefono ekrano. Aš jau beveik dvidešimt ketverius metus vežioju krovinius, pervežioju baldus, keleivius, kartais ir katę reikia nuvežt (juokauju, bet buvo ir tokių prašymų), tai galiu pasakyt – sekimas yra pusė darbo. Nes jei nežinai, kad siunta įstrigo Kalais muitinėje, tu gali dienas laukti kaip kvailys. Dabar paaiškinsiu viską paprastai, kaip draugui prie kavos.

Apie tą sekimą – kaip tai veikia iš tikrųjų

Kur aš išvis gaunu tą numerį, kuriuo galiu sekti siuntą į Angliją?

Na, paprastai jį gauni iš karto po užsakymo. Kartais tai būna dvylikos skaitmenų kodas, kartais raidžių mišinys su skaičiais – priklauso nuo vežėjo. Aš dirbu su keliomis firmomis, vieni duoda tiesiog paprastą lipduką su brūkšniu, kiti – išplėstą PDF su QR kodu. Bet nesijaudink, jei pradžioje nieko nematai sistemoje, duomenys įkraunami per kelias valandas. Būna, kad pirmoji žinutė rodo tik „siunta priimta“. Tai normalu. Svarbiausia – išsisaugoti tą numerį, nes be jo ieškoti krovinio kaip be akinių – gali, bet vargsi.

O jei aš pats pakavojau daiktus, ar man kažką priklijuoti ant dėžės, kad galėčiau sekti?

Nebūtinai, bet jei vežėjas spausdina etiketes – tada taip, lipduką privalai užklijuoti. Jei vežiesi per mane arba per kitą brokerį, dažniausiai mes tai padarome už tave. Buvo vienas klientas iš Kauno, sumetė daiktus į paprastą „Lidl“ dėžę, be jokių užrašų. Nu, gerai, kad dar turėjo mano nurodytus dokumentus šalia. Aišku, ant dėžės visada reikia rašyti gavėjo adresą, didelėmis raidėmis, ypač jei siunta keliauja į Angliją po Brexito – ten dabar viskas tikrinama griežčiau. Kartais dėl sugadinto etiketo siunta pasimeta Rytų Anglijos terminale, ir tada prasideda žaidimai „katė su pele“.

Ar galiu sekti siuntą į Angliją per savo telefoną, ar tik per kompiuterį?

Ai, dabar jau viskas telefone. Net seneliai, kurie siunčia sūrelius vaikams į Londoną, naudoja telefonus. Yra programėlių, bet dažniausiai užtenka naršyklės. Aš asmeniškai renkuosi kompiuterį, nes mažesnis ekranas išgąsdina – akys jau ne tos, kaip anksčiau. Bet klientai nuolat rašo iš iPhone'ų, Androidų, kartais net tie puslapiai veikia supuvusiai, bet veikia. Jei matyti lentelę su statusais „in transit“, „out for delivery“ – reiškia, viskas ok. Svarbu, kad internetas nestrigtų, nes tada žmonės man skambina ir sako, kad siunta dingo, o tikrai tik puslapis neužsikrovė.

Ką reiškia tas „in transit“, tai krovinys jau važiuoja, ar dar stovi sandėlyje?

„In transit“ teoriškai reiškia, kad krovinys juda. Praktiškai – jis gali stovėti krovininiame liftuke Lenkijoje prie autostrados. Aš ne visada pasitikiu šiais statusais aklinai. Būna, sistema atsinaujina tik tada, kai vairuotojas sustoja terminale ir nuskenuoja dokumentus. Tai jei matai „in transit“ dvi dienas – neturėk iliuzijų, kad jis tuo metu rūko prie suoliuko. Greičiausiai nėra nuskenuotas. Sekite savo siuntas į Angliją įmanoma tik tada, kai supranti, kad sistema rodo ne GPS, o buhalterinius įrašus. Nepatogu, bet taip yra.

O jei aš gaunu nuorodą per SMS, tai ji tokia pati kaip ir oficialiame puslapyje?

Dažniausiai taip, bet būna ir sukčių. Atleisk, tiesiai šviesiai pasakysiu – jei gauni SMS su keistu linku, kur prašoma mokėti dar du eurus „muito mokesčiui“ – nepaspausk. Aš per savo karjerą mačiau tris klientus, kurie prarado pinigus dėl tokių žinučių. Tikri vežėjai siunčia mokėjimo prašymus elektroniniu paštu, o ne per trumpos numerio žinutę. Jei nuoroda veda į DHL, UPS, ar mano naudojamą platformą – tada saugu. Bet jei kažkoks nežinomas domenas – trink žinutę ir gerk kavą ramiai. Geriau paskambinti man ir paklausti, nei vėliau gailėtis.

Kiek tai trunka ir ko tikėtis su laiku

Kiek dienų normalu laukti, jei siunčiu siuntą iš Lietuvos į Londoną?

Nu, jei tas vairuotojas nepavyko apsiverkti muitinėj, tai Express keliauja 3–5 darbo dienos. Ekonominis variantas – nuo septynių iki keturiolikos dienų. Kartais, ypač prieš Kalėdas, tas pats Express gali temptis savaitę, nes Doverio uoste eilės kaip prie anų laikų parduotuvių. Aš dažnai sakau klientams – neplanuokite taip, kad daiktai turi būti Birmingame rytoj, jei siuntėt pirmadienį vakarą. Duokite bent dienos ar dviejų rezervą. Prisimenu, devynioliktais metais viena siunta iš Panevėžio į Mančesterį važiavo penkiolika dienų, nes snigo Prancūzijoje. Oras – dalykas, kurio neprogramuosi.

Ar tikrai gausiu laiku, jei pasirinkau ekonominį siuntimą?

Gausi, bet „laiku“ čia sąvoka reliatyvi. Štai jei tau reikia sofos Mančesteryje per mėnesio – taip, tikrai spėsi. Bet jei tu skubi dėl dokumento, kuris reikalingas antradienį teismui – tada ekonominis pristatymas yra savižudybė. Aš nesu visagalis (nors kartais man taip atrodo), bet galiu pasakyt, kad ekonominės siuntos kraunamos tik kai pilnas automobilis. Laukia. Tada važiuoja. Nėra garantijos, kad bus greitai. Sekite savo siuntas į Angliją per ekonominį variantą – galima, tik statusai atsinaujina rečiau. Kartais matysi „pending“ tris dienas. Tai normalu.

Kodėl viena siunta atėjo per tris dienas, o kita iš tos pačios gatvės – per dešimt?

Nes pasirinkote skirtingus vežėjus ir dienas, galbūt buvo klaida dokumente. Vienas klientas iš Klaipėdos du kartus siuntė į tą patį Liverpulio adresą: pirmą kartą per mūsų standartą, antrą – per pigiausią platformą, rastą Google viršuje. Antroji dingo dviem savaitėms. Nenoriu būt bambeklys, bet jei kaina per maža – kažkas nusukama. Greičiausiai ne tiesioginis vežimas, o per kelias rankas. Kiekvienas perdavimas = minus dvi dienos. Jei nori gauti daiktus į Angliją laiku – renkis patikrintus maršrutus.

Kiek laiko siunta gali stovėti muitinėje be jokio judėjimo?

Teoriškai – valanda. Praktiškai – trys dienos. Ir tai nebūtinai Anglijos muitinėje, gali būti ir Prancūzijos pasienyje, laukiant keltos. Kartais muitininkai atidaro konteinerį, pamato, kad kažkas ne taip su deklaracija, ir padeda į šoną. Tada tavo sofos stovi, o tu nerviniesi Basingstoke. Būna, kad reikia papildomų dokumentų – sąskaitos faktūros, naudojimo patvirtinimo, dar kažko. Aš sakau visiems – jei siunčiate naudotus daiktus, visada pridėkite sąrašą su vertėmis, net jei jie „be vertės“. Kitaip muitininkai gali įsivaizduoti, kad gabenama prekybai.

Ar man reikia namie būti tą dieną, kai siunta turėtų atvykti?

Idealiu atveju – taip. Bet gi mes ne robotai, turi darbus, vaikus, gyvenimus. Kurjeris dažnai paskambina pusvalandį prieš atvažiuodamas, ypač jei tai „durų iki durų“ paslauga. Bet būna tokių vairuotojų, kurie tiesiog prileidžia pranešimą į pašto dėžutę „buvote ne namuose“ ir nuvežta į terminalą. Aš pats vienas toks piktas buvau, kai prireikė važiuoti į Esekso pakratę pasiimti savo paties lagamino... nu, nepatogu, nepatogu. Tai jei gali – geriau būk, arba pavedikimui pasirūpink kaimynu. Kai kurios kompanijos leidžia pasirinkti konkretią valandą – tada lengviau.

Kaip man sužinot, kurioj pusėj Anglijos mano siunta šiuo metu?

Šiaip tiekėjai retai rodo žemėlapį su taškeliu. Matysi bendrą statusą „arrived in UK“. O kur – Midlands, ar Šiaurėje, ar Pietuose – nesimato. Gali skambinti vežėjo biurui, bet ten sako „Londono regione“. Aš turėjau klientą, kuris siuntė... pala, ne pianiną, o sintezatorių (atsiprašau, susipainiojau) – jam reikėjo tikslaus maršruto. Bet paprastai Anglija ne Tokijas. Importuota. Jei jau UK, reiškiasi per porą dienų bus namuose.

Brexit, muitinė ir popieriai – kas pasikeitė

Ar po Brexit mano siuntą į Angliją vis dar galiu sekti taip pat, kaip anksčiau?

Pala, tai tu galvoji, kad aš turiu stebuklingą rutulį? (juokauju). Taip, galima sekti, bet procesas tapo... nu, labiau krėslas. Anksčiau siunta keliaudavo kaip viduje ES, o dabar – trečioji šalis. Tai jei matai, kad siunta įstrigo muitinėje, gali reikėti EORI numerio, deklaracijos, kartais net prekės kodo. Būna, kad žmonės skambina man po savaitės ir klausia, kodėl jų siunta į Angliją stringa. Dažniausiai pasirodo – nėra reikalingo lapelio. Sekite savo siuntas į Angliją dabar yra paprasta, bet pasiruoškite, kad gali tekti pakartotinai patvirtinti duomenis elektroniniu paštu.

Kas yra EORI numeris, ar man jis tikrai reikalingas?

EORI – tai toks kodas, kuriuo tave identifikuoja muitinėje. Jei esi fizinis asmuo ir siunti tik asmeninius daiktus, kartais jo nereikia. Bet jei siunta didesnė nei trisdešimt kilogramų arba atrodo kaip komercinė partija (net jei nėra), muitininkai gali paprašyti. Aš ne visada žinau iš anksto, ar paklausi – gali būt ir taip, ir ne, priklauso nuo muitinės nuotaikos. Geriau turėti, nei neturėti. Ypač jei siunti į Didžiąją Britaniją reguliariai. Jį gausi per Lietuvos muitines internetu, užtrunka kelias dienas. Būna, kad žmonės piktinasi, kad per dvidešimt ketverius metus darbo niekad nereikėjo, o dabar staiga reikia. Nu, tokia jau ta istorija.

Ar tikrina kiekvieną dėžę, kai siuntiniai važiuoja į Angliją?

Retai kada tikrina kiekvieną, bet tikrina daugiau nei anksčiau. Buvo atvejis praėjusį rudenį – klientas siuntė į Bristolį dėžę su drabužiais, batų poromis ir rankdarbiais. Muitininkai atidarė. Kodėl? Nes deklaruota tik „asmens daiktai“, be sąrašo. Pamatė batų dėžes ir pagalvojo – prekyba. Reikėjo rašyti paaiškinimą, kad tai ne parduotuvei, o dukrai. Užtruko keturias dienas. Aš sakau visiems – sąrašas turi būti netgi perdetalizuotas. Trečia eilutė: „naudoti sportiniai marškinėliai, dydis M, vertė 5 eurai“. Skamba kvailai? Gal. Bet pasienyje tokie kvaili aprašymai gelbsti.

Ką daryti, jei siunta pasiekia Angliją, bet aš gaunu laišką, kad reikia mokėti muito mokestį?

Pirmiausia – nenusokite į paniką. Po Brexito muito mokesčiai taikomi viršijus tam tikrą sumą – man atrodo tai apie 135 svarus (ar kiek ten dabar, tiksliai nesiginčysiu, kursai kinta). Jei tavo siunta yra senų asmeninių daiktų, kurie nebeturi vertės, reikia pateikti paaiškinimą. Bet čia jau anglų muitinės reikalas. Aš dažnai siūlau klientams prieš siuntimą pasitikrinti GOV.UK puslapį, nes ten viskas surašyta, tik angliškai. Jei mokėti reikia – sumoki, gauni kvitą, siunta juda. Jei nemoki – stovi. Kartais vėluoja savaitėmis vien dėl to, kad žmogus nepamatė laiško šiukšlių dėžėje.

Ar galiu pats užpildyti muitinės dokumentus, kad siunta greičiau vyktų?

Gali, jei moki. Aš asmeniškai tokius dalykus palieku mūsų agentams Londone, nes jei padarysi klaidą – vėluoja viskas. Buvau klientas, kuris pats užpildė CN22 formą, įrašė „electronics“ vietoj „used kettle“. Nusprendė, kad virdulys yra elektronika. Techniškai tiesa, bet muitinėje tai suklaidino – jie laukė importo licencijos elektronikai. Siunta užstrigo. Šešias dienas. Tai va... jei nesigini dokumentuose – geriau leisk tiems, kas tai daro kasdien. Nebent tu pats esi buhalteris, tada gal ir pritrenksi dokumentais.

Kai siunta kažkur įklimpsta – ką daryt

Ką reiškia statusas „pending“ ir ar tai blogai?

„Pending“ reiškia laukiančioji būsena. Blogai tai, kad tu nežinai, ko laukia. Kartais laukia skanavimo, kartais papildomo mokėjimo, kartais tiesiog – savo eilės ant padėklo. Aš mačiau „pending“ trunkantį šešias dienas prieš Naujuosius. Klientas iš Šiaulių siuntė dviratį į Braitoną. Dviratis. Paprastas. Kodėl strigo? Nes sistema buvo perkrauta ir niekas nenuskenujo. Būna ir taip. Ar tai blogai? Ne, jei turi nervus iš plieno. Ar gali paskambinti? Gali, bet dažniausiai atsako – „please wait, we are experiencing delays“. Vertimas – kentėk, nieko negalim padaryt.

O jei siunta neatsinaujino jau penktą dieną – ar tai normalu?

Pusketvirtos paros dar galbūt taip, bet penkios – jau reiktų kelti trikampę vėliavą. Ai, gerai, ne visada, jei tai ekonominis pristatymas per Lenkijos terminalus – ten kartais atnaujinimai tik kas trečią dieną. Bet jei Express... hmm, čia jau keista. Skambink vežėjui. Ir ne tik vieną kartą. Būna, kad pirmas operatorius nenori vargintis ir sako „dar palaukit“. Antras pažiūri giliau ir suranda, kad siunta liko Vilniaus terminale. Taip kad nekantriai kartok. Aš esu matęs situacijų, kai siunta tiesiog buvo pamiršta ant rampų. Žmogiškas faktorius, ką padarysi.

Kur kreiptis, jei mano siunta dingo, o numeris rodo, kad ji Anglijoje, bet aš nieko negavau?

Pirmiausia skambini vežėjui Anglijoje. Jei pervežimas buvo per subrangovus – gali tekti paskambinti tris kartus: vežėjui, agentui ir galiausiai vietiniam kurjeriui. Buvo labai nemalonus atvejis, kai siunta pagal numerį buvo „delivered“, bet žmogus durų nerado. Pasirodo – paleista kieme pas kaimyną. Kurjeris klaidingai paspaudė mygtuką. Aš kai tai sužinojau, iš pradžių nenorėjau tikėt. Bet taip nutinka. Tada rašyk skundą, reikalauk nuotraukos, jei tokia praktika yra. Ai, ir dar – patikrink garažą, šiukšlių dėžes, kartais siuntą ten įkiša „drausmingai“.

Kiek laiko vežėjas ieško dingusios siuntos prieš pripažįdamas ją prarastą?

Paprastai – nuo septynių iki dvidešimt aštuonių dienų. Bet tai priklauso nuo jų vidaus tvarkos. Kai kurios mažos firmos, kurios perveža daiktus į Angliją, bando tempkyt laiką, nes dingus siunta reiškia kompensaciją. Aš bandau dirbti tik su tais, kurie pripažįsta klaidas sąžiningai. Deja, ne visada gaunu taip, kaip noriu. Kartą teko pats asmeniškai ieškoti dėžės su dokumentais Lutterwortho sandėlyje – tiesiog atvažiavau ir pradėjau vaikščioti tarp lentynų. Nevalia taip daryt, bet padėjau klientui. Tu neturėtum to daryt pats, bet žinojimas, kad kažkas tave remia – svarbu.

Ar galiu gauti kompensaciją, jei siunta vėlavo ir aš patyriau nuostolių?

Jei tik dėl vėlavimo – sunku. Daugelis vežėjų sako, kad terminai orientaciniai. Kompensacijos dažniausiai mokamos tik už prarastą arba sugadintą siuntą. Buvo atvejis, kai klientas siuntė į Angliją dokumentus į darbo pokalbį, jie vėlavo savaitę, jis neįsidarbino. Aišku, reikalavo pinigų už prarastą darbą. Bet sutartyje smulkiajame šrifte parašyta, kad už netiesioginius nuostolius neatsako. Aš ne teisininkas (ai, gal ir girdėjau daug, bet ne), bet žinau – skaityk sutartį. Kai renkiesi pigiausią pasiūlymą, ten dažnai būna daugiausiai iššukių. Tokia jau rinkos logika.

Kaip išsirinkti ir nepasiklysti kainose

Kiek kainuoja siuntimas iš Lietuvos į Angliją, jei noriu ir sekti, ir gauti laiku?

Nu, ne pyragaičiai čia. Standartinė dėžė apie dvidešimt kilogramų su sekimu ir pristatymu į duris – kainuos nuo keturiasdešimt iki aštuoniasdešimt eurų. Priklauso nuo to, ar vežėjas važiuoja pilnu krovininiu, ar dalinis. Jei renkiesi express paslaugą, kur pažadama per tris dienas – gali šokt iki šimto dvidešimties. Kartais mažesni pasiuntiniai kainuoja penkiolika eurų, bet ten nėra jokio garantinio laiko. Aš sakau – jei svarbu gauti laiku, nemokėk penkiolikos. Moki trisdešimt penkis – jau kita kalba. Sekite savo siuntas į Angliją per brangesnį operatorių – statusai tikslesni, o pagalba telefonu – žmogiškesnė.

Ar yra skirtumas, siunčiau į Londono centrą ar į kokį kaimą šiaurėje?

Yra, nors šiaip Anglija maža. Į Londoną ir aplinkines M25 zonas važiuoja kas antrą dieną. O į Šiaurės Jorkšyrą, Velso kampus arba šiaurės Škotiją – rečiau. Logistikos centrai daugiausia prie Birmingamo, tai į centrą pristato per dvi dienas, o į kaimą – dar plius dvi regioninio kurjerio dienos. Buvo klientas, kuris siuntė į mažą miestelį netoli Kambrijos – puikus kaimas, tik kurjeris ten lankėsi antradieniais ir ketvirtadieniais. Tai jei atvažiuoja pirmadienį į sandėlį – lauki iki antradienio. Arba iki ketvirtadienio. Kainos irgi gali išaugti apie dešimt penkioliką procentų dėl atstumo.

Ar galiu sutaupyti, jei pats nuvežsiu siuntą iki vilniečių terminalo?

Gali, jei gyveni Vilniuje ar netoliese. Bet nuo Kauno ar Klaipėdos vežti į Vilniaus sandėlį – ar verta? Kuro kaina, laikas, nervai. Aš pats kai buvau jaunesnis, vis sakydavau klientams – vešk pats, bus pigiau. Dabar mąstau kitaip: žmogaus laikas irgi pinigai. Bet taip, terminalinis pasiuntimas pigesnis. Tik tada atsakomybė – iki terminalo. Jei nori sekti visą kelią iki durų Anglijoj, geriau pasirink pilną paslaugą. Ypač jei siunti stiklines lentynas ar kokią techniką. Mokėk truputį daugiau, bet miegok ramiau. O jei ten tik rūbai – gali ir taupyti.

Ar verta rinktis brangų vežėją, jei vis tiek siunta gali vėluoti?

Verta. Brangūs ne visada reiškia greitai, bet dažniausiai reiškia aiškiai. Aiškios taisyklės, aiškus sekimas, aišku, kas atsakingas. Pigūs operatoriai kartais turi tokias sąlygas, kad net velnias iš miško neišsups. Siuntimas į Angliją yra rizikingas dalykas po Brexit, ir aš verčiau perdūsiu mažiau klientų, bet dirbsiu su tais, kurie nesimaivo po apmokėjimo. Buvau situacijų, kai brangus vežėjas prisipažino dėl vėlavimo ir sumažino sąskaitą. Ar tai girdėta apie pigius? Retai. Tai va, mokėkite už profesionalumą, o ne už stebuklą. Stebuklų versle ne tiek daug, kiek norėtųsi.

Ką reiškia „durų iki durų“ ir ar tikrai jie pristato būtent prie durų, ne tik į miestą?

Reiškia atvežimą namo. Bet jei gyveni 14 aukšte be lifto Londone, kurjeris gali prašyti padėt. Arba palikt laiptinėje. Yra „kerbside delivery“ – prie šaligatvio. Aš vieną kart nesupratau tos sąlygos, kol nenuvežiau sofos klientui, jis gyveno vieno kelio kaime. Kurjeris išleido prie vartelių. Ačiū, kad ne vidury kelio. Durų iki durų dažniausiai reiškia prie durų, jei galima privažiuot. Jei adresas – saloje Škotijos ežere, tada jau kitos derybos.

Ar galiu patarti, kokį vežėją rinktis, kad viskas būtų skaidru?

Galiu, bet aš ne Dievas. Dirbu su keletu operatorių, kurių patikimumą mačiau metų metus. Renkis tuos, kurie duoda tiesioginį telefoną, o ne tik chatbotą. Sekite savo siuntas į Angliją ir gaukite jas laiku – tai realu tik su tais, kurie rūpinasi ne tik pinigais, bet ir savo reputacija. Paskaityk atsiliepimus Google, Trustpilot, Facebook grupėse. Ir jei kaina trigubai žemesnė nei rinkos vidurkis – spruk. Yra posakis: skuba ir taupumas – blogiausi patarėjai. Ypač kai tavo daiktai ant kortos.

Išvada

Tai va, sekimas nėra raketų mokslas, bet reikalauja dėmesio. Sekite savo siuntas į Angliją ir gaukite jas laiku – ne šūkis, o tikslas, kurį pasieksi, jei nesirinksi pirmo pasitaikiusio pasiūlymo ir išsisaugsi numerį. Aš per dvidešimt ketverius metus mačiau visko: dingo, atsirado, vėlavo, stebuklingai atkeliavo per dvi dienas. Bet vieną žinau tikrai – kai informuoti klientai, viskas einasi sklandžiau. Tai rašyk tą numerį į užrašus, tikrink kas porą dienų ir nepanikuok anksčiau laiko. Sėkmės, ir jei ką – rašyk, gal žinosiu atsakymą. Arba ne, bet pabusim kartu.