Paprastas dalinių krovinių užsakymas iš Jungtinės Karalystės: Visiškas vadovas

Įvadas

Jungtinė Karalystė jau dešimtmečiais buvo viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, ir nepaisyt šios rinkos potencialą būtų didelė klaida. Tačiau po „Brexit“ logistikos pasaulyje pasikeitė žaidimo taisyklės. Anksčiau krovinys iš Londono ar Mančesterio į Vilnių dažnai buvo tiesiog „kita kelionė“ be didesnių formalumų. Šiandien tai yra sudėtingesnis procesas, reikalaujantis tikslumo, žinių ir pasiruošimo. Daugelis verslo atstovų, o kartais ir fiziniai asmenys, norintys užsakyti prekes iš JK, jaučia pagirą: kur rasti transporterį? Kaip elgtis su muitinės formalumumis? Kodėl kaina svyruoja?

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje virš dvidešimties metų ir per tą laiką mačiau, kaip pasikeitė sienos ir dokumentai, tačiau vienas dalykas išlieka nepakitęs – klientui svarbiausia yra ramybė ir krovinio saugumas laiku. Šiame straipsnyje aš neapsiriboju sausu teoriniu aiškinimu. Čia pateikiu praktinį, gilią ir išsamų vadovą, kaip užsakyti dalinius krovinius (angliškai vadinamus LTL – Less Than Truckload) iš Jungtinės Karalystės, taip, kad procesas būtų sklandus ir be nereikalingų nervų.

Dalinių krovinių pervežimas – tai optimalus sprendimas, kai jums reikia pergabenti prekes, kurių kiekis neužpildo visos sunkvežimio pusvečio. Tai gali būti nuo kelių paletės iki puspusvečio krovinio. Tokio tipo pervežimai leidžia dalyti išlaidas su kitais siuntėjais, tačiau reikalauja geresnio koordinavimo. Suprasdami mechaniką ir niuansus, galėsite ne tik sutaupyti pinigų, bet ir išvengti ilgo laukimo uostuose ar sandėliuose. Šiame tekste aptarsime viską nuo pirmojo telefono skambučio iki prekių išpakavimo Lietuvoje.

DUK

1. Kas tiksliai yra dalinis krovinys (LTL) ir kada verta jį rinktis?

Dalinių krovinių pervežimas (LTL – Less Than Truckload) yra logistikos modelis, kai vienas klientas užsakoma transporto priemonės dalį, o ne visą sunkvežimį (FTL – Full Truckload). Paprastai kalbant apie 1–10 Europinių paletų (EUR) kiekį arba krovinius, kurie svorio ar tūrio požiūriu neužpildo 13,6 metro ilgio puspusvečio. Tokiu atveju transporto kompanija surenka kelis tokius mažesnius užsakymus iš skirtingų siuntėjų viename automobilyje (vadinamajame „sujungtame“ reise) ir veža juos viena kryptimi.

Verta rinktis šį metodą tada, kai jūsų krovinys nėra skubus, norite sutaupyti transporto išlaidų (nes mokate tik už užimamą vietą) ir jums nėra būtina, kad prekės būtų prie jūsų durų rytoj. LTL pervežimai iš Jungtinės Karalystės paprastai trunka ilgiau nei pilnas sunkvežimis, nes tarpinėse stotyse (Lietuvoje, Anglijoje, Belgijoje ar Olandijoje) turi būti atliekama krovinių konsolidacija – tai yra, prekės iškraunomos, rūšiuojamos ir vėl pakraunamos į kitą automobilį, kuris važiuoja į konkretų regioną (pvz., tik į Baltijos šalis). Jei jūsų prekės sudaro mažiau nei 12–15 paletės vienetų, LTL yra ekonomiškai pagrįstiausias pasirinkimas.

2. Kaip atrodo idealus dalinio krovinio užsakymo procesas iš JK žingsnis po žingsnio?

Procesas gali atrody sudėtingas, bet išties jis yra logiškas, jei viską darome eiliškai. Idealiu atveju procesas atrodo taip:

1. Užklausa ir pasiūlymas: Pateikiate duomenis apie krovinių kiekį, svorį, matmenis, paėmimo ir pristatymo adresus. Gavę jūsų užklausą, brokeris ar ekspertas apskaičiuoja kainą.
2. Užsakymo patvirtinimas: Sutikus su kaina ir sąlygomis, pateikiate prekių (gamyklinių) etiketes su jūsų unikaliu užsakymo numeriu. Tai labai svarbu, kad Anglijos sandėlyje nebūtų painiavos.
3. Dokumentų pateikimas: Dar iki Krovinio išvežimo iš JK, turite pateikti prekių sandėravimo kortelę (Packing List) ir PVM sąskaitą-faktūrą (Commercial Invoice). Be šių dokumentų nebus įmanoma atlikti muitinės išvežimo deklaravimosi.
4. Krovinio paėmimas: Sunkvežimis atvyksta į nurodytą JK sandėlį arba parduotuvę, paima prekes ir veža jas į konsolidacinį sandėlį (dažniausiai netoli Londono, Tilbro ar Šiaurės Anglijoje), kur jos laukia kitų krovinių į Baltiją.
5. Muitinės formalumai išvežimui (Export): Tuo metu, kai prekės yra Anglijoje, jūsų logistikos partneris pateikia elektroninę išvežimo deklaraciją JK muitinei.
6. Pervežimas ir Lietuvos muitinė: Kai automobilis atvyksta į Lietuvą (arba į pirmąją ES šalį, pvz., Lenkiją), atliekamas importo muitinės tvirtinimas.
7. Pristatymas: Krovinys atvežamas tiesiai į jūsų sandėlį arba adreso.

Svarbu pabrėžti, kad šis procesas veikia sklandžiai tik tada, kada dokumentai pateikiami laiku. Vėluojant dokumentais, krovinys gali „užstrigti“ Anglijoje, laukiant išvežimo leidimo, kas sukelia papildomų sandėliavimo išlaidų.

3. Kokius dokumentus būtina parengti norint siųsti prekes iš JK po „Brexit“?

Tai viena dažniausiai kylančių problemų. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė tapo „trečiąja šalimi“, todėl kiekvienas krovinys, netgi mažas siuntinys, turi kirsti muitinę. Pagrindiniai dokumentai, be kurių neįmanoma nieko daryti:

• Prekių sandėravimo kortelė (Packing List): Turi būti labai detalus. Čia nurodomas ne tik bendras svoris, bet ir kiekvieno dėžutės/paletės turinys, prekių pavadinimai, svoriai, ženklai (nuotraukos, jei įmanoma). Jei dėžutėje yra mišrus prekes, tai turi būti aiškiai pažymėta.
• PVM sąskaita-faktūra (Commercial Invoice): Tai svarbiausias muitinės dokumentas. Jioje turi būti nurodytas tikslus prekių kodas (HS kodas – 8 ar 10 skaitmenų kodas pagal TARIC sistemą), prekių vertė, valiuta, siuntėjo ir gavėjo duomenys, mokėjimo sąlygos (pvz., EXW arba DDP) ir prekių kilmės šalis. Netinkamas HS kodas gali lemti baudas ar ilgą muitinės patikrą.
• EORI numeriai: Siuntėjas (JK įmonė) ir gavėjas (Lietuvos įmonė) privalo turėti galiojantį EORI numerį. Lietuvos įmonei tai privaloma, norint importuoti prekes į ES erdvę.
• Sertifikatai: Jei siunčiate maisto produktus, gyvūnų kilmės produktus, chemines medžiagas ar medicinos priemones, būtinos papildomos licencijos ar sveikatos sertifikatai.

Be šių dokumentų logistika nevyksta. Dažnai klientai mano, kad „pakviesiu vairuotoją ir jis pasikraus“, tačiau be Parengtos Commercial Invoice vairuotojas neįvažiuos į uostą arba nebus įleistas į Lietuvą.

4. Kodėl taip svarbu tiksliai nurodyti prekių svorį ir matmenis (užimamą tūrį)?

Logistikoje, ypač kalbant apie dalinius krovinius, vienetas nėra tik viena prekė – jis yra vieta automobilyje. Transporto kompanijoms apskaičiuoti kainą naudojama formule, atsižvelgiant į tūrį (kubinius metrus) arba svorį – kas didesnis, tas ir moka.

Pavyzdžiui, jei siunčiate 1 paletę, sveriančią 500 kg, tačiau ji yra labai didelė ir užima 3 m³ erdvės, mokėsite ne už 500 kg, o už 3 m³. Atvirkščiai, jei turite 1 m³ sunkių detalių, kurios sveria 1500 kg, mokėsite už svorį.

Daugelis klientų klaidingai nurodo tik „bruto“ svorį (prekės su pakuote), tačiau pamiršta paletės svorį arba apskaičiuoja tūrį netiksliai (pavyzdžiui, matuoja tik paletės pagrindą, neįtraukdami išsikišančių dalių). Kai atvyksta vairuotojas paėmimui Anglijoje ir paaiškėja, kad krovinys užima daugiau vietos nei planuota, kilti dviem problemoms: 1) gali atsisakyti pakrauti, jei nėra laisvos vietos; 2) gali būti paskaičiuota papildoma mokestis už viršytą vietą. Mano patirtis rodo, kad tikslus matmenų nustatymas iš anksto sutaupo daugiausia nervų ir pinigų.

5. Kaip susiformuoja kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kaina nėra fiksuota ir priklauso nuo labai daug veiksnių, ypatingai kalbant apie maršrutą iš JK. Pagrindiniai komponentai yra šie:

• Kuro kaina: Tarptautiniuose pervežimuose kuro priedas gali svyruoti nuo 10 iki 30 % visos kainos.
• Sausumos pervežimas (Anglijoje ir Lietuvoje): Atstumas nuo siuntėjo sandėlio iki uosto ar konsolidacinio centro.
• Jūros pervežimas (Keltais): Tai didelė išlaidų dalis. Keltų bilietų kainos (pavyzdžiui, Dover-Kalė arba Hook of Holland maršrutai) priklauso nuo metų laiko, paklausos ir kuro kainos.
• Užimamas tūris: Kiek vietos krovinys užima bendrame kombinuotame reise.
• Muitinės tarpininkavimas: Mokesčiai už išvežimo (JK) ir įvežimo (ES) deklaravimą.
• Rizika: Kai kurių prekių (pvz., alkoholio, tabako, brangių elektronikos) pervežimas kainuoja brangiau dėl didesnės rizikos ir draudimo.

Taip pat svarbu Incoterms sąlyga – ar pervežimą moka siuntėjas (EXW – siuntėjas tik perduoda prekes savo sandėlyje), ar gavėjas (DAP – pristatymas iki adreso, moka gavėjas). Dažniausiai, kai kalbame apie dalinius krovinius, Lietuvos įmonės užsako transportą pagal DAP sąlygą, tai yra, jos perka logistiką nuo durų iki durų, kontroliuoja procesą ir moka jam.

6. Kiek trunka toks pervežimas ir kodėl terminai gali keistis?

Standartinis dalinio krovinio pervežimas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą trunka nuo 5 iki 10 darbo dienų. Kodėl tiek ilgai, jei vairuotojas gali važiuoti 2 dienas?

Atsakymas yra konsolidacija. Reiso logika paprastai tokia: Krovinys surenkamas (paimamas) iš kliento Anglijoje pirmadienį ar antradienį. Jis vežamas į centrą, kur laukia, kol užsipildo automobilis. Automobilis važiuoja į uostą (pavyzdžiui, Immingham arba Killingholme). Keltas perplaukia jūrą (dažniausiai į Belgiją (Zeebrugge) arba Olandiją (Roterdamas), rečiau tiesiai į Klaipėdą). Atvykęs į žemyninę Europą, krovinys vėl gali būti perkraunamas į kitą automobilį, kuris važiuoja „paskutiniąja mylia“ į Lietuvą, Latviją ar Estiją.

Jei krovinys atkeliauja į terminalą, iš kurio važiuoja retas reisas į Lietuvą (pvz., tik 2 kartus per savaitę), tai gali prailginti laukimą 2–3 dienas. Taip pat, dėl „Brexit“ pristatymą gali uždelsti įvežimo deklaravimo patikros (jei muitinė pasirinks patikrinti krovinių tikrumą). Todėl visada verta planuoti atsargą ir užsakyti pervežimą bent savaitę iki to, kai prekes tikėjatės matyti savo sandėlyje.

7. Ar galima siųsti nestandartinius ar pavojingus krovinius (ADR)?

Taip, galima, tačiau tai reikalauja specialių priemonių. Daliniuose kroviniuose (LTL) nėra taip paprasta vežti pavojingas medžiagas (ADR), kaip pilname sunkvežimyje, nes viename automobilyje negali būti nesuderinamų pavojingų medžiagų (pavyzdžiui, degiųjų ir sprogstančiųjų kartu su maisto produktais).

Jei jūsų krovinys yra klasifikuojamas kaip pavojingas (turi ADR etiketes), privalote tai nurodyti užsakymo metu. Transporto kompanija turi surasti automobilį, kuris turi atitinkamą leidimą vežti konkrečią klasę (pvz., 3 klasė – degiosios skysčiai, arba 9 klasė – kitos pavojingos medžiagos). Be to, tokie kroviniai dažnai yra vežami ne su bendrais LTL reisais, o su specialiais, kas gali padidinti kainą. Jūs taip pat turite pateikti specialų pavojingų krovinių deklaraciją.

Nestandartiniai kroviniai (ilgos, sunkios, neįtelpančios į standartinę paletę) taip pat yra pervežiami, tačiau jų kainą apskaičiuojama individualiai, remiantis tuo, kiek jų „užblokuoja“ kitos galimos vietos automobilyje.

8. Kas nutinka su muitinės mokesčiais (PVM ir muito) ir kas juos moka?

Tai vienas labiausiai painų klausimų. Importuojant prekes iš trečiosios šalies (JK) į ES, turi būti sumokėtas PVM ir galimas muitas.

• Muitas: Priklauso nuo prekių rūšies (HS kodo) ir jų kilmės. Jei prekės pagamintos Jungtinėje Karalystėje, dažnai muitas gali būti netaikomas dėl „Origin“ (kilmės) sertifikatų, tačiau tai turi būti įrodyta dokumentais. Jei prekės atkeliauja iš Kinijos per Angliją, muitas bus mokamas pagal standartines tarifines rates.
• PVM: Importo PVM Lietuvoje dažniausiai yra 21 %. Jis mokamas pridedant prie prekių vertės, muito ir transporto išlaidų (iki ES ribų).

Kas moka? Jei sutartyje nurodyta sąlyga EXW (siuntėjas tik išduoda prekes), tai Lietuvos įmonė (gavėjas) yra importuotojas. Ji turi sumokėti PVM ir muitus Lietuvos muitinei. Dažniausiai šiuos mokesčius moka pervežėjo arba tarpininko atstovaujantis brokeris, o po to gavėjas juos apmoka brokeriui. Jei sutartyje nurodyta DDP (pristatyta su mokesčiais), tai viską apmoka siuntėjas Anglijoje, o Lietuvoje prekės gaunamos be jokių rūpesčių (tokia paslauga brangesnė). Mano patarimas: visada aiškiai susitarti dėl mokesčių mokėtojo iš anksto, kad nenuviltumėte, kai atvyks pranešimas apie mokėtiną sumą.

9. Kaip turi būti supakuotos prekės (paletės), kad jos nepažeistų kelionės metu?

Krovinio saugumas prasideda ne nuo vairuotojo, o nuo jūsų sandėlyje Anglijoje. LTL pervežimuose krovinys yra kraunamas ir iškraunamas kelis kartus, jis važiuoja per bangas keltuose ir per staigius posūkius. Pakuoja turi būti tvirta.

• Paletė: Naudokite tik kokybiškas, nesulūžusias Europines (EUR) arba Anglo paletes.
• Fiksavimas: Prekės ant paletės turi būti tvirtai pritvirtintos juostomis (rinklinėmis). Naudokite kelias juostas skirtingais kraštais (kryžminis fiksavimas).
• Apynėjimas: Visa paletė turi būti apvyniota plėvele (stretch filmu), idealiai – su juoda spalva, kad nebuvo matyti, kas yra viduje (saugumo sumetimais) ir kad plėvė apsaugotų nuo drėgmės.
• Etiketės: Kiekvienoje paletės pusėje turi būti lipdukai su jūsų įmonės pavadinimu, adresu ir, labai svarbu, unikaliu siuntos numeriu (PO number). Be etikečių sandėlio darbuotojai negalės identifikuoti, kieno yra krovinys, tai gali turėti įtakos pristatymo delsimui.

Jeigu prekės yra dėžėse, kurios gali suirti (pvz., kartoninės), būtinai naudokiait kampinius apsaugos (corner boards). 20 metų patirtis parodė, kad 90 % pažeidimų atsiranda dėl blogo pakavimo, o ne dėl blogo vairuotojo.

10. Kas daryti, jei krovinys atvyko pažeistas ar dingo?

Nors visada stengiamės išvengti nesklandumų, incidentai vyksta.