Patirtis pervežant siuntas iš Anglijos: išsamus eksperto vadovas verslui ir privatiems asmenims

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų tarptautinių pervežimų industrija pasikeitė neatpažįstamai. Kaip profesionalas, kuris šioje srityje įsisukinėjo nuo pat patys pat virtinės pradžių, galiu pasakyti viena: maršrutas tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės visada buvo ir išliks vienas judriausių, tačiau po 2020-ųjų įvykių, t. y. „Brexit“, jis tapo iššūkiu net patiriamiems logistikos specialistams. Anksčiau Anglija buvo dar paprasčiau nei kaimyninė Lenkija – tiesiog įvažiavai, išvažiavai. Šiandien tai visiškai kita realybė, reikalaujanti gilaus žinių baseino, kantrybės ir, svarbiausia, tinkai parengto dokumentacijos.

Kodėl ši tema tokia aktuali šiandien? Anglija vis dar yra viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Tūkstančiai lietuvių gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje, o verslas aktyviai importuoja prekes nuo mažmeninės prekybos grandinių iki pramoninės įrangos. Privatumo asmenys dažnai perveža turtą, baldus ar automobilius grįžtant namo. Deja, dažnai pasitaiko situacijų, kai neišsami informacija ar bandymas taupyti ant logistikoje virsta dideliais nuostoliais, užstrigusiais siuntomis uoste ar net konfiskuotu turtu.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi, padėsiant suprasti ne tik tai, kaip techniškai vyksta pervežimas, bet ir kaip išvengti dažniausių klaidų. Mes nekalbėsime tik apie tai, kaip užsisakyti transportą, bet ir panagrinėsime smulkmenas, kurios lemia sėkmę. Mūsų tikslas – pateikti informaciją, kuri leistų jaustis ramiai, kai jūsų siunta keliauja Lamanšo sąsiaurio dugnu arba plukdo jūra.

Verta paminėti, kad logistika – tai ne tiesiog vairavimas. Tai sudėtinga grandinė, kurioje kiekviena grandinėlė turi būti tvirta. Nuo to, kaip užpakuota prekė, iki to, kaip užpildyta muitinės deklaracija – visą tai turi valdyti viena strategija. Ilgąją patirtį naudoju tam, kad klientams paaiškintinau, kodėl vienas pasirinkimas gali būti pigesnis, bet kitas – saugesnis ir ilgainiui ekonomiškesnis. Skaitykite toliau, ir sužinosite viską, kas reikalinga sklandžiam siuntos pervežimui iš Anglijos į Lietuvą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kaip „Brexit“ pakeitė siuntų pervežimo iš Anglijos procedūras?

Tai, matyt, klausimas, kurį girdžiu dažniausiai. Iš esmės „Brexit“ padarė Angliją trečiąja šalimi ne ES sąvoką. Anksčiau mums nereikėjo jokios muitinės procedūros – prekės keliavo laisvai. Šiandien kiekviena siunta, netgi mažas pakelis paštu, turi praeiti muitinės kontrolę. Tai reiškia, kad turiame būti parengę importo deklaraciją. Be to, atsirado papildomi mokesčiai – PVM ir importo muitai (priklausomai nuo prekių tipo).

Praktikoje tai reiškia, kad pervežimas nebe taip greitas kaip anksčiau. Anksčiau vairuotojas galėjo važiuoti be sustojimų, dabar jis privalo turėti su savimi dokumentus, kuriuos patikrina muitininkai. Jei dokumentai neteisingi, siunta gali būti sulaikyta. Taip pat pasikeitė formalumų su vairuotojais dalis – jiems dabar reikia specifinių leidimų (pvz., Kent Access Permit), kad galėtų patekti į Britanijos teritoriją. Visos šios byrokratinės kliūtys reiškia, kad logistikos kompanijos turi būti daug labiau pasiruošusios ir turėti gerus brokerius, padedančius greitai išspręsti galimus nesklandumus.

2. Kokius dokumentus būtina parengti siuntai iš Anglijos?

Dokumentacija yra visų logistikos procesų pagrindas. Jei trūksta bent vieno parašo ar neteisingai įrašyta prekės kaina, visa grandinė sustoja. Pagrindinis dokumentas yra prekių sandėrio sąskaita faktūra (angliškai – Commercial Invoice). Ji turi būti išrašyta angliškai, joje turi būti nurodytas tikslus prekių pavadinimas, svoris, prekių kodas (HS kodas), kilmės šalis ir, žinoma, prekių vertė.

Be to, jei pervežame dalinį krovinią (kai viename sunkvežimyje keliauja keleto klientų siuntos), būtinas pakavimo sąrašas (Packing List). Jis padeda rūšiuoti prekes ir muitinės poste greitai identifikuoti, kas yra kurioje dėžėje ar ant kurios paletės. Taip pat labai svarbu turėti galiojantį transporto sutartį ir draudimo polisą. Verslo klientams dar reikalingi PVM mokėtojo kodai ir, jei reikia, atitinkami licencijos (pvz., alkoholio ar tabako produktams visada reikalingi specialūs leidimai). Negaliu nepaminėti, kad visi šie dokumentai šiandien pateikiami elektroniniu būdu per EMS sistemas prieš pat pradedant vežti, todėl jų tikslumas yra kritinis.

3. Kiek laiko užtrunka siuntos pervežimas iš Anglijos į Lietuvą?

Anksčiau, kai nebuvo muitinės, standartinis terminas buvo 3–4 dienos. Šiandien reikia skirti daugiau laiko rezervui. Optimalus laikas, kurį nustatau savo klientams, yra nuo 5 iki 7 darbo dienų. Kodėl tiek ilgai? Visas procesas susideda ne tik iš važiavimo laiko. Reikia laukti, kol krovinys bus surenkamas sandėlyje Anglijoje, turi praeiti muitinės išvykimo procedūras Britanijoje.

Toliau seka kelionė per Lamanšo sąsiaurį. Čia taip pat gali būti eilių, ypač atostogų metu ar dėl blogų orų sąlygų (kai neretai stabdomi keltai). Atvykus į Lietuvą (arba Lenkiją, kur dažnai vyksta pirmoji kontrolė), vykdoma importo muitinės procedūra. Jei deklaracija užpildyta teisingai, tai trunka kelias valandas, tačiau jei kyla klausimų ar reikalinga papildoma patikra, tai gali prailgti dar dieną ar dvi. Todėl visada raginu savo klientus planuoti siuntą iš anksto ir neskubėti, jei prekės būtinos konkrečiai datai – geriau jas gauti savaitę anksčiau nei stresuoti dėl vėlavimo.

4. Kaip apskaičiuojamas siuntos pervežimo kainas ir kokie yra papildomi mokesčiai?

Kainodara logistikoje yra lanksti, bet grindžiama konkrečiais pagrindais. Pagrindinis komponentas yra kuro kaina, kuri, kaip žinome, svyruoja. Taip pat į kainą įeina vairuotojo darbas, rinkliavos tiltuose ir keliuose (ypač Prancūzijoje ir Vokietijoje), ir, žinoma, kelto bilietas per Lamanšą – tai nemaža išlaidų dalis. Tačiau klientus dažniausiai nustebina ne pati vežimo kaina, o papildomi mokesčiai, atsirandę po „Brexit“.

Tai yra muitinės brokerio paslaugų mokestis už deklaracijos pateikimą ir importo mokesčiai (PVM ir muitai). PVM Lietuvoje standartiškai yra 21 proc. (nuo prekių vertės ir transporto išlaidų), o muitai priklauso nuo prekės tipo – gali būti nuo 0 iki keliolikos procentų. Svarbu suprasti, kad šiuos mokesčius moka gavėjas Lietuvoje, o ne siuntėjas Anglijoje. Dažnai klientai klausia, kodėl gavę siuntą turi papildomai sumokėti tiek daug. Paaiškinu paprastai: tai ne mūsų, ne pervežėjų rinkliava, tai valstybės mokesčiai, kurie anksčiau buvo įtraukti į prekės kainą parduotuvėje, o dabad juos reikia apmokėti atskirai muitinėje.

5. Ar saugu pervežti baldus ir turtą iš Anglijos daliniu kroviniu?

Tai yra vienas dažniausių baimių. Žmonės bijo, kad jų brangūs baldai bus sugadinti, jei keliauja kartu su kitų žmonių siuntomis viename sunkvežimyje. Turiu pasakyti – taip, saugu, jei pasirinkote patikimą partnerį ir jei krovinys yra tinkamai supakuotas. Profesionali logistika naudoja specialias technines priemones, kaip antai „airbags“ orą užpildomas maišus, kurie įstrigą tarp paletų ir neleidžia joms judėti.

Tačiau čia labai svarbu kliento atsakomybė. Aš dažnai matau, kaip žmonės bando taupyti ant pakavimo – uždengia baldą tik plėvele ir laiko, kad viskas bus gerai. Dideliu atstumu, kai sunkvežimis suka 90 posūkius ir važiuoja nelygiu keliu, tokia siunta bus apgadinta. Mano patarimas: baldus reikia supakuoti į stiprias dėžes, uždengti kampų apsaugas, o minkštus baldus – į stangrias plastikines dėžes. Jei tai padaryta teisingai, dalinis krovinys (angliškai groupage) yra vienas ekonomiškiausių būdų pervežti turtą, nes dalinatės transporto išlaidomis su kitais klientais.

6. Kokios prekės yra draudžiamos arba specialiai reguliuojamos pervežant iš Anglijos?

Nors Anglija ir yra civilizuota šalis, jos draudimų sąrašas gali šiek tiek skirtis nuo ES, o be to, yra bendrų tarptautinių draudimų. Absoliučiai negalima vežti sprogmenų, ginklų (be licencijos), narkotikų ir pavojingų cheminių medžiagų. Tačiau dažnai problemų kyla su maisto produktais ir augalais. Dėl gyvūnų ligų kontrolės, iš Britanijos griežtai reglamentuojamas mėsos, pieno produktų, kiaušinių ir kai kurių vaisių bei daržovių importas.

Asmeninis maistas, pvz., ledai ar mėsos konservai, gali būti konfiskuoti muitinėje. Taip pat reikia būti atidiems su medicininėmis medžiagomis – vaistus galima veži tik asmeniniam naudojimui ir originalioje pakuotėje su receptu (jei reikalingas). Dar viena dažna problema yra vadybiniai transporto priemonės (pvz., elektriniai paspirtukai su ličio baterijomis). Jos laikomos pavojingomis krovinių kategorijos (Dangerous Goods), todėl jų reikia deklaruoti ir specialiai pakruoti. Nepaskelbus apie jas, gresia dideli baudos ir siuntos sulaikymas.

7. Kas atsitinka, jei siunta pažeista ar dingsta? Kaip veikia draudimas?

Mano praktikoje incidentai pasitaiko retai, bet jie įvyksta. Svarbiausia taisyklė, kurią visada kartoju klientams: atsiimant siuntą, ją būtina tikrinti dar prieš vairuotoją arba sandėlio darbuotoją. Jei matote, kad dėžė sutrūkinėjusi, drėgna ar pažeista, privalote pažymėti tai važtaraštyje (CMR sąraše) parašu ir užrašymu, pvz., „Siunta pažeista“. Jei pasirašote dokumentą be pastabų ir tik namie pastebite, kad trūksta brangiausios dalies, gauti kompensaciją bus beveik neįmanoma.

Draudimas logistikoje dažniausiai yra pagal CMR konvenciją, kurioje atsakomybės limitas yra apie 8,33 SDR (specialių traukimo balsų) už kilogramą (tai yra apie 10 eurų). Jei vežate labai brangias prekes, būtina užsisakyti papildomą vertės draudimą. Tada, įvykus įvykiui, gaunate pilną prekių vertę. Apdorojant pranešimus apie žalą, reikia pateikti nuotraukas, sandėlio sąskaitą faktūrą (įrodymą, kad prekės buvo tokios vertės) ir pažeidimo aktą. Gerėjant įmonėms, šie procesai vyksta visai greitai ir sklandžiai, jei tik laikomasi procedūros pradžioje.

8. Kokias pervežimo priemones naudojate: automobiliais, keltais ar lėktuvais?

Pasirinkimas priklauso nuo jūsų biudžeto, skubumo ir krovinio tipo. 90 proc. krovinių iš Anglijos keliauja kelių transportu (sunkvežimiais). Tai ekonomiškiausias ir universaliausias būdas. Sunkvežimiai važiuoja keltu (Dover – Calais arba Dover – Dunkerque) arba per Eurotunelį (traukiniu). Keltai leidžia pervežti didesnius, nestandartinius krovinius, o tunelis – greičiau (mažiau laiko prarandama įsiregistravus).

Oro transportas naudojamas tik labai skubioms ir labai mažoms siuntoms (pvz., dokumentams, brangiems vaistams ar labai smulkiems, bet brangiems komponentams). Tai labai brangu – kaina skaičiuojama ne pagal svarus, o pagal maseinę arba realų tūrį. Jūros transportas (konteineriais) naudojamas, jei pervežame labai didelius partijos krovinius, pvz., statybinės medžiagos ar pramonės įrenginiai, kuriems nereikalingas toks greitas pristatymas. Paprastiems klientams ar mažmeninės prekybos prekėms sunkvežimiai yra geriausias pasirinkimas dėl galimybės pristatyti „iki durų“.

9. Kuo skiriasi dalinis krovinys (Groupage) nuo pilno krovinio (FTL)?

Šių dviejų terminų supratimas gali sutaupyti nemažai pinigų. FTL (Full Truck Load) reiškia, kad užsakote visą sunkvežimį sau. Jis važiuoja tiesiai iš jūsų siuntėjo adreso Anglijoje į jūsų gavėjo adresą Lietuvoje be sustojimų (išskyrus muitinę). Tai greičiausias ir saugiausias būdas, tačiau brangus, jei neturite pakankamai krovinių, kad užpildytumėte 33 Europos paletes arba 22 tonas svorio.

Groupage (arba dalinis krovinys) yra dalijimosi principu. Mes surinkame keleto klientų siuntas viename sandėlyje Anglijoje, užkrauname į vieną sunkvežimį ir vežame į Lietuvą. Atvykę, iškrauname sandėlyje ir išsiuntinėjame klientams paštomatu ar kurjeriu. Šis būdas pigesnis, tačiau trunka ilgiau, nes reikia laukti, kol surinksime pilną mašiną, ir reikia papildomo laiko iškrovimai-pakrovimai tarpinio sandėlio Lietuvoje. Mažiems verslams ar privatiems asmenims, pervežantiems keletą paletų, tai idealus pasirinkimas.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją ir kada reikia pradėti planuoti?

Rinktis pervežėją reikia ne pagal mažiausią kainą paieškos sistemoje, o pagal patirtį ir atsiliepimus. Mano 20 metų patirtis rodo, kad pigus pervežimas dažnai virsta brangiu, kai dingsta siunta ar kyla problemų su dokumentais. Ieškokite kompanijų, kurios turi fizinį adresą, žinomą prekės ženklą ir, svarbiausia, kurios patys atlieka muitinės brokerio funkcijas. Tai leidžia greičiau reaguoti į problemas.

Planavimas turėtų prasidėti kuo anksčiau. Idealiu atveju – 2–3 savaites prieš planuojamą siuntos išsiuntimą. Tai leidžia susitarti dėl vietos (ypač jei tai yra groupage), užtikrinti, kad visi dokumentai bus paruošti laiku, ir išvengti streso.