Patikimas ir greitas siuntų gabenimas į Jungtinę Karalystę: Eksperto Vadovas

Įvadas

Jungtinė Karalystė (JK) visada buvo viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, ir tai nenuostabu – didelė lietuvių bendruomenės šalis, stipri ekonomika bei istoriniai ryšiai sukuria nuolatinę prekių ir siuntų srautų apkrovą. Tačiau, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje beveik dvidešimt metų, galiu drąsiai pasakyti: logistika su JK po „Brexit“ pasikeitė nepažiūrimai. Anksčiau tai buvo paprasta – pakrovėte, važiavote per kanalą ir iškrauvėte be jokios papildomos burokratijos. Šiandien situacija yra visai kitokia.

Daugelis klientų, kreipiančiųsi į mus pirmą kartą, dažnai kyla į kalną dėl naujųjų reikalavimų, muitinės procedūrų ir dokumentų gausos. Jie ieško ne tik pigiausio kainos, bet ir, kas svarbiau, patikimo ir greito sprendimo, kad siunta pasiektų gavėją laiku ir be nereikalingų rūpesčių. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip šiuolaikinėje rinkoje organizuoti krovinių gabenimą į Angliją, Škotiją, Velsą bei Šiaurės Airiją, kad procesas būtų sklandus ir numatomas.

Raktas į sėkmę yra ne tik greitis, bet ir tikslumas. Vien neteisingai užpildytas prekių deklaracijos laukas arba trūkstamas dokumentas gali sustabdyti sunkvežimį sienoje ar uoste keletą dienų. Todėl šiame vadove mes ne tik aptarsime, kaip pasirinkti tinkamą pervežimo būdą, bet ir išsamiai atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus apie muitinę, dokumentus ir kainodarą. Mūsų tikslas – padaryti taip, kad jūsų verslas nebūtų paveiktas logistinių niuansų, o siuntos į JK keliautų taip lengvai, kaip tai buvo anksčiau.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skiltyje surinkau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man užduoda verslo atstovai ir asmenys, planuojantys siųsti siuntas į Jungtinę Karalystę. Atsakymai paremti mano daugiamete praktika ir dabartine teisine bei technine situacija.

1. Kokius dokumentus būtina parengti siunčiant krovinius į Jungtinę Karalystę po „Brexit“?

Tai, galima sakyti, „šventasis gralis“ sklandžiam pervežimui. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi (non-EU country), todėl visi krovinių siuntimai turi būti deklaruojami. Pagrindinis dokumentas yra prekybinė-invoicė (Commercial Invoice). Ji turi būti pateikta anglų kalba, joje turi būti nurodytos tikslios prekių pavadinimais (ne „buitinė technika“, o pvz., „plaukų džiovintuvas, modelis X, 1500 W“), prekių kiekis, svoris, vertė ir prekių kodai (HS kodas).

Be to, reikalingas CMR sąrašas – tai tarptautinė vežimo sutartis, kurią užpildo vežėjas. Jei siunčiate dalinius krovinius (kai viename sunkvežimyje keliauja keletas gavėjų siuntų), būtinas T1 dokumentas (arba jo elektroninis atitikmuo), kuris patvirtina, kad prekės yra transitinėje procedūroje iki pat jos išgabento iš ES muitinės teritorijos (pvz., iki Calais arba Doverio). Jei prekės yra jautrios arba reikalauja specialių leidimų (pvz., maisto produktai, gyvūnai), reikės ir atitinkamų sertifikatų (SANIT, PHYTO).

2. Kiek laiko trunka siuntos gabenimas į JK ir nuo ko priklauso terminas?

Anksčiau, kai nebuvo muitinės kontrolės, standartinis terminas buvo 3–4 dienos. Šiandien taisyklės šiek tieb pasikeitė. Optimalus terminas daliniams kroviniams yra 4–6 darbo dienos, o pilnaviduriams konteineriams ar sunkvežimiams (FTL) – 2–4 dienos.

Terminą labiausiai lemia ne pačios vairuotojo vairavimo galimybės, o muitinės procedūros. Jei dokumentai pateikti tiksliai ir iš anksto (pvz., naudojant „New Computerised Transit System“ – NCTS), procesas vyksta greitai. Tačiau jei muitinės pareigūnai uždelsi siuntą patikrinimui (pvz., atsitiktinis ar tikslinis tikrinimas dėl kilmės sertifikatų), terminas gali prailgėti iki 7–10 dienų. Taip pat įtakos turi ir perkėlos per Lamanšą sąlygos – laukimas „Eurotunelyje“ arba uoste (Dover, Folkestone) dėl didelio srauto arba blogo oro sąlygų.

3. Kas yra EORI numeris ir ar jis būtinas kiekvienam siuntėjui?

Taip, EORI (Economic Operators Registration and Identification) numeris yra privalomas. Tai unikalus kodas, leidžiantis identifikuoti ekonominius veikėjus muitinės operacijose. Jei esate iš Lietuvos (ES) ir eksportuojate prekes į JK, jums reikalingas Lietuvos (ES) EORI numeris. Be jo nebus įmanoma užbaigti eksporto deklaracijos.

Taip pat labai svarbu, kad ir gavėjas Jungtinėje Karalystėje turėtų savo JK EORI numerį (arba GB EORI). Jei gavėjo jo neturi, siunta gali būti sustabdyta JK muitinėje, o gavėjui gali būti paskirta bauda arba papildomi išlaikymo mokesčiai sandėlyje. Visada patariu klientams patikrinti šį numerį prieš siunčiant krovinius – tai taupo nemažai nervų ir pinigų.

4. Kaip vyksta PVM (Pridėtinės vertės mokesčio) apskaita siunčiant prekes į JK?

Vienas sudėtingiausių dalykų po „Brexit“ yra PVM. Kai anksčiau prekės keliavo tarp ES šalių, PVM buvo apskaitomas pagal ataskaitiniųjų pirkimų (intra-Community supply) mechanizmą. Dabar tai yra įprastas eksportas ir importas.

Siuntėjas Lietuvoje išrašo sąskaitą faktūrą be PVM (arba su 0% PVM tarifu, jei taikoma eksporto išlyga), nurodydamas „Exworks“ arba „FCA“ sąlygas, o gavėjas JK turi sumokėti importo PVM ir galimus muito mokesčius britų muitinėje. Yra mechanizmas, vadinamas „Postponed VAT Accounting“, kuris leidžia JK verslams deklaruoti importo PVM savo mokesčių deklaracijose, o ne mokėti tiesiogiai sienoje. Tačiau šie dalykai dažniausiai lieka gavėjo (JK įmonės) kompetencijoje. Jūsų, kaip siuntėjo, užduotis – užtikrinti, kad sąskaitoje faktūroje būtų nurodytas teisingas PVM kodas ir prekių vertė, nes nuo to priklauso mokesčių skaičiavimas.

5. Ar galiu siųsti maisto produktus arba gyvūnų maistą į Jungtinę Karalystę?

Tai yra vienas iš dažniausių klausimų, ypač tarp mažmeninės prekybos (e-commerce) savininkų ir asmeninių siuntų siuntėjų. JK taiko labai griežtus sanitartinius ir fitosanitarinius reikalavimus (SPS). Asmeninėms siuntoms (pvz., mamai sūnui iš Lietuvos) yra leidžiama siųsti tam tikrus maisto produktus (pvz., kepyklus, saldumynus, konservus), tačiau yra griežti svorio ir kiekio apribojimai, ir jie negali būti gyvūninės kilmės (mėsa, pieno produktai) iš ES, nebent tai yra komercinės siuntos su specialiais sertifikatais.

Komerciniam maisto (pvz., miltų, uogienių, sauso maisto) siuntimui būtina gauti SANIT sertifikatą iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT). Be šio sertifikato, kuris pridedamas prie siuntos, JK muitinė neleis prekių įsivežti, ir jos bus sunaikintos arba siųstos atgal į siuntėjo sąskaitą. Mano patarimas: jei planuojate prekiauti maisto produktais JK, visada pirmiausia pasitarkite su logistikos ekspertais dėl sertifikavimo procesų.

6. Kas nutinka, jei siunta yra labai skubi? Ar yra „Express“ arba „Sunkvežimio keleivio“ paslaugų?

Žinoma, skubos atvejais standartinis dalinis krovinys (kai reikia laukti, kol sunkvežimis užsipilda) gali netikti. Tokiu atveju mes naudojame ekspresines pervežimų paslaugas. Tai gali būti dviračių kurjeriai (mažoms siuntoms iki 30 kg), furgonai ( iki 3,5 tonų) arba tiesioginės „Sunkvežimio keleivio“ (part load) paslaugos.

„Sunkvežimio keleivis“ reiškia, kad jūsų siunta yra dedama į sunkvežimį, kuris važiuoja tiesiogiai į paskirties vietą be tarpinių sustojjimų sandėliuose Lietuvoje ar Anglijoje. Šis metodas brangesnis, tačiau garantuoja pristatymą per 24–48 valandas (priklausomai nuo vietos JK). Jei jums reikia pristatyti dalis gamybai, kad gamyba nestotų, ši investicija visada apsimoka.

7. Kaip apskaičiuojama siuntos kaina ir kokie yra papildomi mokesčiai?

Kainos sudėtis nėra tiesiogiai „km x kaina“. Ji susideda iš keleto komponentų: 1. Transportavimo mokestis – priklauso nuo atstumo, kuro kainos ir rinkos situacijos. 2. Muitinės tarpininkavimo mokestis – už eksporto ir importo deklaracijų pateikimą. 3. Perkėlos mokesčiai – keltų arba Eurotunelio bilietai. 4. JK „Clearance“ mokestis – daugelis JK muitinių tarpininkų taiko fiksuotą mokestį už importo procedūrų atlikimą JK pusėje (šią išlaidą dažnai tenka padengti siuntėjui arba gavėjas ją prideda prie savo sąskaitos).

Taip pat gali būti taikomi papildomi mokesčiai už „pavojingų“ krovinių (ADR) gabenimą, už krovinių svorio viršijimą arba už specialų krovimą (pvz., su keltuvu). Visada prašau klientų pateikti tikslų krovinio aprašymą, kad galėčiau pateikti galutinę kainą be staigmenų vėliau.

8. Ar galima sekti savo siuntą realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje be šios funkcijos sunku įsivaizduoti darbą. Taip, visos mūsų siuntos yra sekamos. Kai siunčiate dalinį krovinių (LTL), jis dažnai keliauja per sandėlius (konsolidacijos centrus), todėl stebėjimo sistema rodo, kada siunta buvo priimta Lietuvoje, kada išvyko iš sandėlio, kada kirto Lamanšą ir kada atvyko į paskirstymo centrą Anglijoje.

Pilnaviduriams sunkvežimiams (FTL) sekimas dar tikslesnis – matome vairuotojo vietą realiu laiku. Aš visada rekomenduoju savo klientams naudoti šią galimybę ne tik dėl smalsumo, bet ir kad galėtų laiku pasiruošti priimti prekes (informuoti sandėlio darbuotojus, paruošti dokumentus mokėjimui).

9. Kas daryti, jei siunta pasiekė JK, bet gavėjas jos nepriima arba yra nurodytas neteisingas adresas?

Tai reta, bet nepageidaujama situacija, kurią esu patyręs ne kartą. Jei gavėjas nesiėmė siuntos (pvz., bankrutavo, atostogauja arba adresas klaidingas), siunta paprastai grįžta į atgalinio logistikos (Return Logistics) centrą JK.

Tokiu atveju prasideda papildomi išlaikymo mokesčiai (storage charges) JK sandėlyje ir grąžinimo išlaidos. Šios išlaidos gali būti didelės, todėl labai svarbu, kad prieš siuntimą būtų du kartus patikrintas adresas ir telefonas. Jei įvyko klaida, reikia veikti greitai – susisiekti su logistikos partneriu ir bandyti surasti naują gavėją JK arba sutvarkyti dokumentus greitam grąžinimui, kad išlaikymo mokesčiai nekaugtų.

10. Kodėl verta rinktis patikimą logistikos partnerį, o ne ieškoti pigiausio pasiūlymo?

Per pastaruosius 20 metų mačiau daugybę įmonių, kurios nukentėjo bandydamos sutaupyti ant transporto. Pigus pervežimas dažnai reiškia, kad dokumentai pildomi neteisingai, muitinės mokesčiai nėra mokami laiku, arba sunkvežimis yra senas ir techniškai nepatikimas.

Patikimas partneris užtikrina ne tik fizinį pervežimą, bet ir konsultaciją. Mes padedame užpildyti prekybinę invoicę, tikriname HS kodus, pasirūpiname tinkama draudimo polisu. Jei įvyksta nesklandumų sienoje, patikimas brokeras turi kontaktus ir žino, kaip greitai išspręsti problemą. Pigus pasiūlymas dažnai pasidaro brangiausias, kai siunta užstrigs uoste savaitę. Investicija į kokybę ir patikimumą visada atsiperka ramybe ir sklandžiu verslo procesu.

Išvada

Patikimas ir greitas siuntų gabenimas į Jungtinę Karalystę šiandien yra sudėtingesnis nei buvo anksčiau, tačiau su tinkama žinia ir partneriu viskas visai įmanoma. Pagrindinis dalykas, kurį turi prisiminti kiekvienas siuntėjas – tai parengimas. Teisingi dokumentai, EORI numeriai ir tikslus krovinio aprašymas yra pusė sėkmės. Kita pusė – profesionalus logistikos tinklas, kuris sugeba suvaldyti muitinės procedūras ir maršruto niuansus.

Nors „Brexit“ sukūrė papildomų barjerų, rinka prisitaikė. Siuntos vis tiek keliauja, prekyba vyksta, o verslas auga. Svarbiausia yra nebijoti klausti specialistų ir rinktis partnerius, kurie geba užtikrinti ne tik greitį, bet ir saugumą bei teisingą dokumentaciją. Tada jūsų siunta iš Lietuvos į Londoną, Mančesterį ar Birmingemą pasieks gavėją laiku, o jūs galėsite ramiai užsiimti savo verslu, tikėdamiesi, kad logistika veikia kaip laikrodis.