Patikimi vežėjai iš Anglijos: Eksperto vadinas krovinių pervežimui iš Jungtinės Karalystės

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje beveik dvi dešimtis metų, tenka išgirsti vieną tą patį klausimą, kuris, nepaisant laikui einančios technologijų, vis dar kelia daugiausia nerimo verslo atstovams: „Kaip rasti tikrai patikimą vežėją iš Anglijos?“. Po „Brexit“ situacija šioje rinkoje pasikeitė nepripažįstamai, ir tas, ką anksčiau buvo galima vadinti standartine procedūra, dabar tampa sudėtingu logistikos sprendimų rinkiniu. Anglija (arba teisingiau – Jungtinė Karalystė) visada buvo viena svarbiausių prekybos partnerių Lietuvai, tačiau geografinis atstumas, jūros perėjimas ir, svarbiausia, naujieji muitinės reikalavimai padarė vežėjo pasirinkimą kritišku verslo stabilumo veiksniu.

Šiame straipsnyje neapsiribosime sausu sąrašu pavardžių. Kaip praktikas, žinantis šios srities niuansas, paaiškinsiu, kas iš tikrųjų daro vežėją patikimu, kaip atskirti profesionalus nuo mėgėjų ir kodėl mažiausia kaina dažnai tampa brangiausia klaida. Rinkos tipologija šiuo metu yra tokia, kad patikimumas nėra susijęs tik su didžiuliu viliotojų skaičiumi, o su kompetencija spręsti problemas, kai jos atsiranda – o jų Anglijoje maršrutuose pasitaiko dažnai.

Anglija yra sala. Tai banalu, tačiau esminis faktas. Kroviniui iš Londono, Birmingemo ar Mančesterio atkeliauti į Lietuvą, jis turi nukeliauti per vieną iš keleto uostų – Doverį, Folkestoną, Iminghemą, Hullą arba Tilbury. Kiekviename iš šių taškų susidaro „gerklės“, kuriose įvyksta uždelstimai. Patikimas vežėjas ne tik vairo sunkvežimį, jis turi gebėti planuoti maršrutą taip, išvengiant didžiausių spūsčių, ir, kas svarbiausia po 2021 metų, turi puikiai išmanyti muitinės formalumus. Dauguma „nepatikimų“ atvejų šiuo metu kyla ne dėl to, kad krovinys dingvo kelyje, o dėl to, kad vežėjas neturėjo reikiamų dokumentų, dėl kurių krovinys buvo užstrigęs Britanijos pusėje arba Lietuvos muitinėje, sukeldamas didžiulius nuostolius gavėjui.

Todėl, kalbėdami apie patikimus vežėjus, turime skirti dėmesį trijems pagrindiniams stulpams: legalumas (licencijavimas), techninė pasiruošimas ir, svarbiausia, žinių pasitikėjimą (brexit procedūros). Šiuo metu rinkoje dominuoja trys pagrindinės vežėjų grupės: didžiosios tarptautinės logistikos korporacijos, vidutinio dydžio šeimyninės Lietuvos (ir lenkų bei latvių) transporto kompanijos, orientuotos į JK rinką, bei vietiniai britų vežėjai, dirbantys jungtiniais maršrutais. Kiekviena iš šių grupių turi savo privalumus ir trūkumus, kurius išsamiai aptarsime toliau.

Svarbu pabrėžti, kad paieška „Google“ pagal frazę „vežėjai iš Anglijos“ dažnai pateikia rezultatus, kurie iš tikrųjų yra tarpininkai (brokeriai), o ne nešėjai. Eksperto akimis, didžiausia klaida yra pasikliauti brokeriu, kuris neturi nei savo technikos, nei tiesioginio ryšio su vairuotoju. Patikimas vežėjas visada yra tas, kuris atsako į telefono skambutį 3 valandą ryto ir gali pasakyti tikslią vairuotojo vietą bei krovinio būklę. Tai yra tas patikimumo etalonas, į kurį turime siekti.

Toliau pateikiame išsamų DUK (Dažniausiai Užduodamų Klausimų) skyrių, kuris padės jums suformuoti aiškų įvaizdį apie tai, kaip pasirinkti partnerį ir ką tiksliai reikia ieškoti, ieškant transporto iš Anglijos.

DUK: Viskas, ką reikia žinoti apie vežėjų pasirinkimą iš Anglijos

1. Kaip patikrinti, ar vežėjas iš Anglijos yra legaliai veikiantis ir ne „kelių piratai“?

Tai yra pirmasis ir svarbiausias klausimas. Po „Brexit“ sunkvežimiams, registruotiems Europos Sąjungoje (įskaitant Lietuvą), reikalaujamas specialus leidimas – JK transporto licencija (GB Operator Licence). Be šios licencijos joks ES sunkvežimis neturi teisės vykdyti komercinių reisų į JK arba iš jos (kabotažas ir tarpšaliniai pervežimai). Patikimas vežėjas visada turės galiojančią GB licenciją, kurios numerį galima patikrinti Jungtinės Karalystės transporto tarnybos (DVSA) duomenų bazėje. Be to, būtina patikrinti, ar kompanija turi galiojančią CVR (draudimą nuo civilinės atsakomybės) ir transporto draudimą. Lietuvoje galima pasinaudoti „Transpordit“ arba panašiais portalais, kurie sukaupia duomenis apie vežėjų draudimo galiojimą. Jei vairuotojas negali pateikti GB licencijos kopijos arba ji pasibaigusi, tai akivaizdu rizika – jūsų krovinys gali būti konfiskuotas Britanijos pusėje arba įskaičiuotas baudų sąskaitą.

2. Ar geriau rinktis didžiąsias logistikos kompanijas (pvz., DFDS, Girteka) ar mažesnius, specializuotus vežėjus?

Nėra vieno teisingo atsakymo, tačiau kiekvienas pasirinkimas turi savo niuansų. Didžiosios kompanijos („Girteka“, „Toll“ ir kt.) siūlo stabilumo garantiją – jų technikos parkas naujas, o procesai automatizuoti. Tačiau didžiosios kompanijos dažnai yra mažiau lankstūs individualių klientų (konsolidacijų, dalinių krovinių) atžvilgiu. Jei reikia pervežti tik vieną padėklą arba nestandartinį krovinią, didžioji kompanija gali siūlyti nekonkurencingas kainas arba ilgą laukimo laiką, kol surinks pilną sunkvežimį. Mažesni, vidutinio dydžio vežėjai, kurie specializuojasi būtent Lietuva–Anglija maršrute, dažnai yra lankstesni. Jie gali pasiūlyti „greitąjį“ pervežimą, kai krovinys yra vežamas tiesioginiu reisu be persikrovimų. Jie dažniau bendrauja tiesiogiai su savininku, todėl sprendimai priimami greičiau. Mano patirtis rodo, kad dėl dalinių krovinių (groupage) verta rinktis mažesnes kompanijas su gerąis terminalais Anglijoje, o dėl didelių projektinių krovinių – didžiąsias.

3. Kokias muitinės problemas sukelia netinkamas vežėjo pasirinkimas ir kaip tai įtakoja patikimumą?

Tai yra kritiškai svarbu po 2021-ųjų. Net jei vežėjas yra puikus vairuotojas, bet jis nesupranta „Sanitary and Phytosanitary“ (SPS) taisyklių arba neįgaliotasis atstovas (Customs Agent) pristato dokumentus vėlu, krovinys užstrigs. Patikimas vežėjas iš Anglijos turi ne tik vairuoti, bet ir užtikrinti, kad prieš išvykstant iš JK uosto, visi išankstiniai muitinės pranešimai (ENS) būtų pateikti teisingai. Dažna problema – vairuotojai, kurie atvyksta į uostą be „Pre-Notified“ statuso ir priversti laukti dieną ar dvi, kol brokeriai išsprendžia klaidas. Patikimas vežėjas dirba glaudžiai su patikimais muitinės brokeriais Lietuvoje ir Anglijoje. Jis niekada nepradės važiuoti į uostą, kol tikrai nebus įsitikinęs, kad krovinys turi „Green Light“ iš Britų muitinės (HMRC). Pasirinkdami vežėją, visada klauskite: „Kas bus atsakingas už muitinės deklaravimą išvykimo iš JK metu?“.

4. Kaip įvertinti vežėjo draudimą ir kas yra CMR konvencija?

Dauguma klientų manoma, kad jei krovinys yra sunkvežimyje, jis yra apdraustas. Tačiau standartinis CMR draudimas, kurį turi kiekvienas vežėjas, dažniausiai dengia tik labai mažą sumą (pvz., 8,33 SDR – specialių traukimo teisių už kilogramą) arba ribinę sumą, kuri dažnai nesiekia tikrosios krovinio vertės. Jei vežate brangią elektroniką, farmacijos produktus ar vertybinius daiktus, būtina tiksliai pasiklaustyti apie draudimo polisą. Patikimas vežėjas niekada nesislėps ir aiškiai pasakys, kokia yra jo atsakomybės riba. Jei reikalingas „All Risks“ (visų rizikų) draudimas, jis turėtų būti sudarytas papildomai arba vežėjas turi nukreipti jus į draudimo brokerį. Nepatikimi vežėjai dažnai apie tai neprimena, ir įvykus įvykiui (pvz., avarijai ar gaisrui), klientas gauna tik nereikšmingą kompensaciją.

5. Ar vietiniai Anglijos vežėjai yra patikimesni už užsienio (Lietuvos, Lenkijos) vežėjus?

Tai įdomus klausimas. Vietiniai Anglijos vežėjai turi privalumą – jie geriau pažįsta vietos kelių tinklą, geba efektyviau planuoti maršrutus Anglijos viduje ir lengviau susitvarko su vietinėmis problemomis (pvz., užstatymais Londono zonoje). Tačiau jų paslaugos kaina dažnai yra gerokai aukštesnė. Be to, dauguma vietinių britų vežėjų nėra susipažinę su Lietuvos (ir kitų ES šalių) muitinės specifika įvažiavimo metu, todėl dažnai pasikliauja trečiosios šalies brokeriais. Lietuvos (ir kitų ES šalių) vežėjai, kuriai dirba Anglijoje maršruose, turi dvigubą patirtį: jie žino Angliją ir jie žina ES reikalavimus. Jų kaina yra konkurencingesnė. Jei jūsų krovinys turi būti paimtas iš giliosios Anglijos provincijos, verta rinktis vežėją, kuris turi vietinį atstovą arba anglišką numerį (sunkvežimį su GB numeriais), kad išvengtumėte problemų su vietinėmis savivaldybėmis arba vietiniais krovėjais.

6. Kokius ženklus („red flags“) reikėtų pastebėti ieškant vežėjo, kad jį vengti?

Per savo karjerą mačiau nemažai situacijų, kai klientai apgaudinėjami. Pirmasis ir akivaizdžiausias signalas – per maža kaina. Anglija – brangi šalis (degalai, mokesčiai uostuose, įvažiavimo mokesčiai „Levy“). Jei pasiūlymas yra 20–30 % žemesnis nei rinkos vidurkis, tai reiškia, kad kažkur taupoma. Gali būti, kad vairuotojas neilsis (pažeidžiamas poilsio laikas), kad technika yra sena ir rizikuojanti, kad nebus mokami mokesčiai, arba bus naudojami „pilnametražiai“ (pilni keliai) nelegaliai. Antrasis signalas – neaiškus kontaktas. Jei bendraujate tik su anoniminiu el. paštu arba per formą svetainėje ir niekas nepakyla į telefoną, vengkite. Trečias signalas – atsisakymas pateikti sutarties arba CMR kvitą prieš išvykstant. Patikimas vežėjas visada pateiks dokumentus, patvirtinančius, kad krovinys yra priimtas.

7. Kaip vežėjai tvarko dalinių krovinių (groupage) pervežimus iš Anglijos ir kuo jie kelia rizikingiau?

Dalinių krovinių pervežimas iš Anglijos yra vienas sudėtingiausių logistikos uždavinių. Čia patikimumas reiškia ne tik vežėją, bet ir terminalą, kuriame kroviniai konsoliduojami. Patikimas vežėjas turi savo arba patikimo partnerio terminalą Anglijoje (prie Londono arba Midlandso), kuriame kroviniai sandaromi, inventarizuojami ir užfiksuojami. Dažna problema – netinkamas sandarimas. Jei krovinys (pavyzdžiui, baldai) yra užkrautas į didelę priekabą kartu su sunkiais metalo gabalais ir užfiksuotas prastai, kelionės metu jis gali būti sugadintas. Patikimas vežėjas naudos „stropus“, užraktus ir segregacijos tinklus, kad kroviniai nesitraukinėtų. Taip pat būtina klausti apie siuntos sekimą – ar vežėjas gali pasakyti, kur yra jūsų konkreti padėklas, kai ji yra bendroje priekaboje?

8. Kokį vaidmenį vaidina vairuotojo kvalifikacija ir kalbos žinios Anglijoje?

Nepaisant to, kad vairuotojas yra tik vienas grandinės narį, jo kompetencija Anglijoje yra kritinė. Anglijoje greitieji keliai (M1, M6, M25) yra intensyvūs, o juose taikomos griežtos taisyklės. Vairuotojas turi mokėti skaityti ženklus, suprasti policijos nurodymus ir gebėti bendrauti su klientais paimimo pristatymo vietose. Jei vairuotojas nemoka angliškai, jis gali nepastebėti svarbaus informacinio pranešimo dėl kelio uždarymo arba nesuprasti kliento nurodymų dėl krovinio įkėlimo specifikos. Patikimi vežėjai dirba su vairuotojais, kurie turi ne tik „95“ kodą (tarptautinių pervežimų pažymėjimą), bet ir ilgametę patirtį važinėjimus į JK. Neretai pasitaiko atvejų, kai vairuotojas sugenda arba susiduria su technine problema; tuot angliškų kalbos žinių trūkumas gali pavirsti dienomis trunkančia delay.

9. Kaip „Brexit“ paveikė vežėjų pasitikėjimo kriterijus?

Anksčiau pasitikėjimas vežėju daugiausia kėlėsi iš to, ar jis laiku nuvažiuos. Dabar pasitikėjimas apima ir teisinį aiškumą. Po „Brexit“ atsirado toks dalykas kaip „Kent Access Permit“ (KAP) – leidimas įvažiuoti į Kento grafystę (kur yra Doverio uostas). Jei vežėjas neturi teisingai užpildytų dokumentų, jam nebus išduotas šis leidimas, ir jis bus nukreiptas atgal iš uosto. Tai sukelia milžiniškus nuostolius. Patikimas vežėjas turi patikimą sistemą, kuri užtikrina, kad prieš išvykstant į uostą, vairuotojas turi „Ready to Go“ statusą „Smart Freight“ sistemoje. Be to, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad po „Brexit“ dauguma vežėjų nustojo vežti maisto produktus su gyvūninės kilmės ingredientais dėl veterinarinių sertifikatų sudėtingumo. Jei jūsų vežėjas sutinka pervežti tokį krovinį be aiškaus supratimo apie veterinarinius reikalavimus (Export Health Certificate), tai yra didelė rizika.

10. Kaip sudaryti sutartį su vežėju, kad apsisaugoti nuo nepageidaujamų netikėtumų?

Sutartis (arba bendrosios vežimo sąlygos – General Terms and Conditions) yra jūsų skydas. Niekada nevarkite „ant žodžio“. Patikimas vežėjas pats pasiūlys pasirašyti sutartį arba nusiųs savo sąlygas, kurias verta perskaityti. Svarbiausi punktai, į kuriuos reikia atsižvelgti: atsakomybės ribos (Limit of Liability), pristatymo terminai (curtailing time), kas nutinka, jei krovinys pristatomas vėlu dėl vežėjos kaltės (ar yra baudos), ir kas nutinka su kroviniu, jei jis neįvyksta (pvz., gavėjas atsisako priimti). Taip pat būtina užfiksuoti, kas moka už uosto mokesčius (UK port charges), kurie dabar gali būti gana dideli ir kartais būna „paslėpti“ sąskaitose. Aiški sutartis su patikimu vežėju – tai garantas, kad ginčų atveju nebereikės ieškoti teisme.

Išvada

Apibendrinant, paieška atsakymo į klausimą „Kokie yra patikimi vežėjai iš Anglijos?“ nėra paprasta „vardų sąrašo“ reikalas.