Pasirinkite patikimą ir greitą pervežimą iš Anglijos su patirtimi: Visas vadovas

Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasaulis virsta, o kartu su juo keičiasi ir logistika. Vienas dalykas vis dar išlieka nepakitęs: Anglija (arba, tiksliau sakant, Didžioji Britanija) visada buvo ir išliks viena svarbiausių prekybos partnerių Lietuvai. Tačiau po „Brexit“ viskas tapo žymiai sudėtingiau. Kas anksčiau atrodė kaip paprasta važiavimo maršrutas, dabar virtus sudėtingu dokumentų ir muitinės procedūrų labirintu. Todėl, kai kalbame apie pervežimus iš Anglijos, patikimumas ir greitis nebebegali būti tik marketingo frazės – tai tampa būtinybė.

Šiame straipsnyje nenoriu tik gėlinti mūsų paslaugų. Mano tikslas – kaip patyrusio eksperto – papasakoti jums, kaip ši sistema veikia iš vidaus. Ką reikia žinoti, kad prekės pasiektų jūsų sandėlį laiku, o biudžetas nekentų per didelių smūgių? Kaip išsirinkti partnerį, kuris ne tik vairo vilkiką, bet ir moka spręsti problemas, kurios kyla prieš pat sieną? Skaitykite toliau, ir sužinosite, ką slepia „greito ir patikimo“ pervežimo etiketė.

Įvadas

Anglija nuo žemyninės Europos atskirta ne tik Lamanšo sąsiauriu, bet ir dabar – biurokratine siena. Dar prieš dešimtmetį vairuotojui užtekdavo vairuotojo pažymėjimo ir siuntos kvito. Dabar, be šių dokumentų, reikia mokėti apie tarifines kodus (HS kodus), muitinės deklaracijas, EORI numerius ir ne vieną kitą detalę, kuri gali sustabdyti krovinį Doverio uoste arba „Eurotunelyje“.

Patirtis šioje srityje nėra papildomas privalumas, o pagrindas. Kodėl? Todėl, kad Anglijos pervežime klaidos kainuoja brangiai. Jei vairuotojas uoste pateikia neteisingą dokumentą, jis gali praleisti keltą. Tai reiškia dienos delsimą, laisvai dienos užstatą (kuriame gali būti kelios šimtos svarų), bei nervus, kurių neįmanoma įvertinti pinigais. Esu matęs, kaip mažos įmonės, bandančios taupyti ant pervežimoų, galiausiai prarado didžiausius klientus dėl vėluojančių atsarginių dalių ar asortimento.

Rinkdamiesi pervežėją, klientai dažnai renkasi pagal mažiausią kainą. Tai yra natūralu. Tačiau logistikoje, ypač maršrute Anglija–Lietuva, mažiausia kaina dažnai reiškia „mažiausiai atsakomybės“. Užsakovas turi suprasti, kad moka ne už tai, kad sunkvežimis važiuoja keliu, o už tai, kad krovinys bus tinkamai užregistruotas išvykstant, kad jis sklandžiai praeis britų muitinę, kad bus tinkamai deklaruojas grįžtant į ES erdvę.

Kas formuoja kainą ir ką ji apima? Pirmiausia, tai kuro kaina, kuri svyruoja, ir kelionės ilgis – apie 1800–2000 km viena kryptis. Antra, uosto mokesčiai. Britų uostai (Doveris, Folkestoneas, Imingemas) yra vieni brangiausių Europoje. Trečia, ir galbūt svarbiausia šiandien – dokumentų tvarkymas. Patyrusi transporto kompanija turi savo arba patikimus partnerių brokerius, kurie greitai ir profesionaliai pateikia eksporto bei importo deklaracijas.

Taigi, „greitas ir patikimas“ pervežimas reiškia: krovinys surenkamas Anglijoje nustatytu laiku, vairuotojas turi visus išankstinius leidimus (pvz., Kent Access Permit, jei reikia), dokumentai sutartiniai, o į Lietuvą prekės atvyksta be papildomų nereikalingų sustojimų. Šio tiesos kelias nuo siuntėjo iki gavėjo – tai mūsų, kaip profesionalų, tikslas.

Tolesnėje straipsnio dalyje atsimsiu į dažniausiai kylančius klausimus, kuriuos klausiate savo partnerių. Šie atsakymai padės jums suprasti procesą giliau ir lengviau planuoti savo veiklą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kodėl patirtis yra svarbiausia renkantis pervežėją iš Anglijos po „Brexit“?

Atsakymas paprastas: po „Brexit“ Anglija tapo trečiąja šalimi. Tai reiškia, kad kiekvienas krovinys, net jei jis keliauja tarp dviejų ES valstybių narių (pvz., iš Anglijos į Vokietiją, o iš ten į Lietuvą ar tiesiogiai į Lietuvą), turi praeiti muitinės kontrolę. Naujokai šioje srityje dažnai painioja sąvokas: jie mano, kad jei prekės keliauja pro Lietuvą į kitą šalį, tai tai yra tranzitas, tačiau po „Brexit“ viskas, kas išvyksta iš Anglijos, yra importas į ES.

Patirtis čia būtina dėl dokumentų. Mūsų sektoriuje vadinamasis „pusservisas“ (t.y., dalis dokumentų tvarkoma Anglijoje, dalis Lietuvoje) turi būti suvestas taip, kad nė viena detalje nesikristų. Jei deklaracijoje nurodytas neteisingas svoris ar prekės kodas, muitinė gali uždelsti krovinį. Esu matęs atvejus, kai neteisingai užpildytas komercinis sąskaita faktūra (Commercial Invoice) areštuodavo visą sunkvežimį kelias dienas. Patyręs ekspertas žino, kur reikia nurodyti prekės kilmę (Made in UK), kas yra labai svarbu dėl muitų, o kas – tik techninė informacija. Be to, Anglijoje egzistuoja specifiniai reikalavimai vairuotojams (pvz., Kabotažo taisyklės), kurių nežinojimas gali baigtis dideliais baudais. Patirtis leidžia išvengti šių spąstų.

2. Iš kokios kainos susidaro krovinio pervežimas iš Didžiosios Britanijos?

Kaina niekada nėra atsitiktinis skaičius. Ji susidaro iš kelių pagrindinių komponentų. Pirmasis – tai nuotolis ir kuras. Kelionė iš Lietuvos į Angliją ir atgal trunka apie 4–5 dienas vienam vilkikui. Per tą laiką sunaudojama daug degalų, o kainos Londone ar Dovere žymiai aukštesnės nei Lietuvoje. Antrasis komponentas – uosto ir keltų mokesčiai. Perplaukus Lamanšą, įmonė sumoka ne tik už bilietą vairuotojui, bet ir už vieną ašį (už vilkiką ir puspriekabę). Tai fiksuota kaina, kurią neįmanoma sumažinti.

Trečias, ir po 2021 metų labai svarbus elementas – administracijos išlaidos. Tai apima muitinės brokerio paslaugas (išduodant eksporto deklaraciją Anglijoje ir importo Lietuvoje), taip pat galiojančius mokesčius (Import VAT) ir verytinus muitus, jei tokių yra. Dažnai klientai stebisi, kodėl kainos sąraše matome „administracinius mokesčius“. Tai ne pelnas, tai pinigai, skiriami dokumentams tvarkyti, kad krovinys nebūtų sustabdytas. Ketvirtas dalykas – užimtumas. Jei reikia skubaus pervežimo (pvz., „dedicated truck“ – vilkikas tik jums), kaina bus didesnė, nes vairuotojas turi važiuoti tiesiai, neberinkdamas kitų krovinių (grupinis pervežimas).

3. Kokius dokumentus būtina paruošti sklandžiam importui iš Anglijos?

Dokumentų sąrašas nėra ilgas, bet kiekvienas jų turi būti be klaidų. Svarbiausias – Komercinė sąskaita (Commercial Invoice). Ji turi būti anglų kalba, nurodyant tikslų siuntėjo ir gavėjo adresą, prekių pavadinimus, svorį (bruto ir neto), prekės kilmę (pvz., „Origin: United Kingdom“), HS kodus (prekių tarifinį kodą) ir vieneto kainą bei bendrą vertę. Be šios sąskaitos neįmanoma pateikti muitinės deklaracijos.

Antras dokumentas – Pakavimo sąrašas (Packing List). Jis padeda patikrinti, ar prekės faktiškai atitinka sąskaitą. Trečias – Transporto dokumentas (CMR). Jis patvirtina, kad pervežėjas priėmė krovinį ir atsako už jo pristatymą. Jei pervežame pavojingas krovinius (ADR), reikalingi specialūs leidimai. Jei prekės yra maisto ar gyvūnų kilmės – reikalingi sveikatos pažymėjimai (sanitariniai sertifikatai). Jei kur nors trūksta, procesas stabdomas. Mano patarimas: visada pasitikrinkite, ar sąskaitoje nurodytas jūsų (gavėjo) mokesčių mokėtojo (VAT) numeris ir adresas – tai taip pat svarbu muitinės kontekste.

4. Kiek laiko trunka standartinis krovinio pervežimas iš Anglijos į Lietuvą?

Viskas priklauso nuo to, kokio tipo pervežimą pasirenkate. Jei tai pilnaviduris pervežimas (FTL – Full Truck Load), kai vilkikas skirtas tik vienu klientui, laikas yra greičiausias. Paprastai tai trunka nuo 3 iki 5 dienų nuo krovinio įkėlimo Anglijoje iki iškrovimo Lietuvoje. Šis laikas apima važiavimą iki uosto, laukimą keltui, perplaukimą (apie 1,5–2 val. tuneliu ar 1,5–2 val. keltu), ir važiavimą per Europą.

Jei kalbame apie dalinių krovinių pervežimą (LTL – Less than Truck Load arba grupiniai pervežimai), tada laikas gali trukti ilgiau – nuo 5 iki 10, o kartais ir 14 dienų. Kodėl? Todėl, kad vilkikas turi surenkti krovinius iš skirtingų Anglijos vietovių (pavyzdžiui, iš Mančesterio, Birmingemo ir Londono), o vėliau Lietuvoje juos išsidėlioti. Taip pat reikia laiko sandėliavimui (konsolidacijai). Tačiau grupinis pervežimas yra žymiaus pigesnis. Taigi, jei skubate – renkatės FTL, jei taupybate – LTL.

5. Kuo skiriasi dalinių krovinių (groupage) ir pilnovidurių pervežimai?

Apie tai trumpai paminėjau anksčiau, bet leiskite giliau panagrinėti. Pilnoviduris pervežimas (FTL) tai yra privatus vilkikas. Jūsų krovinys užima visą vietą (33 Europos paletės arba 26 UK paletės). Privalumai: greitis, krovinio saugumas (niekas nebeįkrauna ir neiškrauna pakeliui), tikslus pristatymo laikas. Trūkumai: kaina.

Dalinių krovinių pervežimas (Groupage) tai yra „blintas“ (autobuso) principas. Vilkikas surenka mažus krovinius iš daugelio siuntėjų. Pavyzdžiui, vieno kliento 2 paletės, kito – 5, trečio – 1. Visos jos suvenamos į vieną puspriekabę. Privalumai: ekonomiškumas. Mokate tik už užimamą vietą (pavyzdžiui, už metrus arba paletės vietas). Trūkumai: ilgesnis laikas, didesnis rizikos faktorius (krovinys gali būti perkraunamas sandėlyje, nors tai daroma atsargiai). Taip pat grupiniuose pervežimuose griežčiau reikalavimai dėl pakavimo, nes prekės gali slankiotis greta kitų.

6. Kaip vyksta muitinės deklaravimas ir kokia vaidmenį brokeris?

Tai, kas atrodo klientui paprasta (“užveskite per sieną”), yra sudėtingiausias etapas. Kai krovinys išvyksta iš Anglijos, turi būti pateikta Eksporto deklaracija. Anglijos brokeris pateikia ją britų muitinės sistemoje (CDS). Tik gavęs eksporto numerį (MRN), vairuotojas gali važiuoti į uostą.

Kai krovinys atvyksta į Lietuvą (arba pirmą ES šalį), turi būti pateikta Importo deklaracija. Lietuvos brokeris paima jūsų komercinę sąskaitą, apskaičiuoja mokesčius (PVM ir muitus, jei taikomi) ir pateikia deklaraciją EMCS sistemoje. Be šios deklaracijos krovinio negalima išgabenti iš muitinės teritorijos.

Brokerio vaidmenys kritiški. Jis yra tarpininkas tarp jūsų ir valstybės. Jei brokeris suklydo kode, gali būti paskirta bauda. Todėl patikima transporto kompanija dirba tik su patikimais, sertifikuotais brokeriais, kurie yra pasiekiami 24/7. Nereikia jums rasti savo brokerio – mes jau turime tai sudėtingą procesą užtikrintą.

7. Ar mano kroviniui reikalingas draudimas ir ką jis apima?

Trumpai: taip, būtinai. Nors pagal tarptautinius susitarimus (CMR konvencija) pervežėjas atsako už krovinį, ši atsakomybė yra ribota. Pagal CMR, atsakomybė dažnai ribojama apie 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienui kilogramui (tai yra apie 10-11 eurų už kg). Jei vežate brangią elektroniką ar dailės kūrinius, ši suma nepadengs nuostolių, jei įvyks avarija ar gaisras.

Todėl rekomenduojamas Krovinio draudimas (Cargo Insurance). Jis apima viską: nuo vagystės (su prievartu ar be jos, priklausomai nuo poliso sąlygų), gaisro, avarijos, krovinio sugadinimo kelionės metu ar netgi dėl blogų oro sąlygų (pvz., drėgmės patekimo). Profesionali kompanija prieš kiekvieną vežimą pasiūlys apdrausti krovinį už nedidelį priedą prie kainos (pavyzdžiui, 0,3–0,5% nuo prekių vertės). Mano patirtis rodo, kad geriau sumokėti porą dešimčių eurų už draudimą, nei verkti dėl tūkstančių nuostolio.

8. Kaip tinkamai supakuoti krovinį, kad jis nepažeistų kelionės metu?

Anglijoje keliai, ypač šiaurinėje dalyje, gali būti siauri ir vingiuoti, o Lamanšo sąsiaurio perplaukimas – trunkpytinis. Pakavimas yra pusė sėkmės. Jei vežate ant paletės, ji turi būti tvirta (EUR ar EPAL standarto). Prekės turi būti užfiksuotos – arba suvyniotos į plėvelę (stretch film), arba priraišytos juostomis. Negalima, kad krovinio viršus būtų „iššokęs“ virš paletės kraštų – tai rizika, kad jis bus užgriūtas.

Jei prekės yra dėžėse, jos turi būti tvirtos, neatidarytos. Jei tai brangios prekės, rekomenduojama dėžes dėti į dėžes (double boxing). Labai svarbu svorio pasiskirstymas – negalima ant vienos paletės krašto sukrauti sunkių detalių, o ant kito – lengvų, nes paletė gali suirti. Jei krovinys ne ant paletės (pvz., ilgos grotos, mašinos dalys), jos turi būti užtvirtintos puspriekabės grindyse ir sienose su specialiomis juostomis ir atramomis, kad nejudėtų stabdžiant.

9. Kokius prekes draudžiama arba apribota vežti iš Anglijos?

Nors dauguma prekių yra legalios, yra griežtai reglamentuojamų kategorijų. Pirmiausia – maisto ir gyvūnų kilmės produktai (pvz., mėsa, pienas, kiaušiniai). Jų importas reikalauja specialių veterinarinių sertifikatų, o kai kurių (pvz., mėsos ar pieno produktų iš trečiųjų šalių) visai draudžiama vežti asmeniniais ar net daliniais krovinais be specialios licencijos.

Antroji grupė – gyvos augalijos ir sėklos. Reikalingas fitosanitarinis pasas. Trečia – pavojingos medžiagos (ADR): degios, ašarotos, toksiškos medžiagos.