Patikima logistika į Angliją su aiškiomis kainomis: vadovas verslui ir asmenims

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasaulis keitėsi, o kartu su juo ir logistika. Tačiau nė vienas pokytis nebuvo toks drastiškas ir sudėtingas kaip „Brexitas“. Anksčiau krovinių gabenimas į Angliją (arba Jungtinę Karalystę) buvo paprastas rutinos procesas – pakrovėme, važiavome per kanalą ir iškrauvėme. Šiandien situacija visiškai kitokia. Dabar tai ne tik fizinis pervežimas, bet ir sudėtingas dokumentinis procesas, kuriame klaida gali kainuoti tūkstančius eurų.

Daugelis mano klientų, ypač tie, kurie tik pradedą eksportuoti ar importuoti prekes į JK, dažnai kyla įvairių klausimų. Kodėl kaina šoktelėjo? Kame esama paslėptų mokesčių? Kaip užtikrinti, kad krovinys atvyks laiku ir nebus užstrigęs Doverio uoste? Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip subalansuoti patikimumą ir aiškias kainas, kad jūsų verslas nebūtų nuostolingas.

Logistika į Angliją šiandien reikalauja partnerio, kuris ne tik turi sunkvežimius, bet ir žino muitinės procedūras išgalvos. Rinkoje gausu pasiūlymų, kuriais viliojama „žemiausia kaina rinkoje“, tačiau tokia kaina dažnai tampa „anšlagu“, kai pradedami skaičiuoti papildomi mokestis už dokumentų tvarkymą, laukimą uoste ar neteisingai pateiktus deklaracijas. Mano tikslas šiame straipsnyje – padėti jums suprasti, iš ko tikrai susidaro galutinė kaina ir kaip atpažinti patikimą tiekėją. Nes logistika – tai ne tik prekių judėjimas, tai jūsų ramybė ir verslo sklandumas.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man klientai užduoda dažniausiai. Atsakymai į juos padės jums susiformuoti išsamią vaizdą apie tai, kas vyksta užkabinus priekabą prie vilkiko.

1. Iš ko tikiai susidaro krovinių pervežimo į Angliją kaina ir kodėl ji svyruoja?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių nesusipratimų šaltinių. Klientas, gavęs kvotą, mano, kad tai galutinė suma, tačiau realybėje kaina susidaro iš kelių pagrindinių komponentų. Pirmiausia – tai transportavimo išlaidos (degalai, vairuotojo darbo užmokestis, techninė priežiūra). Antra – keltų arba Eurotunelio perėjimo mokestis. Šie mokesčiai priklauso nuo krovinio svorio, matmenų ir kuro kainos rinkoje.

Trečia, ir po „Brexito“ svarbiausia – muitinės ir brokeriavimo paslaugos. Jeigu pasiūlyme nėra aiškiai nurodyta, ar įeina eksporto ir importo deklaracijos, ar įeina DPD (Deferred Payment Scheme – atidėto mokesčio mokėjimo) registracija, tai yra pavojus signalas. Papildomai gali kilti išlaidos už „vairuotojo laukimą“ (jeigu įmonės klaida dėl dokumentų priverčia vairuotoją laukti uoste), taip pat už galimą krovinių tvarkymą sandėliuose. Mano patirtis rodo, kad tikrai aiški kaina – tai ta, kurioje išskirtos visos šios pozicijos, o ne vienas bendras skaičius be paaiškinimų.

2. Kas yra „grupinis krovinys“ (groupage) ir kada verta jį rinktis?

Grupinis krovinys, arba dalinė priekaba, tai idealus sprendimas mažesnėms įmonėms ar prekiautojams, kurie turi siųsti mažiau nei pilną priekabą prekių (pavyzdžiui, 1–4 europaletes). Principas paprastas: keletas siuntėjų dalijasi viena sunkvežimio priekaba. Kiekvienas sumoka už užimamą vietą arba už metrus (pavyzdžiui, 1 m ilgio paletės už 1 m eilės).

Kodėl tai pigiau? Nes transportavimo išlaidos (keltas, degalai, vairuotojas) padalinamos tarp visų dalyvių. Tačiau čia yra ir savas niuansas – grupiniai kroviniai dažniau važiuoja per surinkimo (konsolidacijos) sandėlius. Tai reiškia, kad jūsų prekės gali vieną ar dvi dienas praleisti Lietuvoje ar Lenkijoje laukiant, kol priekaba užsipildys. Taip pat atvirkščiai – iškraunant Anglijoje. Jeigu jums būtina, kad prekės pasiektų gavėją per 24–48 valandas, grupinis krovinys gali būti per lėtas. Tada reikėtų rinktis dalinę priekabą (FTL dalis), kuri važiuoja tiesiai be sustojimų.

3. Kaip „Brexitas“ paveikė kainas ir procedūras? Ar tai daro įtaką mano siuntai?

„Brexitas“ pakeitė visą žaidimo taisykles. Iš esmės, Anglija (kaip ir visa JK) tapo trečiąja šalimi. Tai reiškia, kad kiekviena siunta, netgi mažas pakelis su prekėmis, privalo turėti eksporto deklaraciją iš Lietuvos (ES) ir importo deklaraciją į Jungtinę Karalystę. Anksčiau tai nebuvo būtina.

Tai tiesiogiai veikia kainą dvejopai. Pirma, atsirado papildomos paslaugos, kurias reikia apmokėti – muitinės brokerio darbas. Antra, padidėjo laiko sąnaudos. Dokumentai turi būti pateikti prieš patvažiuojant į uostą, kitaip vairuotojas nebus įleistas. Jeigu dokumentuose yra klaidų (neteisingai nurodyti prekių kodai – HS kodai, ar neteisinga mokesčių bazė), krovinys gali būti užstrigęs dienomis. Tai sukelia vairuotojo laukimo mokesčius, kurie, pasakęs tiesiai, gali viršyti pačios pervežimo kainą. Todėl dabar patikimas logistikos partneris – tas, kuris turi savo arba patikimus partnerius muitinės brokeriams, o ne tik vairuotojus.

4. Kokie dokumentai yra būtini norint saugiai ir teisingai pergabenti krovinius į Angliją?

Dvidešimt metų atgal užtekdavo sandėrio kvito ir važiaraščio. Šiandien be pilno dokumentinio paketo nebus įmanoma nei išvežti, nei įvežti prekių. Pagrindinis dokumentas yra prekių sandėrio kvitas (Warehouse Receipt) arba komercinė sąskaita-faktūra (Commercial Invoice). Svarbiausia čia – tikslumas. Joje turi būti nurodytas: * Tikslus prekių aprašymas (ne „drabužiai“, o „medvilniniai marškiniai, vyriska, dydis M“). * HS kodai (tarifiniai kodai), pagal kuriuos skaičiuojami muitai. * Neto svoris ir bruto svoris. * Prekių kaina ir valiuta. * Siuntėjo ir gavėjo duomenys (įskaitant adresus ir EORI numerius).

Be to, reikalingas pakavimo sąrašas (Packing List), ypač jei siunta yra sudėtinga. Jeigu prekės yra reguliuojamos (pvz., maisto produktai, gyvūnai, chemija), reikės sertifikatų ar leidimų. Mano patarimas: niekada nesikliaukite „taip buvo anksčiau“ – muitininkai Anglijoje yra labai griežti ir neduoda second chances.

5. Kas yra EORI numeris ir ar jis reikalingas man?

EORI (Economic Operators Registration and Identification) numeris – tai unikalus kodas, leidžiantis identifikuoti ekonominius veikėjus muitinės operacijose. Jeigu esate verslininkas ir siunčiate prekes į Angliją, jums būtinai reikalingas Lietuvos (ES) EORI numeris. Be jo nebus įforminta eksporto deklaracija.

Taip pat reikalingas ir JK (Jungtinės Karalystės) gavėjo EORI numeris. Jeigu jūsų Anglijos pirkėjas (gavėjas) neturi šio numerio, importas gali būti užstrigęs, nes JK muitinė negalės registruoti importo deklaracijos. Dažnai klientai klausia, ar gali paremti savo EORI numeriu. Taip, galima, tačiau tada jūs tapsite importo mokesčių mokėtoju JK, kas komplikuoja apskaitą. Geriausia, kad kiekviena šalis turėtų savo numerį.

6. Kas atsitinka, jeigu krovinys pažeidžiamas ar dingsta kelio metu?

Tai nemaloni tema, bet apie ją būtina kalbėti atvirai. Logistikoje rizikos egzistuoja visada. Pagal tarptautinių vežimų konvenciją (CMR), vežėjo atsakomybė yra ribota. Paprastai tai apie 8,33 SDR (Specialių traukimo teisių) vienam kilogramui (tai yra apie 10–11 eurų už kg). Jeigu gabenate brangią elektroniką, kurios vertė tūkstančiai eurų, o svoris nedidelis, standartinis CMR draudimas nedengs visos žalos.

Todėl, kalbant apie patikimą logistiką, būtina pasidomėti papildomu krovinių draudimu. Patikimas logistikos partneris visada siūlys galimybę apsidrausti visai prekių vertei (All Risk). Žinoma, tai didina galutinę kainą (maždaug 0,3–0,5% nuo prekių vertės), tačiau suteikia visišką ramybę. Jeigu įvyksta incidentas, draudimo kompanija kompensuoja nuostolius. Be to, labai svarbu vairuotojui pasirašant važiaraštį (CMR) tikrinti krovinio būklę. Jeigu dėžės sutryptos – tai privalo būti užrašyta CMR dokumente, kitaip vėliau bus beveik neįmanoma įrodyti, kad žala padaryta pervežimo metu.

7. Kodėl kaina gali skirtis priklausomai nuo to, kur Anglijoje reikia pristatyti?

Anglija – sala, o jos geografija ir infrastruktūra turi savų niuansų. Dauguma klientų mano, kad kaina į Londoną yra tokia pati kaip į Mančesterį. Tačiau ne. Londonas ir jo apylinkės turi griežtas apribojimas sunkvežimiams (LEZ – Low Emission Zones) ir mokesčius už važiavimą į miesto centrą (ULEZ). Be to, didmiesčių centruose sunkvežimiui dažnai neleidžiama stovėti be specialaus leidimo, todėl tenka naudoti mažesnes transporto priemones (pikapus) galutiniam pristatymui (tai vadinama „cross-trade“ arba „last mile“).

Taip pat, jeigu reikia važiuoti į Škotiją ar Velsą, atstumas didėja, o kartu ir degalų sąnaudos bei vairuotojo darbo laikas. Anglijoje taip pat yra vietų, kur sunkvežimiai negali važiuoti (narrow lanes, seni miesteliai). Todėl, užsakydamas pervežimą, kuo tiksliau nurodykite pristatymo adresą ir, jeigu įmanoma, paklauskite, ar nėra vietinių apribojimų (pvz., ar reikia specialios leidimo ar mažesnės mašinos). Tai išvengs nereikalingų papildomų išlaidų už „perkrovimą“.

8. Kiek laiko trunka vidutinis krovinio pervežimas į Angliją?

Kadaise galėjome sakyti – 48 valandos. Dabar, atsižvelgiant į muitinės procedūras ir keltų tvarkaraščius, reikia būti atsargesniam. Standartinis grupinio krovinio terminas yra nuo 3 iki 5 darbo dienų nuo prekių paėmimo. Tai apima laiką surinkti prekes Lietuvoje, nuvažiuoti iki terminalo (pavyzdžiui, Klaipėda arba tiesiai į Kalais/Ostendą), keltą perėjimą, muitinę Anglijoje ir išdėstymą.

Jei kalbame apie pilną priekabą (FTL), kuri važiuoja tiesiai, tai gali užtrukti 2–3 dienas (vėlgi, priklausomai nuo kelio sąlygų ir keltų). Tačiau svarbiausia – nepamirškite, kad Anglijoje yra kita laiko juosta (viena valanda atsilieka žiemos metu). Be to, uostuose, ypač Doverio, dažnai susidaro spūstys dėl muitinės kontrolės ar brendžito (Brexit) formalumų. Patikimas ekspertas visada sako realų terminą, o ne fantazuoją apie neįmanomą greitį, kad tik gautų užsakymą.

9. Ar galima siųsti asmeninius daiktus (kelioninius bagažus) tokiu būdu?

Taip, galima, bet tai turi savą specifiką. Asmeniniai daiktai nėra komercinės prekės, todėl jų muitinės apdorojimas gali būti paprastesnis, tačiau vis tiek reikalingi dokumentai. Būtina pateikti sąrašą daiktų su verte ir pažymėti, kad tai „Used Personal Effects“ (naudoti asmeniniai daiktai), jeigu taip yra. Tai leidžia išvengti PVM (papildomo mokesties) mokėjimo importuojant į JK, jeigu asmuo ten keliausia arba persikrausto.

Tačiau čia yra pavojus. Kai kurios logistikos kompanijos nedirba su asmeninėmis siuntomis, nes jose didesnė rizika rasti draudžiamų daiktų (alkoholis, tabakas viršijantis limitus) arba neteisingai deklaruotų prekių. Be to, jeigu siunčiate naujas prekes, kurias nupirkote internete ir norite pergabenti į Angliją, jos bus traktuojamos kaip prekės, ant jų bus taikomi importo mokesčiai ir PVP. Negana to, jeigu vertė viršija 135 svarų sterlingų, gavėjas Anglijoje turi sumokėti mokesčius. Visada reikia būti sąžiningu deklaracijoje – muitinė turi „rentgeno akis“ tokiems atvejams.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją ir nenukristi į „kainos spąstus“?

Tai, manau, yra svarbiausias klausimas. Rinkoje yra daug tarpininkų, kurie neturi nei savo technikos, nei patirties, jie tiesiog perkrauna užsakymus toliau. Kaip ekspertas aš patariu atkreipti dėmesį ne į paskutinį skaičių sąskaitoje, o į tai, kas įeina į pasiūlymą.

Klauskite: 1. Ar kaina įskaito eksporto ir importo deklaracijas? 2. Ar įskaita DPD mokestį (jei taikomas)? 3. Kokia yra atsakomybė už dokumentų klaidas? 4. Ar įmonė turi realų sandėlį arba techniką? 5. Ar galite susisiekti su jais ne darbo laiku, jei atsiraste problema uoste?

Patikimas pervežėjas visada klausia apie prekių rūšį, jų pavojingumą (ADR), svorį ir tikslų adresą prieš skirdamas kainą. Jeigu gavote kainą per 5 minutes be jokių klausimų – būkite budrūs. Tai gali reikšti, kad jie nesirūpina jokiais niuansais, o vėliau visi papildomi rūpesčiai (ir mokesčiai) kris ant jūsų pečių. Geriausia reklama šioje srityje – ilgametė klientų lojalumas ir rekomendacijos.

Išvada

Logistika į Angliją nėra paprasta A taško į B tašką kelionė. Nuo 2021-ųjų metų tai tapo sudėtinga procedūra, reikalaujanti tikslumo, žinių ir partnerystės. Per savo daugiau kaip dvidešimt metų patirtį išmokau vieno: pigiausia kaina dažniausiai tampa brangiausia. Klaidos dokumentuose, neapibrėžti mokesčiai ar vairuotojo laukimas uoste suvalgo tas sukauptas lėšas.

Pasirinkdami logistikos partnerį, ieškokite ne tik mažesnių skaičių, bet ir aiškumo. Aiškus pasiūlymas, kuriame nurodyta, kas įeina, o kas ne, yra pagrindas sėkmingam bendradarbiavimui. Investicija į kokybiškas pervežimo paslaugas ir profesionalų muitinės brokeriavimą yra investicija į jūsų verslo reputaciją ir klientų pasitikėjimą. Anglijos rinka yra viena didžiausių ir patraukliausių Lietuvos eksportuotojams, tad nuleisti rankas dėl sudėtingos logistikos neverta. Su tinkamu partneriu ir supratimu, kaip veikia ši sistema, jūsų prekės pasieks Londoną, Birmingemą ar Liverpulį laiku ir be nereikalingų nervų.