Patikimumas ir saugumas keliaujant į ir iš Anglijos kasdien: Profesionalo apžvalga

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius tarptautinių keleivinių pervežimų sektorius pasikeitė neatpažįstamai. Kaip žmogus, kuris šioje srityje įsisukinėja beveik nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpio, aš galiu pasakyti viena: maršrutas tarp Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Londono, Mančesterio ar Birmingemo ilgam buvo tapęs antrąja namais tūkstančiams mano tautiečių. Tačiau kasdieninis ryšiai su Anglija – tai ne vien įprasta kelionė per „Europos platybę“ ir Lamanšą. Tai sudėtingas logistinis mechanizmas, kurio ašis yra patikimumas ir saugumas.

Kai kalbame apie kasdieninius reisus į Didžiąją Britaniją, statistika nebeišlieka sausu skaičiais – tai tūkstančiai žmonių, kasdien pasitikinčių savo gyvenimu bei turtu perduodant jį vairuotojo ir pervežėjo rankose. Po „Brexit“ ir pasaulinių susirūpinimų, kuriuos sukėlė pandemija, ši pasitikėjimo sąsaja tampa dar svarbesnė. Klientai dažnai klausia: „Ar saugu keliauti autobusu?“, „Kaip mano bagažas bus saugus?“, „Ar įveiksiu muitinę be problemų?“.

Šiame straipsnyje aš nepamiršiu jokių sausųjų teisės aktų, tačiau kalbėsiu paprastai, aiškiai ir atvirai – taip, kaip kalbėčiau su savo šeima ar artimiausiu draugu. Mūsų tikslas ne tik nuvežti žmogų iš taško A į tašką B. Mūsų tikslas yra užtikrinti, kad jis atvyktų ramia širdimi, o jo kelionė būtų neprarasta laiko, o oportunitetas pailsėti ar pasiruošti darbui. Svarbu suprasti, kas vyksta „už scenos“: kaip paruošiamas automobilis, kas lemia vairuotojo kompetenciją ir kodėl kainos skirtumas dažnai atspindi ir saugumo lygį. Štai išsamus vadovas tiems, kuriems rūpi patikimumas ir saugumas keliaujant į ir iš Anglijos kasdien.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Kaip „Brexit“ pakeitė saugumo ir patikimumo standartus keleiviniuose pervežimuose į Angliją?

„Brexit“ buvo tikras „šokas“ sistemai, bet ne taip, kaip dauguma įsivaizduoja. Esu matęs, kaip šiuos pokyčius įgyvendindami ne tik pervežėjai, bet ir britų muitinės pareigūnai. Pagrindinis pokytis – tai pasienio kontrolės sustrictinimas. Anksčiau, kai Jungtinė Karalystė buvo ES narė, perėjimas pro kalėjimus (pvz., Francūzijoje ar Belgijoje) buvo greitesnis. Dabar taikomi griežtesni dokumentų patikrinimai.

Kas tai reiškia keleiviui? Saugumo atžvilgiu – tai tik pliusas. Kiekvienas keleivis ir jo bagažas tikrinamas atidžiau, nes sumažėjo rizika, kad į šalį patektų nelegalių daiktų ar asmenų. Tačiau patikimumo srityje, tai reiškia, kad mums, pervežėjams, tenka dirbti dvigubai daugiau, kad išvengtume vėlavimų. Profesionalios kompanijos dabar turi turėti ne tik vairuotojus, bet ir logistikos ekspertus, kurie realiu laiku seka situaciją pasienyje. Jei kompanija tvirtai laikosi grafiko net ir šiomis sąlygomis, tai pirmas patikimumo ženklas. Mes privalome užtikrinti, kad visi keleiviai turėtų galiojančius pasus, o jei reikia – vizus, kad kelionė nebaigtųsi pasienio punkte.

2. Pagal ką turėčiau vertinti pervežėjo kompaniją, norėdamas užtikrinti saugią kelionę?

Per savo dvidešimt metų patirtį mačiau viską: nuo „vienišo vilko“ vairuotojo su sena „Golf“ automobiliu, vežusio žmones per visą Europą, iki didžiulių, šiuolaikiškų autobusų flotilių. Kaip klientas, turite žiūrėti ne į kainą pirmiausia, o į licenciją. Svarbiausias dokumentas yra keleivinių tarptautinių pervežimų licencija. Lietuvoje ją išduoda Transporto licencijavimo komisija. Jei kompanija jos neturi – tai nelegali veikla, ir jokia draudimo polisas neišgelbės nuo problemų kelyje.

Antrasis dalykas – flotilės amžius ir techninė būklė. Negailėkite klausti: „Kiek metų jūsų autobusui?“. Autobusas, kuris yra 10–15 metų amžiaus, gali būti techniškai tvarkingas, tačiau jo aktyvios saugumo sistemos (pvz., ESP, automatiniai stabdžiai, įmonės) gali būti pasenusios. Patikimi vežėjai savo transporto priemones keičia kas 5–7 metus. Trečias dalykas – atsiliepimai. Ne tik pažymėkite penkiomis žvaigždutėmis, bet ir perskaitykite, ką žmonės rašo apie vairuotojo elgesį, švarą ir tai, kaip buvo išspręstos nesklandumų situacijos. Tikras patikimumas matomas tada, kai kažkas nutinka ne pagal planą.

3. Kokios saugumo priemonės taikomos kiekvienam automobiliui prieš išvykstant į maršrutą?

Tai vienas mano mėgstamiausių klausimų, nes čia aš galiu parodyti savo ekspertinę pusę. Profesionaliame autobusų parke neegzistuoja „užsukti ir važiuoti“ principas. Kiekvienas automobilis privalo eiti per techninę apžiūrą prieš išvykstant į maršrutą. Vadinamoji „kasdieninė techninė apžiūra“ (Daily Check) yra privaloma.

Vairuotojas turi patikrinti: stabdžių sistemą (padangų dangą, slėgį, stabdžių veikimą), šviesas (farus, žibintus, STOP signalus), variklio aliejų, aušinimo skysčio, vairo sistemą ir, labai svarbu, ugnies gesintuvus bei pirmosios pagalbos apyrankes. Taip pat patikrinami visi keleivių saugumo diržai (jei jie yra) ir sėdynių tvirtumas. Mano kompanijoje taip pat būna privaloma papildoma patikra po kelias šimtus kilometrų – vairuotojas sustoja ir vizualiai įvertina, ar nėra nutekėjimų. Be to, visi mūsų autobusai turi GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia dispečeriui matyti, jei vairuotojas perkažia greitį ar staigiai stabdo, kas gali rodyti ne tik saugumo, bet ir techninę problemą.

4. Kaip užtikrinamas vairuotojų profesionalumas ir jų gebėjimas valdyti ilgas keliones?

Vairuotojas – tai ne tas žmogus, kuris tiesiog laiko vairą. Jis yra psichologas, technikas ir diplomatas. Transporto versle dirbant daugiau nei 20 metų, ačiu galiu pasakyti: techninė vairuotojo kvalifikacija yra tik bazė. Svarbiau – jo psichologinė būklė ir mokslo pagrindas.

Visi mūsų vairuotojai turi turėti ne tik „C“ kategorijos vairuotojo pažymėjimą (leidžiantį vairuoti autobusus), bet ir kodą 95 (profesionalių vairuotojų kompetencijos pažymėjimas). Tai reiškia, kad jie išlaikė egzaminus iš medicinos, ekologinio vairavimo, logistikos ir t.t. Be to, taikomi „tachografo“ reikalavimai. Tai prietaisas, kuris fiksuoja vairavimo ir poilsio laiką. Jis neleidžia vairuotojui dirbti ilgiau nei leidžia įstatymai (pvz., 4,5 valandas be pertraukos, 9 valandos per dieną). Mūsų kompanijoje taikome griežtesnius vidinius standartus – vairuotojas turi ilgiau ilsėtis, kad būtų visiškai atsigaivęs. Kasdienės kelionės į Angliją trunka 20–30 valandų viena kryptimi, todėl į komandą įeina du vairuotojai, kurie keičiasi kas 4,5 valandas. Tai garantuoja, kad vairuotojas už vairo niekada nebus užmigęs.

5. Kaip saugus keliavimas per Lamanšo sąsiaurį (Eurotunelis ar keltu)?

Kadangi Lietuva neturi tiesioginio sausumo ryšio su Anglija, keliavimas per jūrą yra neišvengiamas. Daugeliui keleivių tai yra stresinė kelionės dalis – „kas bus su mano bagažu?“, „ar aš liksiu autobuse?“. Leiskite pacituoti patirtį: tai viena saugiausių kelionės dalių, jei laikomės taisyklių.

Naudojant Eurotunelį (Eurotunnel Shuttle), keleiviniai autobusai užkabinami ant specialių traukinių vagonų. Keleiviai dažniausiai gali likti autobuse arba išlipti į specialų vagoną. Tai yra ypatingai saugu, nes traukinys juda po jūros dugnu, todėl oras (vėjas, lietus) neturi įtakos. Nėra jūros ligos rizikos. Naudojant keltus (pvz., iš Dover į Kalkė ar atvirkščiai), keleiviai turi išlipti iš autobuso. Čia taikomi griežti uosto saugumo protokolai, panašūs į oro uostų. Patikimas pervežėjas visada instrukuoja keleivius, kur susirinkti, ką daryti su pavieniais dideliais bagažais (jie dažnai paliekami autobuso bagažinėje, kuri yra užrakinta ir prižiūrėta). Mūsų vairuotojai gerai pažįsta šias procedūras ir „užraktą“ nuo bagažinės nešioja savo kišenėje, kol autobusas stovi keltame.

6. Ką daryti, jei kelionės metu įvykia techninė gedulas ar avarija?

Techninė gedulas – tai blogiausias visų logistikoje darbuotojų košmaras, tačiau jis įvyksta net ir pačioms geriausioms kompanijoms. Skirtumas tarp profesionalo ir mėgėjo yra tai, kaip jis reaguoja į gedulą. Jei autobusas sustoja Vokietijos autostradoje vidurnaktį, keleiviai gali panikuoti.

Mūsų strategija paremta pirmaisiais pagalbos etapais. Pirmiausia, vairuotojas nedelsdamas privalo užtikrinti keleivių saugumą: užsidėti šviesines liemenes, pastatyti pranešamuosius trikampius, jei reikia – evakuoti keleivius už kelio ribų. Antra, mes turime 24/7 techninę pagalbą. Jei dėl gedulo neįmanoma tęsti kelionės tame pačiame autobuse, kompanija privalo pasirūpinti pakeitimu. Gali reikėti išsiųsti rezervinį autobusą iš artimiausios miesto arba net iš Lietuvos (nors tai brangu, tai patikima kompanija tai padaro). Be to, visi keleiviai yra apdrausti civilinės atsakomybės draudimu, todėl jei dėl gedelo praleidžiate rytojų skrydį ar svarbų susitikimą, draudimo kompanija kompensuoja nuostolius. Svarbiausia – nepanikuoti ir pasitikėti vairuotojo nurodymais.

7. Kaip užtikrinamas keleivių ir bagažo saugumas nuo vagysčių ar neteisėtų veiksmų?

Saugumas – tai ne tik technika, bet ir apsauga nuo trečiųjų asmenų. Ilgos kelionės, ypač kai sustojama prie prekybos centrų (pvz., Belgijoje ar Vokietijoje), gali traukti „antžeminio“ transporto vagių akį. Mes šią problemą sprendžiame keliomis priemonėmis. Pirmiausia, vairuotojas turi niekada nepalikti autobuso be priežiūros, kai viduje yra keleivių ar daiktų. Mes taip pat įdiegėme vaizdo stebėjimo kameras (CCTV) tiek salone, tiek ir išorėje. Tai ne tik atbaido vagis, bet ir padeda išaiškinti nesklandumus, jei jie įvyksta.

Bagažo saugumui taikome griežtą taisyklę: dideli lagaminai gali būti paduodami tik į užrakintą bagažinę. Keleiviams draudžiama vežti neleidžiamus daiktus (ginklus, sprogmenis, narkotikus), nes tai kelia pavojų visam autobusui. Muitinės patikrinimai yra atsitiktiniai, tačiau jei randama kažkas nelegalaus, atsakingas yra tas keleivis, kurio daiktas rastas. Tačiau patikimas vežėjas visuomet įspėja apie rizikas ir neleidžia įsikrauti įtartinų daiktų, kad apsaugotų kitus keleivius nuo ilgų muitinės patikrinimų.

8. Ar dabar, po pandemijos, laikomasi ypatingų higienos ir sveikatos standartų?

Nors pandemija jau nėra tokia akutu kaip 2020 metais, higiena išlieka mūsų kasdienybės dalimi. Keleivių patikimumas priklauso nuo to, kiek jie jaučiasi saugiai fiziškai. Mūsų autobusai valomi kasdien po kiekvieno reiso. Naudojame ne tik įprastus valiklius, bet ir antiseptikus, kad išvalytume paviršius, kuriais dažnai liečia keleiviai (rankenos, sėdynių atlošai).

Taip pat mūsų vairuotojai yra pasirengę reaguoti į staigias sveikatos situacijas. Autobuse visada yra pirmosios pagalbos rinkinys, o vairuotojai yra mokyti suteikti pagalbą. Jei keleivius užklumpa ligos simptomai, mūsų protokolas numato sustojimą ir medikų iškvietimą. Taip pat rekomenduojame, nors ir neprivalu, keleiviams turėti asmenines apsaugos priemones, ypač per sezonus, kai plinta kvėpavimo takų ligos. Tai nedidelė pastanga, didžiai padidinanti bendrą kelionės saugumo jausmą.

9. Kaip veikia draudimas keleiviams? Ką jis padenga?

Draudimas yra tokas pagrindas, be kurio nėra jokios tarptautinės kelionės. Lietuvoje ir visoje Europoje veikia privalomas keleivių draudimas. Visi mūsų autobusai yra apdrausti civilinės atsakomybės draudimu, kuris padengia žalą, kurią gali patirti keleiviai dėl eismo įvykio.

Tačiau tai ne viskas. Dauguma patikimų kompanijų (ir mūsų taip pat) siūlo papildomą keleivių nuo nelaimingų atsitikimų draudimą. Kas tai reiškia praktiškai? Jei, Dievo nepalaima, autobusas patenka į avariją ir keleivius sužeidžia, draudimas apmoka gydymą išlaidas. Jei dėl vėlavimo praleidžiate lėktuvą, draudimas gali kompensuoti bilieto kainą ar apgyvendinimą viešbutyje. Būtinai perskaitykite draudimo sąlygas prieš įsėdant į autobusą. Mano patarimas: niekada nekeliaukite be galimybės susipažinti su draudimo polisu numeriu ir pagalbos telefonu. Tai jūsų saugumo tinklas.

10. Kodėl verta rinktis kasdienių reisų (ne savaitgalių) paslaugas, jei norite didesnio patikimumo?

Transporto versle egzistuoja toks dalykas kaip „piko valandos“ ir „piko dienos“. Savaitgaliais (penktadienio vakarais, šeštadieniais) į Angliją vyksta didžiulės keleivių srautai. Tai sukuria spaudimą ne tik vairuotojams, bet ir visai infrastruktūrai – užpildomi keltų vietos, susidaro eilės pasienyje. Tokiomis dienomis didesnė rizika pavėluoti.

Jei jūsų grafikas lankstus, aš kaip ekspertas visada rekomenduočiau rinktis reisą savaitės viduryje (antradienį–ketvirtadienį). Kodėl? Mažesnis eismas reiškia mažesnę avarijų riziką, ramų vairuotoją ir greitesnį perėjimą per kontrolės punktus. Be to, kompanijos dažnai skiria naujesnius autobusus reiams, kurie yra labiau konkurencingi ar svarbesni. O kasdieniai reisai savaitės viduryje dažnai būna labiau „automatizuoti“ ir sklandūs. Patikimumas – tai ne tik technika, bet ir logistinis planavimas, o mažiau apkrautas maršrutas visada yra saugesnis.

Išvada

Apibendrinant šią ilgą, bet, mano manymu, labai svarbią apžvalgą, noriu pabrėžti vieną pagrindinę tiesą. Kelionė į ir iš Anglijos kasdien tampa vis paprastesnė, greitesnė ir patogesnė, tačiau jos kokybė visada priklauso nuo to, kokius sprendimus priimate jūs – kaip keleivis. Pasitikėjimas pervežėju nekuriamas iš tuščio. Jis užauginamas per metus, dešimtmečius, per tūkstančius nuvažiuotų kilometrų be avarijų ir tūkstančius laiku pristatytų keleivių.

Saugumas ir patikimumas – tai ne priedas, o privalomas standartas, kurio mes laikomės. Nuo vairuotojo, kuris tiesiog nori parvežti šeimą namo, iki logistikos direktoriaus, kuris planuoja maršrutą taip, išvengtų rūsčių orų sąsiauryje – kiekvienas grandinės narys yra atsakingas už jūsų gerovę.