Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Patogūs ir greiti reisai į Angliją: Vadovas, kaip keliauti be rūpesčių
Jau daugiau nei du dešimtmečius stebiu, kaip vystosi tarptautinių keleivinių ir krovinių pervežimų rinka. Per tą laiką kelių kokybė pasikeitė neatpažįstamai, o senieji „ritulys“ su sovietiniu „Ikarusu“ ilgam įeis į istoriją. Tačiau vienas dalykas išlieka nepakitęs – reisas į Angliją vis dar yra vienas populiariausių ir dažniausiai ieškomų maršrutų tarp Lietuvos gyventojų. Ir ne veltui. Jungtinė Karalystė nuo seno glaudžiai susijusi su mūsų šalimi – ten dirba tūkstančiai mūsų tautiečių, vystomi verslai, o prekybos ryšiai tik stiprėja.
Šiandien, kalbant apie patogius ir greitus reisus į Angliją, nebesinori asocijuoti juos su nuobodžia, trijų dienų kelione, kūgnoje susirašiusiomis kojomis ir nemiga. Moderni logistika siūlo visiškai kitokį standartą. Šiame straipsnyje, remdamasis savo ilgamete patirtimi, noriu papasakoti, iš tikrųjų kaip tai vyksta dabar, ką reikia žinoti norint išsirinkti patikimą pervežėją ir kaip pasiruošti kelionei, kad ji būtų ne tik greita, bet ir maloni. Nesvarbu, ar keliaujate darbui, aplankyti šeimos narių, ar siunčiate svarbias siuntas, suprasti procesus – tai puse sėkmės.
DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie keliones į JK
Šioje skyriuje suformulavau atsakymus į dešimt klausimų, kurios man, kaip praktikui, tenka girdėti dažniausiai. Tikimės, kad ši informacija padės išvengti nereikalingo streso ir neaiškumų.
1. Kiek laiko trunka vidutinis reisas į Angliją autokraštininku ar mikroautobusu?
Tai vienas populiariausių klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis. Viskas priklauso nuo maršruto ir pervežimo tipo. Jei kalbame apie greituosius reisus, kurie vyksta be pertraukų (vairuotojai keičiasi), važiavimas nuo Vilniaus ar Kauno iki Londono gali užtrukti apie 30–34 valandas. Taip yra dėl didelio atstumo – apie 1800–2000 km, priklausomai nuo to, kuriu keliu vyksime (per Vokietiją, Olandiją arba per Belgiją).
Tačiau dažniausiai klientai renkasi standartinius reisus su keleivių išlaipinimu tarpiniuose miestuose (pvz., Varšuvoje, Berlyne, Briuselyje). Tokiu atveju kelionė gali trukti 36–40 valandų. Svarbu prisiminti, kad laikas skaičiuojamas nuo išvykimo iki paskutinio keleivio išlaipinimo. Taip pat reikia skirti dėmesio terminaluose (prie Lamanšo sąsiaurio) praleidamam laikui – keltas arba Eurotunelas užima papildomą 1–1,5 valandą, ypač jei tenka laukti kontrolės. Mano patirtis rodo, kad verta planuoti kelionę taip, kad tikslinyje taške būtumėte maždaug dieną vėliau nei numatėte – tai padės išvengti nervingumo dėl galimų eismo užkardų ar oro sąlygų.
2. Kokiu keliu dažniausiai vyksta reisai ir kodėl pasirenkamas būtent tas maršrutas?
Per savo dvidešimtmetę praktiką matyti, kaip keitėsi maršrutai, tačiau šiandien dominuoja vienas pagrindinis kelias – per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją (arba Olandiją) ir toliau į Lamanšo sąsiaurį. Kodėl? Tai optimaliausias balansas tarp atstumo, kelių būklės ir kainos.
Maršrutas per Kaliningrado sritį ir Skandinaviją šiandazinėje situacijoje yra nebeekonomiškas ir per ilgas. O kelias per Čekiją ir Vokietiją leidžia naudotis gerai išvystytu autobanų tinklu. Nors Vokietijoje yra ruožų su mokesčiais (vignettes), greitis ten aukštas, o kelių dangos kokybė leidžia judėti sklandžiai. Svarbiausia maršruto dalis yra perėja per Lamanšą. Dauguma patogių reisų naudoja „Dover-Calais“ keltą, o kai kurie ekspresiniai maršrutai – Eurotunelį („Le Shuttle“). Tunelis yra greitesnis, nes ten nereikia išlipti iš transporto priemonės, o perėja trunka vos 35 minutes. Tačiau keltas suteikia galimybę užsukti į parduotuvę ir pailsėti nuo važiavimo, kas daugeliui keleivių yra privalumas.
3. Kokį komforto lygį galiu tikėtis iš šiuolaikinio autobuso ar mikroautobuso?
Praėjo laikai, kai reisas į Angliją buvo išbandymas ištvermei. Šiandienos rinka verčia pervežėjus investuoti į flotilę. Jei renkatės patikimą, ne pigiausią pervežėją, tikėkitės naujų (3–5 metų amžiaus) autobusų, pvz., „Setra“, „Mercedes-Benz“ ar „Van Hool“ modelių.
Kas įeina į sąvoką „komfortas“? Pirmiausia – erdvūs sėdynių, kurios gali atsilenkti iki 45 ar net 60 laipsnių. Tai būtina, kad galėtumėte užmigti. Ant kiekvienos sėdynės turi būti individuali laisvai stojanti lentynėlė, laikiklis gėrimams, USB šaltuviai (jei ne 220V lizdai) telefonų įkrovimui. Be to, būtina oro kondicionavimo sistema, kuri veiktų ne tik vėdindama, bet ir palaikytų tinkamą temperatūrą. Nepamirškime ir WC – jis turi būti švarus, vėdinamas, idealiai su rankų džiovyklėmis. Kai kurie prabangesni reisai siūlo ir Wi-Fi ryšį, tačiau turiu būti nuoširdus – per Vokietiją ar kalnuotą Belgijos dalį signalas gali dingti, todėl nepasikliokite tik į internetą, geriau parsisiųskite filmų iš anksto.
4. Kaip vyksta bagažo apdorojimas ir kiek svorio galiu pasiimti?
Vienas didžiausių nusiskundimų, kuriuos girdėju iš klientų, yra susijęs su bagažu. Todėl, pasirinkdami pervežėją, visada atidžiai perskaitykite taisykles. Standartinė praktika šioje srityje yra tokia: keleivis gali pasiimti vieną didelį registruojamą bagažą (iki 20–30 kg) ir vieną rankinį bagažą, kuris telpa po sėdyne arba ant užpakalinės lentynos (iki 5–10 kg).
Ką reiškia „registruojamas bagažas“? Tai lagaminas, kurį vairuotojas pasiima į bagažinę ir išduoda tik paskutinėje stotyje. Būtina, kad jis būtų tvirtas – bagažinėje lagaminai gali būti stumdomi vienas prie kito. Aš visada patariu klientams uždėti ant lagamino raištį su jūsų kontaktiniu telefonu. Jei lagaminas nuklysta (kas nutinka retai, bet nutinka), tai labai pagreitina paiešką. Taip pat svarbu: draudžiama vežti degiųjų medžiagų, ginklų (net ir sujungtų) ir kitų pavojingų daiktų. Jei kelsite maisto produktus, įsitikinkite, kad jūsų lagaminas yra sandarus, kad kvapai nepersiduotų kitiems keleiviams.
5. Ar galima vežti gyvūnus ir kokia tvarka?
Tai jautrus klausimas, ypač daugeliui lietuvių, kurie nori parsivežti šunį ar katę iš Anglijos arba juos ten nuvežti. Taip, dauguma tarptautinių pervežėjų leidžia vežti nedidelius gyvūnus (šunis, kates) specialiuose transportavimo krepšiuose (pet carriers), kurie telpa po keleivio sėdyne. Tokiu atveju gyvūnas neturi būti rūpesčio kitiems keleiviams.
Jei kalbame apie didesnius šunis, kuriems neįmanoma įsigyti mažo krepšio, situacija yra sudėtingesnė. Kai kurios kompanijos turi specialias transportavimo kėdes (tinklinius), kurios užtvirtinamos bagažinėje, tačiau tai priklauso nuo konkretaus autobuso modelio ir vairuotojo sutikimo. Be to, būtina „Gyvūno pasas“ su galiojančiomis vakcinacijomis ir čipu. Atkreipkite dėmesį į Britanijos taisykles – reikalingas gyvūno gydytojo išduotas sveikatos pažymėlis, patvirtinantis, kad gyvūnas gali būti vežamas, o taip pat kirmėlių gydymas turi būti atliktas ne anksčiau kaip 24 valandos prieš įvažiavimą į JK (taisyklės gali keistis, todėl visada tikrinkite paskutinę informaciją). Be šių dokumentų, pervežėjas teisėtas nepriimti keleivio su gyvūnu.
6. Kokius dokumentus reikia tur�ti su savimi, įvažiuojant į Angliją po „Brexit“?
Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, taisyklės pasikeitė, ir tai daugelį sužlugdo pasienio punktuose. Dabar, įvažiuojant į Angliją, lietuviams (kaip ir kitų ES šalių piliečiams) reikalingas galiojantis paso. Asmeninės kortelės (ID cards) daugeliui atvejų daugiau netinka, ypač jei vykstate ilgesniam laikotarpiui arba su tikslu dirbti.
Papasas turi būti galiojantis ne mažiau kaip 6 mėnesius nuo planuojamos išvykimo datos. Jei turi seno tipo pasą (be mikroschemos), gali kilti problemų, nes tokius dokumentus sunkiau nuskenuoti pasienio sistemose. Taip pat pasiruoškite parodyti grįžimo bilietą arba dokumentus, patvirtinančius jūsų apgyvendinimą Anglijoje bei galimybes išlaikyti save (pinigai). Pasienio pareigūnai turi teisę užduoti klausimų apie kelionės tikslą. Nuoširdus ir aiškus atsakymas visada padeda. Jei kelsite neesminius vaikus, būtinai turėkite vieno iš tėvų raštišką sutikimą, verstitą į anglų kalbą – tai apsaugo nuo nereikalingų įtarimų dėl vaiko pagrobimo.
7. Kaip vyksta pasienio kontrolė ir kada galiu užstrigti?
Pasienio kontrolė yra tas neapibrėžtumo elementas, kurio negalima tiksliai numatyti. Išvykstant iš Lietuvos ir Lenkijos, kontrolė dažniausiai ritualinė, tačiau įvažiuojant į Jungtinę Karalystę (arba išvažiuojant iš jos) situacija gali būti kitokia.
Anglijoje egzistuoja dvi eilės: „EU Passports“ (mums) ir „All Passports“. Nors Lietuva ir nėra ES šalis (Britanijos akimis), mes naudojame europietiškus pasus, tad eisime į eiles, skirtas ES piliečiams (priešingu atveju – į „Other Passports“). Tačiau dėl didelio migracijos srautų, eilės gali būti ilgos, ypač per šventes ar poilsio dienas. Užstrigti gali ir patikrinimo metu. Pareigūnai gali pasiūlyti patikrinti bagažą. Jei kelsite daug prekių (pvz., drabužių prekybai), gali būti įtariamas nelegalios prekybos. Mano patarimas: jei vežate daugiau nei asmeniniam naudojimui skirtų daiktų, susisiekti su muitinėsiais iš anksto arba rinktis kitą pervežimo būdą (krovinių). Taip pat dėmesį: kontrolė vyksta ir prieš įvažiavimą į keltą arba tunelį – ten tikrinami pasai ir kartojamas bagažo patikrinimas su šunimis.
8. Ar galima užsisakyti maistą arba gėrimų kelyje, ar reikia pasirūpinti patys?
Visiškai priklauso nuo pervežėjo. Pigesnių reisų variantuose dažniausiai nėra jokio maitinimo – vairuotojas sustoja degalineje, kur keleiviai gali nusipirkti maisto ar kavos. Šios degalinės (pvz., „Shell“, „Aral“ Vokietijoje) yra gerai įrengtos, tačiau kainos jose aukštesnės.
Didesnių ir brangesnių kompanijų reisuose kartais siūlamas nemokamas užkandis (vanduo, sausainis, bandelė). Kai kurie maršrutai turi virtuvę arba priekabą, kur vairuotojas gali padaryti arbatą ar kavą. Visada verta pasidaryti savo atsargas: vandens (butelį), ką nors įkandžioti (vaisiai, riešutai, sumuštiniai), ypač jei turite specialių mitybos reikalavimų arba esate diabetikas. Atsiminkite, kad ilgai sėdint organizmui reikia skysčių, tačiau neviršykite su gėrimais, kad nebūtumėte priversti dažnai lankyti WC, kuris autobuse gali būti užimtas arba ne labai patogus.
9. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją, kad nebūtų apgauti?
Rinka yra pilna įvairių pasiūlymų – nuo „Facebook“ grupėse skelbiamų vairuotojų individualių reisų iki didžiulių logistikos korporacijų. Kaip ekspertas patariu: ieškokite vidutinio dydžio, bet sėkmingai dirbančių kompanijų. Kodėl? Didžiosios korporacijos dažnai yra biurokratiškos ir nelankstūs (jei pavėluosite į stotį 5 minutes, bilietas gali būti anuliuojamas). O atsitiktiniai vairuotojai be kompanijos gali nebeturęs draudimo arba sugedus automobiliui palikti jus kelyje be pagalbos.
Ką patikrinti prieš užsakydami?
1. Atsiliepimus: Paieškokite ne tik jų puslapyje, bet ir „Google Maps“, „TripAdvisor“ ar socialiniuose tinkluose.
2. Kontaktus: Turi būti ne tik telefonas, bet ir fizinis adresas, elektroninis paštas.
3. Pirkimo sutartį: Ar gaunate elektroninį bilietą? Ar aiškiai nurodyta, kas daroma, jei reisas vėluoja?
4. Draudimą: Užtikrinkite, kad keleiviai apdraudžiami (nepriklausomai nuo jūsų turimo kelionės draudimo).
5. Vairuotojų išvaizdą: Jei vairuotojas atvyksta su uniforma ir tvarkingas – tai ženklas, kad kompanija rūpinasi standartais.
10. Ką daryti, jei reisas vėluoja arba atšaukiamas?
Tai blogiausias scenarijus, su kuriuo susiduria kiekvienas, dažnai keliaujantis. Prieš 20 metų informavimas buvo prastas, šiandien situacija geresnė. Jei reisas vėluoja dėl eismo įvykių ar blogo oro, kompanija privalo informuoti keleivius SMS arba el. paštu.
Jei reisas atšaukiamas (pvz., dėl techninio gedimo), jums turi būti pasiūlyta alternatyva: perkėlimas į kitą reisą (nepriklausomai nuo jo kainos) arba pinigų grąžinimas. Niekada nepalikite stoties be aiškaus atsakymo. Reikalaukite raštiško pažymėjimo apie atšaukimą, jei planuojate reikalauti kompensacijos (nors privačios kompanijos turi savo taisykles, kurios gali skirtis nuo Reglamento (ES) Nr. 181/2011, tačiau geros sąžinės principas veikia visur). Mano patirtis rodo, kad rami, bet reikalaujanti poza padeda greičiau išspręsti problemą. Būkite kantrūs – vairuotojai taip pat nori greitai ir saugiai nuvažiuoti, jie ne kalti dėl užšalusio kelio.
Išvada
Patogūs ir greiti reisai į Angliją šiandien yra realybė, prieinama kiekvienam, kuris pasirūpina iš anksto. Nors pasaulis po „Brexit“ tapo šiek tiek sudėtingesnis dėl dokumentų ir pasienio kontrolės, o kelių eismas visada išlieka neprognozuojamas faktorius, technologijos ir paslaugų kokybė ženkliai pagerino kelionės patirtį.
Kaip žmogus, kuris šioje srityje praleido daugiau nei pusę savo gyvenimo, galiu užtikrinti: raktas į sėkmingą kelionę yra ne tik greičio meteris. Tai – ramybė, pasitikėjimas savo pervežėju ir teisingas pasiruošimas. Pasirinkite tokią kompaniją, kuriai rūpi jūsų patogumas, o ne tik bilieto kaina. Atkreipkite dėmesį į autobusų amžių, vairuotojų kompetenciją ir aiškias taisykles. Anglija yra nuostabi šalis, pilna galimybių, o kelionė į ją taptų maža kelionės dalis, o ne pavojus ar išbandymas.