Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Patarimai asmeninių daiktų gabenimui iš Anglijos: Visas vadovas sėkmingam persikraustymui
Įvadas
Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau ne vieną šimtą šeimų, kurios nusprendė grįžti iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą. Tai – didelis ir emocingas žingsnis, kurį lydi ne tik nusivylimas dėl išvykimo, bet ir didelis susirūpinimas dėl turto saugumo bei logistikos niuansų. Anglija nuo „Brexit“ pasikeitė, o kartu su ja pasikeitė ir taisyklės, pagal kurias gabenami asmeniniai daiktai. Dažnai klientai sako: „Aš tiesiog noriu padėti dėžutes į sunkvežimį ir pamiršti“, tačiau profesionalas žino, kad be tinkamo pasiruošimo tokia paprasta, pirmą žvilgsnį atrodanti operacija, gali tapti tikru košmaru.
Šiame straipsnyje neapsiriboju sausomis instrukcijomis. Čia pateikiu praktinius patarimus, išaugusius iš ilgametės patirties, kurie padės jums išvengti dažniausių klaidų, taupyti pinigus ir, svarbiausia, išlaikyti nervus ramybei. Nesvarbu, ar gabenate kelias dėžutes su asmeninėmis reikmenimis, ar visą buto/apartamentų inventorius, principai išlieka tie patys: planavimas, dokumentacija ir pasitikėjimas partneriu. Žingsnis po žingsnio paaiškinsiu, kaip susitvarkyti su muitinės formalumais, kaip teisingai supakuoti brangius daiktus ir ką tiksliai reikia žinoti, pasiruošiant pervežimui iš Anglijos į Lietuvą.
Persikraustymas – tai ne tik fizinis darbas, tai ir procedūrų supratimas. Nuo šiol daiktai, keliaujantys iš ne ES šalies, turi kirsti sieną, kurioje taikomi griežtesi muitinės kontrolės reikalavimai. Tačiau nenusiminkite – su gerais žiniais ir teisinga strategija visa tai gali vykti sklandžiai, be nenumatytų stabdžių. Skaitykite toliau, jei norite, kad jūsų daiktai Lietuvoje atvyktų laiku, saugiai ir be papildomų rūpesčių.
DUK (Dažnai užduodami klausimai)
1. Kokie dokumentai reikalingi asmeninių daiktų gabenimui iš Anglijos po „Brexit“?
Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir ne veltui, nes dokumentacija yra pagrindas sėkmingam pervežimui. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė nebėra Europos Sąjungos narė, todėl asmeninių daiktų pervežimas tapo importu iš trečiosios šalies. Norint išvengti PVM ir muito mokėjimo, būtina pateikti specifinius dokumentus.
Visų pirma, reikalingas Transfer of Residence (ToR) sertifikatas, išduodamas Jungtinės Karalystės muitinės (HMRC). Šis dokumentas patvirtina, kad asmuo keičia savo gyvenamąją vietą iš JK į ES šalį (Lietuvą). Gavęs šį numerį, mūsų komanda jį nurodo prekių deklaracijoje. Be to, būtinas krovinio manifestas (prekių sąrašas), kuriame turi būti išsamiai surašyti visi gabenami daiktai: nuo pavadinimų iki apytikrių svorių ir vertės. Svarbu paminėti, kad tai yra asmeniniai daiktai, naudoti mažiausiai 6 mėnesių ir ne skirti prekybai. Taip pat reikės asmens dokumento kopijos. Jei trūksta bent vieno šio dokumento, krovinys gali būti užstrigęs muitinėje, o tai kels papildomų išlaidų sandėliavimui.
2. Ar reikia mokėti muitą ar PVM už savo senus daiktus?
Esąs šioje srityje daugiau nei dvi dešimtmetis, galiu drąsiai patikinti: jei viskas daroma teisingai, mokėti nieko nereikia. Svarbiausia sąlyga – daiktai turi būti asmeniniai, jums priklausantys ir naudoti jūsų buvusioje gyvenamojoje vietoje Anglijoje. ES taisyklės leidžia importuoti tokius daiktus be muito ir PVM, jei asmuo gyveno ne ES šalyje mažiausiai 12 mėnesių ir dabar grįžta gyventi į ES.
Problemos kyla tada, kai klientai bando įsiverti naujus daiktus, pirkusius Anglijoje prieš pat išvykimą, ir deklaruoti juos kaip naudotus. Muitinės pareigūnai yra labai išmokę atpažinti prekių, skirtų prekybai, požymius. Jei krovinys atrodys kaip prekybinis partija (pavyzdžiui, 10 vienodų naujų viršelių arba neperkraustyta technika su plombomis), gali būti pritaikyti mokesčiai. Todėl visada patariu būti sąžiningu ir deklaruoti tik tai, kas tikrai yra jūsų asmeninis turtas. Jei gabenate naują daiktą, pvz., dovaną, apie tai geriau pranešti iš anksto ir apskaičiuoti galimą mokesčį, kad nenuviltumėte pasienyje.
3. Kaip teisingai suskaičiuoti krovinio tūrį (kubinius metrus)?
Dauguma klientų gyvena Anglijoje taip, kad neturi didelių sandėlių ar matavimo priemonių, todėl tūrio skaičiavimas kelia didelių sunkumų. Pervežimo kaina dažniausiai skaičiuojama ne pagal svorį (kaip tai daroma siuntų (kurjerių) atveju), o pagal užimamą tūrį – kubinius metrus (m³).
Praktinis patarimas: standartinė judanti dėžė (pavyzdžiui, „Removal“ tipo dėžė) užima maždaug 0,1 – 0,15 m³ tūrio. Jei susidėjote 30 tokių dėžių, jūsų krovinio tūris bus apie 3–4 m³. Sofa užima maždaug 1,5–2 m³, dvigulė lova – 1,2–1,5 m³. Jei neturite galimybės matuoti kiekvieno daikto, galite naudoti paprastą metodą: apibrėžkite vietą, kurią užima jūsų daiktai garaže arba kambario kampe, padauginkite ilgį, plotį ir aukštį. Nors tai nebus 100 % tikslu, tai leis transportavimo kompanijai pasiūlyti orientacinę kainą. Visada geriau paklausti eksperto atvykstant į vietą arba siųsti nuotraukas, kad išvengtumėte situacijos, kai daiktai tiesiog netilpsta į sunkvežimį.
4. Kuo skiriasi dalinis krovinys (part load) nuo pilno krovinio (full load)?
Tai yra vienas svarbiausių sprendimų, kuriantis kainą. Pilnas krovinys (Full Load) reiškia, kad sunkvežimis arba konteineris yra užpildytas tik jūsų daiktais. Sunkvežimis važiuoja tiesiai iš jūsų namų Anglijoje į jūsų namus Lietuvoje. Tai greičiausias ir saugiausias variantas, tačiau brangiausias.
Dalinis krovinys (Part Load) – tai kai mums tenka sujungti kelis klientų siuntinius į vieną sunkvežimį. Pavyzdžiui, vienas klientas turi 5 m³ iš Londono, kitas 8 m³ iš Mančesterio, trečias 3 m³ iš Birmingemo. Mes surinkame visus šiuos daiktus, supakuojame juos į vieną sunkvežimį (paprastai Lietuvoje arba Anglijoje esančiame sandėlyje) ir vežame į Lietuvą. Šis variantas pigesnis, tačiau trunka ilgiau, nes reikia laukti, kol surinksime kitus dalinio krovinio klientus, taip pat gali būti reikalingas papildomas iškrovimas ir pakrovimas sandėlyje (konsolidacija). Jei jums skubina, rinkitės pilną krovinį, jei norite sutaupyti – dalinį.
5. Kaip saugiai supakuoti lūžtančius daiktus (indus, paveikslus, elektroniką)?
Per dvidešimt metų mačiau viską: nuo puikių porceliano rinkinių, atvykusių viena dalimi, iki smulkiai susmulkintų veidrodžių, dėl blogo įpakavimo. Paslaptis slypi ne tik biškėje (popieriaus vėžiuke), bet ir užpilde. Indų dėžėse tarp indų turi būti likęs tuščios vietos ne daugiau kaip 2–3 procentai. Visa kita turi būti užpildyta popieriumi, burbuliuku plėvele arba putomis.
Labai dažnai klientai klysta su knygų pakavimu – jos dedamos į didžiules dėžes, kurios tiesiog plyšta po pakrovimo. Knygos turi būti pakluotos mažesnėse, tvirtose dėžėse, kad svoris nebūtų didelis. Paveikslams ir veidrodžiams reikalingas specialus kartonas, kuris apsaugo nuotrauką ne tik nuo smūgių iš šonų, bet ir nuo įdubimo. Elektronika turi būti įpakuota į originalią pakuotę, jei tokios liko, arba sukta į putplasčio sluoksnį. Nepamirškite pažymėti kiekvienos dėžės viršaus ir šonų užrašu „Kruša“ (Fragile) bei nurodyti, kur ji turi būti padėta naujame name (pvz., „Virtuvė“, „Miegamasis“).
6. Ar galima gabenoti alkoholį ir maisto produktus?
Čia esame labai griežti, nes muitinės taisyklės dėl maisto produktų iš ne ES šalių yra labai aiškios. Asmeniniai daiktai – tai daiktai, kurie nėra skirti vartoti kaip prekės. Tačiau nedidelis kiekis maisto produktų ir alkoholio, skirtas asmeniniam vartojimui, gali būti leidžiamas, tačiau čia yra rizika.
Alkoholio kiekis ribojamas (paprastai ne daugiau kaip 90 litrų vyno, 110 litrų alaus ir 10 litrų stipriųjų gėrimų vienam asmeniui), bet jis turi būti deklaruojamas. Dėl maisto produktų, ypač mėsos ir pieno produktų, situacija dar sudėtingesnė. Į Lietuvą iš Anglijos negalima vežti mėsos, pieno produktų ir kai kurių kitų gyvūninės kilmės produktų be specialios licencijos. Jei mūsų vairuotojas ar muitinės inspektorius rado šaldytuve dešrelę ar sūrį, visą krovinį gali tekti grąžinti atgal arba sunaikinti, o jums gresiant baudos. Geriausia patirtis sako: valgykite viską iššaldytą arba atiduokite kaimynams prieš išvykdami, o ne rizikuokite visa siunta dėl poros dešrelių.
7. Kiek laiko trunka pervežimas iš Anglijos į Lietuvą?
Laikas priklauso nuo to, kokį transportavimo būdą pasirinkote. Jei užsakote ekskursinį (dedikuotą) sunkvežimį, kuris važiuoja tik su jūsų daiktais, kelionė paprastai trunka 2–4 dienas. Tai apima važiavimą iki jūsų namų Anglijoje, pakrovimą, kelionę per Lamanšą (Eurotunelis arba keltas) ir važiavimą iki Lietuvos su iškrovimu.
Jei pasirinksite ekonominį variantą – dalinį krovinį – laikas gali išsitempti iki 2–3 savaičių. Kodėl tiek ilgai? Mes turime surinkti kitus klientus, suderinti maršrutą (pavyzdžiui, apvažiuoti šiaurės Angliją, paskui pietus), atvykti į sandėlį konsolidacijai, o tik tada išvykti į Lietuvą. Be to, reikia atsižvelgti į muitinės darbo laiką ir galimus eismo įvykius. Jei jums reikalingi daiktai konkrečia data (pavyzdžiui, prasidedant mokslo metams), visada planuokite pervežimą bent savaitę-two anksčiau.
8. Kas nutinka, jei daiktai sugenda ar dingsta kelyje?
Tai yra klausimas, kurį visada užduodu sau, prieš pradedant dirbti su nauja transportavimo kompanija. Atsakymas priklauso nuo draudimo. Profesionali tarptautinė pervežimo kompanija visada turi turėti draudimą, tačiau klientai dažnai painioja „privalomąjį“ draudimą (kuris dažnai padengia tik labai minimalią sumą, pvz., 10 EUR už 1 kg svorio) su „visapusišku“ draudimu.
Mano patirtis rodo, kad verta įsigyti papildomą draudimą (All Risk), kuris padengia daiktų rinkos vertę. Pavyzdžiui, jei sugenda 500 eurų vertės televizorius, privalomasis draudimas gali sumokėti tik keliasdešimt eurų (pagal svorį), o visapusiškas draudimas atkurs pilną vertę. Svarbiausia – daryti inventorizaciją (sąrašą) su vertėmis prieš išvykimą. Jei įvykį nustatysime Lietuvoje iškraunant, reikia nedelsiant pranešti vairuotojui ir užfiksuoti žalą nuotraukose. Be šių žingsnių draudimo išmoka gali būti komplikuota.
9. Ar reikia išmontuoti baldus?
Trumpas atsakymas: taip, jei norite, kad jie tilptų ir nenukentėtų. Didelės spintos, lovos, darbo stalai – tai daiktai, kurie labai daug užima vietos aukštyje. Pervežimo versle mes vertiname kubinius metrus, todėl surinkta spinta užima daugiau vietos nei išmontuota. Be to, surinktas baldas yra labai pažeidžiamas – jo rankenės gali atitrūkti, kampai įbrėžti, o galinė sienelė plyšti nuo vibracijos.
Patarčiau išmontuoti visus didelius baldus. Pavyzdžiui, lovos galvos reikia atskirti, stalus išardyti, spintose išimti lentynas ir duris (jei įmanoma). Visus varžtus ir komplektuojančias dalis reikia sudėti į pažymėtas maišelius arba dėžutes ir prikabinti prie pat išmontuoto baldo. Tai padės jums greičiau ir lengviau surinkti baldus naujame name Lietuvoje be meistro kvietimo. Jei patys negalite tai padaryti, dauguma kompanijų siūlo montavimo/išmontavimo paslaugas už papildomą mokestį.
10. Kaip pasirinkti patikimą pervežimo kompaniją?
Rinka pilna pasiūlos – nuo „skelbimų lentose“ randamų vairuotojų su vokiškais sunkvežimiais iki didelių tarptautinių korporacijų. Kaip ekspertas, kuris matė ir puikių, ir tragiškų atvejų, patariu atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Pirma, patikrinkite, ar kompanija turi realų adresą ir registracijos numerį. Antra, skaitykite atsiliepimus – ne tik tuos, kurie pateikti jų svetainėje, bet ir nepriklausomuose forumuose (Google, Facebook grupėse).
Trečia, ir labai svarbu, klauskite apie draudimą ir sutarties sąlygas. Jei kompanija atsisako pasirašyti sutartį arba sako, kad „viskas pasitariama žodžiu“, bėkite tolyn. Ketvirta, atsižvelkite į komunikaciją. Jei atsakote į užklausą po savaitės arba gaunate banalias atsakymas be aiškaus kainos sudėtumo, tai rodo neprofesionalumą. Patikimas pervežėjas visada pasiūlys apžiūrėti daiktus (nuotraukomis arba gyvai) ir pateiks išsamią commercial offer (komercinį pasiūlymą), o ne tik galutinę skaičių be paaiškinimų.
Išvada
Asmeninių daiktų gabenimas iš Anglijos – tai ne paprasta logistika, tai procesas, reikalaujantis žinių, patirties ir atidumo. Nors pasaulis po „Brexit“ tapo šiek tiek sudėtingesnis, persikraustyti vis tiek įmanoma efektyviai ir be streso. Svarbiausia yra ne pasitikėjti klausimu „kaip pigiau“, o rūpintis klausimu „kaip saugiau ir patikimiau“. Niekada netaupykite ant pakavimo medžiagų ir draudimo – šios investicijos apsimoka, kai vairuotoja užklumpa staigus stabdymas arba vėluojantis muitinės patikrinimas.
Tikiuosi, kad šie patarimai, paremta ilgamečia praktika, padės jums suplanuoti kelionę. Atsiminkite, kad kiekvienas persikraustymas yra unikalus, todėl nebijokite klausti profesionalų patarimo dar prieš pradedant dėti daiktus į dėžes. Gerai suplanavę ir pasirinkę patikimus partnerius, galite mėgautis naujuoju gyvenimo etapu Lietuvoje, žinodami, kad jūsų ilgaamžis turtas keliauja saugiai.