Patogus išvykimo ir atvykimo planavimas į Angliją: Vadovas Be Streso

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtmetis, sužinojau vią pagrindinę tiesą: sėkmė slepiasi ne pačiame vairavime, o detaliame planavime. Kelionė į Angliją (arba, tiksliau sakant, į Didžiąją Britaniją) visada buvo ypatingas iššūkis net patirtiems vairuotojams dėl geografinės izoliacijos. Tačiau pastaraisiais metais, po „Brexit“, ši kelionė tapo dar sudėtingesnę dėl papildomų administracinių ir muitinės reikalavimų. Dauguma klientų, kreipiančiųsi į mus dėl pervežimų, keliauja tame pačiame klausime: kaip padaryti taip, kad išvykimas ir atvykimas būtų ne tik greiti, bet ir maksimaliai patogus, be nereikalingo streso ir netikėtumų uoste?

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir suteiksiu jums praktinius patarimus, kaip susiplanuoti maršrutą, kokie dokumentai būtini ir ką tikėtis tiesiogiai prieš ir po Lamanšo sąsiaurio persikėlimo. Nesvarbu, ar planuojate vykti savo automobiliu, arba organizuojate krovinių pervežimą – principiai pagrindai išlieka tie patys. Geras planavimas tai pusė sėkmės, o mano tikslas – padėti jums išvengti tų klaidų, kurias dažnai daro naujokai.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos dažniausiai girdėju iš klientų, ir pateikiau išsamius atsakymus, pagrįstus ilgamečia praktika.

1. Ką geriau pasirinkti: keltą ar Eurotunelį?

Tai vienas dažniausiai diskutuotų klausimų, ir atsakymas priklauso nuo jūsų prioritetų: greitis ar patogumas? Eurotunelis (Eurotunnel), kuriuo keliaujate traukiniu, savo automobiliu, yra bene greičiausias būdas persikelti per Lamanšo sąsiaurį. Kelionė truko vos 35 minutes nuo važiavimo ant vagono iki išvažiavimo kitoje pusėje. Čia nereikia išlipti iš automobilio (išskyrus pavojingų krovinių atvejus), o patys terminalai yra labiau orientuoti į greitą aptarnavimą. Jei jums svarbu laikas ir norite išvengti jūros mališavimo, tunelis – aiškus pasirinkimas.

Kita vertus, keltai siūlo daugiau komforto, jei kelionė ilga. Kelto maršrutai (pvz., Doveris–Kalė, Doveris–Dunkirkas ar ilgesni maršrutai iš Niukaslo, Harvičo į Olandiją ar Belgiją) leidžia išlipti iš automobilio, pavalgyti restorane, nusipirkti prekių be mokesčių (duty-free) arba tiesiog pailsėti, priešingu atveju sėdint vairuotojo vietoje. Be to, keltai dažnai būna pigesni, ypač jei užsakyti iš anksto arba vykstant naktį. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad uostai gali būti užimti, o paties persikėlimo laikas ilgesnis (maždaug 90 minučių–2 valandos). Esant blogam orui, keltai gali vėluoti, o tunelio veiklą stiprus vėjas paveikia labiau retai. Mano patarimas: jei vykstate trumpam ir norite greičio – rinkitės tunelį; jei su šeima, vaiku ir norite pailsėti – keltas bus smagiau.

2. Kiek laiko iš anksto reikia atvykti į uostą ar terminalą?

Tai vienas kritiškiausių planavimo aspektų. Vienintelė dalykas, kurį negalite nupirkti už pinigus – tai laikas, todėl niekada neskubėkite iki paskutinės akimirkos. Bendruomenės taisyklė yra tokia: į Eurotunelio terminalą reikia atvykti bent 60–90 minučių iki nurodyto bilieto laiko. nors dažnai skamba patarimas „vykite anksčiau“, ypač jei tai jūsų pirmas kartas. Terminaluose vyksta saugos patikra, pasų kontrolė (ypač po „Brexit“), o šiuo metu Didžiosios Britanijos kontrolė vyksta dar prieš išvykstant iš Prancūzijos (tai vadinama „išankstinė kontrolė“), kas gali sukelti eiles.

Kelto atveju reikalavimai gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo krovinių tipo, tačiau standartiškai rekomenduojama atvykti mažiausiai 2 valandas iki išvykimo. Jei keliaujate su sunkvežimiu arba krovininiu automobiliu, šis laikas gali būti ilgesnis dėl papildomų dokumentų patikros. Jei atvyksite vėliau nei 30–45 minučių iki išvykimo, rizikuojate, kad jūsų vieta bus atiduota kitam keleiviui (stand-by), ir teks laukti kito nereguliaraus reiso. Mano praktika rodo, kad geriau praleisti valandą gėrimų bare ar kavinėje, nei stresuoti ir vairuoti virš greičio, bijodami praleisti laiką. Taip pat nepamirškite apie galimas eiles prieš uostą, ypač vasaros atostogų metu arba per šventes – taip pat įtraukite į savo planą papildomą 30 minučių rezervo.

3. Kokius dokumentus būtina turėti po „Brexit“, įveikiant sieną?

Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dokumentų reikalavimai pasikeitė, ir tai yra dažniausia klaidų šaltinis. Pirmiausia, pasas turi būti galiojantis ne mažiau kaip 6 mėnesius po planuojamo išvykimo iš JK datos. Senieji asmens dokumentai (pvz., lietuvių tapatybės kortelės) daugeliu atvejų nebėra tinkami įveikiant sieną, jei jūsų tikslas nėra tik turizmas trumpam laikui, todėl visada patariu naudoti pasą.

Jei vairuojate svetimos šalies (ne JK) registruotą automobilį, būtina turėti vairuotojo pažymėjimą, automobilio registracijos liudijimą ir „Green Card“ – tai tarptautinės draudimo poliso užtikrinimo liudijimas, kuris patvirtina, kad jūsų civilinis atsakomybės draudimas galioja Jungtinės Karalystės teritorijoje. Be šio „Green Card“, jums gali būti draudžiama įvažiuoti į šalį arba gausite didelį baudą.

Jei keliaujate verslo reikalais arba vežate prekes (net jei tai nekomercinis siuntimas, pvz., perkamos prekės pardavimui), būtina turėti EORI numerį (Economic Operators Registration and Identification), kuris privalomas visiems vykstantiems prekių srautams tarp ES ir JK. Taip pat reikės deklaruoti prekes muitinėje. Nors dauguma turistų, vežančių asmeninius daiktus, su tuo susiduria retai, muitinės pareigūnai turi teisę užklausti apie krovinio pobūdį. Jei keliaujate su kompanijos transportu, įsitikinkite, kad turite visus CMR sąskaitas-faktūrų arba vežimo orderius, jei reikia.

4. Kaip tiksliai suskaičiuoti kelionės trukmę, įskaitant sustojimus?

GPS navigacijos sistemos (pvz., Google Maps, Waze) dažnai rodo idealų laiką be sustojimų, tačiau realybėje yra kita. Planuodamas kelionę į Angliją, visada pridedu mažiausiai 20–30 procentų laiko prie navigacijos nurodyto trukmės. Kodėl? Pirmiausia, Lamanšo sąsiaurio persikėlimas nėra „važiuojantis“ laikas – tai bent 1–2 valandos, pridedant išvykimo procedūras. Antra, Europos keliai, ypač vokiškieji automagistralės ir prancūziški keliai, gali būti užstrigę dėl eismo įvykių ar statybų.

Taip pat būtina atsižvelgti į fizinę vairuotojo būklę. Jei vairuojate asmeniniu automobiliu, pagal taisykles rekomenduojama daryti poilsio pertraukas kas 2 valandas. Profesionalūs vairuotojai turi griežtai reglamentuotas poilsio ir vairavimo valandas (tachografo duomenys), kurias būtina laikytis. Jei kelionė iš Lietuvos trunka apie 24–30 valandas, tai reiškia, kad kelionė neįmanoma be bent vienos nakvynės kelyje arba dviejų vairuotojų komandos.

Mano patarimas: susiplanuokite maisto ir degalų sustojimus iš anksto. Žinokite, kur yra poilsio zonos (Prancūzijoje ir Belgijoje jos labai gerai išvystytos). Neskubėkite „nugalėti“ atstumo. Geriau atvykti į uostą per anksti ir papietauti, nei skubėti, rizikuodami saugumu ir gaudami baudas už greitį. Taip pat atkreipkite dėmesį į laiko juostų keitimąsi – Jungtinė Karalystė naudoja GMT arba BST (vasaros laiką), o kontinentinė Europa – CET/CEST. Vasarą skirtumas yra 1 valanda, žiemą – taip pat 1 valanda (Anglija atsilieka). Neapskaičiavus šios valandos, galima praleisti reisą.

5. Ką reikia žinoti apie muitinės kontrolę ir „raudonąjį/žaliąjį“ koridorių?

Įveikiant sieną tarp Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės, susiduriama su dviguba kontrolė: Prancūzijos pasienio kontrolė (įvažiavimas į Eurotunelį ar uostą) ir Jungtinės Karalystės pasienio kontrolė (atvykimas). Nors „Brexit“ sukūrė „kietą“ sieną, praktikoje dažniausiai matome „žaliąjį koridorių“ (Green Channel) asmeniniams automobiliams, kuriuose nėra jokių prekių deklaruojančių. Tačiau tai nereiškia, kad niekas nekontroliuoja.

Jei keliaujate asmeniniu automobiliu ir nevežate jokių draudžiamų ar deklaruojamų prekių, galite važiuoti žaliuoju koridoriumi. Tačiau jei vežate daugiau nei asmeniniam naudojimui skirtų prekių (pvz., alkoholio, tabako, elektronikos didesniais kiekiais), arba prekes, kurias ketinate parduoti, privaloma pasirinkti raudonąjį koridorių (Red Channel) arba deklaruoti premis elektroniniu būdu. Neteisingas pasirinkimas gali būti laikomas kontrabanda arba mokesčių vengimu, kas apima didžiules baudas ir net krovinio konfiskavimą.

Svarbu prisiminti apie maisto produktus. Į JK neleidžiama įvežti mėsos ir pieno produktų iš ES (išskyrus mažus kiekius asmeniniam vartojimui iš kai kurių šalių, bet taisyklės griežtos). Jei vežate suvenyrus maisto produktuose, būkite labai atsargūs. Mano patirtis rodo, kad pareigūnai yra labai išmokę pastebėti netikėčius elgesius, todėl geriau būti sąžiningas ir deklaruoti abejotinus daiktus, nei bandyti „sneikinti“.

6. Ar galima vežti gyvūnus ir kokie tam yra reikalavimai?

Dažnai klientai keliauja su augintiniais – šunimis ar katėmis. Tai įmanoma, bet reikalauja griežtos procedūros laikytis. Po „Brexit“, senasis „pets passport“ pasikeitė. Dabar, norint parsivežti augintinį į Angliją ir vėl sugrįžti atgal, būtina, kad gyvūnas būtų „čipuotas“, turėtų galiojantį nuodų pasiuntymo prieš parazitus (rabies) skiepą. Tačiau svarbiausias dalykas – gyvūnas turi būti apgyvendintas pas veterinarijos gydytoją bent 24 valandas prieš įvažiavimą į JK, kad jam būtų duotas gydymas nuo kirmėlių (echinokokozės profilaktika). Veterinaras turi užpildyti sveikatos pažymėjimą (Animal Health Certificate), kurio galiojimo laikas yra ribotas (paprastai 10 dienų nuo išvykimo datos į JK, ir 4 mėnesiai grįžtant).

Be šio dokumento, gyvūnas nebus įleistas į šalį, arba gali būti uždarytas karantiną savininko sąskaita, kas yra labai brangu. Jei planuojate dažnai keliauti su gyvūnu, verta pagalvoti apie UK pet passport išdavimą, tačiau tam reikia atvykti į JK iš anksto. Visada patariu klientams patikrinti šias taisykles savo veterinarui prieš kelionę, nes dokumentų klaidos gali sugadoti visą planą.

7. Kaip elgtis, jei dėl blogo oro ar techninių trikčių atšaukiamas reisas?

Oras Lamanšo sąsiauryje gali būti neprognozuojamas. Stiprus vėjas gali sustabdyti tiek keltus, tiek tunelį (dėl saugumo taisyklių, kai vėjo greitis viršija tam tikrą ribą). Jei jūsų reisas atšaukiamas arba dideliais vėlavimais, svarbiausia išlaikyti ramybę. Pirmiausia, sekite informaciją elektroniniuose laiškuose arba uosto informaciniuose skydeliuose. Dauguma bendrovių (P&O, DFDS, Eurotunnel) automatiškai perkelia keleivius į artimiausią kitą reisą nemokamai, tačiau tai gali reikšti ilgą laukimą eilėje.

Jei turite labai svarbių susitikimų arba skubų krovinį, visada verta turėti Plan B. Pavyzdžiui, jei keltai iš Doverio nebevažiuoja, galbūt verta važiuoti į kitą uostą, pvz., Portsmouth arba netgi pasirinkti maršrutą per Olandiją (Hook of Holland), nors tai ir prailgins kelionę. Taip pat verta patikrinti savo draudimo polisą – ar jis dengia išlaidas dėl praleisto ryšio ar viešbučio, jei teks pernakvoti dėl atšaukto reiso. Niekada neplanuokite atvykimo į svarbų susitikimą tą pačią dieną, ką planuojate persikelti per sąsiaurį – palikite sau bent vienos dienos rezervą.

8. Kokios yra paslėptos išlaidos (mokesčiai, rinkliavos) kelionės metu?

Dažnai žmonės suskaičiuoja tik degalus ir bilietą į keltą, tačiau yra ir kitų išlaidų. Viena jų – mokesčiai už važiavimą keliais. Vairuojant per Belgiją ir Vokietiją, reikia mokėti už aplinkosaugos kriterijus (pvz., ULEZ arba ekologiniai ženklai Vokietijoje – „Umweltplakette“, kurį reikia įsigyti iš anksto). Prancūzijoje dauguma automagistralių yra mokamos (péage), todėl reikia turėti grynųjų pinigų arba banko kortelę.

Atvykus į Angliją, susidursite su kitokia sistema. Čia nėra mokamų automagistralių (išskyrus keletą tiltų ir tunelių, pvz., Dartford Crossing netoli Londono), tačiau yra Londono užimtumo mokestis (ULEZ ir Congestion Charge). Jei jūsų maršrutas eina per Londoną, o jūsų automobilis neatitinka ekologinių standartų, gausite didelę baudą, kurią reikės sumokėti internetu. Geriausia išvengti Londono centro, jei tai nėra būtina, arba pasirinkti maršrutą aplink M25 žiedą.

Taip pat nepamirškite, kad Anglijoje degalai dažnai brangesni nei kontinentinėje Europoje (nors kainos svyruoja).