Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Patikimas daiktų gabenimas iš Anglijos: Išsami informacija ir eksperto patarimai
Įvadas
Per pastaruosius du dešimtmečius tarptautinių pervežimų pasaulis išgyveno daugybę pokyčių, tačiau maršrutas tarp Jungtinės Karalystės ir Lietuvos visada išliko vienas intensyviausių. Dirbdamas šioje srityje beveik 25 metus, esu matęs viską – nuo paprastų asmeninių siuntų iki kompleksinių industrinių projektų. Tačiau vienas dalykas išlieka nepakitęs: kai klientas sako „ieškau patikimo daiktų gabenimo iš Anglijos“, jis ne tik ieško transporto, o ieško ramybės ir saugumo.
Po „Brexit“ situacija šiame maršrute pasikeitė radikaliai. Anksčiau tai buvo paprasta taškas į tašką logistika, o dabada tai sudėtingas procesas, reikalaujantis išmanumo, dokumentacijos ir tikslumo. Daugelis klientų, kurie pirmą kartą susiduria su siuntų gabenimu iš Anglijos po 2021 metų, dažnai klysta dėl nepamaldumo arba pasitiki ne patikimais vykdytojais, kas baigiasi prarastais laikais, pinigais arba sugadintu turtu.
Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir padėsiu suprasti, kaip šiandien veikia daiktų gabenimas iš Anglijos. Mes ne tik aptarsime techninius niuansus, bet ir atsakysime į labiausiai kylančius klausimus, kad jūsų sprendimas būtų pagrįstas ir saugus. Nesvarbu, ar norite pergabenti vieną sofą, motociklą ar visą namų ūkio turinį – tikslas vienas: gauti tai, ką užsakėte, laiku ir be nereikalingų nervų.
DUK (Dažnai užduodami klausimai)
Šioje skyriuje suformulavau 10 klausimų, kuriuos klientai dažniausiai užduoda mano biure, ir pateikiau išsamius, profesionalius atsakymus. Jie padės jums susidaryti pilną vaizdą apie vykstančius procesus.
1. Kaip „Brexit“ paveikė daiktų gabenimą iš Anglijos į Lietuvą ir ką tai reiškia man?
„Brexit“ buvo didžiausias posūkis šioje rinkoje per paskutinius dešimtmetį. Iš esmės, Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi, kas reiškia, kad prekių judėjimas nebevyksta pagal ES vidaus rinkos taisykles. Klientui tai reiškia vieną pagrindinį dalyką – muitinės procedūras.
Anksčiau siunta iš Londono ar Mančesterio važiuodavo be sustojimų tiesiai į Vilnių. Dabar ji privalo praeiti muitinės kontrolę, tiek išvykimo, tiek atvykimo metu. Tai reiškia, kad teks pildyti prekių deklaracijas (Ex1 dokumentai arba prekybinės faktūros, priklausomai nuo siuntos pobūdžio). Jei šie dokumentai parengti neteisingai, siunta gali būti užstrigusi sienoje arba sandėlyje, o tai kels papildomų išlaidų. Taigi, „Brexit“ pavertė paprastą pervežimą dokumentu valdomu procesu, kurio klaidos kainuoja brangiai.
2. Kokius dokumentus būtina paruošti norint pergabenti daiktus iš JK?
Dokumentacija – tai pusė sėkmės. Esant mano patirčiai, net 90 % problemų kyla ne dėl techninių gedimų, o dėl stokojančio dokumentų. Jei gabenate naujas prekes, būtinos prekybinės faktūros (Commercial Invoice), kuriose turi būti nurodytas tikslus prekių pavadinimas, prekės kodas (HS kodas), svoris, vertė ir šalies kilmės kodas.
Jei tai yra asmeniniai daiktai (pvz., kelyje išvykstantys gyventojai arba paveldėti daiktai), reikalingas „Transfer of Residence“ (TOR) numeris, leidžiantis atvežti daiktus be mokesčių, jei tenkinami tam tikri laiko ir nuosavybės kriterijai. Be to, visada reikalingas gabenimo sutartis (CMR kvitas) ir asmens tapatybės dokumentas. Jei siuntą perima trečiasis asmuo, būtina notariškai patvirtinta galiojanti power of attorney (įgaliojimas).
3. Kaip susiformuoja kaina ir nuo ko ji priklauso?
Dauguma klientų manęs klausia: „Kiek kainuos gabenti 1 kubilą metrų iš Anglijos?“. Atsakymas niekada nėra vienas skaičius. Kaina formuojasi pagal kintamuosius, kurie keičiasi kasdien. Pagrindiniai komponentai yra: rūšiavimas (pajėvumas) arba pilna mašina, degalų kainos (kurios svyruoja), kuro priedėlis ir, svarbiausia, muitinės mokestis bei PVM.
Taip pat didelę įtaką turi vietovė, iš kurios reikia paimti siuntą. Jei tai Londonas ar pietryčių Anglija, kaina gali būti aukštesnė dėl didelių užstatų ir apkrovos. Jei tai atokesnės vietovės Škotijoje ar Velse – taip pat gali kilti kainos dėl didesnio nuvažiavimo atstumo. Taip pat svarbu, ar reikia „kelto“ paslaugų (jei siunta iš Šiaurės Airijos) ar tai tiesioginis pervežimas per Lamanšą. Negaliu užmiršti ir apsaugos – ar reikalingas keltuvas (krautuvas), ar vairuotojas gali padėti rankomis.
4. Kiek laiko trunka siuntos pristatymas?
Standartinis terminas, kurį aš vadovaujuosi savo klientams, yra 3–5 darbo dienos nuo krovimoso dienos. Tačiau tai yra idealus scenarijus. Reikia suprasti, kad dabada laiką daugiausia valdo muitinė, o ne vairuotojo greitis.
Jeigu siunta pateikiama į mūsų sandėlį Anglijoje (pvz., Birmingeme ar Londono zonoje) iki antradienio, ji dažnai spėja tą savaitę išvykti. Tada kelią per Lamanšą (Eurotunelis ar keltas), atvykimas į Lietuvą ir išleidimas iš muitinės. Visgi, jei deklaracijoje trūksta duomenų ar siunta patenka į papildomą kontrolę (tikrinimas dėl cigarečių, alkoholio ar draudžiamų medžiagų), terminas gali prailgti iki 2 savaičių. Todėl visuomet patariu savo klientams planuoti siuntą bent savaitę anksčiau, nei ji jums tikrai reikalinga.
5. Kas yra „pajėvumo“ (groupage) siuntos ir kodėl tai ekonomiškiau?
Pajėvumas, arba dalinio krovinio gabenimas, tai metodas, kai į vieną sunkvežimį (paprastai 33–34 Europos tipo puspriekabę) sukeliami kelių skirtingų klientų daiktai. Tai yra pats populiariausias būdas gabenti daiktus iš Anglijos asmenims ir mažoms įmonėms.
Kodėl tai pigiau? Nes kaina (degalai, keltų bilietai, vairuotojo atlyginimas, muitinės išlaidos) yra padalijama tarp visų klientų. Tarkime, viena puspriekabės kelionė kainuoja 2000 eurų. Jei joje yra 10 klientų, kiekvienas sumoka po 200 eurų (apieėjus). Jei nuomintumėtęs visą mašiną vienam, mokėtumėte visą sumą. Trūkumas tas, kad reikia laukti, kol mašina užsipildo, ir daiktai gali būti perkraunami (sandėliuojami) tarpinio sandėlio Anglijoje ar Lietuvoje, kas padidina pažeidimo riziką, jei daiktai nesupakuoti pakankamai tvirtai.
6. Ar yra tokių daiktų, kurių griežtai draudžiama arba sunku gabenti?
Taip, ir čia reikia būti labai atidžiam. Draudžiamųjų prekių sąrašas yra standartinis (ginklai, narkotikai, padirbtos prekės), tačiau yra ir specifinių, su kuriais dažnai kyla problemų. Pvz., maisto produktai, ypač gyvūninės kilmės (mėsa, sūris), griežtai kontroliuojami dėl veterinarijinių reikalavimų. Gabenti mėsą iš Anglijos į ES be specialių licencijų praktiškai neįmanoma legaliai.
Taip pat reikia būti atidžiems su elektros prietaisais, kuriuose yra ličio baterijos (pvz., „hoverboard“ tipo transporto priemonės ar didelės galios akumuliatoriai). Jos laikomos pavojingomis krovinių (ADR) kategorijomis ir ne kiekvienas pervežėjas jas ima. Taip pat nerekomenduoju gabenti brangiausius asmeninius daiktus (gintarus, didelius kiekius pinigų, brangius juvelyrinius dirbinius) bendrose siuntose – geriau pasinaudoti asmeninių daiktų draudimu arba specializuota paslauga.
7. Kaip tinkamai supakuoti daiktus, kad jie nepažeistų kelyje?
Esu matęs tūkstančius siuntų, ir galiu pasakyti vieną: pakuotė nusprendžia, ar daiktas atvyks sveikas. Bendrose siuntose (pajėvume) daiktai yra keliami vieni ant kitų, kraunami ir iškraunami kelis kartus. Todėl dėžės turi būti naujos, tvirtos, be jokių įtrūkimų.
Kiekvienas trapus daiktas (indai, veidrodžiai, elektronika) turi būti įvyniotas burbuliukine plėvele (mažiausiai 3 sluoksniais) ir tarp jų turi būti užpildytas tuščias tarpas (putplastis, popieriaus drožlės). Dėžės negali būti perpildytos – jei paspausite dangtelį ir jis pasilenks, reiškia, kad viduje esantys daiktai gali susilaužyti svorio esant viršuje. Baldai turi būti išvynioti (nuimti rankenės, kojas) ir uždengti storu gofruotu kartonu arba baldų uždangalais. Niekada nerašykite tiesiog „Knygos“ ant dėžės – rašykite „Knygos, svoris 15kg, laikyti viršuje“.
8. Kas yra EORI numeris ir ar jis man būtinas?
EORI (Economic Operators Registration and Identification) numeris – tai unikalus kodas, naudojamas muitinės procedūrose visoje Europos Sąjungoje. Jei esate juridinis asmuo (įmonė) ir importuojate prekes, jums būtinas Lietuvos EORI numeris. Be jo muitinė neleis išleisti siuntos.
Jei esate fizinis asmuo ir gabenate asmeninius daiktus (ne prekybinės paskirties), dažnai galima naudoti savo asmens kodą arba pasitikėti pervežėjo (tarpininko) EOR numeriu, jei jis teikia tokias paslaugas (t.y., jis deklaruoja siuntą kaip tarpininkas). Tačiau aš visada patariu pasidomėti iš anksto – jei planuojate dažnai siųsti prekes, gauti savo EOR numerį yra nemokama ir labai paprasta procedūra VMI sistemoje, kuri sutaupys daug laiko ateityje.
9. Ką daryti, jei siunta atvyko pažeista ar dingo?
Tai bjaurus scenarijus, bet jis įvyksta. Pirmasis žingsnis – nedarykite jokių veiksmų su siunta, kol nepasirašėte dokumentų. Viskas prasideda nuo CMR kvito. Jei pastebėjote pažeidimą atidarydami sunkvežimį arba paėmę siuntą tarpinio sandėlyje, būtina ant kvito užrašyti „Su pažeidimais“ ir apibūdinti juos (pvz., „dėžės sutryptos“, „plėvė plyšta“).
Jei pažeidimai pastebimi tik namie, iš karto sufotografuokite pakuočią iš išorės (būtina matyti etiketes su numeriais) ir vidų. Parašykite pretenziją (prašymą) pervežėjui el. paštu ne vėliau kaip per 7 dienas. Pagal CMR konvenciją, atsakomybė už pažeidimą tenka pervežėjui, tačiau tik tuo atveju, jei pažeidimas nebuvo padarytas dėl blogo pakavimo (tai dažniausia ginčų priežastis). Todėl aip kartojiu: gerai supakuokite, o jei daiktai labai brangūs – apsidrauskite (papildomai ne CMR, o tikrasis draudimas).
10. Kaip atpažinti patikimą pervežėją ir išvengti sukčių?
Rinkoje yra daug „pavienių vairuotojų“, kurie siūlo pigias kainas „Facebook“ grupėse, tačiau neturi jokios juridinės formos. Mano patarimas: niekada nemokėkite pilnos sumos iš anksto. Patikimas pervežėjas paprastai paprašo nedidelio užstato (avanso), o likusią sumą – tik gavus siuntą arba prieš išleidžiant ją iš sandėlio Lietuvoje.
Patikrinkite, ar įmonė turi tinklalapį, realų adresą ir kontaktinius telefonus. Užduokite klausimą apie draudimą – ar jie tai „CMR“ draudimą? Kokia jo apimtis? (Standartinis yra apie 8,33 SDR/kg, kas maždaug siekia 10 eurų už kilogramą, tai nepadengs brangių daiktų vertės). Patikimas ekspertas niekada nesislėps ir pateiks visus dokumentus bei sąskaitas faktūras. Jei kaina atrodo per gerai, kad būtų tiesa (pvz., 50 eurų už sofa iš Londono) – tai tikėtina, kad tai sukčių arba „kliūčių“ (kurie ims pinigus ir dingsto).
Išvada
Ieškant patikimo daiktų gabenimo iš Anglijos, svarbiausia ne rasti pigiausią kainą, o rasti partnerį, kuris supranta šio maršruto specifiką. mano daugiametė patirtis rodo, ta sutaupyta 50 eurų gali atsieiti kainos brangiau, kai siunta užstrigs Doverio uoste arba bus sugadinta dėl neprofesionalaus pakavimo.
Procesas po „Brexit“ tapo sudėtingesnis, bet su gerais patarimais ir pasirinkus profesionalią komandą, jis gali būti sklandus ir be streso. Pasidomėkite dokumentais, atidžiai supakuokite savo turinį ir nedvejodami klauskite ekspertų. Logistika – tai ne tik vairuotojo darbas, tai bendras darbas tarp siuntėjo ir gavėjo, siekiant vieno tikslo: saugiai pristatyti jūsų daiktus iš vienos šalies į kitą.
Tikiuosi, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti pagrindinius niuansus ir dabar, kai ieškote pervežėjo, galite spręsti pagrįstai. Saugaus kelio!