Pagrindiniai išvykimo taškai į Jungtinę Karalystę: Logistinis vadovas verslui

Įvadas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt met�, sužinojama viena pagrindinė tiesa: sėkmingas krovinių gabenimas neapsiriboja tik tai, ką vežame, bet ir tuo, kaip bei kur pradedame šią kelionę. Jungtinė Karalystė (JK), kaip sala, su kontinentine Europa sujungta tik ribotais siaurais sąsiauriais, todėl logistikos grandinės valdymas čia tampa ypatingu iššūkiu ir meniu. Po „Brexit“ situacijos pasikeitimo, pasirinktas išvykimo taškas (terminalas ar uostas) lemia ne tik trukmę, bet ir biudžeto bei muitinės procedūrų sklandumą.

Šiame straipsnyje pasidelsime ties pagrindiniais išvykimo taškais į JK, analizuodami geografiją, infrastruktūrą ir niuansus, kurie, mano ilgalaikės patirties nuomone, yra svarbūs kiekvienam eksportuotojui ar importuotojui. Nesvarbu, ar gabenate standartines paletes, vėsius krovinius ar brangų projektinį krovinių – teisingas maršruto pradžios taškas yra pusė sėkmės.

Kalbant apie logistiką iš Lietuvos ir Baltijos šalių, svarbu suprasti, kad „išvykimo taškas“ dažnai nėra Lietuvos uostas. Jis yra tas žemyninis hubas, per kurį krovinių srautas nukreipiamas per Lamanšą ar Šiaurės jūrą. Šiuo metu dominuoja trys pagrindinės kryptys: klasikinis maršrutas pro Kalė (Prancūzija) – Doverį (JK), šiaurinis maršrutas pro Nyderlandus (Hoek van Holland) ir „tunelinis“ maršrutas. Kiekvienas iš jų turi savo „vidinę virtuvę“, kurią reikia pažinti.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kodėl Kalė (Calais) ir Doveris (Dover) laikomi populiariausiu išvykimo tašku, nors jis toli nuo Lietuvos?

Tai klausimas, kurį dažnai girdžiu iš klientų, žiūrinčių į žemėlapį ir mataujančių atstumus taške. Taip, Kalė yra toliau nei, pavyzdžiui, Vokietijos šiaurė, tačiau šis maršrutas vadinamas „auksiniu standartu“ dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, tai trumpiausias atstumas tarp žemyno ir salos – sąsiaurio plotis tik apie 33 km. Antra, ir svarbiausia, čia yra didžiausia keltų ir terminalų koncentracija.

Kalė uostas (ir netoliese esantis Dunkerko uostas) turi nepalyginamai daugiau išvykimų per dieną nei bet kuris kitas taškas. Jei vairuotojas vėluoja dėl užstrigimo turgelyje ar techninės gedimo, Kalėje visada galima rasti „rezervinį“ keltą po poros valandų. Mane, kaip ekspertą, tai ramina, nes mažėja rizika, kad krovinių pateikimas į JK bus atidėtas dėl bilietų stokos. Be to, infrastruktūra nukreipta tiesiai į Londoną ir pietryčių Angliją, kur yra didžiausia vartotojų koncentracija. Taigi, nors kelyje nuo Lietuvos tenka važiuoti apie 1500–1700 km, galutinės pristatymo greitis į Anglijos pietus dažnai būna greitesnis nei važiuojant šiaurės maršrutais.

2. Ar „Eurotunnel“ (Lamanšo tunelis) yra geresnis pasirinkimas nei keltas, kai išvykstama iš Koquelles (Prancūzija)?

„Eurotunnel“ arba „Le Shuttle“, kuris prasideda netoli Kalė (Koquelles terminalas), yra alternatyva, kurią mano komanda dažnai naudoja prioritetiniams siuntiniams. Skirtingai nei keltas, kuris plaukia apie 90 minučių, traukinys perveža vairuotoją ir sunkvežimį po sąsiauriu per 35 minutes.

Kodėl aš rekomenduoju šį išvykimo tašką? Pirmiausia, tai nepriklausomumas nuo oro sąlygų. Žiemos mėnesiais Lamanše būna audringa, o keltai dažnai atšaukiami arba vėluoja valandomis. Traukinis važiuoja pagal grafiką beveik visada. Antroji priežastis – greitas išvykimas. Terminalo sistemos yra automatizuotos, ir jei dokumentai yra tvarkingi (ypač svarbu po „Brexit“), išvykimas trunka keliasdešimt minučių. Tačiau čia yra ir vienas „nusivylimų“ taškas: traukiniai negali pervežti visų krovinių rūšių. Pavojingi krovinių (ADR) arba ypatingų matmenų siuntiniai čia neįleidžiami, todėl jiems teks rinktis keltą Kalėje ar Doveriuje.

3. Kokias galimybes savigauna šiaurinis maršrutas, t. y. išvykimas iš Nyderlandų (Roterdamas, Hoek van Holland)?

Šis maršrutas yra mano asmeninis mėgstamiausias, kai kalbame apie stabilumą ir vairuotojo darbo laiko apskaitą. Nors atstumas iki Hoek van Holland (Hook of Holland) arba Roterdamo yra panašus kaip ir į Kalė, šiaurės kryptis turi savo privalumų. Išvykstant iš Hoek van Holland, keltas „Stena Line“ atplaukia į Harwichą (Anglija), o iš Roterdamo – „DFDS“ ir „P&O“ keltai plaukia į Hullą, Imminghamą ar Tilbury.

Kas svarbiausia? Šie uostai vengia „Pas de Calais“ spūsčių. Kalėje ir Doveriuje intensyvus eismas sukuria milžiniškas eiles, kartais laukiant patikros ar išvykimo po 4–6 valandų. Nyderlanduose uostai yra modernesni, mažiau perkrauti, o procedūros greitesnės. Be to, šis maršrutas leidžia pasiekti JK šiaurines provincijas (Midlandsas, Šiaurės Anglija, Škotija) be važiavimo per Londoną, kuris yra viena didžiausių spūsčių vietų Europoje. Mano patirtis rodo, kad kroviniams, kurie turi būti pristatyti į Mančesterį, Liverpulį ar Leedą, šiaurinis maršrutas sutaupo ne tik laiką, bet ir degalus.

4. Kaip „Brexit“ įtakojo pasirinkimą tarp išvykimo taškų dėl muitinės tikrinimų?

Po 2021 m. sausio 1 d., kai Jungtinė Karalystė paliko Europos Sąjungos muitinės sąjungą, situacija pasikeitė radikaliai. Anksčiau išvykimo taškas rinktas pagal greitį, dabar – pagal muitinės „protingumą“.

Kalė ir Doveris turi specialias „Smart Freight“ zonas, tačiau dėl milžiniško srauto ten dažnai susidaro spūstys dėl neteisingai užpildytų deklaracijų. Jei vairuotojas padaro klaidą dokumentuose, jis gali būti nukreiptas atgal į Prancūzijos teritoriją, kas sukuria didžiulius nuostolius. Tuo tarpu Nyderlandų uostai (Roterdamas, Hoek van Holland) ir Belgijos Zeebrugge investavo labai daug į skaitmenines muitinės sistemas. Čia dokumentai tikrinami iš anksto, dar prieš vairuotojo atvykimą į terminalą. Mano praktika rodo: jei dirbate su sudėtingais krovinais arba dokumentacija nėra idealiai tvarkinga, saugiau išvykti iš Nyderlandų, nes ten klaidų taisymo procesas yra lankstesnis ir mažiau „bausminis“ nei pietinėje Prancūzijoje.

5. Kokie yra pagrindiniai išvykimo taškai Belgijoje (Zeebrugge, Ostendas) ir kam jie skirti?

Belgija dažnai lieka šešėlyje, bet tai yra labai stiprus logistikos žaidėjas. Zeebrugge uostas yra vienas didžiausių Ro-Ro (važiuojamųjų keltų) krovinių centrų Europoje. Iš šio taško keltai „CLdN“ ir „P&O“ plaukia į daugybę JK uostų: Londonas (Tilbury), Purfleet, Sheerness, netgi į Dubliną (Airija).

Zeebrugge yra išskirtinis dėl savo daugiafunkciškumo. Čia ne tik išvyksta keltai su sunkvežimiais, bet ir veikia didžiuliai konteineriniai terminalai. Jeigu jūsų krovinys yra į komplektuojamas (t. y. važiuoja dalimis iš skirtingų šalių), Belgijos geografinė padėtis leidžia sujungti srautus. Taip pat Zeebrugge yra puikus pasirinkimas vėsiems kroviniams (refrigerated transport), nes uostas turi labai geras šaldymo infrastruktūros galimybes. Asmeniškai aš dažnai renkuosi Zeebrugge, kai reikia „paskubėti“ su neįprastu kroviniu, nes čia keltų grafikai labai dažni (net iki 10 išvykimų per dieną į tam tikrus JK uostus).

6. Ar verta naudoti „mažuosius“ uostus, tokius kaip Dieppė ar Cherbourgas (Prancūzija)?

Didžiųjų žaidėjų šešėlyje egzistuoja ir mažesnės kryptys, kurios gali būti naudingos specifinėms užduotims. Pavyzdžiui, Dieppė (Prancūzija) – Niuheivenas (JK) maršrutas. šis išvykimo taškas yra labiau į vakarus nei Kalė. Jis gali būti naudingas, jeigu jūsų krovinys turi būti pristatytas į Vakarų Angliją arba Pietų Velsą (Bristolis, Kardifas).

Tačiau, kaip ekspertas, turiu įspėti: šie maršrutai turi mažiau reisų. Jei keltą atšaukia dėl audros (kas šiuose vandenyse dažna), laukti gali tekti 24 valandas ar daugiau. Todėl šiuos taškus rekomenduoju tik tada, kai galutinis paskirties taškas JK yra arčiau šių uostų, arba kai didieji koridoriai (Kalė/Doveris) visiškai užstrigę. Cherbourgas, esantis Normandijos pusiasalyje, taip pat tarnauja kaip alternatyva į Pirmutą (Portsmouth), bet jis labiau orientuotas į keleivius ir pirkinių siuntas, o ne į pilnavertę sunkiąją logistiką, nors kai kurios kompanijos (pvz., „Brittany Ferries“) čia veža ir sunkvežimius.

7. Kaip susitvarko tranzitiniai (trailer) siuntiniai – iš kur jie paprastai išvyksta?

Tranzitinių priekabų (užsakomasis transportas, kai vairuotojas veža tik priekabą be krovinio arba su užsakytu krovinio dalies užpildymu) logistika yra kitokia. Čia svarbiausia yra ne vien uostas, o vairuotojo keitimo punktas. Dažniausiai tranzitinės priekabos iš Lietuvos yra vežamos iki Kalė arba Zeebrugge, ten paliekamos uosto teritorijoje (arba sandėliuje), o JK pusėje jas perima vietiniai britų vairuotojai.

Kodėl Kalė dominuoja šioje srityje? Todėl, kad čia yra didžiausia „Stena Line“ ir „DFDS“ terminalų koncentracija, kurios specializuojasi būtent šiose operacijose („unaccompanied freight“). Infrastruktūra čia pritaikyta taip, kad vairuotojas gali priekabą paduoti per 15 minučių ir išvykti tuščiu atgal (arba paimti kitą priekabą). Zeebrugge taip pat labai stiprus šiuo požiūriu, dėl ko dažnai naudojamas, kai reikia išvengti Doverio spūsčių. Jei klientas klauso, kur greičiau atkeliaus tranzitinė priekaba, aš dažnai sakau Zeebrugge, dėl greitesnio įsiregistravimo proceso.

8. Kokio tipo kroviniams geriau tinka konteineriniai uostai (Roterdamas, Hamburgas, Antverpenas), o ne Ro-Ro keltai?

Tai labai svarbus klausimas, nes dauguma klientų maišo šias dvi koncepcijas. Jeigu jūs gabenate mažas prekes (LCL – Less than Container Load) arba didelį kiekį prekių, kurias patogiau įkrauti į konteinerį, kad jis būtų uždarytas ir užantspauduotas (tiekimo grandinės saugumas), tuomet išvykimo taškas turėtų būti didelis konteiderinis uostas.

Roterdamas yra didžiausias toks uostas Europoje. Iš čia konteineriai plaukia dideliais laivais į Feliksstou (Felixstowe), London Gateway (Londono uostas) ar Southamptoną. Šis maršrutas lėtesnis negu keltas (laivas plaukia 1–2 dienas), bet jis žymiai pigesnis, jeigu kalbame apie didelius tūrius. Mano patirtis: jei klientas perveža 5000 m2 plytelių ar mašinų dalis, konteinerinis maršrutas iš Roterdamo yra ekonomiškai vienintelis teisingas pasirinkimas, nepaisant to, kad pristatymas į JK vidų užtrunka ilgiau.

9. Kaip geografinis galutinis taškas JK lemia išvykimo uostą pasirinkimą (Škotija vs. Londonas)?

Logistika – tai geometrija ir ekonominis logiškumas. Jeigu jūsų krovinys keliauja į Škotiją (Glasgowas, Edinburgas), važiuoti pro Kalė/Doverį yra praktiškai nenaudinga. Tuo atveju vairuotojas turi nukeliauti visą Anglijos ilgį (apie 600–700 km) po išvykimo, kas sukelia papildomas išlaidas (mokesčiai už kelių naudojimą M6 toll, degalai, vairuotojo darbo valandos).

Tuo tarpu išvykimas iš Roterdamo į Hullą arba iš Zeebrugge į Imminghamą leidžia išlipti JK šiaurinėje dalyje. Nuo Imminghamo iki Škotijos yra vos 300–400 km. Tai sutaupo bent vieną vairuotojo poilsio valandą (po 4,5 valandos vairavimo) ir sumažina degalų sąnaudas. Aš visada patariu klientams atsižvelgti į „paskutinę mylią“ – jei krovinys eina į šiaurę, rinktis šiaurinius uostus, o jei į pietus – Kalė ar Tunelį.

10. Kokios yra pagrindinės rizikos, susijusios su kiekvienu išvykimo tašku, ir kaip jas minimizuoti?

Kiekvienas išvykimo taškas turi savo „akiles“ kalnelius. * Kalė/Doveris: Rizika – didelės spūstys ir audros. Minimizuojama: užsakyti bilietus su „flexible“ galimybe, turėti atsarginius vairuotojų poilsio grafikus, naudoti „Smart Freight“ portalo aplikacijas. * Eurotunnel: Rizika – techniniai gedimai (reti, bet įmanomi) ir griežti krovinių apribojimai (neleidžia ADR klasių 1 ir kai kurių kitų). Minimizuojama: iš anksto tikrinti krovinio kodą. * Nyderlandai/Belgija (Roterdamas, Zeebrugge, Hoek): Rizika – aukštesnė keltų bilietų kaina (palyginti su Kalė) ir ilgesnis kelias nuo Lietuvos. Minimizuojama: įskaičiuoti šias išlaidas į galutinę krovinio kainą, tačiau užtikrinti didesnį patikimumą.

Kaip žmogus, kuris pervežė tūkstančius tonų, galiu pasakyti: geriausia strategija yra diversifikacija. Mes visada stengiamės turėti planą B – jei Kalė užstrigo, mūsų vairuotojai gali nukreipti automobilį į Zeebrugge. Toks lankstumas, pasiekiamas žinant išvykimo taškų specifiką, užtikrina, kad klientas gaus savo prekę laiku.

Išvada

Apibendrinant, klausimas „Kokie yra pagrindiniai išvykimo taškai į Jungtinę Karalystę?“ neturi vieno vienintelio atsakymo. Kalė ir Doveris išlieka kardinaliausia kryptimi dėl greičio ir dažnumo, bet Eurotunas siūlo nepriklausomą nuo oro sprendimą. Šiauriniai uostai Nyderlanduose ir Belgijoje (Roterdamas, Zeebrugge, Hoek van Holland) yra strategiškai svarbūs dėl jų galimybės apeiti Londono spūstis ir geriau pasiruošti muitinės iššūkiams po „Brexit“.

Sėkmingas logistikos valdymas reikalauja ne tik žinoti, kur yra uostas žemėlapyje, bet suprasti jo „temperamentą“. Mano dvidešimties metų patirtis moko, kad pigiausias maršrutas visada nėra trumpiausias, o patikimiausias maršrutas – tas, kuris atsižvelgia į krovinio tipą, galutinę paskirties vietą JK ir dokumentų tvarkumą. Pasirinkdami teisingą išvykimo tašką, jūs ne tik sutaupote pinigų, bet ir užtikrinate savo verslo sklandumą bei partnerių pasitikėjimą.